Pedagogų kompetencijų tobulinimo programos

Kūrybingumas kaip ugdymo filosofija ir metodika

Programą parengė

Kristupas Sabolius, VU Filosofijos fakulteto profesorius, edukacinės platformos mokiniams ir mokytojams „Kūrybingumo mokykla“ bendraautoris ir lektorius, MIT (JAV) afilijuotas mokslininkas ir filosofas.
Tomas Ramanauskas, edukacinės platformos mokiniams ir mokytojams „Kūrybingumo mokykla“ bendraautoris ir lektorius, komunikacijos specialistas, agentūrų „New!“, „Godspeed,“ „SuperYou“ įkūrėjas ir idėjų generatorius, kūrybingumo lektorius reklamos mokykloje „The Atomic Garden“.

Programos anotacija

Programa skirta visų dalykų ir pakopų mokytojams, profesijų konsultantams, ugdymo procesų dalyviams. Mokykla dažnai regima kaip institucija, kurioje kūrybingumo sklaida ir kultivavimas patiria nemenkų iššūkių. Kai kurie teoretikai net pažymi (Peter Gray, George Land), kad vakarietiškos edukacijos sistemos esminiai principai nesuderinami su kūrybingos ir laisvos asmenybės raida. Todėl šia programa siekiama pasiūlyti aiškias teorines gaires, leidžiančias suprasti esmines kūrybingumo sampratas bei jų kilmę; taip pat kurso metu pristatoma konkreti praktinė metodika, kuri įgalina kūrybinių prieigų taikymą ugdymo procese. Programa paremta tarpsritine žiūra, kurioje derinamos filosofijos, meno, psichologijos, kognityvinių mokslų, edukologijos, neuromokslo žinios bei perspektyvos. Konceptualinė programos dalis nuosekliai papildoma praktinėmis užduotimis, pristatant kūrybingumo technikas, konkrečius jų taikymo pavyzdžius, integracijos į edukacijos procesus galimybes, taip pat autonomiškai adaptuojant kurso metodinę medžiagą. Mokymų ciklas sudaro sąlygas kūrybingumą praktikuojančių mokytojų bendruomenės telkimui, jame siekiama plėtoti profesines kompetencijas taip pat ir horizontaliais principais – t.y. mokytojams mokantis iš mokytojų, bendradarbiaujant su kolegomis, teikiant ir priimant grįžtamąjį ryšį, reflektuojant įgytas patirtis, keičiantis informacija.

Programos trukmė – 42 akad. val.
Dalyviams, išklausiusiems seminarą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.

Matematinio samprotavimo mokymas taikant metodiką MATEMA

Programą parengė

Doc. dr. Vaiva Grabauskienė, VU Filosofijos fakultetas, Ugdymo mokslų institutas.
Oksana Mockaitytė-Rastenienė, VU Filosofijos fakultetas, Ugdymo mokslų institutas.

Programos anotacija

Švietimo tyrimai rodo, kad pradinių klasių mokytojai nepakankamai taiko matematinio ugdymo inovacijas. Vienas iš šios kvalifikacijos tobulinimo programos tikslų, supažindinti Lietuvos mokytojus su specialiai pradinių klasių matematikos mokymui sukurtos originalios lietuviškos metodikos MATEMA taikymu matematinio samprotavimo mokymui. Šios kvalifikacijos kėlimo programos lektorės yra joje pristatomos matematikos mokymo metodikos MATEMA autorės.
Metodika pasižymi problemos sprendimo skirtingų būdų paieškos ir analizės skatinimu, bendradarbiavimo ir komunikavimo plėtojimu, sąsajų tarp tyrinėjimų rezultatų, sąsajų su realiu pasauliu pabrėžimu, mokiniams įprastų kasdienių priemonių taikymu ieškant matematinių prasmių, mokinio įtraukimu į mokymosi procesą. Tokio matematinio ugdymo didžiausias privalumas, kad veiklos mokiniams yra sukurtos specialiai atskleisti matematiniam turiniui ir yra paprastos. Pažymėtina, jog metodika MATEMA yra universali, nes ją taikant galima lavinti įvairių matematinių sričių (aritmetikos, geometrijos, statistikos, algebros) gebėjimus nuo I iki IV klasės.
Mokymuose dalyvaujantys mokytojai įgis praktiškai pritaikomų matematikos didaktikos žinių ir išmoks sąmoningai koreguoti mokinių turimas spragas bei gilinti matematikos supratimą. Seminarų metu, mokytojai išmėgins ir kurs matematiniam tyrinėjimui ir matematinio samprotavimo mokymuisi tinkamas veiklas. Mokytojai mokysis tą pačią matematikos temą mokiniams pristatyti naudodami materialias priemones; formuluodami schematinį vaizdavimą skatinančius klausimus; žodžiu komunikuodami su mokiniais apie praktinėje veikloje atrastą taisyklę bei įvairiapusiškai analizuodami simboliais užrašytus dėsningumus (principas „materialu-schematiška-abstraktu“).

Seminaro trukmė – 40 akad. val. (10 val. – teorijos, 20 val. – praktikos, 10 val. – savarankiško darbo).
Dalyviams, išklausiusiems seminarą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.

Skaitmeninio raštingumo, informatikos ir technologinės kūrybos įgūdžių programa

Programą parengė

Justė Kairytė-Menkova, UAB Vedliai.

Programos anotacija

„Skaitmeninio raštingumo, informatikos ir technologinės kūrybos įgūdžių programa“ – tai nuolatinio mokymosi programa mokytojams (ypač pradinių klasių), suteikianti mokytojams skaitmeninius įgūdžius, atvedanti informatiką ir technologinės kūrybos įgūdžius į klasę. Programos tikslas - suteikti galimybę ugdyti praktinius technologinės kūrybos įgūdžius, gebėjimą apjungti skirtingas technologijas, gebėti kurti ir suprasti logines sekas ir jas panaudoti kuriant iškeltų problemų sprendimus, kartu tobulinant ir savo skaitmeninius įgūdžius ir vėliau visas įgytas žinias pritaikyti klasėje su mokiniais. Programą sudaro internetinė prieiga prie mokymo(si) medžiagos (e. vadovėlio) su rašytinėmis ir video instrukcijomis, nuotoliniai užsiėmimai, platforma, sudaranti galimybę kurtis savo mokymosi kelią, savo klasės mokymosi kelią, nuolatinė programos mentorių pagalba, erdvė, kur gali dalyviai burtis ir dalintis patirtimis. Mokymo(si) medžiaga parengta pagal bendrojo ugdymo programos gaires. Programa suteikia galimybę sutaupyti laiko ruošiantis pamokoms – tai kartu ir pilnai paruoštas informatikos ir technologinės kūrybos turinys, kurį galima taikyti pamokose su vaikais tiek nuotoliu, tiek klasėje.
Programa vyksta nuotoliniu būdu.
Dalyviams bus išduodami kompetencijų tobulinimo pažymėjimai atskirai už kiekvieną išmoktą temą ir praktinį temų įsisavinimą, proporcingai paskaičiuojant temai skirtą valandinę apimtį.

Skaitmeninės matematikos ir informatinio mąstymo mokomosios priemonės „Eduten Playground“ taikymas ugdymui

Programą parengė

Mokytojas ekspertas Norbertas Airošius, Neringos gimnazija.
Prof. dr. Valentina Dagienė, Vilniaus universitetas.

Programos anotacija

Ilgalaikė programa yra skirta visiems pradinio ir matematikos ar informatikos pagrindinio ugdymo mokytojams.
Tarptautinių tyrimų duomenimis, tikslingas informacinių ir komunikacinių technologijų (IKT) naudojimas gerina klasės atmosferą, bendradarbiavimą, įsiminimą, supratimą, savarankišką mokymąsi ir didina motyvaciją mokytis. Sparčiai tobulėjant edukacinėms technologijoms, atsiranda naujų, žaismingų ir įdomių IKT priemonių, kurios padeda lengviau ir paprasčiau organizuoti įdomias mokymo ir mokymosi veiklas. Tam, kad efektyviai ir tikslingai naudotų IKT pamokoje, mokytojai susipažindinami su skaitmenine mokymo priemone „Eduten Playground“, vertinimo, motyvavimo ir analitikos modeliais. Be to, nagrinėjamos matematikos temos, taip pat temos, susijusios su informatinio mąstymo ugdymu.
Teorinės paskaitos derinamos su mokytojų praktikos darbais, diskusijomis, refleksija ir įsivertinimu. Suplanuotos užduotys savarankiškam darbui.

Programos trukmė – 40 akad. val.
Mokytojams, dalyvavusiems mokymuose ir atlikusiems paskirtas užduotis, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.

Skaitmeninio raštingumo ir technologinės kūrybos įgūdžių tobulinimas

Programą parengė

Justė Kairytė-Menkova, UAB Vedliai.

Programos anotacija

„Skaitmeninio raštingumo ir technologinės kūrybos įgūdžių tobulinimas“ – tai nuolatinio mokymosi programa mokytojams (ypač pradinių klasių), suteikianti mokytojams skaitmeninius įgūdžius ir atvedanti informatiką ir technologinės kūrybos įgūdžius į klasę. Programos tikslas - suteikti galimybę ugdyti praktinius technologinės kūrybos įgūdžius, gebėjimą apjungti skirtingas technologijas, gebėti kurti ir suprasti logines sekas ir jas panaudoti kuriant iškeltų problemų sprendimus, kartu tobulinant ir savo skaitmeninius įgūdžius ir vėliau visas įgytas žinias pritaikyti klasėje su mokiniais. Programą sudaro prieiga prie mokymo(si) medžiagos (e. vadovėlio) su rašytinėmis ir video instrukcijomis, nuotoliniai užsiėmimai, platforma, sudaranti galimybę kurtis savo mokymosi kelią, savo klasės mokymosi kelią, nuolatinė programos mentorių pagalba, erdvė, kur gali dalyviai burtis ir dalintis patirtimis. Mokymo(si) medžiaga parengta pagal bendrojo ugdymo programos gaires. Programa „Skaitmeninio raštingumo ir technologinės kūrybos įgūdžių tobulinimas“ suteikia galimybę sutaupyti laiko ruošiantis pamokoms – tai kartu ir pilnai paruoštas informatikos ir technologinės kūrybos turinys, kurį galima taikyti pamokose su vaikais tiek nuotoliu, tiek klasėje.

Programa vyks nuotoliniu būdu.
Dalyviams išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.

STEAM veiklų planavimo ir įgyvendinimo įrankiai gimnazinių klasių mokinių ugdyme

Programą parengė

Paulius L. Tamošiūnas, direktorius, VšĮ Gamtos mokslų ugdymo centras.

Programos anotacija

Programa skirta gamtos mokslų ir technologijų mokytojams suteikti praktinių gebėjimų taikyti mokinių bendradarbiavimą, kritinį ir kūrybinį mąstymą ugdančias problemų (iššūkių) sprendimo užduotis. Pagrindine ašimi išlaikant gamtamokslinio tyrimo (eksperimento) planavimą, mokytojai praktiškai išbandys patogius ir pritaikomus tyrimų planavimo įrankius, bus supažindinti su jų taikymo / adaptavimo galimybėmis ilgalaikėms (projektinėms), neformalaus švietimo veikloms, brandos darbams. Taip pat mokymų metu supažindinama su elektroninių veiklos lapų kūrimo žingsniais ir taikymo galimybėmis grupinių tiriamųjų veiklų vykdymui, taip pat infografikų, kaip informacijos inžinerijos ir veiklos rezultatų pristatymo virtualioje erdvėje metodu.

Seminaro trukmė – 8 akad. val.
Dalyviams, išklausiusiems seminarą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.

Informatinio mąstymo ugdymo programa ir įvairūs įgyvendinimo metodai

Programą parengė

Prof. dr. Valentina Dagienė, VU Filosofijos fakultetas.

Programos anotacija

Seminarai ir metodinės medžiagos rengimo dirbtuvės yra skirtos pradinio ir pagrindinio ugdymo mokytojams. Mokytojams siūlomos 12 užsiėmimų temos. Pagrindinis dėmesys skiriamas naujai rengiamos bendrojo ugdymo informatikos programos pristatymui ir aptarimui. Aptariama visos nuo 1 iki 10 klasės informatikos programos struktūra, tikslai, uždaviniai, kokių kompetencijų siekiama ugdyti, integruotumas su kitais dalykais. Dalis seminaro skiriama praktiniams informatikos ugdymo metodams įgyvendinant naujos programos siekius. Tai darbo su kompiuterine programa „SratchJr“ metodikos aptarimas ir dalijimasis patirtimi konstruojant išmaniuosius įrenginius su „Arduino“. Be to, bus nagrinėjamos temos, susijusios su programavimo mokymu, ypač perėjimo nuo vizualaus prie tekstinio ypatumai, informatinio mąstymo ugdymas panaudojant Bebro uždavinius, algoritmų ir informatikos metodų įžvelgimas Bebro uždaviniuose ir pan. Teorinės paskaitos bus derinamos su praktiniais darbais, diskusijomis.

Seminaro trukmė – 40 akad. val.
Dalyviams, išklausiusiems seminarą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.

Dalykinių kompetencijų praplėtimas su CS50 AP

Programą parengė

Justas Paulikas, VšĮ Turing School.

Programos anotacija

„Dalykinių kompetencijų praplėtimas su CS50 AP“ – tai dalykinių kompetencijų programa, skirta Informacinių technologijų mokytojams ir švietimo entuziastams.
Sparčiai besikeičiant technologijoms bei didėjant informacijos srautams kaip niekada aktualu spėti prisitaikyti prie technologijų ir informacijos pokyčių didumo, siekiant suteikti moksleiviams aktualias bei pritaikomas žinias.
XXI amžiaus tiek IT, tiek kitų disciplinų mokyma(si)s, mokytojų procesų automatizavimo dėka, leidžia mokytojams personalizuotai fasilituoti mokinių mokymąsi, tad programa siekiama stiprinti ir praplėsti esamas dalykines kompetencijas.

Seminaro trukmė – 40 akad. val. 

Dalyviams išduodami elektroniniai kompetencijų tobulinimo pažymėjimai.

Tvarios inovacijos ir į ateitį orientuotas mąstymas pamokoje

Programą parengė

Lietuvos vokiečių kalbos mokytojų asociacijos prezidentas Edvinas Šimulynas.

Programos anotacija

Sparčiai besikeičiantis pasaulis ir kasdien atsirandančios naujovės daro didelę įtaką švietimui. Informacijos gausa ir pokyčiai verčia prisitaikyti tik trumpam laiko tarpui. Tvarumas ir strateginis inovacijų valdymas yra vienas didžiausių šių dienų iššūkių. Klimato kaita savo ruožtu taip pat verčia taupiai naudoti vertingus išteklius. Tvarumas užtikrina, kad ateitis būtų kuriama atsakingai ir ilgam. Pastaraisiais metais mokykla žengia pirmuosius žingsnius tvaraus vystymosi link. Švietimui, teikiančiam žinių bei ugdančiam gebėjimus ir vertybines nuostatas, tenka išskirtinis vaidmuo siekiant tvarumo.
2002 m. rugpjūčio 26 d. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-2433 buvo patvirtintos Pradinio ir pagrindinio ugdymo Bendrosios programos, į kurias įtraukta Sveikatos ir gyvenimo įgūdžių integruojamoji programa bei Darnaus vystymosi integruojamoji programa. Keli šių programų siekių – atsakomybės už savo ir kitų sveikatos tausojimą suvokimas; įgytos patirties įvertinimas ir tolesnių veiksmų numatymas; darnaus visuomenės vystymosi dėsningumų ir jų raiškos asmens, bendruomenės, valstybės ir pasaulio lygmeniu pažinimas; žinių ir gebėjimų, reikalingų priimti ir įgyvendinti darniam vystymuisi palankius sprendimus įgijimas; asmens savybių, padedančių siekti geresnės gyvenimo kokybės ugdymasis (Pradinio ir pagrindinio ugdymo Bendrosios programos 2008 m., 1301 p.). Bendrosiose programose aprašyti siekiai šių dienų aktualijas atitinka tik iš dalies. Tvarumo sąvoka apskritai neminima.
Bendrųjų programų atnaujinimo gairėse, 2019 m. lapkričio 18 d. patvirtintose Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu Nr. V-1317 minimos UNESCO „Darnaus vystymosi darbotvarkės 2030“ ketvirtojo tikslo įgyvendinimo gairės (Education 2030. Incheon Declaration and Framework for Action, 2015), kurios pabrėžia išskirtinį švietimo vaidmenį įgyvendinant pokyčius ir sisteminės prieigos svarbą siekiant aukštesnės švietimo kokybės. Besimokantiems turi būti užtikrinamos galimybės įgyti žinių, plėtoti gebėjimus, vertybines nuostatas, reikalingas kuriant taikias sveikas ir tvarias bendruomenes (Bendrųjų programų atnaujinimo gairės, 2019 m., 6 p.).
Tvariam vystymuisi skatinti labai tinka užsienio kalbų pamokos. Jų metu nagrinėjamų temų spektras apima tiek mokslo naujoves, tiek visuomenės gerovės skatinimą, tiek lygias galimybes, tiek klimato kaitą bei aplinkos apsaugą ir iš jų išplaukiančią žiedinės ekonomikos sąvoką, politines aktualijas ir kt. Užsienio kalbų pamokose, plėtojant kalbinius gebėjimus, sudaromos prielaidos mokinių intelektinių ir kūrybinių galių plėtotei, emocinei, dorovinei, socialinei, kultūrinei brandai, pilietinės ir tautinės savimonės raidai (Pradinio ir pagrindinio ugdymo Bendrosios programos 2008 m., 459 p.). Užsienio kalbos mokytojai ir dėstytojai visuomet vieni pirmųjų pradeda taikyti naujoves savo pamokose/paskaitose. Tai vyksta dėka glaudžių ryšių su užsienio šalių kalbų institutais, aukštosiomis mokyklomis, pasaulyje pripažintomis vadovėlių leidyklomis.
Ši programa skirta vokiečių kalbos mokytojams ir dėstytojams, dirbantiems visų tipų mokyklose, dėstantiems kursuose ir aukštosiose mokyklose. Programos dalyviai bus supažindinti su naujausiais metodais, skirtais vokiečių kalbos dėstymui, siejant jį su mokslo sukurtomis inovacijomis ir tvariu vystymusi. Dalyviai taip pat bus supažindinti su naujausiomis mokymo priemonėmis, kuriose nagrinėjamos šioje programos anotacijoje minimos temos.
Programą sudaro teorinė dalis (metodinės literatūros analizė savarankiškai ir grupėse), praktinis darbas seminaro metu atliekant įvairias kūrybines užduotis ir baigiamoji dalis (refleksija, tobulėjimo gairių numatymas).
Seminaro trukmė – 8 akad. val. auditorinio darbo.
Dalyviams, išklausiusiems seminarą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.

Patyčių prevencija ir intervencija

Programą parengė

Kamila Gasinska ir Laura Varslauskaitė, Programos ,,Kurk Lietuvai“ dalyvės, projektų vadovės.

Programos anotacija

2018 metais atlikto Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimo duomenimis, Lietuvoje patyčias vis dar patiria 29 proc. berniukų ir 26 proc. mergaičių. Mokytojai vaidina kritinį vaidmenį spręsdami patyčių atvejus ir yra atsakingi reaguoti bei laiku suteikti reikiamą pagalbą, tačiau dažnai ir jiems patiems kyla įvairių klausimų, kaip tai daryti teisingai: kaip kalbėtis su vaiku, tėvais, klase, užkirsti kelią elektroninėms patyčioms, aktualizuoti patyčių problemą klasės valandėlės metu ir t.t.

Mokymai suskirstyti į 18 temų, apimančių pagrindines patyčių problematikos ir teorijos sritis, kurių kiekviena trunka apie 30 minučių, priklausomai nuo individualaus tempo. Kiekviena tema yra papildyta inovatyvia vaizdine medžiaga, žaidimais, testais, klausimynu ir papildoma literatūra, kuri pasitarnauja paprasčiau ir įdomiau įsisavinti informaciją ir suteikia besimokančiajam vertingos patirties bei naudingų žinių.

Mokymai taip pat papildyti trumpomis praktinėmis užduotimis, kurių metu pedagogai gali atlikti savikontrolės testus ir save įsivertinti. Praėjęs visą mokymosi kursą ir atlikęs reikalingas užduotis, pedagogas laiko pagrindinį viso kurso teorinę medžiagą apimantį testą.
Be mokymosi kurso, platformoje galima rasti ir klausimų-atsakymų skiltį, kurioje talpinami atsakymai į dažniausiai pedagogams ir švietimo pagalbos specialistams kylančius klausimus. Taip pat platformoje pateikiama naudinga su patyčių problematika susijusi medžiaga, kaip antai atvejų analizės, pamokų planai, svarbiausių įstaigų kontaktų žemėlapis, pedagogams skirta literatūra).
Turiniui aktualizuoti ir išgryninti dažniausiai užduodamus klausimus buvo suorganizuotos ir įvykdytos penkios fokus grupės su skirtingų Lietuvos savivaldybių mokytojais ir švietimo pagalbos specialistais.

Programa skirta visiems bendrojo ugdymo pedagogams.
Mokymasis yra nemokamas ir gali būti pasiekiamas iš bet kurio kompiuterio, kuris turi interneto prieigą, 

Nuotoliniai mokymai vyksta prisijungus reaguok.vma.lm.lt

Dalyviams išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.

Medijų ir informacinio raštingumo kompetencijų tobulinimas

Programą parengė

prof. dr. Rimvydas Laužikas, doc. dr. Zinaida Manžuch, dr. Vincas Grigas, doc. dr. Martynas Petrikas, Vilniaus universitetas, Komunikacijos fakultetas.
prof. dr. Julija Korostenskienė, doc. dr. Loreta Chodzkienė, doc. dr. Viktorija Makarova, Vilniaus universitetas, Filologijos fakultetas.

Programos anotacija

Šiuolaikinėje visuomenėje medijų ir informacinis raštingumas yra viena iš svarbių kiekvieno žmogaus kompetencijų, kuri leidžia priimti sprendimus kasdienėje ir profesinėje veikloje, sėkmingai mokytis.
Gebėjimas suprasti medijų turinio ir informacijos gamybos, sklaidos ir panaudos procesus visuomenėje ir pritaikyti šias žinias praktikoje turi kertinę įtaką pedagogo darbe. Medijų ir informacinis raštingumas apima pedagogo gebėjimus tinkamai atpažinti savo poreikį informacijai, ieškoti informacijos ir medijų turinio, jį kritiškai vertinti, įvaldyti ir naudotis tradicinėmis, skaitmeninėmis medijų turinio ir informacijos sklaidos ir kūrimo priemonėmis. Medijų ir informacinio raštingumo gebėjimai suteikia mokytojui galimybę tinkamai pritaikyti medijas ir informaciją pedagoginėje veikloje bei ugdyti medijų ir informacijos srityje raštingus piliečius. Pedagogų medijų ir informacinio raštingumo kompetencijos įtvirtintos 2018 m. birželio 25 d. Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakyme Nr. V-598 “Dėl reikalavimų mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų skaitmeninio raštingumo programoms aprašo”. Tarptautinė organizacija UNESCO “Medijų ir informacinio raštingumo studijų programoje mokytojams” (2011 m.) taip pat akcentuoja platų gebėjimų naudotis medijomis ir informacija spektrą. Medijų ir informacinio raštingumo kompetencijų tobulinimo programa parengta remiantis tarptautine UNESCO programa mokytojams. Ji siekia tobulinti mokytojų kompetencijas efektyviai naudotis tradicinėmis bei skaitmeninėmis medijomis ir informacija priimant sprendimus, interpretuojant ir dalyvaujant įvairiuose visuomenėje vykstančiuose procesuose bei kūrybiškai taikyti šias kompetencijas ugdant moksleivių medijų ir informacinį raštingumą dalyko pamokose. Programoje keliami trys pagrindiniai uždaviniai:
- ugdyti mokytojų gebėjimus rasti, kritiškai vertinti bei etiškai ir nepažeidžiant teisės aktų naudotis tradicinėmis ir skaitmeninėmis medijomis įvairiuose kasdienio gyvenimo ir profesinės veiklos kontekstuose;
- ugdyti mokytojų gebėjimus perteikti bendrąsias medijų ir informacinio raštingumo žinias;
- ugdyti mokytojų gebėjimą taikyti informacinio ir medijų raštingumo žinias kalbos ir literatūros, socialinio ir meninio ugdymo dalykų pamokose.
Programa ugdo bendruosius mokytojų (nepriklausomai nuo dalykinės specializacijos) medijų ir informacinio raštingumo gebėjimus bei specialiuosius kalbos ir literatūros, meninio bei socialinio ugdymo srityje dirbančių pedagogų gebėjimus. Programos apimtis – 24 akad. val. auditorinio darbo. Iš jų 16 akad. val. skirtos bendrųjų ir 8 akad. val. - specialiųjų medijų ir informacinio raštingumo gebėjimų ugdymui.
Specialiųjų gebėjimų ugdymas orientuotas į mokytojus, dirbančius socialinio ugdymo (pvz., istorijos, geografijos, pilietiškumo pagrindų ir pan.), meninio ugdymo (pvz., dailė, menai) ir kalbos ir literatūros ugdymo (pvz., lietuvių kalba ir literatūra, užsienio kalba (anglų, rusų)).
Programos tikslinė grupė - pagrindinio ir vidurinio ugdymo programose dirbantys mokytojai, kurie specializuojasi socialinio, meninio ir kalbos bei literatūros ugdymo srityse.

Pedagogams siūlomi 3 –jų dienų seminarai po 8 akad. valandas. Seminarų kaina – 45 Eur.
Pageidaujantiems bus siunčiamos sąskaitos-faktūros.
Dalyviams, įvykdžiusiems programą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.

Informatinio mąstymo ugdymas

Programą parengė

Prof. dr. Valentina Dagienė, Vilniaus universiteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutas.
Lina Vinikienė, Vilniaus universiteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutas.
Dr. Gabrielė Stupurienė, Vilniaus universiteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutas.

Programos anotacija

Programa skiriama bendrojo ugdymo mokyklos informacinių technologijų mokytojams.
Algoritminio mąstymo ugdymas yra viena aktualių informatikos mokymo problemų.

Šio seminaro tikslas – padėti mokytojams reflektuoti informatinį ugdymą, algoritminį mąstymą. Aptariamos technologinės priemonės, modernūs mokymosi būdai informatiniam mąstymui ugdyti, mokymosi procesui palengvinti ir paįvairinti. Siekiama pademonstruoti, kaip galima pritaikyti skirtingus algoritmus sprendžiant uždavinius ir kaip mokiniai gali juos lyginti, samprotauti, argumentuoti, kaip jie veikia.

Programos reikalingumas - įgyvendinus seminaro turinį mokytojai galės įvertinti savo darbo su mokiniais metodus, keisti juos, gebės dirbti su mokiniais kūrybiškiau ir inovatyviau. Dėmesys telkiamas į mokinio mokymąsi, kai mokoma formuluoti problemas, ieškoti jų sprendimo būdų atsižvelgiant į mokinio galimybes. Supažindinama su inovatyviais informatikos mokymosi būdais. Seminaro metu dalyviai analizuos atvejus, diskutuos, reflektuos savo patyrimą.

Seminaro apimtis – 6 akad. val. auditorinio darbo. Seminaro kaina – 20 Eur.
Pageidaujantiems bus siunčiamos sąskaitos-faktūros.
Dalyviams, išklausiusiems seminarą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.

Lytis ir švietimas: lyčių stereotipai švietime ir profesiniame konsultavime

Programą parengė

Doc. dr. Giedrė Purvaneckienė, Moterų informacijos centro valdybos pirmininkė, VU Filosofijos fakulteto afilijuotoji mokslininkė.
Dovilė Masalskienė, Moterų informacijos centro programų vadovė.
Rugilė Butkevičiūtė, Moterų informacijos centro programų vadovė.

Programos anotacija

Programa skirta mokytojų ir profesijų konsultantų žinių praplėtimui bei jų mokėjimų ir įgūdžių tobulinimui lyčių lygybės srityje.
Mokytojai ir profesijos konsultantai savo darbe susiduria su moksliniu žinių apie lytis bei lyčių stereotipų įtaką stoka, kadangi daugumos iš jų studijose tokių dalykų nebuvo. Ši programa padeda užpildyti šias spragas, taip pat suteikia šiuolaikines didaktines priemones mokinių ugdymui.

Teorinėse paskaitose pateikiami mokslinių tyrimų bei statistikos duomenys apie lyčių skirtumus Lietuvos visuomenėje (pasauliniame kontekste), išsiaiškinamos jų priežastys. Aptariama stereotipų įtaka berniukų ir mergaičių ugdymui, jų charakterio bruožų formavimuisi, profesijų pasirinkimui. Pateikiama mokslinių tyrimų apie lyčių skirtumus švietimo sistemoje apžvalga, diskusijose tyrimų duomenys palyginami su mokytojų (kursų klausytojų) kasdienine patirtimi mokyklose. Parodoma, kaip profesijos pasirinkimas mokykloje nulemia asmens profesinę karjerą, jo padėtį darbo rinkoje bei jo visą gyvenimą.

Praktiniuose užsiėmimuose naudojami didaktiniai žaidimai bei filmukai, jie aptariami su kursų klausytojais. Žaidimų pavyzdžiai yra mokomojoje knygoje „Lytis ir švietimas. Lyčių stereotipai švietime ir profesiniame orientavime. B. Švietimo programa“. Jie pritaikyti mokiniams. Praktinių užsiėmimų metu kai kurie iš šių žaidimų praktiškai išbandomi, kad mokytojai galėtų juos taikyti užsiėmimuose su mokiniais. Taip pat demonstruojami filmukai, iliustruojantys visuomenės požiūrį į vaikinų profesijos pasirinkimą, moterų „lipimo karjeros laiptais“ situacijas. Jie aptariami.

Kursus veda programos rengėjos, taip pat gali būti pritraukiami kiti lektoriai, turintys paskaitų lyčių tematika skaitymo patirties.

Seminaro apimtis – 18 akad. val. auditorinio darbo. Seminaro kaina – 20 Eur.
Pageidaujantiems bus siunčiamos sąskaitos-faktūros.
Dalyviams, išklausiusiems seminarą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.

Gabių matematikai vaikų ugdymas

Programą parengė

Doc. dr. Edmundas Mazėtis, VU Matematikos ir informatikos fakultetas, Matematikos institutas.

Programos anotacija

Kūrybiškumo ugdymas šiuo metu yra vienas iš pedagoginio proceso prioritetų. Matematika suteikia galimybes ugdyti kūrybiškumą, ieškant nestandartinių sprendimų, siejant kartais iš pažiūros skirtingus dalykus, ieškant sąsajų tarp įvairių sričių žinių. Programa skirta mokytojams, dirbantiems su gabiais matematikai mokiniais. Išklausę seminarą, mokytojai susipažins su mokinių sudominimo matematika priemonėmis, išmoks, atsižvelgiant į mokinių amžių ir pasirengimo lygį, parinkti įtraukiančius uždavinius, susipažins su įdomiosios matematikos elementais, su specifiniais nestandartinių uždavinių sprendimo metodais. Seminaras turėtų padėti mokytojams savarankiškai planuoti darbą su gabiais mokiniais, ruošti juos matematikos konkursams ir olimpiadoms.

Seminaro apimtis – 8 akad. valandos. Seminaro kaina – 20 Eur.
Pageidaujantiems bus siunčiamos sąskaitos-faktūros.

Dalyviams bus siunčiami elektroniniai kompetencijų tobulinimo pažymėjimai.

Skaitytojo ugdymo pradinėse klasėse strategijos

Programą parengė

Doc. dr. Vaiva Schoroškienė, VU Filosofijos fakultetas, Ugdymo mokslų institutas.

Programos anotacija

Skaitymo įgūdžių ugdymas laikomas vienu iš reikšmingiausių iššūkių Europos švietimo sistemoms. Norint sėkmingai išlavinti šį gebėjimą, būtina skaityti ne tik formalioje mokyklos aplinkoje (Mokymas skaityti Europoje, 2011). Sutariama, jog skaitymas laisvalaikiu ir savo malonumui yra svarbus veiksnys, turintis poveikį vaikų gebėjimui skaityti (Clark, Rumbold, 2006). Taigi, aktualu ugdyti vidinę mokinių skaitymo motyvaciją (Schaffner, Schiefele, 2016), kurią veikia skaitytoją supanti skaitymo aplinka ir kultūra.

Laisvalaikiu skaitantys vaikai ir paaugliai save laiko skaitytojų bendruomenės nariais, kurių socialinė sąveika susijusi su knygomis ir kuriems būdingas pomėgis skaityti (Fletcher, Grimley, Greenwood, Parkhill, 2012; Clark, Akeman, 2006). Kiti skaitytojai – tėvai, draugai ir mokytojai – gali paveikti vaikų skaitymo įpročius parodydami, kaip malonu skaityti (Strommen, Mates, 2004). Šiuolaikinės skaitytojo ugdymo idėjos pirmiausia orientuojasi į emocinį skaitytojo ir kūrinio santykį. Pastebima, jog gana dažnai mokykloje nepakankamai tenkinamas pradinių klasių mokinių noras komunikuoti apie perskaitytas knygas su tėvais, draugais, broliais ir seserimis bei mokytojais. Todėl šio amžiaus mokinių skaitymo motyvacija skatinama sudarant mokykloje sąlygas mokinių komunikacijai apie vaikų literatūrą. Tokia komunikacija suprantama gana plačiai, ji remiasi ne tik įvairia ugdomąja veikla, šiuolaikiniais vaikų literatūros kūriniais, bet ir šiuolaikinėmis vaikų literatūros kūrinio perteikimo formomis (pvz., kino filmais, spektakliais), skaitytojo ugdymo diferencijavimu pagal lytį (Richter, 2007; Clark & Foster, 2005).

Skaitymo skatinimo metodai ir idėjos – gana dažna įvairioms auditorijoms skirtų leidinių ir renginių tema. Idėjų daug, bet kurios iš jų ir kada taikytinos? Pagaliau, ar visi skaitytojai vienodi? Ar mes visi vienodai „atradome“ knygą ir skaitymą? Galbūt neturėtume kalbėti apie vieną, universalų, visiems tinkantį tapimo skaitytoju kelią? Šie klausimai ypač aktualūs pradinių klasių mokytojams, dirbantiems su labai skirtingos patirties, skirtingų gebėjimų mokiniais.

Seminare siūloma apžvelgti ir susisteminti skaitytojo ugdymo idėjas iš pradinių klasių mokytojo perspektyvos: išskirti skaitytojo ugdymo strategijas, aptarti jų teorinius pagrindus ir praktines taikymo galimybes, užduočių ir veiklų įvairovę. Remiantis šios srities tyrimų rezultatais ir mokytojų patirtimis bus diskutuojama apie skaitytojo ugdymo strategijų ir konkrečių veiklų privalumus ir ribotumus. Aptariant aktualias skaitytojo ugdymo problemas bus mokomasi atsižvelgti į konkretaus mokinio situaciją ir pagal tai pasirinkti skaitytojo ugdymo strategiją arba jų derinį. Bus diskutuojama apie dažniausius sunkumus, su kuriais šiandien susiduria skaitytojus ugdantys pradinių klasių mokytojai.

Seminaro apimtis – 8 akad. val. auditorinio darbo. Seminaro kaina – 20 Eur.
Pageidaujantiems bus siunčiamos sąskaitos-faktūros.
Dalyviams, išklausiusiems seminarą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.

GIS technologijų taikymas aplinkos pažinimui ir tyrimams

Programą parengė
Neringa Mačiulevičiūtė-Turlienė, VU Geomokslų institutas.
Dr. Jurgita Rimkuvienė, UAB „Hnit-Baltic“.

Programos anotacija

„Geros mokyklos koncepcijoje“ pažymimas mokymas (-is) sprendžiant gyvenimiškas problemas, mokymas (-is) tyrinėjant, eksperimentuojant, kuriant, bendraujant. Akcentuojamas dialogas tarp mokinių, mokinių ir mokytojų, mokinių ir mokyklos bendruomenės, jo metu gaunama informacija virsta idėjomis, prasmėmis. Taip gimsta skaitmeninis turinys – tekstas, programos, interaktyvūs žemėlapiai, kt. Turiniu šiuolaikinių technologijų pagalba dalijamasi tarpusavyje, socialiniuose tinkluose, kitose medijose.

Geoinformacijos technologijos – GIS atspindi šiuolaikinės mokyklos, mokytojo, mokinio poreikius derinti mokymą (-si) klasėje, aplinkoje, namuose, integruoti pamokas, pritaikant išmanias technologijas. Pasitelkus GIS technologijas galima kurti interaktyvius žemėlapius, taikomąsias programas, 3D scenas, dalintis savo sukurtu turiniu su kitais vartotojais, naudotis tūkstančiais nemokamų žemėlapių, programų, paslaugų ir kita erdvine informacija, gilinti informacinių technologijų, geografijos, istorijos, biologijos, kalbų, matematikos ir daugelio kitų dalykų žinias.

2017 m. Esri bendrovė, GIS technologijų kūrimo lyderė pasaulyje, įsitraukė į Europos Komisijos Skaitmeninių įgūdžių ir užimtumo koalicijos iniciatyvą ir kartu su UAB „Hnit-Baltic“ padovanojo Lietuvos mokykloms galimybę nemokamai prisijungti ir naudotis ArcGIS žemėlapių kūrimo, erdvinių duomenų valdymo ir analizės sistema. Dabar kiekvienas Lietuvos mokytojas ir moksleivis turi galimybę nemokamai naudotis profesionalia ArcGIS programine įranga, kurti skaitmeninį turinį, projektus paremtus GIS technologijomis. Dar mokyklos suole įgytos žinios ir patirtys galės būti toliau plėtojamos universitetuose, atliekant mokslinius tyrimus, valstybiniame ir/ arba verslo sektoriuje.

Nors technologinės prielaidos kurti skaitmeninius žemėlapius, skatinti erdvinį suvokimą, yra, mokymo medžiagos anglų, o taip pat ir lietuvių kalbomis nuolat daugėja, tačiau mokomųjų dalykų, pradinių klasių mokytojai, mokyklos administracija dar stokoja žinių, patirties ir kompetencijų taikyti GIS technologijas pamokų metu, organizuojant integruotas pamokas, įgyvendinant mokyklos bendruomenės projektus, paremtus interaktyviais žemėlapiais.

Šia kompetencijų tobulinimo programa siekiama mokytojus supažindinti su GIS technologijomis, sudaryti sąlygas išbandyti ArcGIS Online sistemą sprendžiant praktines užduotis, atliekant lauko tyrimus, su kolegomis ir lektoriais diskutuojant GIS technologijų poreikį ir naudą.

Seminaro apimtis – 16 akademinių valandų.

Seminaro kaina – 30 Eur.
Pageidaujantiems bus siunčiamos sąskaitos-faktūros.
Dalyviams, išklausiusiems seminarą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.

Esė rašymas bendrojo ugdymo mokykloje: mokymas ir vertinimas (anglų kalbos mokytojams)

Programą parengė

Jurga Kasteckienė, VU Filologijos fakultetas, Anglistikos, romanistikos ir klasikinių studijų institutas.

Programos anotacija

Akademinis rašymas – bene daugiausiai iššūkių keliantis gebėjimas, besimokant ir mokant užsienio kalbos. Šia programa siekiama suteikti bendrojo ugdymo mokyklų anglų k, mokytojams galimybę atnaujinti savo žinias bei susipažinti su pažangiąja  rašymo dėstymo ir rašinių vertinimo patirtimi. 

Programos metu bus aptariami rašymo proceso ypatumai bei pristatomi  skirtingų žanrų kūrimo principai.

 Ypatingas dėmesys bus skiriamas samprotavimo/argumentavimo rašinio tipui:  

     - temos analizė,

     - teksto planavimas bei argumentų atranka, logiškas ir nuoseklus teksto komponavimas, 

     - leksinių ir gramatinių priemonių pasirinkimas komunikaciniam tikslui pasiekti,

     - teksto kalbos koregavimas ir kalbinės raiškos tobulinimas naudojant tekstynų duomenis.   

Programos metu bus aptarti rašinio vertinimo kriterijai ir jų praktinis taikymas. 

Seminaro kalba – anglų,  trukmė  – 8 akad. val., kaina – 20 Eur.

Seminaro dalyviams bus siunčiami elektroniniai kompetencijų tobulinimo pažymėjimai.

Dalyviams bus siunčiamos sąskaitos-faktūros.

Integruotas dalyko ir kalbos mokymas(is) (angl. CLIL)

Programą parengė 

Dr. Virginija Jūratė Pukevičiūtė, VU Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto docentė.

Programos anotacija

Seminaro programa skiriama mokytojams, besidomintiems inovatyviais mokymo(si) metodais, būdais ir norintiems įgyti žinių apie šias naujoves ir taikyti jas savo pamokose. Vienas iš jų galėtų būti Integruotas dalyko ir kalbos mokymasis (IDKM). Pastarąjį dešimtmetį šis mokymo(si) būdas susilaukė didesnio susidomėjimo, nes reikėtų paminėti, kad dvikalbio ugdymo tradicija Lietuvoje skirtingai nei kitose valstybėse (Prancūzijoje, Vokietijoje, Kanadoje, Šveicarijoje ir kt.) yra pakankamai naujas reiškinys. Globalizaciniai procesai ir didesnio judumo galimybės pasaulyje skatina mokytis užsienio kalbų, ypač tuomet, kai norime studijuoti, dirbti ar gyventi kitame krašte. Daugiakalbystė yra skatinama ir įvairiuose Europos sąjungos, kuriai priklausome, dokumentuose. Todėl nenuostabu, kad randasi vis daugiau mokyklų vadovų, mokytojų ir mokinių, norinčių išbandyti integruotai mokyti(s) dalyko ir (užsienio) kalbos. Kadangi mokantis užsienio kalbų dominuoja kasdieninio gyvenimo temos, tai IDKM pamoka/modulis tampa galimybe ne tik pasikartoti dalyko temą, bet ir kaupti/plėtoti dalyko žodyną užsienio kalba.

Šio kurso metu dalyviai turės galimybę ne tik įgyti žinių apie IDKM struktūrą, tikslus, principus, privalumais ir trūkumais, bet ypatingas dėmesys bus skiriamas praktinėms jo taikymo galimybėms. Mokytojai, susipažinę su užduočių tipais ir pavyzdžiais, aptars tų užduočių tinkamumą jų mokomajam dalykui, diskutuos apie temas, kurių mokant daugiausiai galėtų tikti IDKM segmentai.

Būtų naudinga, jeigu kurso metu dalyvautų ir mokytojų dalykininkų kolegos mokytojai kalbininkai, kurie padėtų parinkti, parengti, koreguoti mokomąją medžiagą IDKM pamokai ir gal ateityje mokyklose drauge vestų tokias pamokas/modulius arba esant mokyklose galimybėms kaip neprivalomą (papildomą) dalyką. Manytina, kad tuomet mokiniai nesibaimintų dėl galimai nukentėsiančių dalyko žinių ar pablogėsiančių rezultatų ir mieliau norėtų išbandyti šią naujovę. 

Seminaro trukmė – 8 akad. val. auditorinio darbo. Seminaro kaina – 20 Eur.

Dalyviams, išklausiusiems seminarą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.

Pageidaujantiems bus siunčiamos sąskaitos-faktūros.

Modernios astronomijos žinių ugdymo programa mokytojams – Galaktikos archeologija

Programą parengė

Edita Stonkutė, m. d. dr., VU Fizikos fakultetas, Teorinės fizikos ir astronomijos institutas.
Renata Minkevičiūtė, m. d. dr., VU Fizikos fakultetas, Teorinės fizikos ir astronomijos institutas.

Programos anotacija

Astronomijos mokslas – tai vartai, kurie, pasinaudojant moksliniais metodais, įžvalgumu ir žinių siekimu, visiems atveria kupiną galimybių pasaulį. Mūsų kolektyvinis duomenų ir teorijų supratimas, paremtas bendruomeniniu bendradarbiavimu, geriausiai pasiekiamas per visą apimančią ir įvairiapusę visuomenę. Savo ruožtu, astronomijos laimėjimai tiek dėl technologinių, tiek dėl mokslinių pasiekimų padeda augti ir klestėti ekonomikai, o visa tai teigiamai veikia mūsų kasdieninį gyvenimą.

JAV buvo įrodyta, kad moksleiviai, kurie pagrindinėje ar vidurinėje mokykloje dalyvavo astronomijos mokyme, dažniau siekia karjeros tiksliųjų ar technologinių mokslų srityse, o taip pat labiau domisi naujienomis apie mokslo naujoves ir atradimus (skelbia JAV Nacionalinė mokslo taryba). 

Šiai dienai, astronomija Lietuvoje nėra ugdoma mokykloje kaip atskiras dalykas, o tai reiškia, jog mokytojai negali nuolat atnaujinti astronomijos žinių. Astronomijos mokslas keičiasi beveik kasmet (nauji kosminiai ir antžeminiai teleskopai, tarptautiniai didelio masto projektai, Galaktikos formavimosi scenarijai ir kt.), todėl mokytojams naudinga ši modernios astronomijos žinių ugdymo programa. Šios programos tikslas yra stiprinti ir tobulinti mokytojų dalykinę kompetenciją ugdant ir motyvuojant mokinius modernioje visuomenėje, skatinant jų gamtamokslinę kompetenciją bei kuriant įdomesnes ir efektyvesnes pamokas. Svarbu yra skatinti mokinius lavinti įgūdžius, kurie bus reikalingi ateityje, bei supažindinti su karjeros galimybėmis tiksliųjų mokslų ir/ar technologijų srityse.

Moderni astronomija apima daug įvairių astronomijos sričių. Šioje siūlomoje programoje dėmesys bus skiriamas Lietuvoje vykdomiems Galaktikos archeologijos – Paukščių Tako galaktikos formavimosi ir evoliucijos mokslinių tyrimų, naudojantis Molėtų astronomijos observatorijos ir tarptautine infrastruktūra, pristatymui bei patirties, žinių pasidalijimui. Esame žvaigždžių atmosferų spektrinių tyrimų specialistai, todėl būtent šios savo tiriamosios veiklos pasiekimais, problemomis ir gerosios praktikos pavyzdžiais norime pasidalinti siūlomoje kompetencijų tobulinimo programoje.

Seminaro trukmė – 8 akad. val. auditorinio darbo. Seminaro kaina – 20 Eur.

Dalyviams bus siunčiami elektroniniai kompetencijų tobulinimo pažymėjimai.

Pageidaujantiems bus siunčiamos sąskaitos-faktūros.

Modernios astronomijos žinių ugdymo programa mokytojams: egzoplanetų paieškos

Programą parengė

Dr. Arnas Drazdauskas, VU Fizikos fakultetas,  Teorinės fizikos ir astronomijos institutas.

Dr. Erika Pakštienė, VU Fizikos faklutetas, Teorinės fizikos ir astronomijos institutas.

Programos anotacija

Astronomijos mokslas – kaip ir kitos mokslo sritys – labai dinamiškas ir nuolat besikeičiantis. Kasmet skelbiama apie naujus ir vis įspūdingesnius atradimus: nuo planetų prie kitų žvaigždžių iki vandens ar organinių medžiagų aptikimo kitose mūsų Saulės sistemos planetose. Lietuvos mokyklose astronomijai nėra skiriama tiek dėmesio kiek šis mokslas nusipelno, todėl mokytojai nėra skatinami patys ieškoti ar domėtis naujienomis. Šios programos tikslas – supažindinti mokytojus su naujausiais atradimais egzoplanetų tyrimų srityje.   

Astronomija yra ne tik teorinis mokslas – su juo labai persipynęs ir naujųjų technologijų bei kompiuterijos sritys. Statomi nauji antžeminiai ar kosminiai teleskopai, naujos duomenų apdorojimo programos ar inžineriniai sprendimai neišvengiamai pasiekia mus ir kasdieniniame gyvenime. Programoje supažindinsime mokytojus su naujausiais technologiniais sprendimais taikomais ieškant nežemiškųjų planetų, internete esančiomis informacijos duomenų bazėmis bei naudojamais duomenų analizės programiniais paketais.

Mokytojai išklausę šios programos medžiagą galės ja pasinaudoti motyvuojant bei skatinant mokinius rinktis tiksliųjų mokslų kryptis aukštosiose mokyklose. JAV Nacionalinės mokslų tarybos atliktame tyrime paskelbta išvada, jog mokiniai, kurie dar mokykloje yra mokami astronomijos, labiau domisi bei siekia karjeros tiksliųjų mokslų ar technologijų srityse. Mokytojai atnaujinę astronomijos žinias bei sužinoję informacijos paieškos galimybes sugebės užtikrinčiau įtraukti mokinius į astronomijos pasaulį, pateikdami naujausių žinių ir informacijos kuri nėra įtraukiama į mokymosi vadovėlius ar programas.

Moderni astronomija apima daug įvairių astronomijos sričių. Šioje programoje pagrindinis dėmesys bus skiriamas nežemiškųjų planetų paieškos bei tyrimų temai tiek pasaulyje tiek Lietuvoje, tačiau norint suprasti kaip mokslininkai sugeba aptikti planetas esančias už daugelio šviesmečių, mokytojai bus supažindinti ir su naujausiais technologiniais sprendimais, moksliniais metodais taikomais visoje modernioje astronomijoje. Pristatysime Molėtų astronomijos observatorijos galimybes bei Lietuvos mokslininkų bendradarbiavimo su pasaulio mokslininkais projektus. 

Seminaro trukmė – 8 akad. val. auditorinio darbo. Seminaro kaina – 20 Eur.

Dalyviams bus siunčiami elektroniniai kompetencijų tobulinimo pažymėjimai.

Pageidaujantiems bus siunčiamos sąskaitos-faktūros.

Kaip skaityti (šiuolaikinę) literatūrą: jusliniai teksto aspektai

Programą parengė

Dr. Jurgita Katkuvienė, VU Filologijos fakultetas, Literatūros ir kultūros institutas, A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centras.

Programos anotacija

Šiandienos mokyklos Literatūros programos užribiuose lieka visas pluoštas literatūros, kurios ištakos siejasi su XX a. Vakarų literatūros modernizmo proveržiu, Lietuvoje fragmentiškai formavosi XX a. antroje pusėje, o XXI a. literatūroje jau skaitomas kaip kanoninis šiuolaikinės literatūros tekstas. Tai literatūra, kurios reikšmė gimsta ekspresyvioje ir intensyvioje jos raiškoje: neįprastu vizualiniu, garsiniu, grafiniu pavidalu. Todėl keista pastebėti, kad tam tikra dalis XXI a. literatūros – net šio dešimtmečio, kurio humanitarinėje, socialinėje, istorinėje terpėje bręsta šiandienos gimnazistas, – nepasiekia jauno žmogaus kaip aktualus ir idomus diskursas. Dar daugiau – kaip diskursas, kuris gali suteikti raktą apskritai į literatūros, meno, kultūros pasaulį.

Vienas šiuolaikinės literatūros išskirtinumo bruožų – reikšmės kūrimasis ne turinio, bet išraiškos plotmėje, t.y. svarbesnis, o kartais ir svarbiausias klausimas, ne kas yra sakoma, bet kaip yra sakoma. Intensyviausios jo formos susijusios su eksperimentinės literatūros kūrimu, laužančios tradicinio žodinio diskurso ribas, o tuo pačiu – ir jos sampratą. Nemažai šiuolaikinės literatūros tekstų (tiek prozos, tiek poezijos) interpretacijai tradicinio literatūros skaitymo besilaikančiam skaitytojui (keliančiam klausimus, ką sako šis tekstas, kokio žanro, kokios stilistikos jis yra) pritrūksta suvokimo, kaip suprasti tokį tekstą, pritrūksta įrankių, kaip prieiti prie jo  ir kaip jį „išnarpstyti“. Todėl neretai šiuolaikinės literatūros tekstai pavadinami „nesąmonėmis“: nerišliais, nesuvokiamais, atrodančiais nerimtai. 

Šiuolaikinė semiotika, papildoma kitomis interpretacinėmis praktikomis ir filosofinėmis įžvalgomis, sėkmingai analizuoja įvairių tekstų (ne tik žodinių) tiek turinio, tiek ir išraiškos formas. Literatūrinių tekstų išraiškos lygmens analizė susijusi su mūsų juslėmis pagaunamų formų skaitymu (grafikos, spalvų, eilučių išdėstymo, taip pat ritmo, rimo, balso ir t.t.). Pritaikius plastinės teksto analizės principus galima išmokti skaityti kitokią – jusliškai perteikiamos teksto raiškos – reikšmę. 

Juslinis (arba plastinis) teksto skaitymas susijęs su skaitytojo vizualinėmis (dailės), muzikinėmis, skonio kompetencijomis, jų lavinimu. 

Juslinių teksto aspektų analitika pritaikoma ne tik šiuolaikinei literatūrai, ji leidžia kitaip perskaityti ir kai kuriuos senesnius literatūros tekstus, skirtingo žanro tekstus.

Seminare bus analizuojami Rolando Rastausko, Antano A. Jonyno, Donaldo Apanavičiaus, Gyčio Norvilo, Manto Gimžausko, Žygimanto Kudirkos, Dovilės Kuzminskaitės ir kt. tekstai.

Seminaro trukmė – 8 akad. val. auditorinio darbo. Seminaro kaina – 20 Eur.

Dalyviams, išklausiusiems seminarą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.

Pageidaujantiems bus siunčiamos sąskaitos-faktūros.

Šiuolaikinė austrų literatūra mokant(is) vokiečių kaip svetimos kalbos: autoriai, temos, tendencijos

Programą parengė

Dr. Aleksej Burov, VU Filologijos fakultetas, Baltijos kalbų ir kultūrų institutas, Vokiečių kalbos katedra.

Programos anotacija

Programa skirta vokiečių kalbos mokytojams, besidomintiems vokiečių kalba rašoma grožine literatūra bei vokiečių kalbos variantiškumu. Dėmesio centre – austrų literatūra kaip viena iš nacionalinių vokiečių kalba kuriamų literatūrų. Seminaro metu mokytojai bus supažindinti su austrų literatūros kanono sudarymo problematika, nacionalinės literatūros ypatumais, taip pat su šiuolaikinėmis tendencijomis austrų grožinėje literatūroje. Ypatingas dėmesys skiriamas nagrinėjamų grožinių tekstų kalbinei raiškai. Bendrinė vokiečių kalba Austrijoje (Standard Deutsch Österreich) – vienas iš bendrinės vokiečių kalbos variantų, pasižyminčių savarankiškumu gramatikos ir leksikos lygmenyse. Praktinio užsiėmimo metu seminaro dalyviai išmoks integruoti austrų literatūros tekstus į vokiečių kalbos pamokas siekiant supažindinti vyresniųjų klasių moksleivius su vokiečių kalbos įvairove. 

Seminaro kalba – vokiečių.

Seminaro trukmė – 8 akad. val. auditorinio darbo. Seminaro kaina – 20 Eur.

Dalyviams, išklausiusiems seminarą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.

Pageidaujantiems bus siunčiamos sąskaitos-faktūros.

Palankios ugdymosi aplinkos kūrimas įvairių mokymosi galimybių ir poreikių turintiems mokiniams

Programą parengė

Dr. Violeta Gevorgianienė, VU Filosofijos fakultetas, Sociologijos ir socialinio darbo instituto docentė.

Programos anotacija

Pagrindinis įtraukiojo ugdymo tikslas – sukurti tokią ugdymosi aplinką, kurioje visi mokiniai, nepriklausomai nuo jų potencialių galimybių, galėtų maksimaliai plėtoti ir realizuoti savo gebėjimus. Šį tikslą padeda pasiekti universalaus mokymosi dizaino paradigma, kuri pabrėžia tinkamos mokymosi aplinkos – kaip svarbiausios prielaidos – sukūrimo svarbą. Tyrimai rodo, kad universalios ugdymosi aplinkos kūrimas yra veiksminga prieiga kuriant lanksčią mokymosi aplinką, kuri atitinka įvairių mokinių poreikius, gebėjimus, ugdymosi patirtį, kultūrinius skirtingumus (Hanington, B. 2012, Meyer et al, 2014, Al-Azawei et al., 2016; Ralabate et al., 2016). Seminaro dalyviai susipažins su pagrindiniais ugdymosi aplinkos, palankios visiems mokiniams, požymiais, jos organizavimo būdais, supras tikslo ir mokymosi metodo sąsają, mokės pagrįsti vertinimo metodo pasirinkimą ir jo atitikimą mokinio gebėjimams. Dalyviai turės galimybę kritiškai peržvelgti savo pačių požiūrį į skirtingų gebėjimų mokinių ugdymą bei identifikuoti kliūtis, trukdančias kurti aukštus, bet pagrįstus lūkesčius mokiniams. 

Seminaro trukmė  – 8 akad. val. auditorinio darbo. Seminaro kaina – 20 Eur.

Dalyviams, išklausiusiems seminarą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.

Pageidaujantiems bus siunčiamos sąskaitos-faktūros.

Šiuolaikinės anglų tarmės Didžiojoje Britanijoje

Programą parengė 

Rūta Zukienė, VU Filologijos fakultetas, Baltijos kalbų ir kultūrų institutas, Skandinavistikos centras.

Programos anotacija

Programa skirta visiems anglų kalbos mokytojams, norintiems iš arčiau susipažinti su šiuolaikinėmis anglų tarmėmis ir praturtinti savo pamokas unikalia medžiaga, kuri padės mokiniams gyvai ir visapusiškai pažinti Britanijos kultūrą, skatins domėtis kalbų įvairove, ugdys klausymo įgūdžius ir parengs bendravimui su gimtakalbiais anglų kalbos vartotojais.

Šiuolaikinės regioninės tarmės yra vienas įdomiausių autentiškos anglų kalbos fenomenų, esmingai apibrėžiantis kalbančiojo tapatybę ir individualumą. Jos nuolat priešinasi ir įveikia norminės kalbos spaudimą, neigiamą požiūrį, stereotipus, išlaikydamos itin archajiškus tarties bei žodyno bruožus net šiuolaikiniuose miestų kalbos variantuose. Tačiau sistemingai nestudijavusiems šio dalyko universitete anglų kalbos įvairovė gali pasirodyti gluminanti: kaip ir nuo ko reikėtų pradėti? Ši programa ir sumanyta tam, kad per trumpą laiką išmoktumėte pagrindinius tarmėtyros principus, sužinotumėte, kokie ištekliai yra laisvai prieinami internete, suprastumėte, kokia sistema slepiasi už regimai nesusijusių kalbos faktų, išbandytumėte viską praktiškai ir galėtumėte drąsiai judėti tolyn, jau savarankiškai studijuodami šį nepaprastai įdomų ir aktualų dalyką.

Baigusieji programą dalyviai bus ne tik gavę teorinių žinių apie Didžiosios Britanijos tarmes, anglų kalbos atmainas Škotijoje ir Velse, fonetinius požymius ir jų istoriją, bet ir įgiję praktinių įgūdžių, kaip susirasti ir analizuoti autentiškos kalbos įrašus, gebės pagal tam tikrus garsus identifikuoti girdimos tarmės regioną, mokės įtraukti šią medžiagą į mokymo turinį. Platesne prasme domėjimasis kalbos variantiškumu ugdo mokytojų kaip kalbos vartotojų sąmoningumą, dėmesingumą savo pačių tarčiai, jos tikslumui, tobulina gebėjimą kurti ir patiems atpažinti vis subtilesnius kalbos niuansus.

Programa parengta VU Anglų filologijos programoje dėstomo pasirenkamojo kurso Anglų kalbos akcentai ir dialektai Didžiojoje Britanijoje pagrindu.

Seminaro trukmė – 8 akad. val. auditorinio darbo. Seminaro kaina – 20 Eur.

Dalyviams, išklausiusiems seminarą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.

Pageidaujantiems bus siunčiamos sąskaitos-faktūros.

Kūrybinio rašymo galimybės mokantis vokiečių kaip užsienio kalbos

Programą parengė

Dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri, VU FilF BKKI Vokiečių filologijos katedros docentė.

Programos anotacija

Iniciatyvumo ir kūrybiškumo ugdymas – vienas iš šiuolaikinės mokyklos uždavinių, užfiksuotų Vidurinio ugdymo bendrosiose programose (2011-02-21, Nr. V-269, 21.5 punktas). Geros mokyklos koncepcijoje (2015) pabrėžiama būtinybė keisti ugdymo proceso organizavimą, pirmenybę teikti ne žinioms, o gebėjimams – kritiniam, analitiniam, kūrybiniam mąstymui, akcentuojama mokymosi visą gyvenimą svarba (GMK 2015, 32). 

Kūrybiškumo kaip bendrosios kompetencijos ugdymo svarbą Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloje nuolat pabrėžia pedagogai ir mokslininkai, pvz., Vaiva Vaicekauskienė savo straipsnyje „Kūrybingumo (ne)ugdymas mokykloje“, 2009 m. rugpjūtį paskelbtame Švietimo problemos analizės Nr. 3 (31) (Vaicekauskienė 2009). 

Kūrybiškumas atsispindi ir Lietuvos strateginiuose dokumentuose. „Kūrybingumas generuojant naujas vertingas idėjas ir jas įgyvendinant, iššūkius vertinant kaip naujas galimybes savo sėkmei kurti“ minimas kaip vienas iš svarbiausių siekinių Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“. Kartu kalbama ir apie atvirumą kitokiam požiūriui, pozityvioms iniciatyvoms, dialogui, bendradarbiavimui, naujovėms (LT 2030, 7–8).

EBPO, vykdydama projektą Education 2030 Learning Framework, kaip vieną iš svarbiausių bendrųjų kompetencijų akcentuoja gebėjimą kurti naują vertę. Naujos vertės kūrimas suponuoja kūrybinį mąstymą, reikalingą naujiems gaminiams ir paslaugoms, naujoms darbo vietoms, procesams ir metodams, naujiems verslo ir socialiniams modeliams ir kt. kurti (OECD 2018, 5).

Kūrybiškumui ugdyti labai tinka užsienio kalbos pamokos, jų metu atliekamos kūrybinės rašymo užduotys. Kūrybinis rašymas užsienio kalba gali padėti ir mokiniams, ir mokytojams išmokti mąstyti nestandartiškai, skatina atvirumą kitokiam požiūriui, dalijimąsi mintimis, norą kurti. Be to, kūrybinės užduotys padeda mokytojams sudominti mokinius dalyku. Pasak Aurelio Villa Sanchez ir Manuel Poblete Ruiz, sudariusių metodinį leidinį Competence-based Learning, skirtą bendrosioms kompetencijoms ugdyti ir vertinti, kūrybiškumas stiprina mokymosi orientaciją, ugdo atsakomybę už savo mokymosi rezultatus (Villa Sanchez & Poblete Ruiz 2008, 258).

Ši programa skirta vokiečių kalbos mokytojams, dirbantiems gimnazijose (vyresnėse klasėse) su B1-B2 lygio mokiniais, siekiantiems susipažinti su kūrybinio rašymo galimybėmis mokantis vokiečių kaip užsienio kalbos ir praktiškai išbandyti pasirinktus metodus bei užduočių tipus. Programa taip pat galėtų būti naudinga aukštųjų mokyklų praktinės vokiečių kalbos dėstytojams. 

Programą sudaro teorinė dalis (metodinės literatūros analizė savarankiškai ir grupėse), praktinis darbas seminaro metu atliekant įvairias kūrybinio rašymo užduotis ir baigiamoji dalis (refleksija, tobulėjimo gairių numatymas seminaro pabaigoje). 

Seminaro trukmė – 8 akad. val. auditorinio darbo. Seminaro kaina – 20 Eur.

Dalyviams, išklausiusiems seminarą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.

Pageidaujantiems bus siunčiamos sąskaitos-faktūros.

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo turinio planavimo ir tobulinimo praktiniai aspektai

Programą parengė

Doc. dr. Birutė Autukevičienė, VU Filosofijos fakultetas, Ugdymo mokslų institutas.

Programos anotacija

Kokybiškas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo turinio įgyvendinimo procesas sąlygoja gerą vaiko gyvenimo kokybę: puikią vaiko savijautą, saugumą, savigarbą, pasitikėjimą savimi ir kitais, jo aktyvumą ir įsitraukimą į turiningą, įdomią, prasmingą, kūrybišką veiklą, geranoriškus jo santykius su kitais vaikais ir suaugusiaisiais, naujų patirčių įgijimą.

Kadangi žaisdamas vaikas modeliuoja tai, ką žino, pedagogui labai svarbu matyti ir girdėti vaiką, pažvelgti į pasaulį vaiko akimis. Pedagogas palaikydamas vaiko idėjas, kurdamas iššūkio situacijas žaidžiančiam vaikui, atkreipdamas jo dėmesį į tyrinėjimui aktualius objektus tikslingai ugdo vaiką. Šis procesas neįmanomas be vaiko interesų, galimybių gilaus stebėjimo ir numatymo ugdymo tikslų, siūlomos vaikams veiklos, naudotinų priemonių.

Ugdomojo proceso planavimas iš vaiko perspektyvos yra viena pagrindinių pedagogo, kaip vadybininko, ugdomojo proceso koordinatoriaus funkcijų, siekiant kokybiško vaikų ugdymo. Mokslininkai (E. Rodzevičiūtė, 2006 ir kt.) pedagogo planavimo kompetenciją ugdymo procese laiko edukacinės veiklos pamatu, nes tik tinkamai susiplanavęs veiklą, jis galės sėkmingai ją organizuoti. Ši veiklos sritis reikalauja iš pedagogo kompetencijos ir profesionalumo, nes atskleidžia, kokius su vaikų ugdymu susijusius sprendimus rengiasi priimti pedagogas. Ypatingai šį procesą pakoregavo mokslininkų parengtas „Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasekimų aprašas“ (2014) ir „Ikimokyklinio ugdymo metodinės rekomendacijos“ (2015). Šiuo metu kiekviena ugdymo įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir/ar priešmokyklinio ugdymo programas, turi susitarti dėl planavimo procedūrų konkrečioje švietimo įstaigoje: kokios formos bus planas, kokios jo struktūrinės dalys ir t. t. Tačiau visos įstaigos turėtų keisti esminę ugdomojo proceso planavimo kryptį, t. y. orientuotis į vaiko pasiekimus. Tad aktualu pedagogams susipažinti su naujausiais dokumentais ir gebėti pažinus grupės vaikus numatyti jiems tinkamus pasiekimus bei siūlomą ugdymo turinį. Pedagogams aktualu diskutuoti dėl daugelio problemų ir rasti profesionalius atsakymus į klausimus. Vienas iš tokių: kaip atrinkti kiekvienam vaikui veiksmingą ugdymosi turinį bei planuoti tuos pasiekimus, kurie atspindėtų kiekvieno vaiko perspektyvą. 

Seminaro apimtis – 8   akad. val. auditorinio darbo. Seminaro kaina – 20 Eur.

Dalyviams, išklausiusiems seminarą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.

Pageidaujantiems bus siunčiamos sąskaitos-faktūros.

Dalyviams išklausiusiems programą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.

Į mokinį orientuotas istorijos mokymas: ugdymo tobulinimo praktiniai aspektai

Programą parengė

VU Istorijos fakultetas.

Programos anotacija

Istorijos mokytojų seminaro idėja yra novatoriškos, iniciatyvios ir veiklios mokyklos istorikų bendruomenės telkimas ir jos kompetencijų tobulinimas atsižvelgiant į naujausias humanitarinių mokslų tendencijas. Seminare siekiama:
• Lietuvos istorijos mokytojų bendruomenei įvairiapusiškai perteikti naujausius šalies ir užsienio humanitarinių tyrimų (istorijos, antropologijos, archeologijos, paveldosaugos, sociolingvistikos, menotyros, dalyko didaktikos ir kt.) rezultatus, problematiką ir tendencijas;
• Seminarų veikloms sutelkti geriausius įvairių Lietuvos universitetų ir institucijų (institutų) humanitarinio lauko lektorius, ekspertus ir praktikus;
• Įgyvendinant seminarų veiklas suburti komunikacijos, psichologijos, lyderystės, medijų raštingumo ir kt. ekspertus;

Vienas iš svarbiausių šiuolaikinės istorijos didaktikos principų – orientacija į mokinius. Tai reiškia, kad istorijos temos turi sietis su mokinių sociokultūriniu kontekstu, jų amžiumi, patirtimi bei interesais, istorinių gebėjimų (ypač kritinio bei naratyvinio mąstymo), reikalingų tolimesniam gyvenimui ir karjerai, vystymu ir įgijimu. Įvairių šalių (įskaitant ir Lietuvos) istorijos ugdymo programose šio principo taikymas sietinas su svarbiausiu istorijos mokymo mokykloje tikslu: istorinės sąmonės, istorinio naratyvumo, identiteto formavimu. Seminare daug dėmesio skiriama istorijos aktualizavimui, tarpdisciplininiam turinio integravimui, naujų programų aptarimui.
Ši istorijos mokytojų kompetencijų tobulinimo programa skirta progimnazijų ir gimnazijų istorijos mokytojams, siekiantiems susipažinti su į mokinį orientuoto istorijos mokymo galimybėmis bei taikymo atvejais. Susipažinus su esminėmis idėjomis, daugiausia dėmesio skiriama VU mokslininkų tiriamoms „netradicinėms“, naujoms „trūkstamoms“ ar „jautrioms“ temoms ir šaltiniams, galintiems esmingai praturtinti istorijos mokymo(si) turinį, formas bei priemones, juos priartinti prie mokinių gyvenamosios aplinkos, interesų, praktinių poreikių.

Programos apimtis – 28 akademinės valandos (programą sudaro trys kontaktiniai seminarai). Programos kaina – 89 Eur.

Pageidaujantiems bus siunčiamos sąskaitos-faktūros.

Dalyviams, išklausiusiems programą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.

Pradinių klasių mokinių argumentavimo gebėjimų ugdymas pasaulio pažinimo kontekste

Programą parengė

Doc. dr. Rita Makarskaitė-Petkevičienė, VU Filosofijos fakultetas, Ugdymo mokslų institutas.

Doc. dr. Aušra Žemgulienė, VU Filosofijos fakultetas, Ugdymo mokslų institutas.

Programos anotacija

Gebėjimas argumentuoti – vienas svarbiausių komunikacinės kompetencijos ir kritinio mąstymo gebėjimų. Tyrimai rodo, kad pradinių klasių mokiniams argumentuoti sunku ir kad juos reikia specialiai to mokyti; pedagogams trūksta šios srities žinių ir gerosios praktikos pavyzdžių. Argumentavimas yra sudėtinga intelektinė veikla, reikalaujanti aukštesniųjų mąstymo gebėjimų (Scharaw G., Gutierrez A., 2012), kuriuos ugdyti rekomenduojama jau nuo mažens. Argumentavimas apima gebėjimus formuluoti teiginį, rinkti ir vertinti įrodymus, integruoti kelių šaltinių įrodymus, padedančius pagrįsti, paneigti, užginčyti teiginį (išvadą). Tačiau iki šiol nesutariama, kaip šie gebėjimai turėtų būti ugdomi pradinėse klasėse. Argumentavimas skirtas racionaliam savo įsitikinimų ir vertybių pagrindimui bei kitų žmonių požiūrio ir veiklos poveikiui (Rigotti E., Morasso S. G., 2009, Nauckūnaitė, 2007). Tačiau pastebima, kad mokymosi veiklose dialogas, ginčai, įrodinėjimas, argumentavimas vis dar nėra tapę įprastu reiškiniu mokyklų kultūroje (N. M. Mirza ir A. N. Perret-Clermont, 2009). Todėl argumentavimo kompetencija yra viena svarbiausių komunikacinės kompetencijos sudėtinių dalių, kuri turėtų būti ugdoma integruotai per visas  pradinių klasių ugdymo turinio sritis. 

Tiek nacionalinio (standartizuotų testų), tiek tarptautinio (PIRLS, TIMSS) lygmens pradinių klasių mokinių pasiekimų tyrimai rodo, kad Lietuvos mokiniai turi žinių, neblogus taikymo gebėjimus, tačiau silpniausia vieta – aukštesnieji mąstymo gebėjimai. Mokinių pasiekimai paprastai atsispindi jų gebėjimuose sėkmingai atlikti įvairias veiklas savarankiškai ir bendradarbiaujant. Užduotys, kurioms reikia gilaus samprotavimo, gali būti atliktos pasitelkiant veiksmingas, mąstymą skatinančias veiklas. Vaikai turi palaipsniui įgyti ir tobulinti racionalaus mąstymo įgūdžius, kol toks požiūris taps įprastu jų mąstymui. Taigi, nuosekliai taikant argumentavimo mokymo veiklas, galima tikėtis sėkmingai išugdytų kritinio mąstymo gebėjimų.  

Mokslininkai (Hefter M. M., Berthold K., Renkl A., Riess W., Schmid S., Fries S.) nurodo, kad argumentavimo gebėjimai yra svarbūs gamtamoksliniame ir socialiniame ugdyme, nes jų teigimu, mokiniai turi žinoti, kaip vertinti argumentus arba kaip pagrįsti teorijas įrodymais. Lietuvos mokslininkai yra atlikę ne vieną tyrimą, sėkmingai integruodami argumentavimo gebėjimų ugdymą skirtingų ugdymo sričių turinyje. Šiais savo tiriamosios veiklos pasiekimais, problemomis ir gerosios praktikos pavyzdžiais norima pasidalinti šioje kvalifikacijos kėlimo programoje. 

Seminaro apimtis – 8 akad. val. auditorinio darbo. Seminaro kaina – 25 Eur.

Dalyviams, išklausiusiems seminarą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.

Mokymasis gamtoje ir iš gamtos arba dar viena galimybė pasaulio pažinimo ir kitų mokomųjų dalykų integracijai

Programą parengė

Doc. dr. Rita Makarskaitė-Petkevičienė, VU Filosofijos fakultetas, Ugdymo mokslų institutas.

Programos anotacija

Gamtoje mokslas susipina su žmogaus jutimais ir jausmais. Teigiamas ryšys su gamta, užsimezgęs vaikystėje, tęsiasi iki pilnametystės. Jį lydi gamtos objektų pažinimas ir reiškinių supratimas, t.y. geresnės gamtamokslinės žinios. Be to, glaudų ryšį su gamta liudija vaikų prisiminimai, patirtys, aplinkosauginiai įpročiai ir nuostatos. G.Hüther ir kt. tyrimai rodo, kad mokinio entuziazmas lemia tam tikrą neuronų kombinaciją, kai vaikas aktyvus, aktyvuojami ir jo centrai smegenyse. Mokytojams svarbu tai suprasti ir atsižvelgus į amžiaus tarpsnio ypatumus, sudaryti sąlygas mokiniams tiesiog būti gamtoje ir iš jos mokytis. Realus pasaulis daugeliu atžvilgių yra įdomesnis ir įvairesnis už virtualų, tačiau dažnai jis tampa skurdus, nes jame trūksta to, ko vaikams reikia: užduočių, vizijų ir pavyzdžių, į kuriuos būtų galima orientuotis, tam tikrų sunkumų, kuriuos reikėtų įveikti. Todėl mokytojo vaidmuo – parodyti, kuo gamta įdomi, kokia ji sąryšinga, kupina atradimų ir kartu labai trapi.

Kitas svarbus pradinio gamtamokslinio ugdymo aspektas – gamtos tyrimai. Mokytojas turėtų siekti, kad vaikai stebėtų, tyrinėtų gamtą, pratintųsi įžvelgti faktų bei reiškinių sąsajas, pajustų pasaulio vientisumą, o ne apie gamtą mokytųsi klasėje, iš vadovėlių. Vaikams veikla gamtoje ne tik patinka, bet ir skatina išsamiau ja domėtis, sveikatina. Tai savo darbuose akcentuoja užsienio tyrėjai (Alexander R., Malone K., Sampson S., Thommen E. ir kt.). Veikdami gamtoje mokiniai mokomi ir mokosi nuoseklaus tyrimo metodo: stebėjimas – analizė – hipotezė – jos tikrinimas – išvados. Šio seminaro dalyviams bus padedama organizuoti gamtotyrines veiklas žaliosiose edukacinėse aplinkose, kad vaikai stebėdami, tyrinėdami gamtą pratintųsi įžvelgti faktų bei reiškinių ryšius, mokytųsi, lyginti ir gretinti, grupuoti ir klasifikuoti, rastų priežasties – pasekmės atvejus, darytų apibendrinimus. 

Ugdymo sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo mokytojo gebėjimų tinkamai suplanuoti ugdymo procesą, kurti palankią mokymuisi aplinką, naudoti inovatyvius mokymo ir aktyvaus mokymosi būdus, taikyti mokytis padedantį vertinimą. Ši programa padės mokytojams įgyti gamtamokslinių žinių ir pasitikrinti turimas, tobulins ugdymo turinio planavimo, ugdymo organizavimo išnaudojant žaliąsias edukacines aplinkas ir taikant specifinius gamtamokslinius metodus bei priemones, gebėjimus.

Seminaro apimtis – 8 akad. val. auditorinio darbo. Seminaro kaina – 25 Eur. 

Dalyviams, išklausiusiems seminarą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.

Gamtos vaikas. Kaip jį užauginti?

Programą parengė

Doc. dr. Rita Makarskaitė – Petkevičienė, VU Filosofijos fakultetas, Ugdymo mokslų institutas.

Programos anotacija

Gamtoje mokslas susipina su žmogaus jutimais ir jausmais. Gamtinė aplinka palanki visoms ikimokyklinuko kompetencijoms (socialinei, pažintinei, sveikatos išsaugojimo, meninei, komunikavimo) ugdytis. Teigiamas ryšys su gamta, užsimezgęs vaikystėje, tęsiasi iki pilnametystės. Jį lydi gamtos objektų pažinimas ir reiškinių supratimas, t.y. geresnės gamtamokslinės žinios. Be to, glaudų ryšį su gamta liudija vaikų prisiminimai, patirtys, aplinkosauginiai įpročiai ir nuostatos. G.Hüther ir kt. tyrimai rodo, kad vaiko entuziazmas, aktyvumas, smalsumas, pastabumas labai svarbūs pažinimo raidai. Pedagogams svarbu tai suprasti ir, atsižvelgus į amžiaus tarpsnio ypatumus, sudaryti sąlygas vaikams tiesiog būti gamtoje ir iš jos mokytis. Realus pasaulis daugeliu atžvilgių yra įdomesnis ir įvairesnis už virtualų, tačiau dažnai jis tampa skurdus, nes jame trūksta to, ko vaikams reikia: užduočių, vizijų ir pavyzdžių, į kuriuos būtų galima orientuotis, tam tikrų sunkumų, kuriuos reikėtų įveikti. Todėl pedagogo vaidmuo - parodyti, kuo gamta įdomi, kokia ji sąryšinga, kupina atradimų ir kartu labai trapi, t.y. būti neišsenkančiu daugialypės vaikų veiklos gamtoje šaltiniu.

Iš prigimties vaikai yra tyrėjai, todėl jau ikimokykliniame amžiuje svarbu, ką jaunieji mokslininkai tyrinės, kokius rezultatus gaus, kaip juos pristatys. Pedagogas turėtų siekti, kad vaikai stebėtų, tyrinėtų gamtą, pratintųsi įžvelgti faktų bei reiškinių sąsajas, pajustų pasaulio vientisumą. Vaikams tokia veikla gamtoje ne tik patinka, bet ir skatina išsamiau ją domėtis, sveikatina. Tai savo darbuose akcentuoja užsienio tyrėjai (Herrington, S.. & Studtmann K., Sampson S., Fjortoft, I. ir kt.). 

Ugdymo sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo pedagogo gebėjimų tinkamai suplanuoti ugdymo procesą, kurti vaikui palankią aplinką, naudoti inovatyvius ugdymo būdus. Ši programa padės ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams įgyti gamtamokslinių žinių ir pasitikrinti turimas, tobulins ugdymo turinio planavimo, ugdymo organizavimo išnaudojant žaliąsias edukacines aplinkas ir taikant specifinius gamtamokslinius metodus bei priemones gebėjimus.

Seminaro apimtis – 8 akad. val. auditorinio darbo. Seminaro kaina – 25 Eur. 

Dalyviams, išklausiusiems seminarą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.