2026 m. rugsėjo 18 d. 15 val. 201 aud. Filosofijos instituto disertantas GEDIMINAS ŠATAITIS gins filosofijos mokslo krypties daktaro disertaciją „Kontrolė ir autonomijos ribos šiuolaikinėje baudžiamosios teisės filosofijoje” mokslo daktaro laipsniui gauti.
Mokslinis vadovas – prof. dr. Marius Povilas Šaulauskas Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija – H 001).
Mokslinis konsultantas – prof. dr. Aleksandras Dobryninas (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, sociologija – S 00).
Disertacijos gynimos tarybos sudėtis:
prof. dr. Naglis Kardelis – tarybos pirmininkas (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija – H 001),
prof. Piotr Chlebowicz (Warmės ir Mozūrijos universitetas Olštyne, Lenkija, socialiniai mokslai, teisė – S 001),
prof. dr. Mintautas Gutauskas (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija – H 001),
prof. dr. Egidijus Kūris (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, teisė – S 001),
prof. dr. Arūnas Poviliūnas (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, sociologija – S 005).
Anotacija:
Prievartos apribojimas yra liberalių demokratijų politinės moralės pamatas. Baudžiamasis teisingumas, viena vertus, reaguoja į prievartą, kita vertus, ją institucionalizuoja. Mišrios, neoklasikinės teorijos įsigalėjo nūdienės baudžiamosios teisės filosofijos priešakyje parodžiusios, kad klasikinė asmens samprata pagrindžia tvirtesnius apribojimus baudžiamajai teisei nei reabilitacijos idealas. Tačiau tradicinė asmens samprata kinta, o neuromokslai grasina galutinai ištirpdyti asmenį kaip vientisą moralinį veikėją ir atsakomybės subjektą. Tuo pačiu, tobulėja neurointervencijos, tai yra, priemonės paveikti ir keisti žmogaus asmenines savybes. Šitaip augant ir keičiantis prievartos potencialui, daugėja abejonių, ar neoklasikinės teorijos vis dar yra tikėtinos ir pajėgios pagrįsti tvirtus apribojimus bausmei. Disertacijoje šių teorijų pamatiniai principai bei jų pagrindinės alternatyvos, kaip kad įvairiais utilitaristiniais tikslais grįstos teorijos, abolicionizmas bei atkuriamasis teisingumas, vertinami būtent pagal pajėgumą pagrįsti apribojimus baudžiamajai prievartai, tobulėjant neurointervencijoms ir keičiantis asmens sampratai. Teigiama, kad mišri, neoklasikinė baudžiamosios teisės teorija, paremta autonomijos ir kontrolės sampratomis, šiuo aspektu yra pranašesnė nei minėtos alternatyvos. Tokios teorijos pagrindai suformuluojami disertacijoje. Pagrindžiant šią teoriją taip pat argumentuojama už ne vieną naują arba diskurse retai ginamą poziciją, įskaitant tai, kad kontrolė, o ne racionalus pasirinkimas ar veiksmas yra būtina baudžiamosios atsakomybės sąlyga, bloga savivalda, lėmusi nusikaltimą, yra tai, už ką baudžiama, autonomijos pažeidimas, o ne kančios sukėlimas yra pamatinis ir būtinas bausmės bruožas. Taip pat, suformuluojama ir pagrindžiama su neoklasikinio liberalizmo baudžiamojoje teisėje pagrindais suderinama pozicija neurointervencijų baudžiamojoje teisėje taikymo klausimu.
Renginyje bus fotografuojama, filmuojama ir renginys bus tiesiogiai transliuojamas internetu. Informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose. Po renginio šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar kitose medija priemonėse.
Kontaktinis asmuo:
Jūratė Rapalavičiūtė
tel.: +370 5 2667616
el. paštas: