Seminaras: „Mokinių emocinė sveikata ir patiriamas stresas“
„Aš labai norėčiau bent vieną dieną į mokyklą nueiti ir nestresuoti, ir būti laisva, be jokio nerimo. Tiesiog būti ir atlikti savo pareigą mokytis“ (ištrauka iš pokalbio su vienuoliktoke Akvile Korsakaite, LRT.lt portalas).
Šių metų balandžio 30 d., 15 val. Ugdymo mokslų institutas kviečia į nacionalinį mokslininkų ir praktikų seminarą „Mokinių emocinė sveikata ir patiriamas stresas: mokyklos, šeimos ar visuomenės rūpestis? “.
Seminaras skirtas permąstyti mokinių emocinės sveikatos ir patiriamo streso problematiką, ypatingai išryškėjusią didelio atgarsio sulaukusių vienuoliktokų tarpinių patikrinimų kontekste. Seminaro metu remiantis skirtingais tyrimais bus siekiama išryškinti veiksnius, trukdančius ir padedančius užtikrinti mokinių emocinę sveikatą ir psichologinį atsparumą mokykloje ir už jos ribų. Taip pat bus kviečiama diskutuoti, kieno rūpestis yra mokinių emocinė sveikata ir patiriamas stresas. Pranešimus skaitys psichologė doc. dr. Paulina Želvienė ir edukologas doc. dr. Stanislav Sabaliauskas.
Skaityti daugiau
Atliekų (plastiko, amžinųjų chemikalų, orbitinių šiukšlių, branduolinių atliekų ir t. t.) problema šiandieniniame moksliniame ir viešajame diskursuose susilaukia vis daugiau dėmesio. Seminaro „Mary Douglas šiandien: atliekos, šiukšlės ir pavojus“ tikslas – atkreipti dėmesį į mažiau nagrinėtus temos aspektus: sistemas kuriančių atliekas, pačių atliekų konstitucijos, taršos ir pavojaus santykius politiniuose, geologiniuose, teisiniuose, filosofiniuose kontekstuose. Kokia yra pavojų kuriančių sistemų įtaka šiandieniniam klimato kaitos diskursui? Kaip pavojaus pagalba viešasis diskursas formuoja vertybinę skalę? Kokie politiniai, teisiniai procesai turėtų užtikrinti atliekų tvarkymą, saugojimą? Kokia yra šiandieninės kartos atsakomybė prieš ateities kartas?
Jekaterina Navickė
Indiškas saris, turkiška kava, korėjiečių populiarioji muzika ar japoniški komiksai „manga“ dažnam siejasi su egzotiškais tolimų kultūrų reiškiniais, kurių pažinimas – labiau pramoga, nei mokslas. Visgi pažvelgus giliau, toli nuo Lietuvos kaimynystės esantis Azijos ir Artimųjų Rytų regionas yra aktualių politinių įvykių bei įtampų epicentras. Šių kraštų pažinimas ir bendradarbiavimo šiuose regionuose plėtojimas leidžia Lietuvai stiprinti diplomatinius ryšius, užsitikrinti ekonominę gerovę. Tai, kad Azija ir Artimieji Rytai tampa vis reikšmingesni Lietuvos užsienio politikos kontekste, liudija Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos (URM) ir Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto (VU FsF) Azijos ir transkultūrinių studijų instituto bendradarbiavimas.
Absolvente,
Nuo 1995 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kasmet teikia Prezidentų vardines stipendijas. Šiais metais net 12 stipendijų atiteko Vilniaus universiteto studentams.
Contrary to philosophy’s normal epistemological predilection, both Kant and Levinas argue for “the primacy of practical reason,” for “ethics as first philosophy,” finding morality at the root of all intelligibility. Yet for Levinas moral imperative arises as responsible response to the other person’s alterity while for Kant it arises as dutiful respect for law in the other and oneself.
„Kartais žmonėms atrodo, kad visuomenę veikia kažkokios magnetinės bangos, o iš tiesų reiškiasi socialinės struktūros, kurias mes, sociologai, tyrinėjame“, – sako Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto dėstytojas dr. Tadas Šarūnas.
Lygiai treji metai – tiek laiko turi švietimo įstaigų vadovai įgyti privalomą magistro išsilavinimą, jei jo dar neturi. Pagal Švietimo įstatymo 59 straipsnį ir jo pakeitimus, magistro laipsnis yra privalomas ne tik nuo 2024 m. sausio 1 d. skiriamiems švietimo įstaigų vadovams, bet nuo 2027 m. rudens – ir pareigas jau einantiems mokyklų ir darželių direktoriams.