2026 m. gegužės 19 d. 15 val. 207 aud. Ugdymo mokslų instituto disertantė RŪTA BRUŽIENĖ gins daktaro disertaciją „Universitetų jungimo politika Lietuvos aukštojo mokslo neoliberalizavimo kontekste“ socialinių mokslų srities, edukologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.
Stebėti disertacijos gynimą galite nuotoliniu būdu pasinaudojant nuoroda.
Mokslinis vadovas – prof. habil. dr. dr. Rimantas Želvys (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, edukologija – S 007).
Disertacijos gynimos tarybos sudėtis:
prof. dr. Lilija Duoblienė – tarybos pirmininkė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, edukologija – S 007);
prof. dr. Dominik Antonowicz (Torūnės Mikalojaus Koperniko universitetas, Lenkija, socialiniai mokslai, sociologija – S 006);
prof. dr. Renata Bilbokaitė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, edukologija – S 007);
prof. dr. Arūnas Poviliūnas (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, sociologija – S 006);
prof. dr. Almantas Liudas Samalavičius (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, humanitariniai mokslai, menotyra – H 003).
Anotacija:
Disertacijoje analizuojami Lietuvos universitetų jungimai ir per juos atskleidžiama aukštojo mokslo neoliberali transformacija 1990–2024 m. Universitetų jungimas yra aukštojo mokslo politikos instrumentas, valdymo ir finansavimo reformų kontekste naudojamas transformuojant aukštojo mokslo sistemą veikti tarptautinės konkurencijos sąlygomis. Disertacijos tikslas – išanalizuoti kaip neoliberalizmo idėjos ir praktikos reiškiasi Lietuvos aukštajame moksle per universitetų jungimo politikos formavimą ir įgyvendinimą. Darbe remiamasi Michel Foucault valdysenos ( angl. governmentality) teorija ir Jamie Peck neoliberalaus mąstymo konstravimo modeliu, leidžiančiais atskleisti neoliberalaus racionalumo plėtrą Lietuvos aukštajame moksle.
Tyrime atskleidžiama Lietuvos aukštojo mokslo raida: nuo desovietizacijos perkuriant aukštojo mokslo sistemą pagal nepriklausomos Lietuvos poreikius, „universitetizacijos“ bangos ir perėjimo prie vakarietiškų praktikų po 2009 m. mokslo ir studijų reformos. Neribota autonomija nepriklausomybės pradžioje sudarė prielaidas akademiniam elitui kaupti politinę galią, kurią vėliau universitetai panaudojo priešindamiesi universitetų jungimo politikai. Tarptautinių aukštojo mokslo politikos diskursų analizė atskleidžia, kaip jie buvo rekontekstualizuoti Lietuvos aukštojo mokslo politikos erdvėje – kokybės, efektyvumo ir autonomijos diskursai buvo susieti su konkurencingumo diskursu, pagal tai reformuotas ir valdymas.
Diskurso istorinė prieiga leidžia identifikuoti, kodėl ambicingi universitetų jungimo planai įgyvendinti tik dalinai. Atskleidžiama „išlikimo racionalumo“, grindžiamo institucijų tarpusavio nepasitikėjimu ir kūrybišku galios naudojimu, ir neoliberalaus valdymo racionalumo sąveikos dinamika. Pagrindžiama, kad universitetų jungimai Lietuvoje dažniau buvo nukreipti ne į kokybės kėlimą, o stipriųjų universitetų pozicijų įtvirtinimą, mažesnių regioninių ir specializuotų universitetų veikimą apribojant ar padarant neįmanomu.
Su disertacija galima susipažinti VU bibliotekos nuorodoje (nuoroda laikina).
Renginyje bus fotografuojama, filmuojama ir renginys bus tiesiogiai transliuojamas internetu. Informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose. Po renginio šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar kitose medija priemonėse.
Kontaktinis asmuo:
Jūratė Rapalavičiūtė
tel.: +370 5 2667616
el. paštas: