Skaitytojo ugdymo pradinėse klasėse strategijos
Programą parengė
Doc. dr. Vaiva Schoroškienė, VU, Filosofijos fakultetas, Ugdymo mokslų institutas
Programos anotacija
Skaitymo įgūdžių ugdymas laikomas vienu iš reikšmingiausių iššūkių Europos švietimo sistemoms. Norint sėkmingai išlavinti šį gebėjimą, būtina skaityti ne tik formalioje mokyklos aplinkoje (Mokymas skaityti Europoje, 2011). Sutariama, jog skaitymas laisvalaikiu ir savo malonumui yra svarbus veiksnys, turintis poveikį vaikų gebėjimui skaityti (Clark, Rumbold, 2006). Taigi, aktualu ugdyti vidinę mokinių skaitymo motyvaciją (Schaffner, Schiefele, 2016), kurią veikia skaitytoją supanti skaitymo aplinka ir kultūra.
Laisvalaikiu skaitantys vaikai ir paaugliai save laiko skaitytojų bendruomenės nariais, kurių socialinė sąveika susijusi su knygomis ir kuriems būdingas pomėgis skaityti (Fletcher, Grimley, Greenwood, Parkhill, 2012; Clark, Akeman, 2006). Kiti skaitytojai – tėvai, draugai ir mokytojai – gali paveikti vaikų skaitymo įpročius parodydami, kaip malonu skaityti (Strommen, Mates, 2004). Šiuolaikinės skaitytojo ugdymo idėjos pirmiausia orientuojasi į emocinį skaitytojo ir kūrinio santykį. Pastebima, jog gana dažnai mokykloje nepakankamai tenkinamas pradinių klasių mokinių noras komunikuoti apie perskaitytas knygas su tėvais, draugais, broliais ir seserimis bei mokytojais. Todėl šio amžiaus mokinių skaitymo motyvacija skatinama sudarant mokykloje sąlygas mokinių komunikacijai apie vaikų literatūrą. Tokia komunikacija suprantama gana plačiai, ji remiasi ne tik įvairia ugdomąja veikla, šiuolaikiniais vaikų literatūros kūriniais, bet ir šiuolaikinėmis vaikų literatūros kūrinio perteikimo formomis (pvz., kino filmais, spektakliais), skaitytojo ugdymo diferencijavimu pagal lytį (Richter, 2007; Clark & Foster, 2005).
Skaitymo skatinimo metodai ir idėjos – gana dažna įvairioms auditorijoms skirtų leidinių ir renginių tema. Idėjų daug, bet kurios iš jų ir kada taikytinos? Pagaliau, ar visi skaitytojai vienodi? Ar mes visi vienodai „atradome“ knygą ir skaitymą? Galbūt neturėtume kalbėti apie vieną, universalų, visiems tinkantį tapimo skaitytoju kelią? Šie klausimai ypač aktualūs pradinių klasių mokytojams, dirbantiems su labai skirtingos patirties, skirtingų gebėjimų mokiniais.
Seminare siūloma apžvelgti ir susisteminti skaitytojo ugdymo idėjas iš pradinių klasių mokytojo perspektyvos: išskirti skaitytojo ugdymo strategijas, aptarti jų teorinius pagrindus ir praktines taikymo galimybes, užduočių ir veiklų įvairovę. Remiantis šios srities tyrimų rezultatais ir mokytojų patirtimis bus diskutuojama apie skaitytojo ugdymo strategijų ir konkrečių veiklų privalumus ir ribotumus. Aptariant aktualias skaitytojo ugdymo problemas bus mokomasi atsižvelgti į konkretaus mokinio situaciją ir pagal tai pasirinkti skaitytojo ugdymo strategiją arba jų derinį. Bus diskutuojama apie dažniausius sunkumus, su kuriais šiandien susiduria skaitytojus ugdantys pradinių klasių mokytojai.
Seminaro apimtis – 8 akad. val. auditorinio darbo. Seminaro kaina – 15 Eur.
Pageidaujantiems bus siunčiamos sąskaitos-faktūros.
Dalyviams, išklausiusiems seminarą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.
Kilus klausimams dėl seminaro, rašykite el. paštu
Maloniai kviečiame registruotis! Registracija į seminarą
GIS technologijų taikymas aplinkos pažinimui ir tyrimams
Programą parengė
Neringa Mačiulevičiūtė-Turlienė, VU Geomokslų institutas
Dr. Jurgita Rimkuvienė, UAB „Hnit-Baltic“
Geros mokyklos koncepcijoje“ pažymimas mokymas (-is) sprendžiant gyvenimiškas problemas, mokymas (-is) tyrinėjant, eksperimentuojant, kuriant, bendraujant. Akcentuojamas dialogas tarp mokinių, mokinių ir mokytojų, mokinių ir mokyklos bendruomenės, jo metu gaunama informacija virsta idėjomis, prasmėmis. Taip gimsta skaitmeninis turinys – tekstas, programos, interaktyvūs žemėlapiai, kt. Turiniu šiuolaikinių technologijų pagalba dalijamasi tarpusavyje, socialiniuose tinkluose, kitose medijose.
Geoinformacijos technologijos – GIS atspindi šiuolaikinės mokyklos, mokytojo, mokinio poreikius derinti mokymą (-si) klasėje, aplinkoje, namuose, integruoti pamokas, pritaikant išmanias technologijas. Pasitelkus GIS technologijas galima kurti interaktyvius žemėlapius, taikomąsias programas, 3D scenas, dalintis savo sukurtu turiniu su kitais vartotojais, naudotis tūkstančiais nemokamų žemėlapių, programų, paslaugų ir kita erdvine informacija, gilinti informacinių technologijų, geografijos, istorijos, biologijos, kalbų, matematikos ir daugelio kitų dalykų žinias.
2017 m. Esri bendrovė, GIS technologijų kūrimo lyderė pasaulyje, įsitraukė į Europos Komisijos Skaitmeninių įgūdžių ir užimtumo koalicijos iniciatyvą ir kartu su UAB „Hnit-Baltic“ padovanojo Lietuvos mokykloms galimybę nemokamai prisijungti ir naudotis ArcGIS žemėlapių kūrimo, erdvinių duomenų valdymo ir analizės sistema. Dabar kiekvienas Lietuvos mokytojas ir moksleivis turi galimybę nemokamai naudotis profesionalia ArcGIS programine įranga, kurti skaitmeninį turinį, projektus paremtus GIS technologijomis. Dar mokyklos suole įgytos žinios ir patirtys galės būti toliau plėtojamos universitetuose, atliekant mokslinius tyrimus, valstybiniame ir/ arba verslo sektoriuje.
Nors technologinės prielaidos kurti skaitmeninius žemėlapius, skatinti erdvinį suvokimą, yra, mokymo medžiagos anglų, o taip pat ir lietuvių kalbomis nuolat daugėja, tačiau mokomųjų dalykų, pradinių klasių mokytojai, mokyklos administracija dar stokoja žinių, patirties ir kompetencijų taikyti GIS technologijas pamokų metu, organizuojant integruotas pamokas, įgyvendinant mokyklos bendruomenės projektus, paremtus interaktyviais žemėlapiais.
Šia kompetencijų tobulinimo programa siekiama mokytojus supažindinti su GIS technologijomis, sudaryti sąlygas išbandyti ArcGIS Online sistemą sprendžiant praktines užduotis, atliekant lauko tyrimus, su kolegomis ir lektoriais diskutuojant GIS technologijų poreikį ir naudą.
Seminaro apimtis – 16 akad. val. auditorinio darbo. Seminaro kaina – 30 Eur.
Pageidaujantiems bus siunčiamos sąskaitos-faktūros.
Dalyviams, išklausiusiems seminarą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.
Kilus klausimams dėl seminaro, rašykite el. paštu
Maloniai kviečiame registruotis! Registracija į seminarą
Esė rašymas bendrojo ugdymo mokykloje: mokymas ir vertinimas (anglų kalbos mokytojams)
Programą parengė
Jurga Kasteckienė
Akademinis rašymas – bene daugiausiai iššūkių keliantis gebėjimas, besimokant ir mokant užsienio kalbos. Šia programa siekiama suteikti bendrojo ugdymo mokyklų anglų k, mokytojams galimybę atnaujinti savo žinias bei susipažinti su pažangiąja rašymo dėstymo ir rašinių vertinimo patirtimi.
Programos metu bus aptariami rašymo proceso ypatumai bei pristatomi skirtingų žanrų kūrimo principai.
Ypatingas dėmesys bus skiriamas samprotavimo/argumentavimo rašinio tipui:
- temos analizė,
- teksto planavimas bei argumentų atranka, logiškas ir nuoseklus teksto komponavimas,
- leksinių ir gramatinių priemonių pasirinkimas komunikaciniam tikslui pasiekti,
- teksto kalbos koregavimas ir kalbinės raiškos tobulinimas naudojant tekstynų duomenis.
Programos metu bus aptarti rašinio vertinimo kriterijai ir jų praktinis taikymas.
Seminaro kalba – anglų, trukmė – 8 akad. val., kaina – 15 Eur.
Seminaro dalyviams išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.
Seminaras vyks 2019 m. kovo 22 d., Vilniaus universitete (Universiteto g. 3, Vilnius), seminarų kamb. B3 (CB centrinė pastato dalis, 3 aukštas).
Seminaro pradžia – 9.30 val., pabaiga – 18.30 val.
Dalyviams bus siunčiamos sąskaitos-faktūros.
Kilus klausimams dėl seminaro, rašykite el. paštu
Integruotas dalyko ir kalbos mokymas(is) (angl. CLIL)
Programą parengė
Dr. Virginija Jūratė Pukevičiūtė, VU Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto docentė
Seminaro programa skiriama mokytojams, besidomintiems inovatyviais mokymo(si) metodais, būdais ir norintiems įgyti žinių apie šias naujoves ir taikyti jas savo pamokose. Vienas iš jų galėtų būti Integruotas dalyko ir kalbos mokymasis (IDKM). Pastarąjį dešimtmetį šis mokymo(si) būdas susilaukė didesnio susidomėjimo, nes reikėtų paminėti, kad dvikalbio ugdymo tradicija Lietuvoje skirtingai nei kitose valstybėse (Prancūzijoje, Vokietijoje, Kanadoje, Šveicarijoje ir kt.) yra pakankamai naujas reiškinys. Globalizaciniai procesai ir didesnio judumo galimybės pasaulyje skatina mokytis užsienio kalbų, ypač tuomet, kai norime studijuoti, dirbti ar gyventi kitame krašte. Daugiakalbystė yra skatinama ir įvairiuose Europos sąjungos, kuriai priklausome, dokumentuose. Todėl nenuostabu, kad randasi vis daugiau mokyklų vadovų, mokytojų ir mokinių, norinčių išbandyti integruotai mokyti(s) dalyko ir (užsienio) kalbos. Kadangi mokantis užsienio kalbų dominuoja kasdieninio gyvenimo temos, tai IDKM pamoka/modulis tampa galimybe ne tik pasikartoti dalyko temą, bet ir kaupti/plėtoti dalyko žodyną užsienio kalba.
Šio kurso metu dalyviai turės galimybę ne tik įgyti žinių apie IDKM struktūrą, tikslus, principus, privalumais ir trūkumais, bet ypatingas dėmesys bus skiriamas praktinėms jo taikymo galimybėms. Mokytojai, susipažinę su užduočių tipais ir pavyzdžiais, aptars tų užduočių tinkamumą jų mokomajam dalykui, diskutuos apie temas, kurių mokant daugiausiai galėtų tikti IDKM segmentai.
Būtų naudinga, jeigu kurso metu dalyvautų ir mokytojų dalykininkų kolegos mokytojai kalbininkai, kurie padėtų parinkti, parengti, koreguoti mokomąją medžiagą IDKM pamokai ir gal ateityje mokyklose drauge vestų tokias pamokas/modulius arba esant mokyklose galimybėms kaip neprivalomą (papildomą) dalyką. Manytina, kad tuomet mokiniai nesibaimintų dėl galimai nukentėsiančių dalyko žinių ar pablogėsiančių rezultatų ir mieliau norėtų išbandyti šią naujovę.
Seminaro trukmė – 8 akad. val. auditorinio darbo.
Dalyviams, išklausiusiems seminarą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.
Pageidaujantiems bus siunčiamos sąskaitos-faktūros.
Modernios astronomijos žinių ugdymo programa mokytojams – Galaktikos archeologija
Programą parengė
Edita Stonkutė, m. d. dr., VU Fizikos fakultetas, Teorinės fizikos ir astronomijos institutas
Renata Minkevičiūtė, m. d. dr., VU Fizikos fakultetas, Teorinės fizikos ir astronomijos institutas
Astronomijos mokslas – tai vartai, kurie, pasinaudojant moksliniais metodais, įžvalgumu ir žinių siekimu, visiems atveria kupiną galimybių pasaulį. Mūsų kolektyvinis duomenų ir teorijų supratimas, paremtas bendruomeniniu bendradarbiavimu, geriausiai pasiekiamas per visą apimančią ir įvairiapusę visuomenę. Savo ruožtu, astronomijos laimėjimai tiek dėl technologinių, tiek dėl mokslinių pasiekimų padeda augti ir klestėti ekonomikai, o visa tai teigiamai veikia mūsų kasdieninį gyvenimą.
JAV buvo įrodyta, kad moksleiviai, kurie pagrindinėje ar vidurinėje mokykloje dalyvavo astronomijos mokyme, dažniau siekia karjeros tiksliųjų ar technologinių mokslų srityse, o taip pat labiau domisi naujienomis apie mokslo naujoves ir atradimus (skelbia JAV Nacionalinė mokslo taryba).
Šiai dienai, astronomija Lietuvoje nėra ugdoma mokykloje kaip atskiras dalykas, o tai reiškia, jog mokytojai negali nuolat atnaujinti astronomijos žinių. Astronomijos mokslas keičiasi beveik kasmet (nauji kosminiai ir antžeminiai teleskopai, tarptautiniai didelio masto projektai, Galaktikos formavimosi scenarijai ir kt.), todėl mokytojams naudinga ši modernios astronomijos žinių ugdymo programa. Šios programos tikslas yra stiprinti ir tobulinti mokytojų dalykinę kompetenciją ugdant ir motyvuojant mokinius modernioje visuomenėje, skatinant jų gamtamokslinę kompetenciją, bei kuriant įdomesnes ir efektyvesnes pamokas. Svarbu yra skatinti mokinius lavinti įgūdžius, kurie bus reikalingi ateityje, bei supažindinti su karjeros galimybėmis tiksliųjų mokslų ir/ar technologijų srityse.
Moderni astronomija apima daug įvairių astronomijos sričių. Šioje siūlomoje programoje dėmesys bus skiriamas Lietuvoje vykdomiems Galaktikos archeologijos – Paukščių Tako galaktikos formavimosi ir evoliucijos mokslinių tyrimų, naudojantis Molėtų astronomijos observatorijos ir tarptautine infrastruktūra, pristatymui bei patirties, žinių pasidalijimui. Esame žvaigždžių atmosferų spektrinių tyrimų specialistai, todėl būtent šios savo tiriamosios veiklos pasiekimais, problemomis ir gerosios praktikos pavyzdžiais norime pasidalinti siūlomoje kompetencijų tobulinimo programoje.
Seminaro trukmė – 8 akad. val. auditorinio darbo.
Dalyviams, išklausiusiems seminarą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.
Pageidaujantiems bus siunčiamos sąskaitos-faktūros.
Modernios astronomijos žinių ugdymo programa mokytojams: egzoplanetų paieškos
Programą parengė
Dr. Arnas Drazdauskas, VU Fizikos fakultetas, Teorinės fizikos ir astronomijos institutas
Dr. Erika Pakštienė, VU Fizikos faklutetas, Teorinės fizikos ir astronomijos institutas
Astronomijos mokslas – kaip ir kitos mokslo sritys – labai dinamiškas ir nuolat besikeičiantis. Kasmet skelbiama apie naujus ir vis įspūdingesnius atradimus: nuo planetų prie kitų žvaigždžių iki vandens ar organinių medžiagų aptikimo kitose mūsų Saulės sistemos planetose. Lietuvos mokyklose astronomijai nėra skiriama tiek dėmesio kiek šis mokslas nusipelno, todėl mokytojai nėra skatinami patys ieškoti ar domėtis naujienomis. Šios programos tikslas – supažindinti mokytojus su naujausiais atradimais egzoplanetų tyrimų srityje.
Astronomija yra ne tik teorinis mokslas – su juo labai persipynęs ir naujųjų technologijų bei kompiuterijos sritys. Statomi nauji antžeminiai ar kosminiai teleskopai, naujos duomenų apdorojimo programos ar inžineriniai sprendimai neišvengiamai pasiekia mus ir kasdieniniame gyvenime. Programoje supažindinsime mokytojus su naujausiais technologiniais sprendimais taikomais ieškant nežemiškųjų planetų, internetine esančiomis informacijos duomenų bazėmis bei naudojamais duomenų analizės programiniais paketais.
Mokytojai išklausę šios programos medžiagą galės ja pasinaudoti motyvuojant bei skatinant mokinius rinktis tiksliųjų mokslų kryptis aukštosiose mokyklose. JAV Nacionalinės mokslų tarybos atliktame tyrime paskelbta išvada, jog mokiniai, kurie dar mokykloje yra mokami astronomijos, labiau domisi bei siekia karjeros tiksliųjų mokslų ar technologijų srityse. Mokytojai atnaujinę astronomijos žinias bei sužinoję informacijos paieškos galimybes sugebės užtikrinčiau įtraukti mokinius į astronomijos pasaulį, pateikdami naujausių žinių ir informacijos kuri nėra įtraukiama į mokymosi vadovėlius ar programas.
Moderni astronomija apima daug įvairių astronomijos sričių. Šioje programoje pagrindinis dėmesys bus skiriamas nežemiškųjų planetų paieškos bei tyrimų temai tiek pasaulyje tiek Lietuvoje, tačiau norint suprasti kaip mokslininkai sugeba aptikti planetas esančias už daugelio šviesmečių, mokytojai bus supažindinti ir su naujausiais technologiniais sprendimais, moksliniais metodais taikomais visoje modernioje astronomijoje. Pristatysime Molėtų astronomijos observatorijos galimybes bei Lietuvos mokslininkų bendradarbiavimo su pasaulio mokslininkais projektus.
Seminaro trukmė – 8 akad. val. auditorinio darbo.
Dalyviams, išklausiusiems seminarą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.
Pageidaujantiems bus siunčiamos sąskaitos-faktūros.
Kilus klausimams dėl seminaro, rašykite el. paštu
Kaip skaityti (šiuolaikinę) literatūrą: jusliniai teksto aspektai
Programą parengė
Dr. Jurgita Katkuvienė, VU Filologijos fakultetas, Literatūros ir kultūros institutas, A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centras
Šiandienos mokyklos Literatūros programos užribiuose lieka visas pluoštas literatūros, kurios ištakos siejasi su XX a. Vakarų literatūros modernizmo proveržiu, Lietuvoje fragmentiškai formavosi XX a. antroje pusėje, o XXI a. literatūroje jau skaitomas kaip kanoninis šiuolaikinės literatūros tekstas. Tai literatūra, kurios reikšmė gimsta ekspresyvioje ir intensyvioje jos raiškoje: neįprastu vizualiniu, garsiniu, grafiniu pavidalu. Todėl keista pastebėti, kad tam tikra dalis XXI a. literatūros – net šio dešimtmečio, kurio humanitarinėje, socialinėje, istorinėje terpėje bręsta šiandienos gimnazistas, – nepasiekia jauno žmogaus kaip aktualus ir idomus diskursas. Dar daugiau – kaip diskursas, kuris gali suteikti raktą apskritai į literatūros, meno, kultūros pasaulį.
Vienas šiuolaikinės literatūros išskirtinumo bruožų – reikšmės kūrimasis ne turinio, bet išraiškos plotmėje, t.y. svarbesnis, o kartais ir svarbiausias klausimas, ne kas yra sakoma, bet kaip yra sakoma. Intensyviausios jo formos susijusios su eksperimentinės literatūros kūrimu, laužančios tradicinio žodinio diskurso ribas, o tuo pačiu – ir jos sampratą. Nemažai šiuolaikinės literatūros tekstų (tiek prozos, tiek poezijos) interpretacijai tradicinio literatūros skaitymo besilaikančiam skaitytojui (keliančiam klausimus, ką sako šis tekstas, kokio žanro, kokios stilistikos jis yra) pritrūksta suvokimo, kaip suprasti tokį tekstą, pritrūksta įrankių, kaip prieiti prie jo ir kaip jį „išnarpstyti“. Todėl neretai šiuolaikinės literatūros tekstai pavadinami „nesąmonėmis“: nerišliais, nesuvokiamais, atrodančiais nerimtai.
Šiuolaikinė semiotika, papildoma kitomis interpretacinėmis praktikomis ir filosofinėmis įžvalgomis, sėkmingai analizuoja įvairių tekstų (ne tik žodinių) tiek turinio, tiek ir išraiškos formas. Literatūrinių tekstų išraiškos lygmens analizė susijusi su mūsų juslėmis pagaunamų formų skaitymu (grafikos, spalvų, eilučių išdėstymo, taip pat ritmo, rimo, balso ir t.t.). Pritaikius plastinės teksto analizės principus galima išmokti skaityti kitokią – jusliškai perteikiamos teksto raiškos – reikšmę.
Juslinis (arba plastinis) teksto skaitymas susijęs su skaitytojo vizualinėmis (dailės), muzikinėmis, skonio kompetencijomis, jų lavinimu.
Juslinių teksto aspektų analitika pritaikoma ne tik šiuolaikinei literatūrai, ji leidžia kitaip perskaityti ir kai kuriuos senesnius literatūros tekstus, skirtingo žanro tekstus.
Seminare bus analizuojami Rolando Rastausko, Antano A. Jonyno, Donaldo Apanavičiaus, Gyčio Norvilo, Manto Gimžausko, Žygimanto Kudirkos, Dovilės Kuzminskaitės ir kt. tekstai.
Seminaro trukmė – 8 akad. val. auditorinio darbo.
Dalyviams, išklausiusiems seminarą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.
Pageidaujantiems bus siunčiamos sąskaitos-faktūros.
Šiuolaikinė austrų literatūra mokant(is) vokiečių kaip svetimos kalbos: autoriai, temos, tendencijos
Programą parengė
Dr. Aleksej Burov, VU Filologijos fakultetas, Baltijos kalbų ir kultūrų institutas, Vokiečių kalbos katedra
Programa skirta vokiečių kalbos mokytojams, besidomintiems vokiečių kalba rašoma grožine literatūra bei vokiečių kalbos variantiškumu. Dėmesio centre – austrų literatūra kaip viena iš nacionalinių vokiečių kalba kuriamų literatūrų. Seminaro metu mokytojai bus supažindinti su austrų literatūros kanono sudarymo problematika, nacionalinės literatūros ypatumais, taip pat su šiuolaikinėmis tendencijomis austrų grožinėje literatūroje. Ypatingas dėmesys skiriamas nagrinėjamų grožinių tekstų kalbinei raiškai. Bendrinė vokiečių kalba Austrijoje (Standard Deutsch Österreich) – vienas iš bendrinės vokiečių kalbos variantų, pasižyminčių savarankiškumu gramatikos ir leksikos lygmenyse. Praktinio užsiėmimo metu seminaro dalyviai išmoks integruoti austrų literatūros tekstus į vokiečių kalbos pamokas siekiant supažindinti vyresniųjų klasių moksleivius su vokiečių kalbos įvairove.
Seminaro kalba – vokiečių.
Seminaro trukmė – 8 akad. val. auditorinio darbo.
Dalyviams, išklausiusiems seminarą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.
Pageidaujantiems bus siunčiamos sąskaitos-faktūros.
Kilus klausimams dėl seminaro, rašykite el. paštu
Palankios ugdymosi aplinkos kūrimas įvairių mokymosi galimybių ir poreikių turintiems mokiniams
Programą parengė
Dr. Violeta Gevorgianienė, Filosofijos fakultetas Sociologijos ir socialinio darbo instituto docentė
Pagrindinis įtraukiojo ugdymo tikslas – sukurti tokią ugdymosi aplinką, kurioje visi mokiniai, nepriklausomai nuo jų potencialių galimybių, galėtų maksimaliai plėtoti ir realizuoti savo gebėjimus. Šį tikslą padeda pasiekti universalaus mokymosi dizaino paradigma, kuri pabrėžia tinkamos mokymosi aplinkos – kaip svarbiausios prielaidos – sukūrimo svarbą. Tyrimai rodo, kad universalios ugdymosi aplinkos kūrimas yra veiksminga prieiga kuriant lanksčią mokymosi aplinką, kuri atitinka įvairių mokinių poreikius, gebėjimus, ugdymosi patirtį, kultūrinius skirtingumus (Hanington, B. 2012, Meyer et al, 2014, Al-Azawei et al., 2016; Ralabate et al., 2016). Seminaro dalyviai susipažins su pagrindiniais ugdymosi aplinkos, palankios visiems mokiniams, požymiais, jos organizavimo būdais, supras tikslo ir mokymosi metodo sąsają, mokės pagrįsti vertinimo metodo pasirinkimą ir jo atitikimą mokinio gebėjimams. Dalyviai turės galimybę kritiškai peržvelgti savo pačių požiūrį į skirtingų gebėjimų mokinių ugdymą bei identifikuoti kliūtis, trukdančias kurti aukštus, bet pagrįstus lūkesčius mokiniams.
Seminaro trukmė – 8 akad. val. auditorinio darbo. Seminaro kaina – 15 Eur
Dalyviams, išklausiusiems seminarą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.
Pageidaujantiems bus siunčiamos sąskaitos-faktūros.
Kilus klausimams dėl seminaro, rašykite el. paštu
Šiuolaikinės anglų tarmės Didžiojoje Britanijoje
Programą parengė
Rūta Zukienė, VU, Filologijos fakultetas, Baltijos kalbų ir kultūrų institutas, Skandinavistikos centras
Programa skirta visiems anglų kalbos mokytojams, norintiems iš arčiau susipažinti su šiuolaikinėmis anglų tarmėmis ir praturtinti savo pamokas unikalia medžiaga, kuri padės mokiniams gyvai ir visapusiškai pažinti Britanijos kultūrą, skatins domėtis kalbų įvairove, ugdys klausymo įgūdžius ir parengs bendravimui su gimtakalbiais anglų kalbos vartotojais.
Šiuolaikinės regioninės tarmės yra vienas įdomiausių autentiškos anglų kalbos fenomenų, esmingai apibrėžiantis kalbančiojo tapatybę ir individualumą. Jos nuolat priešinasi ir įveikia norminės kalbos spaudimą, neigiamą požiūrį, stereotipus, išlaikydamos itin archajiškus tarties bei žodyno bruožus net šiuolaikiniuose miestų kalbos variantuose. Tačiau sistemingai nestudijavusiems šio dalyko universitete anglų kalbos įvairovė gali pasirodyti gluminanti: kaip ir nuo ko reikėtų pradėti? Ši programa ir sumanyta tam, kad per trumpą laiką išmoktumėte pagrindinius tarmėtyros principus, sužinotumėte, kokie ištekliai yra laisvai prieinami internete, suprastumėte, kokia sistema slepiasi už regimai nesusijusių kalbos faktų, išbandytumėte viską praktiškai ir galėtumėte drąsiai judėti tolyn, jau savarankiškai studijuodami šį nepaprastai įdomų ir aktualų dalyką.
Baigusieji programą dalyviai bus ne tik gavę teorinių žinių apie Didžiosios Britanijos tarmes, anglų kalbos atmainas Škotijoje ir Velse, fonetinius požymius ir jų istoriją, bet ir įgiję praktinių įgūdžių, kaip susirasti ir analizuoti autentiškos kalbos įrašus, gebės pagal tam tikrus garsus identifikuoti girdimos tarmės regioną, mokės įtraukti šią medžiagą į mokymo turinį. Platesne prasme domėjimasis kalbos variantiškumu ugdo mokytojų kaip kalbos vartotojų sąmoningumą, dėmesingumą savo pačių tarčiai, jos tikslumui, tobulina gebėjimą kurti ir patiems atpažinti vis subtilesnius kalbos niuansus.
Programa parengta VU Anglų filologijos programoje dėstomo pasirenkamojo kurso Anglų kalbos akcentai ir dialektai Didžiojoje Britanijoje pagrindu.
Seminaro trukmė – 8 akad. val. auditorinio darbo. Seminaro kaina – 15 Eur.
Seminaras vyks balandžio 26 dieną, Vilniaus universitete (Universiteto 5, Vilnius), Filologijos fakultete.
Seminaro pradžia 10 val. M. Mažvydo kalbų laboratorijoje (A4), nuo 13.15 – 17.30 A7 auditorijoje.
Dalyviams, išklausiusiems seminarą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.
Pageidaujantiems bus siunčiamos sąskaitos-faktūros.
Kilus klausimams dėl seminaro, rašykite el. paštu
Kūrybinio rašymo galimybės mokantis vokiečių kaip užsienio kalbos
Programą parengė
Dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri, VU FilF BKKI Vokiečių filologijos katedros docentė
Iniciatyvumo ir kūrybiškumo ugdymas – vienas iš šiuolaikinės mokyklos uždavinių, užfiksuotų Vidurinio ugdymo bendrosiose programose (2011-02-21, Nr. V-269, 21.5 punktas). Geros mokyklos koncepcijoje (2015) pabrėžiama būtinybė keisti ugdymo proceso organizavimą, pirmenybę teikti ne žinioms, o gebėjimams – kritiniam, analitiniam, kūrybiniam mąstymui, akcentuojama mokymosi visą gyvenimą svarba (GMK 2015, 32).
Kūrybiškumo kaip bendrosios kompetencijos ugdymo svarbą Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloje nuolat pabrėžia pedagogai ir mokslininkai, pvz., Vaiva Vaicekauskienė savo straipsnyje „Kūrybingumo (ne)ugdymas mokykloje“, 2009 m. rugpjūtį paskelbtame Švietimo problemos analizės Nr. 3 (31) (Vaicekauskienė 2009).
Kūrybiškumas atsispindi ir Lietuvos strateginiuose dokumentuose. „Kūrybingumas generuojant naujas vertingas idėjas ir jas įgyvendinant, iššūkius vertinant kaip naujas galimybes savo sėkmei kurti“ minimas kaip vienas iš svarbiausių siekinių Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“. Kartu kalbama ir apie atvirumą kitokiam požiūriui, pozityvioms iniciatyvoms, dialogui, bendradarbiavimui, naujovėms (LT 2030, 7–8).
EBPO, vykdydama projektą Education 2030 Learning Framework, kaip vieną iš svarbiausių bendrųjų kompetencijų akcentuoja gebėjimą kurti naują vertę. Naujos vertės kūrimas suponuoja kūrybinį mąstymą, reikalingą naujiems gaminiams ir paslaugoms, naujoms darbo vietoms, procesams ir metodams, naujiems verslo ir socialiniams modeliams ir kt. kurti (OECD 2018, 5).
Kūrybiškumui ugdyti labai tinka užsienio kalbos pamokos, jų metu atliekamos kūrybinės rašymo užduotys. Kūrybinis rašymas užsienio kalba gali padėti ir mokiniams, ir mokytojams išmokti mąstyti nestandartiškai, skatina atvirumą kitokiam požiūriui, dalijimąsi mintimis, norą kurti. Be to, kūrybinės užduotys padeda mokytojams sudominti mokinius dalyku. Pasak Aurelio Villa Sanchez ir Manuel Poblete Ruiz, sudariusių metodinį leidinį Competence-based Learning, skirtą bendrosioms kompetencijoms ugdyti ir vertinti, kūrybiškumas stiprina mokymosi orientaciją, ugdo atsakomybę už savo mokymosi rezultatus (Villa Sanchez & Poblete Ruiz 2008, 258).
Ši programa skirta vokiečių kalbos mokytojams, dirbantiems gimnazijose (vyresnėse klasėse) su B1-B2 lygio mokiniais, siekiantiems susipažinti su kūrybinio rašymo galimybėmis mokantis vokiečių kaip užsienio kalbos ir praktiškai išbandyti pasirinktus metodus bei užduočių tipus. Programa taip pat galėtų būti naudinga aukštųjų mokyklų praktinės vokiečių kalbos dėstytojams.
Programą sudaro teorinė dalis (metodinės literatūros analizė savarankiškai ir grupėse), praktinis darbas seminaro metu atliekant įvairias kūrybinio rašymo užduotis ir baigiamoji dalis (refleksija, tobulėjimo gairių numatymas seminaro pabaigoje).
Seminaro trukmė – 8 akad. val. auditorinio darbo.
Dalyviams, išklausiusiems seminarą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.
Pageidaujantiems bus siunčiamos sąskaitos-faktūros.
Kilus klausimams dėl seminaro, rašykite el. paštu
Integracijos galimybės: filosofinė etika ir humanitarinis bei socialinis ugdymas
Programą parengė
Prof. Habil. dr. Jūratė Rubavičienė
Programos anotacija
Švietimo sistemos atnaujinimo perspektyvose yra numatyta pereiti nuo orientacijos į dalyką prie orientacijos į mokymosi sritis. Šis seminaras būtų tarpdisciplinis, skatinantis integruoti filosofinės etikos problemų svarstymą ne tik į etikos ar filosofijos, bet ir į kitų dalykų (literatūros, istorijos, muzikos) pamokas. Kita vertus, filosofinės etikos mokytojai skatinami įtraukti ir kitų dalykų svarstomas problemas. Seminaras skatintų ne tik minties, žodžio, bet ir vaizdo integravimą į edukacinį procesą. Bus svarstoma istorijos ir etikos sandūra kino mene. Seminaras skirtas mokyklų vadovams, etikos, filosofijos, literatūros, istorijos, menų mokytojams.
Seminaro apimtis – 28 akad. val. auditorinio darbo.
Dalyviams, išklausiusiems seminarą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.
Kilus klausimams dėl seminaro, rašykite doc. dr. Astai Meškauskienei el. paštu
Pageidaujantiems bus siunčiamos sąskaitos-faktūros.
Dalyviams išklausiusiems programą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo turinio planavimo ir tobulinimo praktiniai aspektai
Programą parengė
Doc. dr. Birutė Autukevičienė, Ugdymo mokslų institutas
Programos anotacija
Kokybiškas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo turinio įgyvendinimo procesas sąlygoja gerą vaiko gyvenimo kokybę: puikią vaiko savijautą, saugumą, savigarbą, pasitikėjimą savimi ir kitais, jo aktyvumą ir įsitraukimą į turiningą, įdomią, prasmingą, kūrybišką veiklą, geranoriškus jo santykius su kitais vaikais ir suaugusiaisiais, naujų patirčių įgijimą.
Kadangi žaisdamas vaikas modeliuoja tai, ką žino, pedagogui labai svarbu matyti ir girdėti vaiką, pažvelgti į pasaulį vaiko akimis. Pedagogas palaikydamas vaiko idėjas, kurdamas iššūkio situacijas žaidžiančiam vaikui, atkreipdamas jo dėmesį į tyrinėjimui aktualius objektus tikslingai ugdo vaiką. Šis procesas neįmanomas be vaiko interesų, galimybių gilaus stebėjimo ir numatymo ugdymo tikslų, siūlomos vaikams veiklos, naudotinų priemonių.
Ugdomojo proceso planavimas iš vaiko perspektyvos yra viena pagrindinių pedagogo, kaip vadybininko, ugdomojo proceso koordinatoriaus funkcijų, siekiant kokybiško vaikų ugdymo. Mokslininkai (E. Rodzevičiūtė, 2006 ir kt.) pedagogo planavimo kompetenciją ugdymo procese laiko edukacinės veiklos pamatu, nes tik tinkamai susiplanavęs veiklą, jis galės sėkmingai ją organizuoti. Ši veiklos sritis reikalauja iš pedagogo kompetencijos ir profesionalumo, nes atskleidžia, kokius su vaikų ugdymu susijusius sprendimus rengiasi priimti pedagogas. Ypatingai šį procesą pakoregavo mokslininkų parengtas „Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasekimų aprašas“ (2014) ir „Ikimokyklinio ugdymo metodinės rekomendacijos“ (2015). Šiuo metu kiekviena ugdymo įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir/ar priešmokyklinio ugdymo programas, turi susitarti dėl planavimo procedūrų konkrečioje švietimo įstaigoje: kokios formos bus planas, kokios jo struktūrinės dalys ir t. t. Tačiau visos įstaigos turėtų keisti esminę ugdomojo proceso planavimo kryptį, t. y. orientuotis į vaiko pasiekimus. Tad aktualu pedagogams susipažinti su naujausiais dokumentais ir gebėti pažinus grupės vaikus numatyti jiems tinkamus pasiekimus bei siūlomą ugdymo turinį. Pedagogams aktualu diskutuoti dėl daugelio problemų ir rasti profesionalius atsakymus į klausimus. Vienas iš tokių: kaip atrinkti kiekvienam vaikui veiksmingą ugdymosi turinį bei planuoti tuos pasiekimus, kurie atspindėtų kiekvieno vaiko perspektyvą.
Seminaro apimtis – 8 akad. val. auditorinio darbo.
Dalyviams, išklausiusiems seminarą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.
Kilus klausimams dėl seminaro, rašykite doc. dr. Astai Meškauskienei el. paštu
Pageidaujantiems bus siunčiamos sąskaitos-faktūros.
Dalyviams išklausiusiems programą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.
Į mokinį orientuotas istorijos mokymas: ugdymo tobulinimo atvejai
Programą parengė
Doc. dr. Rūta Šermukšnytė, Istorijos fakultetas
Programos anotacija
Vienas iš svarbiausių šiuolaikinės istorijos didaktikos principų – orientacija į mokinius. Tai reiškia, kad istorijos temos turi sietis su mokinių sociokultūriniu kontekstu, jų amžiumi, patirtimi bei interesais, istorinių gebėjimų (ypač kritinio bei naratyvinio mąstymo), reikalingų tolimesniam gyvenimui ir karjerai, vystymu ir įgijimu. Tai padeda stiprinti moksleivių mokymosi motyvaciją, žingeidumą, taigi, didina ugdymo turinio prasmingumą. Įvairių šalių (įskaitant ir Lietuvos) istorijos ugdymo programose šio principo taikymas sietinas su svarbiausiu istorijos mokymo mokykloje tikslu: istorinės sąmonės, istorinio naratyvumo, identiteto formavimu. Deja, lietuviškose istorijos ugdymo programose, istorijos vadovėliuose bei mokymo praktikoje matomas atotrūkis nuo mokinių gyvenamosios tikrovės, perkrovimas faktografija, negebėjimas aktualizuoti istorijos, reprodukcinis mokymo modelis, gebėjimų vystymo „imitavimas, menka tarpdisciplininė turinio integracija. Dėl to pagrindinis istorijos mokymo Lietuvos mokykloje tikslas yra sunkiai realizuojamas.
Ši istorijos mokytojų kompetencijų tobulinimo programa skirta progimnazijų ir gimnazijų istorijos mokytojams, siekiantiems susipažinti su į mokinį orientuoto istorijos mokymo galimybėmis bei taikymo atvejais. Susipažinus su į mokinį orientuoto istorijos mokymo esminėmis idėjomis, daugiausia dėmesio skiriama VU mokslininkų tiriamoms „netradicinėms“, naujoms „trūkstamoms“ ar „jautrioms“ temoms ir šaltiniams, galintiems esmingai praturtinti istorijos mokymo(si) turinį, formas bei priemones, juos priartinti prie mokinių gyvenamosios aplinkos, interesų, praktinių poreikių. Programoje bus pateikiamos šios istorinės medžiagos panaudojimo istorijos pamokoje metodinės rekomendacijos, sudaromos sąlygos patiems sukurti savo metodiką ir praktiškai ją išbandyti.
Programos apimtis – 23 akademinės valandos (programą sudaro trys seminarai). Programos kaina – 70 Eur.
Pageidaujantiems bus siunčiamos sąskaitos-faktūros.
Dalyviams išklausiusiems programą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.
Kilus klausimams dėl seminaro, rašykite doc. dr. Rūtei Šermukšnytei el. paštu
Seminarų datos ir temos:
2019 m. kovo 2 d. tema: Svarbiausių istorijos ugdymo tikslų – formuoti moksleivio istorinę ir kritinę sąmonę – įgyvendinimo problemos.
Seminaro trukmė: 9.30 – 16.30 val.
2019 m. kovo 16 d. tema: Mokinių kasdienė aplinka ir objektai kaip prielaida istorijos mokymui(si).
Seminaro trukmė: 9.30 - 17 val.
2019 m. balandžio 6 d. tema: Naujausių tyrimų panaudojimas sociokultūrinei ir tarpdalykinei turinio integracijai.
Seminaro trukmė: 9.30 – 17.30 val.
Seminarai vyks Istorijos fakultete (Universiteto g. 7, Vilnius), 211 aud.
Pradinių klasių mokinių argumentavimo gebėjimų ugdymas pasaulio pažinimo kontekste
Programą parengė
Doc. dr. Rita Makarskaitė-Petkevičienė, VU, Filosofijos fakultetas, Ugdymo mokslų institutas
Doc. dr. Aušra Žemgulienė, VU, Filosofijos fakultetas, Ugdymo mokslų institutas
Programos anotacija
Gebėjimas argumentuoti – vienas svarbiausių komunikacinės kompetencijos ir kritinio mąstymo gebėjimų. Tyrimai rodo, kad pradinių klasių mokiniams argumentuoti sunku ir kad juos reikia specialiai to mokyti; pedagogams trūksta šios srities žinių ir gerosios praktikos pavyzdžių. Argumentavimas yra sudėtinga intelektinė veikla, reikalaujanti aukštesniųjų mąstymo gebėjimų (Scharaw G., Gutierrez A., 2012), kuriuos ugdyti rekomenduojama jau nuo mažens. Argumentavimas apima gebėjimus formuluoti teiginį, rinkti ir vertinti įrodymus, integruoti kelių šaltinių įrodymus, padedančius pagrįsti, paneigti, užginčyti teiginį (išvadą). Tačiau iki šiol nesutariama, kaip šie gebėjimai turėtų būti ugdomi pradinėse klasėse. Argumentavimas skirtas racionaliam savo įsitikinimų ir vertybių pagrindimui bei kitų žmonių požiūrio ir veiklos poveikiui (Rigotti E., Morasso S. G., 2009, Nauckūnaitė, 2007). Tačiau pastebima, kad mokymosi veiklose dialogas, ginčai, įrodinėjimas, argumentavimas vis dar nėra tapę įprastu reiškiniu mokyklų kultūroje (N. M. Mirza ir A. N. Perret-Clermont, 2009). Todėl argumentavimo kompetencija yra viena svarbiausių komunikacinės kompetencijos sudėtinių dalių, kuri turėtų būti ugdoma integruotai per visas pradinių klasių ugdymo turinio sritis.
Tiek nacionalinio (standartizuotų testų), tiek tarptautinio (PIRLS, TIMSS) lygmens pradinių klasių mokinių pasiekimų tyrimai rodo, kad Lietuvos mokiniai turi žinių, neblogus taikymo gebėjimus, tačiau silpniausia vieta – aukštesnieji mąstymo gebėjimai. Mokinių pasiekimai paprastai atsispindi jų gebėjimuose sėkmingai atlikti įvairias veiklas savarankiškai ir bendradarbiaujant. Užduotys, kurioms reikia gilaus samprotavimo, gali būti atliktos pasitelkiant veiksmingas, mąstymą skatinančias veiklas. Vaikai turi palaipsniui įgyti ir tobulinti racionalaus mąstymo įgūdžius, kol toks požiūris taps įprastu jų mąstymui. Taigi, nuosekliai taikant argumentavimo mokymo veiklas, galima tikėtis sėkmingai išugdytų kritinio mąstymo gebėjimų.
Mokslininkai (Hefter M. M., Berthold K., Renkl A., Riess W., Schmid S., Fries S.) nurodo, kad argumentavimo gebėjimai yra svarbūs gamtamoksliniame ir socialiniame ugdyme, nes jų teigimu, mokiniai turi žinoti, kaip vertinti argumentus arba kaip pagrįsti teorijas įrodymais. Lietuvos mokslininkai yra atlikę ne vieną tyrimą, sėkmingai integruodami argumentavimo gebėjimų ugdymą skirtingų ugdymo sričių turinyje. Šiais savo tiriamosios veiklos pasiekimais, problemomis ir gerosios praktikos pavyzdžiais norima pasidalinti šioje kvalifikacijos kėlimo programoje.
Seminaro apimtis – 8 akad. val. auditorinio darbo. Seminaro kaina – 15 Eur.
Maloniai kviečiame registruotis! Registracija į seminarą
Dalyviams, išklausiusiems seminarą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.
Mokymasis gamtoje ir iš gamtos arba dar viena galimybė pasaulio pažinimo ir kitų mokomųjų dalykų integracijai
Programą parengė
Doc. dr. Rita Makarskaitė-Petkevičienė, VU, Filosofijos fakultetas, Ugdymo mokslų institutas
Programos anotacija
Gamtoje mokslas susipina su žmogaus jutimais ir jausmais. Teigiamas ryšys su gamta, užsimezgęs vaikystėje, tęsiasi iki pilnametystės. Jį lydi gamtos objektų pažinimas ir reiškinių supratimas, t.y. geresnės gamtamokslinės žinios. Be to, glaudų ryšį su gamta liudija vaikų prisiminimai, patirtys, aplinkosauginiai įpročiai ir nuostatos. G.Hüther ir kt. tyrimai rodo, kad mokinio entuziazmas lemia tam tikrą neuronų kombinaciją, kai vaikas aktyvus, aktyvuojami ir jo centrai smegenyse. Mokytojams svarbu tai suprasti ir atsižvelgus į amžiaus tarpsnio ypatumus, sudaryti sąlygas mokiniams tiesiog būti gamtoje ir iš jos mokytis. Realus pasaulis daugeliu atžvilgių yra įdomesnis ir įvairesnis už virtualų, tačiau dažnai jis tampa skurdus, nes jame trūksta to, ko vaikams reikia: užduočių, vizijų ir pavyzdžių, į kuriuos būtų galima orientuotis, tam tikrų sunkumų, kuriuos reikėtų įveikti. Todėl mokytojo vaidmuo - parodyti, kuo gamta įdomi, kokia ji sąryšinga, kupina atradimų ir kartu labai trapi.
Kitas svarbus pradinio gamtamokslinio ugdymo aspektas – gamtos tyrimai. Mokytojas turėtų siekti, kad vaikai stebėtų, tyrinėtų gamtą, pratintųsi įžvelgti faktų bei reiškinių sąsajas, pajustų pasaulio vientisumą, o ne apie gamtą mokytųsi klasėje, iš vadovėlių. Vaikams veikla gamtoje ne tik patinka, bet ir skatina išsamiau ja domėtis, sveikatina. Tai savo darbuose akcentuoja užsienio tyrėjai (Alexander R., Malone K., Sampson S., Thommen E. ir kt.). Veikdami gamtoje mokiniai mokomi ir mokosi nuoseklaus tyrimo metodo: stebėjimas – analizė – hipotezė – jos tikrinimas – išvados. Šio seminaro dalyviams bus padedama organizuoti gamtotyrines veiklas žaliosiose edukacinėse aplinkose, kad vaikai stebėdami, tyrinėdami gamtą pratintųsi įžvelgti faktų bei reiškinių ryšius, mokytųsi, lyginti ir gretinti, grupuoti ir klasifikuoti, rastų priežasties – pasekmės atvejus, darytų apibendrinimus.
Ugdymo sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo mokytojo gebėjimų tinkamai suplanuoti ugdymo procesą, kurti palankią mokymuisi aplinką, naudoti inovatyvius mokymo ir aktyvaus mokymosi būdus, taikyti mokytis padedantį vertinimą. Ši programa padės mokytojams įgyti gamtamokslinių žinių ir pasitikrinti turimas, tobulins ugdymo turinio planavimo, ugdymo organizavimo išnaudojant žaliąsias edukacines aplinkas ir taikant specifinius gamtamokslinius metodus bei priemones, gebėjimus.
Seminaro apimtis – 8 akad. val. auditorinio darbo. Seminaro kaina – 15 Eur.
Dalyviams, išklausiusiems seminarą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.
Gamtos vaikas. Kaip jį užauginti?
Programą parengė
Doc. dr. Rita Makarskaitė – Petkevičienė, VU, Filosofijos fakultetas, Ugdymo mokslų institutas
Programos anotacija
Gamtoje mokslas susipina su žmogaus jutimais ir jausmais. Gamtinė aplinka palanki visoms ikimokyklinuko kompetencijoms (socialinei, pažintinei, sveikatos išsaugojimo, meninei, komunikavimo) ugdytis. Teigiamas ryšys su gamta, užsimezgęs vaikystėje, tęsiasi iki pilnametystės. Jį lydi gamtos objektų pažinimas ir reiškinių supratimas, t.y. geresnės gamtamokslinės žinios. Be to, glaudų ryšį su gamta liudija vaikų prisiminimai, patirtys, aplinkosauginiai įpročiai ir nuostatos. G.Hüther ir kt. tyrimai rodo, kad vaiko entuziazmas, aktyvumas, smalsumas, pastabumas labai svarbūs pažinimo raidai. Pedagogams svarbu tai suprasti ir, atsižvelgus į amžiaus tarpsnio ypatumus, sudaryti sąlygas vaikams tiesiog būti gamtoje ir iš jos mokytis. Realus pasaulis daugeliu atžvilgių yra įdomesnis ir įvairesnis už virtualų, tačiau dažnai jis tampa skurdus, nes jame trūksta to, ko vaikams reikia: užduočių, vizijų ir pavyzdžių, į kuriuos būtų galima orientuotis, tam tikrų sunkumų, kuriuos reikėtų įveikti. Todėl pedagogo vaidmuo - parodyti, kuo gamta įdomi, kokia ji sąryšinga, kupina atradimų ir kartu labai trapi, t.y. būti neišsenkančiu daugialypės vaikų veiklos gamtoje šaltiniu.
Iš prigimties vaikai yra tyrėjai, todėl jau ikimokykliniame amžiuje svarbu, ką jaunieji mokslininkai tyrinės, kokius rezultatus gaus, kaip juos pristatys. Pedagogas turėtų siekti, kad vaikai stebėtų, tyrinėtų gamtą, pratintųsi įžvelgti faktų bei reiškinių sąsajas, pajustų pasaulio vientisumą. Vaikams tokia veikla gamtoje ne tik patinka, bet ir skatina išsamiau ją domėtis, sveikatina. Tai savo darbuose akcentuoja užsienio tyrėjai (Herrington, S.. & Studtmann K., Sampson S., Fjortoft, I. ir kt.).
Ugdymo sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo pedagogo gebėjimų tinkamai suplanuoti ugdymo procesą, kurti vaikui palankią aplinką, naudoti inovatyvius ugdymo būdus. Ši programa padės ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams įgyti gamtamokslinių žinių ir pasitikrinti turimas, tobulins ugdymo turinio planavimo, ugdymo organizavimo išnaudojant žaliąsias edukacines aplinkas ir taikant specifinius gamtamokslinius metodus bei priemones gebėjimus.
Seminaro apimtis – 8 akad. val. auditorinio darbo. Seminaro kaina – 15 Eur.
Dalyviams, išklausiusiems seminarą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.