|
|
Krypčių grupė Socialiniai mokslai |
|
|
Studijų kryptis (šaka) Psichologija |
|
|
Kvalifikacinis laipsnis Socialinių mokslų magistras |
|
|
Trukmė 2 metai |
|
|
Studijų forma
Nuolatinė
|
|
|
Studijų programos kreditai
120
|
|
|
Metinė studijų kaina įstojus į valstybės nefinansuojamą vietą
5 538 EUR
|
Studijų programos tikslas – parengti aukštos kvalifikacijos psichologus, kurie vadovaujasi profesinės etikos principais, giliomis bendrosios psichologijos, edukacinės psichologijos, vaiko raidos žiniomis ir teikia įrodymais bei empiriniais tyrimais grįstas psichologinio įvertinimo, intervencijų, prevencijos ir psichikos sveikatą stiprinančias paslaugas vaikams (nuo kūdikystės) ir jaunuoliams (iki 21 metų, kai jie turi specialių ugdymo poreikių), jo šeimų nariams, mokytojams, ugdymą ir vaiko gerovę užtikrinančioms institucijoms ir bendruomenei. Šios psichologinės paslaugos apima ne tik pagalbą ugdymo procese, bet ir vaiko gerovės užtikrinimą įvairioje socialinėje bei kultūrinėje aplinkoje.
Edukacinės ir vaiko psichologijos programa grindžiama mokslininko–praktiko modeliu, orientuotu į individą, grupę ir sistemą, todėl programoje derinami teoriniai dalykai, mokslinis darbas ir profesinė praktika.
Edukacinės ir vaiko psichologijos studijos prasideda nuo bazinių dalykų, kuriuose gilinamos psichologijos krypties bakalauro studijų metu įgytos žinios ir formuojami įgūdžiai (Šiuolaikinės edukacinės psichologijos paradigmos, Šiuolaikiniai statistiniai metodai ir tyrimo planavimas). Čia suteikiamas supratimas apie edukacinio psichologo kaip švietimo pagalbos specialisto darbo lauką bei funkcijas (Vaikų raidos psichologija ir psichopatologija, Mokymasis ir mokymas).
Šiuolaikinės edukacinės psichologijos paradigmos – teorinis dalykas, kuriuo siekiama apžvelgti edukacinės psichologijos mokslo ir praktikos lauką, padedantį studentams suvokti visą studijų programos struktūrą. Šiuolaikinių statistinių metodų ir tyrimo planavimo dalyko metu įgytos kompetencijos toliau studijų procese reikalingos planuojant ir rašant magistro darbą, atliekant profesinės praktikos užduotis. Vaikų raidos psichologijos ir psichopatologijos dalykas studentams ne tik suteikia supratimą apie įvairios raidos besimokančiųjų grupes (pvz., turinčius intelekto sutrikimų, regos, klausos, mokymosi, elgesio ir emocijų sutrikimų, pasižyminčius rizikingu elgesiu ir kt.), bet ir ugdo kompetencijas atpažinti, diagnozuoti šias grupes bei parengti intervencijos planą, teikiant pagalbą vaikams (jaunuoliams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių iki 21 metų), jų šeimomis ir bendruomenėmis. Mokymosi ir mokymo dalyke studentai gilintų žinias apie teorijas, aiškinančias mokymo(si) ir kognityvinius procesus, elgesio, socialinių, kognityvinių, emocinių, motyvacijos veiksnių poveikį vaiko mokymuisi ir ugdytų(si) įgūdžius efektyviam mokymo(si) proceso pritaikymui skirtingos raidos vaikams.
Edukacinės ir vaiko psichologijos programoje didelis dėmesys skiriamas profesinei praktikai. Tai sudėtinė programos dalis, kurios metu magistrantai toliau formuoja ir ugdo savo kompetencijas. Studentai profesinę praktiką atlieka dviejose vietose – Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje ir mokykloje, ikimokyklinio ugdymo ar kitoje įstaigoje, kur teikiamos ugdymo ir pagalbos vaikams paslaugos.
Daugiau apie studijų programą
Edukacinės ir vaiko psichologijos absolventai galės dirbti: visose valstybinėse, privačiose ugdymo, neformaliojo švietimo bei švietimo pagalbos įstaigose; valstybinėse ir NVO institucijose, užtikrinančiose vaiko gerovę. Aukštojo mokslo institucijose dėstytojais bei mokslininkais. Orientavimo karjerai agentūrose ir centruose. Psichinės sveikatos ir kitose institucijose, kur reikalingas vaikų / jaunuolių psichologinis konsultavimas ir įvertinimas. Edukacinės ir vaiko psichologijos absolventai taip pat galės užsiimti privačia praktika. Siekti karjeros kitose profesinės veiklos srityse, kur naudotinos jo psichologijos žinios ir specialieji gebėjimai. Uldė Sirtautė, psichologė Tarptautinėje Amerikos mokykloje Vilniuje, privačiai dirbanti psichologė „Edukacinės psichologijos magistrantūrą (tuo metu ji taip vadinosi) baigiau 2012 metais. Šiuo metu dirbu Tarptautinėje Amerikos mokykloje Vilniuje psichologe ir užsiimu privačia praktika su vaikais, paaugliais ir šeimomis. Magistro studijos išmokė būti lanksčiai dirbant skirtingose mokyklose bei bendraujant su daug šeimų ir vaikų. Jos taip pat davė drąsos nebijoti plataus edukacinio psichologo darbo spektro: konsultavimo, vertinimo, pamokų ir seminarų vedimo, apklausų, metodinės medžiagos rengimo, meditavimo prieš didelę auditoriją ir plastelininių medžių lipdymo kartu su mokytojais. Jaučiuosi, kad mano darbe labai daug gyvybės ir judesio!“ Violeta Pilipuitienė, VšĮ „Vaiko psichologinės pagalbos centras“ steigėja „Esu Edukacinės ir vaiko psichologijos magistrantūros programos absolventė. Po studijų įsteigiau VšĮ „Vaiko psichologinės pagalbos centras“, kuriame vaikų raidos specialistai teikia kompleksinę pagalbą vaikams, kurie patiria sunkumų mokydamiesi, susiduria su sudėtingomis gyvenimiškomis situacijomis, kuriuos ilgą laiką kankina nerimas, įvairios baimės, liūdesys. Gintarė Šabūnienė, Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė „Edukacinės ir vaiko psichologijos magistro studijose praplėčiau savo žinias apie vaikų raidą, emocijas ir elgesio ypatumus, vaikų mokymosi ypatybes ir kt. Čia ugdžiau savo įgūdžius atpažinti ne tik vaiko sunkumus, bet ir galias, jautriai atliepti poreikius. Žinių visada norisi vis daugiau, tačiau yra daug lengviau tobulintis ir gilinti savo žinias, kai turi tvirtą pamatą, nuo kurio gali atsispirti. Vienareikšmiškai svarbiausia, ką gavau šiose studijose – tai patikimo vaikų ir paauglių psichologinio įvertinimo įrankius, t.y. įgūdžius kokybiškai naudoti Lietuvoje standartizuotus ir adaptuotus psichologinio vertinimo instrumentus, o šie įgūdžiai labai vertingi tiek ieškantis darbo, tiek jau dirbant. Ne ką mažiau svarbūs - įgauti psichologinio konsultavimo pagrindai, kuriuos turėjau galimybę stiprinti profesinės praktikos metu. Taip pat ir įgūdžiai pažvelgti plačiau ir matyti bendruomenei aktualias psichologines temas, t.y. vykdyti tyrimus, analizuoti gautus rezultatus ir atsižvelgiant į juos rengti rekomendacijas, šviečiamąsias veiklas, prevencines ar intervencines priemones arba parinkti ir pritaikyti jau sudarytas programas. Tai tik dalis įgūdžių, kurie ryškiausiai atsispindi galvojant apie studijų naudą. Kiek ir ko pasiimsime iš mokymosi universitete – didžiąja dalimi priklauso tik nuo mūsų pačių. Nereikėtų pamiršti, kad čia taip pat nuolat mokiausi ir stiprinau savo įgūdžius planuoti laiką, prioretizuoti darbus, suklydus – nepasiduoti, o ieškoti sprendimų.“ Giedrė Syvertsen, dirba vaikų ir paauglių psichiatrinėje poliklinikoje Norvegijoje „Pastaruosius penkerius metus darbuojuosi vaikų ir paauglių psichiatrinėje poliklinikoje viename Norvegijos miestelyje. Poliklinika užsiima vaikų ir paauglių tyrimu, diagnostika bei gydymu. Dirbame su įvairių sunkumų turinčiais vaikais bei jų artimiausia aplinka, tėvais ir mokymo įstaigomis. Savo darbe nuolat naudoju žinias, įgytas Edukacinės psichologijos magistrantūros studijų metu. Ši programa man davė tvirtą pagrindą po kojomis, nes išmokti dalykai buvo lengvai pritaikomi praktikoje.“ Irina Mikėnienė, Meridiano licėjaus ir Kompleksinės pagalbos šeimoms projekto psichologė „Edukacinės psichologijos magistro studijas užbaigiau 2013 m. Dabar esu VIMS – International Meridian School psichologė bei Kompleksinės pagalbos šeimoms projekto psichologė. Šios magistro studijos buvo labai kryptingos ir orientuotos į realias žinias bei įgūdžius, kurių reikės dirbant, itin daug pasitikėjimo savimi suteikė aktyvi praktika mokykloje. Pabaigus studijas iš karto pradėjau darbą gimnazijoje, jausdama tvirtą pagrindą po kojomis. Žinoma, tai buvo tik startas profesinei karjerai, mat renkantis šią sritį, svarbu priimti ir mokymosi visą gyvenimą stilių. O darbas švietimo įstaigoje yra labai dinamiškas: darbe reikia tikslumo, kantrybės, susikaupimo atliekant įvertinimus, tyrimus, jautrumo ir išminties konsultuojant, kūrybiškumo ir energijos organizuojant įvairias prevencines veiklas, renginius.“ Edita Babkovskienė „Rinkdamasi Edukacinės ir vaiko psichologijos magistro studijas tikėjausi, kad čia gausiu plačių žinių apie vaiko raidą, emocijų, elgesio ir mokymosi ypatumus. Ir šie mano lūkesčiai išsipildė su kaupu! Ypatingai vertinu tai, kad mokėmės matyti vaiko patiriamus sunkumus ir ieškoti jų sprendimo, atsižvelgdami į kontekstą: vaiko stiprybes, šeimą, mokyklos ir bendruomenės teikiamas paslaugas. Šiose studijose sukuriama daug galimybių stiprinti praktinius konsultavimo, vertinimo, prevencinių programų kūrimo įgūdžius. Taip pat man svarbu, kad išmokau taikyti patikimus, standartizuotus, Lietuvoje adaptuotus įvertinimo įrankius. Po studijų jaučiuosi turinti tvirtą pagrindą dirbti ir toliau tobulintis pagalbos vaikams ir paaugliams srityje.“ Filosofijos fakultetas yra seniausias VU fakultetas, įkurtas kartu su universitetu 1579 m. Vienijantis penkis humanitarinių ir socialinių mokslų institutus, dėl sutelktos mokslų disciplinos įvairovės Filosofijos fakultetas yra vadinamas „universitetu universitete“. Čia jums dėstys aukščiausios kompetencijos dėstytojai: žymiausi savo sričių Lietuvos mokslininkai bei fakultete vizituojantys mokslininkai iš užsienio.
Kodėl ši programa?
Karjera
Absolventai apie programą
Magistratūros metu įgijau žinių apie vaiko raidą ir psichopotalogija, apie šeimos struktūrą ir jos dinamiką, apie psichologinį įvertinimą, apie raidos specialistų bendradarbiavimą. Studijos suteikė ne tik žinių, bet ir žinojimą, kad tai ko aš išmokau yra reikalinga. Ir tai tiesa!“
Doc. dr. Sigita Girdzijauskienė