Edukologija

Edukologijos magistrantūros studijų tikslas – parengti kompetentingus edukologijos tyrinėtojus tolesnei mokslinei veiklai ir doktorantūros studijoms, o taip pat aukštos kompetencijos specialistus–praktikus įvairaus tipo ugdymo įstaigoms ir švietimo institucijoms. Pirmajame studijų semestre dėstomi bendrieji studijų dalykai, o nuo antrojo semestro galima rinktis vieną iš dviejų specializacijų (šakų) – Švietimo politika ir lyderystė arba Švietimo kultūra darniai plėtrai, o mokyklų vadovams siūlome rinktis atskirą programos šaką –  Švietimo politika ir lyderystė mokyklų vadovams.

Švietimo politikos ir lyderystės šakos tikslas – parengti kompetentingus švietimo politikos ir administravimo specialistus, mokyklų vadovus, gebančius prisiimti lyderystę, inicijuoti pokyčius, kurti ir įgyvendinti naujas švietimo politikos priemones bei dokumentus, profesionaliai administruoti švietimo politikos įgyvendinimą įvairiuose švietimo valdymo lygmenyse.

Švietimo kultūros darniai plėtrai šakos tikslas – rengti kompetetingus švietimo specialistus, gebančius dirbti sociokultūrinės kaitos ir rūpesčio darnia plėtra sąlygomis, originaliai ir kūrybiškai taikyti įgytas kultūrinio, aplinkodairinio raštingumo bei edukologines žinias ir įgūdžius, savarankiškai juos plėtojant ir gilinant formalioje ir neformalioje mokslinėje ir praktinėje erdvėje.

Daugiau apie studijų programą

Absolventai apie studijas

Justina Garbauskaitė - Jakimovska, Neformalaus ugdymo ekspertė, Europos jaunimo tyrėjų tinklo narė (the Pool of European Youth Researchers (PEYR))

Esu Edukologijos magistro programos absolventė. Į ugdymo sritį pasukau gana netikėtai, nors, kai dabar galvoju, tai mokyklą žaisdavau dažnai. Visgi formalusis švietimas džiaugsmo nekėlė, todėl ir gyvenimo sieti su tuo neplanavau. Viskas apsivertė, kai susipažinau su neformaliojo ugdymo lauku. Tada pradėjau ieškoti galimybių mokytis apie ugdymą daugiau ir rimčiau, norėjau suprasti, kaip ten ta mokymosi magija įvyksta. Čia pasirodė, kad man puikiai tiktų edukologijos magistro studijos, kurių aprašyme buvo parašyta, kad jas baigusi galėsiu dirbti formaliojo ir neformaliojo ugdymo institucijose. Taigi ir formaliojo, ir neformaliojo ugdymo institucijose ir dirbu jau apie 10 metų. Iš studijų labiausiai įsiminė ugdymo filosofija ir teorijų, aiškinančių ugdymo problemas, analizė, išsamios diskusijos, padėjusios suprasti, kad ten, kur vyksta ugdymas, vyksta dar daugybė kitų matomų ir paslėptų procesų, kurie nulemia ne tik asmens, bet ir visuomenės raidą. Šiandien džiaugiuosi, kad galiu organizuoti ugdymo procesą, jį vertinti, tobulinti ir turiu pakankamai ekspertinių žinių, kad galėčiau savo poziciją argumentuotai pagrįsti.

Jogaila Vaitekaitis

Rinkdamasis edukologijos studijas Vilniaus universitete siekiau pagilinti savo praktinėje mokytojo veikloje taikomas žinias. Galiu teigti, kad magistrantūros studijos man atskleidė daug kompleksiškesnį švietimo vaizdinį nei tik efektyvios mokymo(si) metodologijos. Magistro programoje įgautas švietimo politikos bei švietimo filosofinių paradigmų supratimas įgalino kelti fundamentalesnius švietimo vaidmens individo bei visuomenės raidoje klausimus. Šias kompetencijas sėkmingai taikau praktiniame darbe su mokiniais, tarptautinėse nevyriausybinių organizacijų veiklose kaip Darnaus vystymosi švietimo ekspertas bei tiriamojoje veikloje kaip jaunesnysis mokslininkas Vilniaus universiteto mokslininkų grupėse.

Monika Orechova, VU Edukologijos doktorantė

Edukologijos magistro studijos suteikė galimybę į profesinį lauką, kuriame dirbau, pasižiūrėti gilesniu tyrėjo žvilgsniu. Studijos leido ne tik įsigilinti į jau pažįstamus klausimus, bet ir dar geriau suvokti švietimo lauko plotį ir tai, kaip svarbu su švietimu susijusias problemas vertinti ir spręsti holistiškai, ieškant ilgalaikių sprendimų ir į juos įtraukiant visus švietimo proceso dalininkus, ypač tuos, kurie su švietimu susiduria tiesiogiai: studentus, dėstytojus, mokytojus ir mokinius.

Baigusi studijas dirbau Vilniaus universiteto Orientalistikos centro (dabar - Azijos ir transkultūrinių studijų institutas) direktoriaus pavaduotoja. Šiuo metu studijuoju VU Edukologijos doktorantūroje.

Sandra Kairė

Apie edukologijos magistrantūros studijas pradėjau galvoti dar bakalauro studijų pabaigoje pradėjusi aktyviai veikti neformaliojo ugdymo srityje. Tapusi Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros mokymų vadovų neformaliojo ugdymo srityje tinklo nare tvirtai žinojau, kad turiu stiprinti savo turimas teorines ir praktines kompetencijas. O pasirinkti edukologijos magistrantūros studijas Vilniaus universitete mane paskatino galimybė rinktis specializaciją, kurios siūlomi dalykai ir leido tai padaryti.

Bendrosios edukologijos (šiuo metu Švietimo kultūros) specializacija man padėjo geriau suprasti ugdymo organizavimo procesus, leido visapusiškai gilintis į tarpultūriškumo, įvairovės aspektus udymo srityje, kurie ypatingai svarbūs dirbant su daugiakultūrėmis jaunuolių grupėmis, bei paskatino į ugdymą pažvelgti iš tyrėjo perspektyvos. Galiausiai tai paskatino svarstymus apie mokslinę veiklą ir baigusi magistrantūros studijas nusprendžiau stoti į edukologijos doktorantūros studijas ir gilintis į tarpkultūrinį mokymąsi.

Kuo mane labiausiai žavėjo VU edukologijos magistro studijos? Tuo, kad suteikė plataus spektro žinias ir įgūdžius ugdymo kontekste, padėjo suprasti vykstančius globalius ir lokalius procesus švietime, formavo mane ne tik kaip ugdymo praktikę ir ugdymo specialistę, bet ir tyrėją. Studijų metu įgytas žinias ir įgūdžius galėjau pritaikyti ne tik dirbant neformaliojo ugdymo srityje, bet ir dalyvaujant "Kurk Lietuvai" programoje.

Filosofijos fakultetas yra seniausias VU fakultetas įkurtas kartu su universitetu 1579 m.

Vieninjantis penkis humanitarinių ir socialinių mokslų institutus, dėl sutelktos mokslų disciplinos įvairovės Filosofijos fakultetas yra vadinamas „universitetu universitete“.

Čia jums dėstys aukščiausios kompetencijos dėstytojai: žymiausi savo sričių Lietuvos mokslininkai bei fakultete vizituojantys mokslininkai iš užsienio.