Į mokinį orientuotas istorijos mokymas: ugdymo tobulinimo atvejai
Programą parengė
Doc. dr. Rūta Šermukšnytė, Istorijos fakultetas
Programos anotacija
Vienas iš svarbiausių šiuolaikinės istorijos didaktikos principų – orientacija į mokinius. Tai reiškia, kad istorijos temos turi sietis su mokinių sociokultūriniu kontekstu, jų amžiumi, patirtimi bei interesais, istorinių gebėjimų (ypač kritinio bei naratyvinio mąstymo), reikalingų tolimesniam gyvenimui ir karjerai, vystymu ir įgijimu. Tai padeda stiprinti moksleivių mokymosi motyvaciją, žingeidumą, taigi, didina ugdymo turinio prasmingumą. Įvairių šalių (įskaitant ir Lietuvos) istorijos ugdymo programose šio principo taikymas sietinas su svarbiausiu istorijos mokymo mokykloje tikslu: istorinės sąmonės, istorinio naratyvumo, identiteto formavimu. Deja, lietuviškose istorijos ugdymo programose, istorijos vadovėliuose bei mokymo praktikoje matomas atotrūkis nuo mokinių gyvenamosios tikrovės, perkrovimas faktografija, negebėjimas aktualizuoti istorijos, reprodukcinis mokymo modelis, gebėjimų vystymo „imitavimas, menka tarpdisciplininė turinio integracija. Dėl to pagrindinis istorijos mokymo Lietuvos mokykloje tikslas yra sunkiai realizuojamas.
Ši istorijos mokytojų kompetencijų tobulinimo programa skirta progimnazijų ir gimnazijų istorijos mokytojams, siekiantiems susipažinti su į mokinį orientuoto istorijos mokymo galimybėmis bei taikymo atvejais. Susipažinus su į mokinį orientuoto istorijos mokymo esminėmis idėjomis, daugiausia dėmesio skiriama VU mokslininkų tiriamoms „netradicinėms“, naujoms „trūkstamoms“ ar „jautrioms“ temoms ir šaltiniams, galintiems esmingai praturtinti istorijos mokymo(si) turinį, formas bei priemones, juos priartinti prie mokinių gyvenamosios aplinkos, interesų, praktinių poreikių. Programoje bus pateikiamos šios istorinės medžiagos panaudojimo istorijos pamokoje metodinės rekomendacijos, sudaromos sąlygos patiems sukurti savo metodiką ir praktiškai ją išbandyti.
Programos apimtis – 23 akademinės valandos (programą sudaro trys seminarai). Programos kaina – 70 Eur.
Pageidaujantiems bus siunčiamos sąskaitos-faktūros.
Dalyviams išklausiusiems programą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.
Kilus klausimams dėl seminaro, rašykite doc. dr. Rūtei Šermukšnytei el. paštu
Seminarų datos ir temos:
2019 m. kovo 2 d. tema: Svarbiausių istorijos ugdymo tikslų – formuoti moksleivio istorinę ir kritinę sąmonę – įgyvendinimo problemos.
Seminaro trukmė: 9.30 – 16.30 val.
2019 m. kovo 16 d. tema: Mokinių kasdienė aplinka ir objektai kaip prielaida istorijos mokymui(si).
Seminaro trukmė: 9.30 - 17 val.
2019 m. balandžio 6 d. tema: Naujausių tyrimų panaudojimas sociokultūrinei ir tarpdalykinei turinio integracijai.
Seminaro trukmė: 9.30 – 17.30 val.
Seminarai vyks Istorijos fakultete (Universiteto g. 7, Vilnius), 211 aud.
Maloniai kviečiame registruotis! Registracija į seminarą
Pradinių klasių mokinių argumentavimo gebėjimų ugdymas pasaulio pažinimo kontekste
Programą parengė
Doc. dr. Rita Makarskaitė-Petkevičienė, VU, Filosofijos fakultetas, Ugdymo mokslų institutas
Doc. dr. Aušra Žemgulienė, VU, Filosofijos fakultetas, Ugdymo mokslų institutas
Programos anotacija
Gebėjimas argumentuoti – vienas svarbiausių komunikacinės kompetencijos ir kritinio mąstymo gebėjimų. Tyrimai rodo, kad pradinių klasių mokiniams argumentuoti sunku ir kad juos reikia specialiai to mokyti; pedagogams trūksta šios srities žinių ir gerosios praktikos pavyzdžių. Argumentavimas yra sudėtinga intelektinė veikla, reikalaujanti aukštesniųjų mąstymo gebėjimų (Scharaw G., Gutierrez A., 2012), kuriuos ugdyti rekomenduojama jau nuo mažens. Argumentavimas apima gebėjimus formuluoti teiginį, rinkti ir vertinti įrodymus, integruoti kelių šaltinių įrodymus, padedančius pagrįsti, paneigti, užginčyti teiginį (išvadą). Tačiau iki šiol nesutariama, kaip šie gebėjimai turėtų būti ugdomi pradinėse klasėse. Argumentavimas skirtas racionaliam savo įsitikinimų ir vertybių pagrindimui bei kitų žmonių požiūrio ir veiklos poveikiui (Rigotti E., Morasso S. G., 2009, Nauckūnaitė, 2007). Tačiau pastebima, kad mokymosi veiklose dialogas, ginčai, įrodinėjimas, argumentavimas vis dar nėra tapę įprastu reiškiniu mokyklų kultūroje (N. M. Mirza ir A. N. Perret-Clermont, 2009). Todėl argumentavimo kompetencija yra viena svarbiausių komunikacinės kompetencijos sudėtinių dalių, kuri turėtų būti ugdoma integruotai per visas pradinių klasių ugdymo turinio sritis.
Tiek nacionalinio (standartizuotų testų), tiek tarptautinio (PIRLS, TIMSS) lygmens pradinių klasių mokinių pasiekimų tyrimai rodo, kad Lietuvos mokiniai turi žinių, neblogus taikymo gebėjimus, tačiau silpniausia vieta – aukštesnieji mąstymo gebėjimai. Mokinių pasiekimai paprastai atsispindi jų gebėjimuose sėkmingai atlikti įvairias veiklas savarankiškai ir bendradarbiaujant. Užduotys, kurioms reikia gilaus samprotavimo, gali būti atliktos pasitelkiant veiksmingas, mąstymą skatinančias veiklas. Vaikai turi palaipsniui įgyti ir tobulinti racionalaus mąstymo įgūdžius, kol toks požiūris taps įprastu jų mąstymui. Taigi, nuosekliai taikant argumentavimo mokymo veiklas, galima tikėtis sėkmingai išugdytų kritinio mąstymo gebėjimų.
Mokslininkai (Hefter M. M., Berthold K., Renkl A., Riess W., Schmid S., Fries S.) nurodo, kad argumentavimo gebėjimai yra svarbūs gamtamoksliniame ir socialiniame ugdyme, nes jų teigimu, mokiniai turi žinoti, kaip vertinti argumentus arba kaip pagrįsti teorijas įrodymais. Lietuvos mokslininkai yra atlikę ne vieną tyrimą, sėkmingai integruodami argumentavimo gebėjimų ugdymą skirtingų ugdymo sričių turinyje. Šiais savo tiriamosios veiklos pasiekimais, problemomis ir gerosios praktikos pavyzdžiais norima pasidalinti šioje kvalifikacijos kėlimo programoje.
Seminaro apimtis – 8 akad. val. auditorinio darbo. Seminaro kaina – 15 Eur.
Maloniai kviečiame registruotis! Registracija į seminarą
Dalyviams, išklausiusiems seminarą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.
Mokymasis gamtoje ir iš gamtos arba dar viena galimybė pasaulio pažinimo ir kitų mokomųjų dalykų integracijai
Programą parengė
Doc. dr. Rita Makarskaitė-Petkevičienė, VU, Filosofijos fakultetas, Ugdymo mokslų institutas
Programos anotacija
Gamtoje mokslas susipina su žmogaus jutimais ir jausmais. Teigiamas ryšys su gamta, užsimezgęs vaikystėje, tęsiasi iki pilnametystės. Jį lydi gamtos objektų pažinimas ir reiškinių supratimas, t.y. geresnės gamtamokslinės žinios. Be to, glaudų ryšį su gamta liudija vaikų prisiminimai, patirtys, aplinkosauginiai įpročiai ir nuostatos. G.Hüther ir kt. tyrimai rodo, kad mokinio entuziazmas lemia tam tikrą neuronų kombinaciją, kai vaikas aktyvus, aktyvuojami ir jo centrai smegenyse. Mokytojams svarbu tai suprasti ir atsižvelgus į amžiaus tarpsnio ypatumus, sudaryti sąlygas mokiniams tiesiog būti gamtoje ir iš jos mokytis. Realus pasaulis daugeliu atžvilgių yra įdomesnis ir įvairesnis už virtualų, tačiau dažnai jis tampa skurdus, nes jame trūksta to, ko vaikams reikia: užduočių, vizijų ir pavyzdžių, į kuriuos būtų galima orientuotis, tam tikrų sunkumų, kuriuos reikėtų įveikti. Todėl mokytojo vaidmuo - parodyti, kuo gamta įdomi, kokia ji sąryšinga, kupina atradimų ir kartu labai trapi.
Kitas svarbus pradinio gamtamokslinio ugdymo aspektas – gamtos tyrimai. Mokytojas turėtų siekti, kad vaikai stebėtų, tyrinėtų gamtą, pratintųsi įžvelgti faktų bei reiškinių sąsajas, pajustų pasaulio vientisumą, o ne apie gamtą mokytųsi klasėje, iš vadovėlių. Vaikams veikla gamtoje ne tik patinka, bet ir skatina išsamiau ja domėtis, sveikatina. Tai savo darbuose akcentuoja užsienio tyrėjai (Alexander R., Malone K., Sampson S., Thommen E. ir kt.). Veikdami gamtoje mokiniai mokomi ir mokosi nuoseklaus tyrimo metodo: stebėjimas – analizė – hipotezė – jos tikrinimas – išvados. Šio seminaro dalyviams bus padedama organizuoti gamtotyrines veiklas žaliosiose edukacinėse aplinkose, kad vaikai stebėdami, tyrinėdami gamtą pratintųsi įžvelgti faktų bei reiškinių ryšius, mokytųsi, lyginti ir gretinti, grupuoti ir klasifikuoti, rastų priežasties – pasekmės atvejus, darytų apibendrinimus.
Ugdymo sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo mokytojo gebėjimų tinkamai suplanuoti ugdymo procesą, kurti palankią mokymuisi aplinką, naudoti inovatyvius mokymo ir aktyvaus mokymosi būdus, taikyti mokytis padedantį vertinimą. Ši programa padės mokytojams įgyti gamtamokslinių žinių ir pasitikrinti turimas, tobulins ugdymo turinio planavimo, ugdymo organizavimo išnaudojant žaliąsias edukacines aplinkas ir taikant specifinius gamtamokslinius metodus bei priemones, gebėjimus.
Seminaro apimtis – 8 akad. val. auditorinio darbo. Seminaro kaina – 15 Eur.
Dalyviams, išklausiusiems seminarą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.
Gamtos vaikas. Kaip jį užauginti?
Programą parengė
Doc. dr. Rita Makarskaitė – Petkevičienė, VU, Filosofijos fakultetas, Ugdymo mokslų institutas
Programos anotacija
Gamtoje mokslas susipina su žmogaus jutimais ir jausmais. Gamtinė aplinka palanki visoms ikimokyklinuko kompetencijoms (socialinei, pažintinei, sveikatos išsaugojimo, meninei, komunikavimo) ugdytis. Teigiamas ryšys su gamta, užsimezgęs vaikystėje, tęsiasi iki pilnametystės. Jį lydi gamtos objektų pažinimas ir reiškinių supratimas, t.y. geresnės gamtamokslinės žinios. Be to, glaudų ryšį su gamta liudija vaikų prisiminimai, patirtys, aplinkosauginiai įpročiai ir nuostatos. G.Hüther ir kt. tyrimai rodo, kad vaiko entuziazmas, aktyvumas, smalsumas, pastabumas labai svarbūs pažinimo raidai. Pedagogams svarbu tai suprasti ir, atsižvelgus į amžiaus tarpsnio ypatumus, sudaryti sąlygas vaikams tiesiog būti gamtoje ir iš jos mokytis. Realus pasaulis daugeliu atžvilgių yra įdomesnis ir įvairesnis už virtualų, tačiau dažnai jis tampa skurdus, nes jame trūksta to, ko vaikams reikia: užduočių, vizijų ir pavyzdžių, į kuriuos būtų galima orientuotis, tam tikrų sunkumų, kuriuos reikėtų įveikti. Todėl pedagogo vaidmuo - parodyti, kuo gamta įdomi, kokia ji sąryšinga, kupina atradimų ir kartu labai trapi, t.y. būti neišsenkančiu daugialypės vaikų veiklos gamtoje šaltiniu.
Iš prigimties vaikai yra tyrėjai, todėl jau ikimokykliniame amžiuje svarbu, ką jaunieji mokslininkai tyrinės, kokius rezultatus gaus, kaip juos pristatys. Pedagogas turėtų siekti, kad vaikai stebėtų, tyrinėtų gamtą, pratintųsi įžvelgti faktų bei reiškinių sąsajas, pajustų pasaulio vientisumą. Vaikams tokia veikla gamtoje ne tik patinka, bet ir skatina išsamiau ją domėtis, sveikatina. Tai savo darbuose akcentuoja užsienio tyrėjai (Herrington, S.. & Studtmann K., Sampson S., Fjortoft, I. ir kt.).
Ugdymo sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo pedagogo gebėjimų tinkamai suplanuoti ugdymo procesą, kurti vaikui palankią aplinką, naudoti inovatyvius ugdymo būdus. Ši programa padės ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams įgyti gamtamokslinių žinių ir pasitikrinti turimas, tobulins ugdymo turinio planavimo, ugdymo organizavimo išnaudojant žaliąsias edukacines aplinkas ir taikant specifinius gamtamokslinius metodus bei priemones gebėjimus.
Seminaro apimtis – 8 akad. val. auditorinio darbo. Seminaro kaina – 15 Eur.
Dalyviams, išklausiusiems seminarą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.