FSF įvykiai

Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakultete šiais metais startuoja atnaujinta filosofijos bakalauro studijų programa. Filosofas doc. dr. Mintautas Gutauskas teigia, kad filosofija yra čia pat, dažnai tiesiog po ranka, tereikia tik išmokti naudotis tuo, ką ji gali pasiūlyti.

Koks buvo Jūsų kelias į filosofiją?

Mano kelias į filosofiją nebuvo tiesus. Pradžioje, kaip ir daugeliui, santykis su filosofija buvo labiau egzistencinis. Baigiamosiose mokyklos klasėse norisi suprasti, kas esi, koks turėtų būti gyvenimo kelias, kas yra prasminga, o kas ne. Daug kas prasideda nuo atsitiktinai į rankas patekusios knygos, o tada leidiesi į filosofijos nuotykius. Supratimas, kad reikia išsamių ir sisteminių filosofijos studijų, atėjo vėliau. Pradžioje baigiau istorijos bakalauro studijas ir tik tada įstojau į filosofijos magistrantūrą. Tada ir prasidėjo visos įdomybės. Mane visada labai domino kitokie gyvenimo, tikrovės suvokimo ir mąstymo būdai. Norisi suprasti ne tik savo pasaulio suvokimo būdą, bet ir kitų kultūrų ar gyvų būtybių: kodėl tikrovė suprantama taip, o ne kitaip, kodėl daromi vienokie, o ne kitokie sprendimai. Filosofija nagrinėja mąstymo prielaidas, skirtingas logikas, aiškinasi tikrovės, pažinimo ir vertybių pagrindus, ji kaip tik ir suteikia galimybę suprasti tiek save, tiek kitokius kitus. Nepaisant to, kad filosofija nuolat kvestionuoja įvairius požiūrius, ji suteikia tam tikrą aiškumą nevienalyčiame ir greitai besikeičiančiame pasaulyje. Kai supranti įvairių požiūrių pagrindus, gali lengviau susiorientuoti požiūrių įvairovėje ir daryti tinkamus sprendimus.

2019 m. rugpjūčio 19–25 dienomis Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų institutas organizuoja Tarptautinę šiuolaikinių Pietų Azijos studijų vasaros mokyklą. Šio renginio idėja yra sutelkti tarptautines akademines jėgas diskusijoms ir perspektyviems apmąstymams, kodėl Pietų Azijos regionas yra svarbus šiandien.

Vasaros mokykloje dalyviai bus supažindinami ne tik su Pietų Azijos antropologiniu, kultūriniu, istoriniu bei socialiniu kontekstu, bet taip pat turės galimybę pasidalinti turimomis žiniomis bei patirtimis. Projektas yra orientuotas į dvi mokslines sferas – hindi kalbą (labiausiai paplitusi kalba Pietų Azijos regione) ir dabartines sociokultūrines bei politines aktualijas. Vasaros mokykloje bus diskutuojama apie hindi kalbą politikoje bei socialinėse medijose, literatūrinių tekstų vertimą, Pietų Azijos popkultūros ir kino studijas, saugumą ir infrastruktūrą Himalajuose, Adivasių ir moterų literatūrą, Dalitų ir moterų judėjimus Pietų Azijoje.

Tarptautinės vasaros mokyklos metu džiaugiamės galimybe bendradarbiauti su užsienio šalių universitetais – Aarhus universitetu Danijoje, Adam Mickiewicz universitetu Lenkijoje, Uppsala universitetu Švedijoje, Sapienza universitetu Italijoje bei Loughborough universitetu Didžiojoje Britanijoje.

Visos vasaros mokyklos metu paskaitas ir mokslines dirbtuves ves akademikai, turintys aukščiausio lygio žinias Pietų Azijos studijų srityje. Džiaugiamės atvykstančiais hindi kalbos tyrėju dr. Vivek Shukla (Aarhus universitetas), moterų literatūros hindi kalba specialiste dr. Monika Browarczyk (Adam Mickiewicz univeristetas), Pietų Azijos kultūros istorijos bei hindi, urdu kalbų specialistu dr. Heinz Werner Wessler (Uppsala universitetas), marginalių grupių socialinės istorijos tyrėja dr. Sanjukta Das Gupta (Sapienza universitetas), bei dr. Clelia Clini (Loughborough universitetas), užsiimančia kultūrinės atminties bei diasporų tyrimais.

Taip pat paskaitas dėstys ir mokslines dirbtuves ves Vilniaus universiteto mokslininkai bei dėstytojai – antropologijos profesorius Victor de Munck, tarptautinių santykių specialistas dr. Konstantinas Andrijauskas, Azijos filmų, popkultūros bei vizualiųjų menų tyrėjas doc. dr. Deimantas Valančiūnas, Pietų Azijos antropologinių tyrimų specialistė dr. Kristina Garalytė, hindi kalbos, literatūros ir performatyviųjų Pietų Azijos tradicijų specialistė Kristina Dolinina, Azijos menų centro direktorė, hindi kalbos ir literatūros specialistė Gabija Vosyliūtė.

Tikimės, jog šis renginys padės plėsti susidomėjimą Pietų Azijos regionu, didins Vilniaus universitete vykdomų Pietų Azijos tyrimų ir studijų žinomumą tarptautiniu lygmeniu bei ugdys šio regiono studentų bei tyrėjų kompetencijas.

Vadovaudamasi Vilniaus universiteto statuto 44 straipsnio 3–5 dalimis, Vilniaus universiteto taryba skelbia viešą tarptautinį konkursą Vilniaus universiteto rektoriaus pareigoms eiti (kadencijos trukmė – 5 metai).

Visa informacija apie viešą tarptautinį konkursą skelbiama ir su atnaujinta rektoriaus rinkimų tvarka bei kitais dokumentais galima susipažinti specialioje VU interneto svetainės skiltyje „Rektoriaus rinkimai“. Atnaujintoje konkurso organizavimo tvarkoje numatyta galimybė dokumentus teikti elektroniniu būdu.

Vilniaus universiteto Psichologijos instituto tyrėjų komanda, įgyvendindama Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos kofinansuojamą projektą „Sisteminis požiūris į lyties lygybę“ (SAFER; Systematic Approaches for Equality of Gender), sutarties Nr. 776970, kviečia dalyvauti renginiuose, skirtuose mokytojams, vaikams ir tėvams.

2019 m. rugpjūčio 26-27 d. organizuojami renginiai mokytojams ir pedagogams:

Rugpjūčio 27 d., 12.00 val. Paskaita pedagogams „Asmenybės ugdymas be lyčių stereotipų”, veda LVJC Lektorė Vilma Gabrieliūtė.
Rugpjūčio 26–27 d., Mokymai „Smurtui – NE! Lygybei – TAIP!”, veda lektorė Alina Martinkutė-Vorobej.

2019 m. rugsėjo 4 d. organizuojama šventė šeimoms:

15.00 val. Dailės dirbtuvės „Nusiėmus rožinius akinius“, veda dailininkė Vilija Galdikaitė.
15.00 val. Patyriminis seminaras vaikams „Nėra vienodų. Išdrįsk būti savimi!“, veda Ignas Genys.
17.30 val. Nemokamas seminaras „Lyties stereotipai ir jų poveikis vaikams: ką turėtų žinoti tėvai?“, veda Linas Slušnys.

Filosofijos fakulteto Kriminologijos bakalauro studijų programos studentai Žygimantas Gailius ir Matas Tamošaitis dalyvavo Erasmus+ projekte Kroatijoje, kurio pagrindinė tema buvo jaunimo aktyvumas ir lyderystė. Studentai projekto metu aptarė galimybes, kaip savo šalyje pakeisti problemas susijusias su visuomenės atskirtimi taip pat susipažino su daug naujų žmonių bei pasisėmė neįkainojamos patirties. Kartu su Matu ir Žygimantu, Lietuvių komandą projekte sudarė: Marius Urbonas, Evelina Naujokienė, Diana Žuvėdra, Eglė Morkūnaitė bei Irma Kmitaitė, kaip baigiamąją projekto užduotį kamanda pasirinko parašyti straipsnį apie depresiją. Trumpame interviu būsimieji kriminologai pasidalino savo patirtimi ir paragino kitus išnaudoti Erasmus+ suteikiamas galimybes, kurios fakultete yra labai plačios. Susipažinti su studentų baigiamąja užduotimi galite čia.

Profesorius Zenonas Norkus dalinasi savo mintimis apie VU Filosofijos fakultete vykdomas sociologijos magistrantūros studijas. Trumpame interviu prof. habil. dr. Z. Norkus papasakojo kas yra sociologija, kas laukia studentų bei kodėl sociologija yra įdomiausias mokslas.

Koks yra Jūsų tyrimo laukas, kaip jis keitėsi? Kodėl Jus traukia būtent ši sritis?

Tai labai ilga istorija, nes pasikeitė ir pati disciplina, kurioje dirbu. Baigiau filosofijos studijas, iš jos apgyniau ir pirmą disertaciją. Mat anksčiau būdavo dvi: daktaro ir habilituoto daktaro. Taigi pirmoji, apginta tolimais 1984 m. buvo filosofijos (Edmundo Husserlio logikos filosofija), o antroji (2002 m.; Maxas Weberis ir racionalus pasirinkimas) – sociologijos disertacija. Gal jau daugiau nei pora dešimtmečių darbuojuosi sociologijos srityje, kuri vadinasi lyginamoji istorinė sociologija. Tai vėberiško stiliaus sociologija. Minėtoje, o ne kurioje nors kitoje srityje dirbu todėl, kad ten turiu pakankamą kompetenciją ir įdirbį, kad parašyčiau tekstų, kurie priimami spausdinti solidžiuose moksliniuose leidiniuose.