Renginiai

Pradžia: 2024-09-26 17:00

Pabaiga: 2024-09-26 19:00

Pradžia: 2024-09-26 17:00

Pabaiga: 2024-09-26 19:00

2024 m. rugsėjo 26 d. 17 val. VU Filosofijos fakultete, 201 a. Honkongo kiniškojo universiteto profesorius Saulius Geniušas skaitys paskaitą „Hanso-Georgo Gadamerio hermeneutikos pagrindai“

Apie paskaitą:

Paskaitos tikslas  - aptarti pamatines hermeneutines idėjas, kurias Hansas-Georgas Gadameris nagrinėja savo opus magnum, Tiesoje ir metode. Gadamerio hermeneutika bus suprantama kaip filosofinė ontologija, kuria siekiama išsiaiškinti žmogaus supratimo prigimtį, ribas ir struktūras. Dėmesys bus kreipiamas į hermeneutinę tiesos, interpretacijos, hermeneutinio rato, prietarų, istoriškumo ir tradicijos sampratas, kurių pagrindu hermeneutika bus suprantama kaip via media tarp objektyvizmo ir reliatyvizmo.

Pradžia: 2024-11-22 09:00

Pabaiga: 2024-11-22 17:30

Pradžia: 2024-11-22 09:00

Pabaiga: 2024-11-22 17:30

Rugsėjo 10 d. minėjome Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną ir ta proga džiaugiamės galėdami Jus pakviesti į 9-ąją Vilniaus savižudybių intervencijos metodų konferenciją.

Konferencija vyks lapkričio 22 d. nuo 9:00 iki 17:30 nuotoliniu būdu.

Registracija: https://forms.gle/9ptKiVc3Hepx1Zov9

Prisijungimo nuoroda: https://renginiai.visuotinis.lt/lps2024/

Pranešėjai iš Australijos, Austrijos, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos kalbės apie:

• savižudybių rizikos vertinimą;
• ketamino ir esketamino perspektyvas savižudybių prevencijoje;
• alkoholį ir savižudybes;
• besilaukiančių ir neseniai pagimdžiusių mamų psichikos sveikatą;
• ekonomines intervencijas savižudybių skaičiui mažinti;

• ASSIP programos, taikomos po mėginimo nusižudyti, patirtį Lietuvoje.

Pradžia: 2024-09-27 15:00

Pabaiga: 2024-09-27 18:30

Pradžia: 2024-09-27 15:00

Pabaiga: 2024-09-27 18:30

2024 m. rugsėjo 27 d. 15 val. 207 aud. Ugdymo mokslų instituto doktorantas JUOZAPAS LABOKAS gins disertaciją „Santykio formavimas(is) Lietuvos bendrojo ugdymo mokykloje: tarp dialogo ir susvetimėjimo“ socialinių mokslų srities, edukologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.

Mokslinė vadovė – prof. dr. Lilija Duoblienė (Vilniaus universitetas, socialinai mokslai, S 007).

Disertacijos gynimos tarybos sudėtis:

prof. dr. Liudmila Rupšienė – tarybos pirmininkė (Klaipėdos universitetas, socialiniai mokslai, edukologija – S 007);

doc. dr. Danutė Bacevičiūtė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija – H 001);

doc. dr. Sandra Kairė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, edukologija – S 007);

prof. Arie Kizel (Haifos universitetas, socialiniai mokslai, edukologija – S 007);

prof. dr. Romas Prakapas (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, edukologija – S 007).

Anotacija:

Santykis – egzistencinės svarbos tema žmogaus gyvenime ir ugdyme. Vis dėlto, analizuojant santykio sritį ugdomojoje veikloje, pastebimas visuotinis atsitraukimas, beprasmybės, bejėgiškumo jausmas, nusivylimas ugdymu. Ši problematika mokslinių tyrimų literatūroje įvardijama kaip susvetimėjimas mokykloje, kuris apima neigiamas mokinių laikysenas mokyklos atžvilgiu ir gali reikštis santykio su mokytojais, bendraklasiais ar mokymosi veikla srityse. Tai aktualizuoja klausimą, kaip galėtume apibūdinti susvetimėjimo santykio specifiką mokykloje, t. y., kas būdinga tokiam santykiui? Kas ir kaip kuria tokį santykį? Kita vertus, koks yra priešingas susvetimėjimui santykis, galintis tapti vaisinga alternatyva tobulinant nūdienos ugdymą? Atsižvelgiant į tai, organizuojamas tyrimas, kuriame, remiantis Martino Buberio ir santykio pedagogikos teorine perspektyva,  analizuojama, kokia yra mokinio santykio su bendraklasiais, mokytojais, mokymosi veikla specifika (ne)susvetimėjimo atvejais. Atsispiriant nuo negatyvios susvetimėjimo mokykloje problemos, ieškoma jai priešingo, t. y., nesusvetimėjusio arba dialogiško santykio mokykloje apibrėžčių. Tyrimas atskleidžia platų santykių patirčių mokykloje spektrą ir parodo santykio srities daugybiškumą. Susvetimėjimas išryškėja kaip negatyvus, daugiamatis ir individualus reiškinys, o dialogiškas santykis atsiskleidžia kaip abipusiškas mokinio, bendraklasių ir mokytojo gebėjimas ir noras dalyvauti tarpasmeninio santykio kūrimo akte.

Skaityti disertaciją

Renginyje bus fotografuojama, filmuojama ir renginys bus tiesiogiai transliuojamas internetu. Informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose. Po renginio šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar kitose medija priemonėse.

Kontaktinis asmuo:
Jūratė Rapalavičiūtė
tel.: +370 5 2667616
el. paštas:

Pradžia: 2024-09-25 15:00

Pabaiga: 2024-09-25 18:30

Pradžia: 2024-09-25 15:00

Pabaiga: 2024-09-25 18:30

2024 m. rugsėjo 25 d. 15 val. 201 aud. Ugdymo mokslų instituto doktorantė VIKTORIJA VOIDOGAITĖ gins disertaciją „Katalikiškos ugdymo įstaigos tapsmas įtraukia: fenomenologinė ir autoetnografinė perspektyvos“ socialinių mokslų srities, edukologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.

Mokslinė vadovė – prof. dr. Roma Kriaučiūnienė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, S 007).

Mokslinė konsultantė – prof. dr. Lilija Duoblienė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, edukologija, S 007).

Disertacijos gynimos tarybos sudėtis:

doc. dr. Irena Stonkuvienė – tarybos pirmininkė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, edukologija – S 007);

prof. dr. Remigijus Bubnys (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, edukologija – S 007);

prof. dr. Jonas Ruškus (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, edukologija – S 007);

prof. dr. Romas Prakapas (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, edukologija – S 007);

prof. dr. Tone Saevi (VID specializuotas universitetas, Bergenas, socialiniai mokslai, edukologija – S 007).

Anotacija:

Kaip katalikiška ugdymo įstaiga tampa įtraukia? Tai – šią disertaciją parašyti paskatinęs klausimas. Jis atverė galimybę autoetnografijos metodui, kuris įgalino ištirti ir aprašyti konkrečios ugdymo įstaigos kultūros, filosofijos, taikomų principų ir tapsmo procesus. Tai yra vienos bendruomenės išgyvento dešimtmečio istorijos mokslinis tyrimas ir kartu gan asmeniškas pasakojimas. Parašiau ugdančios bendruomenės atsiradimo ir transformacijos istoriją, nes galbūt būtent šiuo metu verta šią įtraukaus ugdymo patirtį papasakoti bei patikėti tiems, kurie dar tik pradeda įgyvendinti kiekvieno vaiko galimybę būti, draugauti ir mokytis arčiausiai namų esančioje ugdymo įstaigoje.

Bendresne prasme siekiau paliesti ir aprašyti dviejų pirmųjų įtraukiojo katalikiško ugdymo dekadų patirtis. Kad tinkamai papasakočiau pastorojo dešimtmečio (2011-2022) aukščiau minėtos įstaigos tapsmo istoriją, pirmiausiai įsitraukiau į hermeneutinį fenomenologinį ankstesnio (2001-2011) dešimtmečio katalikiškos mokyklos absolventų išgyvenimų tyrimą. Jų klausiau, ką reiškia mokytis įtraukioje katalikiškoje mokykloje? Tyrimo radiniuose reikšmingas atsiveriantis ambivalentiškumas: per sakralios savos/svetimos erdvės išgyvenimą, per mokinių bei mokytojų pasitikėjimu grįstus ar nuolat trūkinėjančius ryšius, taip pat per kūno negalios integravimą bei mirtingumo primėmimą.
Reikšminiai žodžiai: įtraukusis ugdymas, tapsmas, autoetnografija, katalikiškas ugdymas

Skaityti disertaciją

Renginyje bus fotografuojama, filmuojama ir renginys bus tiesiogiai transliuojamas internetu. Informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose. Po renginio šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar kitose medija priemonėse.

Kontaktinis asmuo:
Jūratė Rapalavičiūtė
tel.: +370 5 2667616
el. paštas:

Pradžia: 2024-09-20 15:00

Pabaiga: 2024-09-20 18:30

Pradžia: 2024-09-20 15:00

Pabaiga: 2024-09-20 18:30

2024 m. rugsėjo 20 d. 15 val. 201 aud. Psichologijos instituto doktorantė ROSITA KANAPECKAITĖ gins disertaciją „Karių psichologinio atsparumo organizaciniai ir individualūs veiksniai bei atsparumo reikšmė karinei organizacijai“ psichologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.

Mokslinė vadovė – doc. dr. Dalia Bagdžiūnienė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, psichologija – S 006).

Disertacijos gynimos tarybos sudėtis:

prof. dr. Evaldas Kazlauskas – tarybos pirmininkas (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, psichologija – S 006);

prof. dr. Auksė Endriulaitienė (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, psichologija – S 006);

doc. dr. Dalia Nasvytienė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, psichologija – S 006);

prof. dr. Vilmantė Pakalniškienė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, psichologija – S 006);

prof. dr. Christoph Steinebach (Ciuricho taikomųjų mokslų universitetas, socialiniai mokslai, psichologija – S 006).  

Anotacija:

Šių dienų karys – tai profesionalas, kuris ne tik išmano savo veiklą ir yra fiziškai pasirengęs veikti sunkiomis sąlygomis. Daugelis tyrimų atskleidžia, kad kario pasirengimo šerdis yra jo psichologinės stiprybės. Pastaraisiais metais mokslininkai ir praktikai daugelyje šalių vis daugiau dėmesio skiria karių psichologinio atsparumo reiškiniui ir jo reikšmingų padarinių kariui ir organizacijai tyrimui. Plėtojama psichologinio atsparumo tyrimų perspektyva sieja šį reiškinį su streso situacijų, traumų įveika ir apibūdina jį kaip gebėjimą „atsitiesti“. Šiame darbe karių psichologinis atsparumas analizuojamas iš kariuomenės, kaip profesinės organizacijos, kurioje kariai vykdo kasdienes įprastas užduotis, perspektyvos. Šio tyrimo tikslas nustatyti Lietuvos kariuomenės profesinės karo tarnybos karių organizacines ir individualias psichologinio atsparumo prielaidas ir psichologinio atsparumo vaidmenį kariui ir karinei organizacijai svarbiems padariniams. Tyrime dalyvavo 440 Lietuvos kariuomenės profesinės karo tarnybos karių. Karių psichologinio atsparumo prielaidų ir padarinių tyrimas, atsižvelgiant į profesinės veiklos ir individualias charakteristikas, atskleidė organizacines ir individualias ypatybes – karių atsparumo išteklius, kurie sukuria palankias atsparumo palaikymo sąlygas ir padeda kariams tinkamai vykdyti profesinę veiklą, stiprina jų ryšį su organizacija bei subjektyvią gerovę. Tyrimas atskleidė, kad karių psichologinio atsparumo ištekliams iš organizacinių veiksnių gali būti priskiriami komandos sutelktumas ir kolegų parama, o iš individualių veiksnių – karių profesinis saviveiksmingumas, proaktyvumas, gebėjimas adaptuotis ir vidinė motyvacija. Kariai, aukščiau vertinantys šiuos veiksnius, jaučiasi psichologiškai atsparesni. Karių psichologinis atsparumas yra tarpinis kintamasis ir paaiškina ryšius tarp organizacinių bei individualių veiksnių ir svarbių padarinių kariui bei organizacijai.

Skaityti disertaciją

Renginyje bus fotografuojama, filmuojama ir renginys bus tiesiogiai transliuojamas internetu. Informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose. Po renginio šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar kitose medija priemonėse.

Kontaktinis asmuo:
Jūratė Rapalavičiūtė
tel.: +370 5 2667616
el. paštas:

Pradžia: 2024-10-04 10:00

Pabaiga: 2024-10-04 17:45

Pradžia: 2024-10-04 10:00

Pabaiga: 2024-10-04 17:45

2024 m. spalio mėn. 4 d. Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete vyks III-ioji nacionalinė socialinės politikos konferencija „Socialinės politikos idėjos rinkimų ir globalių iššūkių metais”, kurią organizuoja Sociologijos ir socialinio darbo instituto Socialinės politikos katedra.

Visuomenėms vos spėjus atsitiesti po globalios finansų krizės ir vos tik nusiėmus kaukes po pandemijos, užgriuvo naujos grėsmės. Suintensyvėjo į pasiektą gerovę besikėsinantys ilgalaikiai pokyčiai: karas Europoje, klimato kaita, tradicinės ir Žaliojo perėjimo nelygybės, tarptautinė migracija, visuomenės senėjimas, automatizacijos bei dirbtinio intelekto grėsmė darbo vietoms. Atrodo, kad technologinė ir ekonominė pažanga nė kiek nemažina netikrumo dėl ateities.

Pradžia: 2024-09-20 08:00

Pabaiga: 2024-09-21 17:00

Pradžia: 2024-09-20 08:00

Pabaiga: 2024-09-21 17:00

We invite all interested parties to participate in the upcoming conference, held in solidarity with the philosopher Uladzimir Mackievič, who was unjustly imprisoned by the Belarusian regime of A. Lukashenka. Attendance is open to all.

Mackievič together with a sociologist Tatsiana Vadalazhskaya created the "Flying University" (Лятучы ўніверсітэт) – the last independent university in Belarus, which was focused on the development of critical thinking and its practical implementation. The Flying University (Polish: Uniwersytet Latający, less often translated as "Floating University") – is a system of underground university in times of repressions. The leader and organiser of Flying university and flying education in Minsk was Uladzimir Mackievič.

The conference is organized by the Vilnius University Faculty of Philosophy and the Faculty of Philosophy of University of Warsaw.

Vilnius, September 20-21, 2024

Conference program.

Description 

What does it mean to imprison rationality and its representatives: philosophy and philosophers? What is the purpose of imprisoning rationality? Is it a specific form of animism, when the punishment of a person is aimed at controlling or even eliminating the whole way of thinking, method, style? Is it the fear of facing a new, alternative public opinion? Or is it the idea that rationality is a poison that can infect people, and therefore all related texts and precedents of thought must be destroyed? After all, prison is a protective form of control, different from torture and extermination. Is it still the horror of seeing a possible transcendence, a future? Perhaps one, being anxious of other forms of reality, should limit oneself to the banal evil that stands at the gates of the future. That is why one-dimensional societies do not respond to the imprisonment of philosophers for public rationality.

From time to time, various political regimes want to punish a certain way of thinking and speaking, to imprison rationality. And since rationality itself is an intangible, philosophers are imprisoned or led to the scaffold. We can classify the methods of persecution of philosophy in various ways: exile (the Russian philosophical ship exiled by Lenin or the entire school of Critical Theory forced to leave Nazi Germany); declaration of insanity (Russia once again distinguished itself by declaring the philosopher Pyotr Chaadayev insane for criticizing tsarism); imprisonment (Tomas Campanella and Antonio Gramsci in Italy; Lev Karsavin, Golosovker Yakov, Aleksei Losev, Vosylij Sezeman in Soviet Russia); and finally, philosophers were led to the scaffolds, executed – with the most notable example of Socrates. But there were many others (e.g., Giordano Bruno or Pavel Florensky). Even the briefest history of persecution of rationalities and philosophers shows that one of the strongest traditions of elimination, in different ways but with the same intensity, of free critical thinking one can find in Soviet Union. Today's Belarusian Lukashenko regime is a heir to the Soviet repressive traditions, including the persecution of intellectuals and scholars for their analysis of socio-political processes and practical implementation of their ideas, as in the case of the philosopher Uladzimir Mackievič.

Main topics of discussion:

• The philosophical history of imprisoned philosophy: A comparative analysis
• Why the political authorities are afraid of philosophy?
• What is the mission of philosophy as a particular practice of free thinking?
• Practical philosophy and social revolution: rationality and rebellion.
• Philosopher as a political prisoner: inside and outside views

• How is the political solidarity of philosophers possible?

One of the main goals of the conference is to prepare and sign an international petition of world philosophers demanding immediate liberation of Uladzimir Mackievič and allowing him to leave Belarus.

Conference Chairman:
Jonas Dagys (Dean of Faculty of Philosophy at Vilnius University)

Members of the organising board:
Przemysław Bursztyka (Editor-in-Chief of Eidos. A Journal for Philosophy of Culture; Warsaw University).
Tatiana Shchyttsova, (European Humanities University, Vilnius; Adviser on Education and Science to the Belaruasian president-elect Sviatlana Tsikhanouskaya)
Andrei Yahorau (Speaker of Coordination Council of Belarus)
Gintautas Mažeikis, (Vytautas Magnus University, Kaunas)
Marcin Rychter (University of Warsaw)
Jan Molina (Eidos. A Journal for Philosophy of Culture)
Responsible administrator of the conference: Laurynas Peluritis (Vilnius University)

For our freedom and yours!

Conference partners:

Belsat TV 

Eidos. A Journal for Philosophy of Culture 

Topos. Journal for Philosophy and Cultural Studies

Pradžia: 2024-09-05 17:00

Pabaiga: 2024-09-05 19:00

Pradžia: 2024-09-05 17:00

Pabaiga: 2024-09-05 19:00

Three talks on experimental philosophy for the curious and intelligent general public:

• Marina Trakas (CONICET, Buenos Aires) on Memory
• Paulius Rimkevičius (VU, Vilnius) on Free Will

• Vilius Dranseika (UJ, Kraków) on Personal Identity

What is Experimental Philosophy?

Experimental philosophy applies methods from psychology and other empirical sciences—such as experiments, surveys, and statistical analysis—to explore philosophical questions. In this event, the focus will be on concepts related to memory, personal identity, and free will.

Where: Observatory of Ideas, M. K. Čiurlionio 29, Vilnius
When: 5 September 2024, 5:00 PM - 7:00 PM
Language: English

Organised by:
Vilnius University Faculty of Philosophy
Vilnius University Museum: Observatory of Ideas