2026 m. vasario 27 d. 15 val. 201 aud. Psichologijos instituto disertantė MIGLĖ MARCINKEVIČIŪTĖ gins disertaciją „Priešsuicidinės kančios patirtis: mėginusių nusižudyti žmonių perspektyva“ psichologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.
Stebėti disertacijos gynimą galite nuotoliniu būdu pasinaudojant nuoroda: https://teams.microsoft.com/meet/39488892635730?p=UmmPgcp4TfSla3PiS3
Mokslinė vadovė – prof. habil. dr. Danutė Gailienė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, psichologija – S 006).
Disertacijos gynimos tarybos sudėtis:
prof. dr. Nida Žemaitienė – tarybos pirmininkė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, visuomenės sveikata – M 004);
doc. dr. Jonas Eimontas (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, psichologija – S 006);
prof. dr. Neringa Grigutytė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, psichologija – S 006);
prof. dr. Gražina Gudaitė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, psichologija – S 006);
prof. dr. Heidi Hjelmeland (Norvegijos mokslų ir technologijos universitetas, Norvegija, socialiniai mokslai, psichologija – S 006).
Anotacija:
Priešsuicidnės kančios patirtis yra mažai tyrinėjamas savižudybės proceso etapas. Tačiau svarbus, nes jame formuojasi prielaidos suicidiškumui iškilti. Šiame tyrime siekiama ištirti priešsuicidinės kančios fenomeną, remiantis mėginusių nusižudyti žmonių patirtimis.
Tyrimui atlikti pasirinkta kokybinės Interpretacinės fenomenologinės analizės metodologija (pagal Smith, Flowers ir Larkin, 2022). Tyrimo imtį sudaro 12 tyrimo dalyvių (4 vyrai, 1 nedvinarės lytinės tapatybės asmuo ir 7 moterys), tyrimo metu bandžiusių nusižudyti ne daugiau kaip prieš vienerius metus ir besigydžiusius Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre. Jų amžius svyravo nuo 18 iki 63 metų (M = 29,83; SD = 14,6), visi tyrimo dalyviai tyrimo atlikimo metu buvo Lietuvos gyventojai. Duomenys buvo renkami pusiau struktūruotų giluminių interviu principu ir analizuojami taikant Interpretacinės fenomenologinės analizės gaires.
Tyrimo metu buvo suformuota 18 grupės patirtinių temų iliustruojančių priešsuicidinės kančios ir suicidiškumo iškilimo patirtį. Remiantis tyrimo rezultatais, priešsuicidinės kančios patirtis apima pasikartojančių trauminių įvykių išgyvenimą bei priklauso nuo to, kaip trauminės patirtys vystysis toliau. Jeigu žmogus ima formuoti pakankamai rigidiškus mechanizmus patirtims slopinti, aplinkoje vykstantys įvykiai gali nuolat priminti trauminius išgyvenimus ir kelti kančią. Pagrindinis trigerinantis įvykis gali sugriauti išstūmimo mechanizmą ir palikti žmogų be vilties prie trauminių patirčių prisitaikyti nepakeliamo psichologinio skausmo situacijoje. Jeigu kančios kitais būdais sumažinti nepavyks, žmogui gali imti kilti mintys apie savižudybę, kuriems, esant afektinės būsenos, gali būti vis sunkiau pasipriešinti.
Apibendrinant, šio tyrimo rezultatai rodo, kad iškylantis suicidiškumas yra vienas iš galimų ilgus metus trunkančios kančios patirties rezultatų. Taip pat, iškylantis suicidiškumas gali rodyti pažeistus artimus santykius, t. y. išgyvenamo artumo stoką ir žmogaus bandymą prisitaikyti prie šią stoką sukėlusių trauminių patirčių. Pagrindinio trigerinančio įvykio tyrinėjimas kartu su patiriančiu žmogumi gali padėti geriau suprasti priešsuicidinės kančios išgyvenimus.
Pagrindiniai žodžiai: pasikartojančios trauminės patirtys, psichologinis skausmas, priešsuicidinė kančia, suicidiškumas, savižudybės procesas, interpretacinė fenomenologinė analizė
Su disertacija galima susipažinti VU bibliotekos nuorodoje.
Renginyje bus fotografuojama, filmuojama ir renginys bus tiesiogiai transliuojamas internetu. Informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose. Po renginio šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar kitose medija priemonėse.
Kontaktinis asmuo:
Jūratė Rapalavičiūtė
tel.: +370 5 2667616
el. paštas: