>60 nacionalinių ir tarptautinių projektų įgyvendinama kas metus.
| Nacionaliniai projektai | Tarptautiniai projektai | |
| - Lietuvos mokslo tarybos projektai - ES Struktūrinių fondų projektai - Kiti nacionaliniai projektai |
- Horizon 2020 - Erasmus+ - NordPlus - Europos komisijos programos |
|
|
Jei norite bendradarbiauti ar įsijungti į projektinę veiklą, kreipkitės: |
||
Projektų naujienos
2021 sausio 20-22 dienomis vyks pirmasis VU koordinuojamo projekto „Developing a new Network of Researchers on Contemporary European Motherhood (MotherNet)“ Nr. 952366 – (H2020-WIDESPREAD-2018-2020/H2020-WIDESPREAD-2020-5) susitikimas. Susitikime dalyvauja Vilniaus, Upsalos ir Meinuto universitetų mokslininkai, tarp jų – aštuonios VU Filosofijos fakulteto atstovės. Susitikimo metu bus aptariamos projekto veiklos, pagrindiniai projekto tikslai ir uždaviniai, suderinti tikslūs šalių ir dalyvių įsipareigojimai, būsimų veiklų tvarkaraščiai, tyrimų etikos principai, bus įsteigtas jaunųjų mokslininkų forumas.Projektas „Tęsk“ – treti veiklos metai
Įsibėgėja tretieji projekto „Tęsk“ (Nr. 09.2.1-ESFA-V-727-01-0001), finansuojamo Europos Sąjungos socialinio fondo lėšomis, veiklos metai. Projekto „Tęsk“ iniciatorius – Nacionalinė švietimo agentūra, subūrusi 6 partnerius - aukštąsias mokyklas, rengiančias pedagogus. Vilniaus universitete (nuo 2018 m. – viename iš 3 Lietuvos pedagogų rengimo centrų) pedagogų rengimą koordinuoja Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų institutas, aktyviai įsitraukęs ir į šio projekto veiklas. Pasak projekto ekspertės dr. Nijolės Radavičienės: pagrindinės projekto nešamos naudos susijusios su itin svarbiomis naujovėmis švietimo lauke – pradedančiojo pedagogo stažuote ir pedagoginio modulio studijomis.VU koordinuos programos „Horizontas 2020“ projektą „MotherNet“
Vilniaus universitetas (VU) koordinuos Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ priemonės „Twinning“ projektą „MotherNet“, kurį kartu su komanda sėkmingai parengė VU Prancūzų filologijos katedros docentė Eglė Kačkutė. Projekto veikloms įgyvendinti skirta beveik 900 tūkst. eurų.
VU Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto, Matematikos ir informatikos fakulteto bei Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkai pradeda įgyvendinti projektą ,,Socialinės politikos reakcijos į COVID-19 krizės pasekmes: nedarbo ir skurdo padėties analizė, tarptautinė patirtis ir rekomendacijos Lietuvai“ (Projekto finansavimo sutartis Nr. S-COV-20-17). Projektu siekiama išanalizuoti kaip Covid-19 iššaukta ekonominė krizė paveikė gyventojų užimtumo ir skurdo padėtį, kokiu mastu naujai įvestos socialinės apsaugos priemonės atitiko besikeičiančią padėtį bei koks jų ilgalaikis poveikis. Remiantis atlikta analize bei tarptautine patirtimi bus pateiktos rekomendacijos viešosios politikos veikėjams.
COVID-19 pandemijos plitimas – precedento neturintis laikotarpis visai žmonijai. Tokiu metu taikomos karantino, socialinio atstumo ir saviizoliacijos priemonės kelia itin daug streso ir gali turėti didelį ilgalaikį neigiamą poveikį įvairių visuomenės grupių psichikos sveikatai. Todėl VU Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto mokslininkai kartu su kolegomis iš Medicinos fakulteto pradeda įgyvendinti projektą „Psichosocialinio streso reakcijos į COVID-19 pandemiją ir tyrimais paremtos įveikos rekomendacijos“ (finansavimo sutarties Nr. S-COV-20-12).
VU mokslininkai reaguodami į naujus mūsų visuomenei iškylančius iššūkius pradėjo įgyvendinti projektą „Nuotolinis vaikų ugdymas pandemijos dėl COVID-19 metu: grėsmės bei galimybės ekosisteminiu požiūriu“ (Projekto finansavimo sutartis Nr. S-COV-20-11). Projekto įgyvendinimui susibūrė didelė tarpdisciplininė mokslininkų komanda iš Vilniaus Universiteto – Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto, Sociologijos ir socialinio darbo instituto, Ugdymo mokslų instituto bei Medicinos fakulteto.
Moksleivių karjeros/profesijos pasirinkimas yra vienas svarbiausių pasirinkimų individo gyvenime. Tačiau sėkmingai pasirinkti karjerą darosi vis sudėtingiau, nes laikas ir individo resursai yra riboti, o ir darbo rinka šiandien yra agresyvi, nesaugi, kelianti iššūkį nuolatiniais nenumatytais pokyčiais profesijų pasaulyje. Todėl šiandien daugiau yra pabrėžiama, kad karjera nėra pasirenkama, o yra konstruojama.
Nuo 2020 m. gegužės mėnesio pradžios pradedamas įgyvendinti du metus truksiantis Erasmus+ KA2 strateginių partnerysčių projektas Jaunimo savanorių edukatorių e-mokymosi programa, skirta jauniems migrantams ir pabėgėliams (angl. Youth Volunteer Educators e-learning Program for young migrants and refugees, akron. E-VELP). Pagrindinis šio projekto tikslas – įgalinti jaunus migrantus ir pabėgėlius kurti ir siūlyti plačiajai visuomenei jų gebėjimus ir talentus atitinkančias dirbtuves (angl. workshops), kuriose jie galėtų dalintis su kitais savo žiniomis ir kultūra.
Ekranų laikas vaikams – specialistų rekomendacijos
Karantino dėl Covid-19 pandemijos metu įvairaus amžiaus vaikai, tikėtina, praleidžia daugiau nei įprasta laiko naudodamiesi įvairiais ekranus turinčiais elektroninių medijų prietaisais. Norime priminti svarbiausias rekomendacijas dėl ekranų naudojimo. Jos paremtos įvairiose šalyse, taip pat ir Lietuvoje, atliktais moksliniais tyrimais.
Projekto susitikime apie būsimų mokytojų rengimą
2020 m. balandžio 3 d. vyko antrasis projekto „Būsimų mokytojų rengimas: Informatinis mąstymas ir STEM“ (Future Teachers Education: Computational Thinking and STEAM, Erasmus+ 2019-1-LT01-KA203-060767) partnerių susitikimas, kuriame dalyvavo 19 universitetų ir institutų atstovai iš dešimties šalių. Šį virtualų susitikimą teko organizuoti vietoj planuoto susitikimo Vokietijos Paderborno universitete, kuris negalėjo būti surengtas dėl paskelbtos COVID 19 pandemijos.
Belgijos mokslininkų koordinuojamas STEAM CT projektas papildo VU užsibrėžtas veiklas prisidedant prie mokinių pasirengimo įvairių mokslų srityje.
VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų institutas pradėjo vykdyti GEM (Empower Girls to Embrace Their Digital and Entrepreneurial Potential) projektą, kurio tikslas – sudaryti galimybes atsiskleisti mergaičių skaitmeninio raštingumo ir verslumo gebėjimų potencialui STEM veiklose.
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dėstytojos Agnė Juškevičienė, Asta Meškauskienė ir Urtė Lina Orlova dalyvavo ARQUS projekto veiklos Preventive early career education pirmajame partnerių susitikime, kuris buvo skirtas patirties, siejamos su šalies dalyvaujančios projekte karjeros ugdymo iššūkiais, vykdoma karjeros orientavimo veikla ir tuo pagrindu formuojamos politikos, sklaidai.
VU Filosofijos fakulteto psichologai įgyvendino projektą „Delikventiškų paauglių elgesio prognozavimas remiantis rizikos ir apsauginių veiksnių įvertinimu“. Mokslininkai ieškojo atsakymų, kaip dirbti su probacijos priežiūroje esančiais ir pataisos namuose bausmę atliekančiais paaugliais, koks sunkumų ir stiprybių vaidmuo prognozuojant nepageidaujamą elgesį ateityje bei įvertino praktinio darbo problemas dirbant su šiais paaugliais.
Šiuolaikiško ir ambicingo Erasmus+ projekto „Euro-Asia Collaboration for Enhancing STEM Education", arba trumpai vadinama EASTEM, partneriai susirinko Chiang Mai (Tailandas) universitete aptarti per pusmetį nuveiktų darbų.
Šiuo metu, kai Europos (ir likusio pasaulio) visuomenės susiduria su dramatiškais pokyčiais ir sprendžia sudėtingas tarpusavyje susijusias globalias problemas, daugiau dėmesio reikia skirti įžvalgoms, kurias galėtų pateikti socialiniai ir humanitariniai mokslai, siekiant skatinti novatoriškus socialinius sprendimus visuomenės uždaviniams spręsti.
Vilniaus universitetas tapo tarptautinio ICSE konsorciumo nariu
Konsorciumas, yra aukštųjų mokyklų ir mokslinių tyrimų institutų asociacija, vienijantis didžiulę mokslinių tyrimų pagrindu sukauptą partnerių patirtį ir erudiciją. Konsorciumas stengiasi išplėsti mokslinių tyrimų ir plėtros sritis, susijusias su STEM švietimu. Nustatyti didelio poveikio tarptautinio aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų institutų bendradarbiavimo standartus.
Druskininkuose apie matematikos ir informatikos ugdymą
2019 m. gruodžio 2-5 d. Druskininkuose vyko Nordplus projekto dirbtuvės „Kultūriškai skirtingi metodai mokantis matematikos ir informatinio mąstymo“ drauge su tarptautiniu doktorantų konsorciumu, skirtu informatikos inžinerijos ugdymo moksliniams tyrimams.
Mokslo studija apie grįžimo politiką
Vilniaus universiteto (VU) leidykloje išleista VU Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros mokslininkių prof. Irenos Juozeliūnienės, Indrės Bielevičiūtės ir Irmos Budginaitės-Mačkinės mokslo studija „Grįžimo politikos įgyvendinimas Lietuvoje: ekspertai apie iššūkius ir įveiką“.
Sociologai pristato filmą „Abipus sienų“
VU Filosofijos fakulteto Sociologijos katedra siūlo pažiūrėti ir edukaciniais tikslais naudoti 30 minučių dokumentinį publicistinį filmą apie abipus sienų gyvenančias šeimas ir migraciją. 2019 metų spalio 30 d. vykusioje VU 440 metų jubiliejui skirtoje tarptautinėje konferencijoje „Lietuvos šeima ir migracija: kasdienės patirtys ir grįžimo politikos labirintai“ įvyko filmo „Abipus sienų“ premjera. Pagal VU Sociologijos katedros užsakymą, bendradarbiaujant su Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus skyriumi filmą sukūrė „Videoprojektai“. Filmas turi subtitrus anglų kalba.
Mokytojai konferencijoje apie technologijų taikymą
2019 m. lapkričio 14 d. Salerno universiteto organizuotoje tarptautinėje konferencijoje „Education and technology: issue and reflection“ susirinko gausus būrys būsimų ir esamų aktyvių mokytojų. Konferenciją įkvėpė projekto e-Teach metu trijose šalyse (Turkijoje, Lietuvoje ir Italijoje) atliktas eksperimentas, kuris atskleidė, kaip mokytojai naudoja technologijas ir skaitmeninį turinį pamokose.
UMI mokslininkų vizitas Korko universitete
2019 m. spalio 21–26 d. VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto dėstytojos Vita Venslovaitė, Simona Kontrimienė, Sandra Kairė ir pedagoginių studijų studentai – Miroslavas Siniavskis (profesinės pedagoginės studijos „Mokyklos pedagogika“), Gabrielė Palaimaitė ir Skirmantas Krisikaitis (gretutinių studijų „Dalyko pedagogika“ ) lankėsi Korko (Airija) universitete.
Sociologai ir politikai apie šeimas ir migraciją
Ar dar ilgai kalbėsime apie mobilius asmenis išskirtinai ekonomikos mokslo kategorijomis? Ar sugebėsime pamatyti naujas žmonių gyvenimo praktikas ir bendrystės formas, kurias padiktuoja globalus pasaulis? Kaip įtikinsime politikos formuotojus atkreipti dėmesį į didžiulį potencialą, slypintį žmonių įsipareigojimuose artimiesiems, socialinių tinklų ryšiuose? Ar pajėgs politikos formuotojai panaudoti šį potencialą, koreguojant Lietuvos grįžimo politiką? Tokius klausimus 2019 m. spalio 30 d. vykusioje VU 440 metų jubiliejui skirtoje tarptautinėje konferencijoje „Lietuvos šeima ir migracija: kasdienės patirtys ir grįžimo politikos labirintai“ iškėlė VU Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros mokslininkai, bendradarbiaujant su Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus skyriumi.
Vizitas Japonijoje: Socialinis darbas ir technologijos
2019 m. rugsėjo 23 d. – spalio 1 d. Socialinio darbo ir socialinės gerovės katedros mokslininkės – Eglė Šumskienė, Jurga Mataitytė-Diržienė, Ieva Adomaitytė Subačienė, Violeta Gevorgianienė, Donata Petružytė, Laimutė Žalimienė ir doktorantės Jūratė Charenkova, Rasa Genienė – lankėsi Japonijoje – Japonijos liuteronų kolegijoje.
DIALLS projektas pristatytas Kaune
VU Ugdymo mokslų instituto tyrėjų grupė 2019 m. spalio 12 d. Kaune vykusioje Lietuvos ugdymo mokslininkų asociacijos konferencijoje LETA, pristatė vykdomą EK Mokslo ir Inovacijų programos HORIZON 2020 mokslinį projektą „Dialogas ir argumentavimas, ugdant (is) kultūrinį raštingumą mokyklose“ (DIALLS). 
2019 m. spalio 16-17 d. VU Filosofijos fakultete vyko ketvirtasis Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos kofinansuojamo projekto „Sisteminis požiūris į lyties lygybę“ (SAFER; Systematic Approaches for Equality of Gender), sutarties Nr. 776970, partnerių susitikimas, kuriame dalyvavo mokslininkai iš partnerių institucijų – SPAVO, Institute of Development ir GrantXpert Consulting iš Kipro, ICEP-Europe iš Airijos, VU Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto iš Lietuvos, HAPPSY iš Graikijos ir CESIE iš Italijos.
2019 m. spalio 15-16 d. Vilniaus universitete Filosofijos fakultete vyko projekto „Future Teachers Education: Computational Thinking and STEAM”, sutrumpintai TeaEdu4CT (2019-1-LT01-KA203-060767) partnerių susitikimas. Projekto tikslas – rengti medžiagą pedagogų kompetencijoms ugdyti informatinio mąstymo (angl. Computational Thinking, CT) srityje, integruojant su STEAM (angl. Science, Technology, Engineering, Arts and Mathematic) dalykais, taip pat kurti inovatyvų požiūrį į ugdymo procesą ir didaktiką. Projektas atitinka daugelio šalių nuostatą plėsti fizinių mokslų integraciją su socialiniais bei menų mokslais. Informacinių technologijų integracija į ugdymą atliepia Europos Sąjungos „Skaitmeninio švietimo veiksmų plano“ uždavinius, kuriais siekiama ieškoti inovatyvių būdų skaitmeniniam ugdymo turiniui gerinti.
2019 m. rugsėjo 30 d. – spalio 3 d. VU Filosofijos fakultete lankėsi svečiai iš Indonezijos, Vietnamo, Tailando, Švedijos ir Prancūzijos – projekto „Euro-Asia Collaboration for Enhancing STEM Education" (EASTEM) (Erasmus+ Capacity Building project (2019-2021), No. 598915-EPP-1-2018-1-SE-EPPKA2-CBHE-JP) partneriai. Šis projektas žymi svarbų žingsnį STEM plėtotėje. Trijose Azijos valstybėse kuriami STEM centrai, kurių tikslas iš naujo peržiūrėti gamtamokslį ugdymą. Vilniaus universitetas, kaip vienas iš projekto partnerių, irgi pasisemia vertingos patirties steigiant STEM centrus Lietuvoje.
SUCCESS projektas sėkmingam mokykloje dirbančių konsultantų moksleivių orientavimui karjerai
Erasmus KA2 projektas „SUCCESS – pozityvių charakteristikų ir įsidarbinamumo įgūdžių lavinimo (ugdymo) bei panaudojimo strategijos mokykloje“ (Strategies to Utilise and Cultivate Positive Characteristics & Employability Skills in Schools (SUCCESS)) Nr. 2017-1-LT01-KA201-035247.
Moksleivių karjeros/profesijos pasirinkimas yra vienas svarbiausių žingsnių individo gyvenime ir ypač pasirinkant tai, kas pačiam teiktų džiaugsmą, pasitenkinimą ir laimę. Tačiau sėkmingai pasirinkti karjerą darosi vis sudėtingiau, nes laikas ir individo resursai yra riboti, o ir darbo rinka šiandien yra agresyvi, nesaugi, kelianti iššūkį nuolatiniais nenumatytais pokyčiais profesijų pasaulyje. Ne visi jauni žmonės geba susitvarkyti su neapibrėžtumo situacija profesiniame kelyje ir ne visuomet priima racionalius sprendimus rinkdamiesi savo būsimą karjerą. Karjeros konsultantai bei kiti profesionalai, teikiantys karjeros orientavimo paslaugas ir turi padėti nukreipti savo moksleivių pastangas karjeros paieškai, atskleisti moksleivio savasties bei profesinio pasaulio galimybes ne tik realizuojant tradicinį individo ir profesijos atitikimo principą, bet ir ugdant įgūdžius bei kompetencijas, kurie įgalintų valdyti naujas gyvenimo bei darbo realijas ir išplėstų įsidarbinamumo galimybes.
SAFER projekto partnerių susitikimas
Trečiasis SAFER projekto partnerių susitikimas įvyko 2019 m. kovo 11-12 d. Nikosijoje, Kipre. Kiekvieno partnerio – SPAVO, Institute of Development ir GrantXpert Consulting iš Kipro, ICEP-Europe iš Airijos, VU Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto iš Lietuvos, HAPPSY iš Graikijos ir CESIE iš Italijos – indėlis užtikrino susitikimo sėkmę.
Grįžimo politikos įgyvendinimas Lietuvoje: ekspertai apie iššūkius ir įveiką
Nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą gyventojų emigracija įvardijama kaip viena didžiausių problemų Lietuvoje. Todėl grįžimo politikos įgyvendinimas tampa vienu svarbiausių prioritetų Lietuvos politikos formuotojams ir vykdytojams. Šiai problemai spręsti pasitelkiami ir moksliniai tyrimai. Vilniaus universiteto sociologų grupė – prof. Dr. Irena Juozeliūnienė (šeiminių ir intymių ryšių grupės vadovė; projekto vadovė), Indrė Bielevičiūtė (VU Sociologijos magistrė), Irma Budginaitė-Mačkinė (VU Sociologijos doktorantė) – atliko LR grįžimo politikos analizę ir 2019 metais parengė mokslo studiją Grįžimo politikos įgyvendinimas Lietuvoje: ekspertai apie iššūkius ir įveiką, vykdydama Lietuvos Mokslo tarybos finansuojamą projektą Globali migracija ir Lietuvos šeima: šeiminės praktikos, globos cirkuliacija ir sugrįžimo strategijos (2017-2019). Viena iš užduočių, kurią išsikėlė tyrėjai, buvo išryškinti probleminius Lietuvos grįžimo politikos formavimo ir vykdymo klausimus, išsiaiškinti šeiminiams ryšiams draugiškos grįžimo politikos idėjos įgyvendinimo galimybes ir apibrėžti grįžimo politikos tobulinimo kryptis.
Šiuolaikinės technologijos sparčiai žengia į įvairias žmonių gyvenimo sritis, todėl neišvengiamai jos įtraukiamos ir į švietimo sistemą. Tyrimai atskleidė pozityvią technologijų ir mokinių įsitraukimo į pamoką koreliaciją. Tačiau šiam procesui pirmiausia turi būti pasiruošę mokytojai, kurie neretai neturi reikiamų įgūdžių ir kompetencijų naudoti išmaniąsias technologijas ugdymo procese. Todėl VU Filosofijos fakulteto tyrėjų grupė kartu su partneriais iš Turkijos ir Italijos įgyvendina Erasmus+ projektą „Improvement of Teaching Techniques by Eye Tarcking in Technology Enchanced Classrooms (E-Teach)“. Šio projekto pagrindinis tikslas – ištirti skirtumus, kaip patyrę ir mažai patyrę mokytojai naudoja naujausias technologijas pamokose (pavyzdžiui, interaktyviąją lentą). Siekiama ištirti ir nustatyti metodus, kurie padėtų geresniam technologijų pritaikymui pamokose.