FSF įvykiai

 1050614 copyGerbiami dėstytojai ir studentai,

Sveikiname su 2021 m. pavasario semestro pradžia! Tikime, kad po visų rudens liūčių ir žiemos šalčių, pavasario semestre su naujomis jėgomis įgyvendinsite užsibrėžtus studijų ir asmeninius tikslus. Ilgai netęsiant, norime jus informuoti kaip vykdysime studijas pavasario semestre. Reaguodamas į epidemiologinę situaciją šalyje ir siekdamas užtikrinti viruso plitimo prevenciją mūsų universitete, š. m. gruodžio 15 d. Senatas nusprendė, kad visos studijų veiklos Vilniaus universitete pavasario semestro metu bus vykdomos nuotoliniu arba mišriu būdu. Atsižvelgiant į šį sprendimą, Filosofijos fakulteto dekanato posėdyje buvo nuspręsta, kad pavasario semestro studijos Filosofijos fakultete iki Velykų atostogų (vasario 4 d. – kovo 29 d.) bus vykdomos nuotoliniu būdu. Kovo mėn. pirmoje pusėje spręsime, ar yra galimybių grįžti į auditorijas ir vykdyti studijas mišriuoju būdu nedidelėse grupėse po Velykų atostogų (nuo balandžio 6 d.). Šioje skiltyje bus nuolat pildoma ir atnaujinama informacija apie pavasario semestro studijų organizavimą ir vykdymą bei paramą studijų proceso įgyvendinimui.

Kviečiame parašyti Linui Jakučioniui, studijų komunikacijos specialistui, el. p. , jei pasigendate jums aktualios informacijos apie studijų organizavimo procesą.

Skaityti daugiau

RŠVilniaus universiteto Filosofijos fakultetas kviečia į prof. Ritos Šerpytytės monografijos Tikrovės spektrai aptarimą – diskusiją. Knyga pasirodė prieš metus, prieš pat pandeminį karantiną, tad buvo spėta tik pristatyti knygų mugėje, o jos aptarimas buvo nukeltas neribotam laikui. Tačiau profesionali diskusija, kaip ir dera akademinių leidinių atžvilgiu, prasideda tik po metų, kai ne vienas kolega knygą išsamiau perskaito.

Skaityti daugiau

Emmanuel AlloaFilosofijos fakultete nuotolinių paskaitų ciklą „Orbis Pictus. Medijų fenomenologija vaizdų pasaulyje“ (Orbis Pictus. A Media Phenomenology in an Image World) skaitys Fraiburgo universiteto profesorius Emmanuel Alloa. Šiuo ciklu pristatoma naujai startavusi specializacija „Filosofija ir vizualinė kultūra“, kurią gali įgyti filosofijos specialybę pasirinkę bakalauro programos studentai.

Skaityti daugiau

cover issue 1683 en US2COVID-19 pandemija be abejonės palietė kiekvieną asmens gyvenimo aspektą ir turės tiek trumpalaikių, tiek ilgalaikių padarinių. Psichologijos mokslas gali padėti atsakyti į visiems rūpimus klausimus, kurie kilo šios pandemijos metu, pavyzdžiui, kokį poveikį pandemija padarė vaikams, paaugliams ir suaugusiems, šeimoms, darbuotojams ir organizacijoms bei visai visuomenei. Suprasdami, kad tik greitai pasiekiamos mokslo žinios gali būti pritaikytos praktikoje ir politikos formavime, kviečiame teikti straipsnius ir trumpas ataskaitas žurnaluiPsichologijaCOVID-19 tematika.

Šiuo kvietimu siekiame suprasti ir įvertinti pandemijos poveikį su ugdymu, sveikata, darbu ir bendra gerove susijusioms sritims psichologijos mokslo požiūriu. Pirmenybę teiksime tyrimams, kurių duomenys surinkti COVID-19 pandemijos laikotarpiu. Tikimės, kad autoriai pateiks ir praktines savo tyrimų įžvalgas.

Paraiškos priimamos iki birželio 1 d. Autorius apie sprendimą informuosime iki liepos 30 d.

Reikalavimus straipsniams (priimami anglų ir lietuvių kalbomis) ir trumpoms ataskaitoms (priimamos tik anglų kalba) rasite žurnalo svetainėje.

Skaityti daugiau

Rimantas ŽelvysKiekvienais metais Pensilvanijos universiteto J. H. Lauderio institutas sudaro „Global Go To Think Tank Index“ sąrašą, kuriame reitinguojami pirmaujantys pasaulio mąstymo centrai – „idėjų kalvės“. Pastaraisiais metais Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto Švietimo politikos centras nuolat patenka į šį reitingą, o 2020 m. jis yra 25 vietoje „2020 Top Education Policy Think Tanks“ kategorijoje.

Skaityti daugiau

Sakuros int 1Ar mes gyvename laikais, kai romantinės meilės idealas ir jo tvarka, kurioje santykiai subręsta iki šeimos sukūrimo, ateina į pabaigą? Ar vis dėlto yra iškilusių tiek daug lanksčių intymumo formų, jog romantinė meilė tėra vienas iš daugelio pasirinkimų? Ar socialinės lyties ribų kintamumas ir ganėtinai paprastas lytinių santykių bei pornografijos prieinamumas internetu pavertė romantinę meilę atgyvena? Ar ryšys tarp meilės ir lytinių santykių nebėra reguliuojamas visuomenės? Kokias pasekmes sukelia tai, kad meilės kaip „amžino“ bei šeimai skirto jausmo vertė mažėja?

Skaityti daugiau

eric ward akT1bnnuMMk unsplashVilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos magistrantūros studentės Brigita Baškevičiūtė, Gailė Budvytytė ir Mintarė Varanavičiūtė vykdė tyrimą, kurio tikslas buvo išsiaiškinti, ar Vilniaus mokyklose vis dar yra opi patyčių problema. Pasak tyrimo autorių visame pasaulyje moksleiviai patiria patyčias. Nuo 1970-ųjų metų atliekami patyčių tyrimai rodo, kad situacija gerėja, tačiau daugelyje pasaulio šalių patyčios yra ypač opi socialinė ir psichologinė problema. Mokyklose moksleiviai jaučiasi nesaugūs ir pažeidžiami, ar tai „normalu“? Pagal 2019 metų Pasaulio sveikatos organizacijos duomenis Lietuvos patyčių rodikliai yra vieni prasčiausių iš tyrime dalyvavusių 45 pasaulio šalių ir regionų. Lietuvoje net 29 proc. berniukų ir 26 proc. mergaičių mokyklose patiria patyčias, o pagal tyčiojimosi iš kitų rodiklį Lietuva pirmauja 13 metų ir 15 metų amžiaus grupėse; 11 metų grupėje tik Moldovos padėtis yra prastesnė nei Lietuvos.

Skaityti daugiau
Puslapis 1 iš 197
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos