FSF įvykiai

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto mokslininkės – profesorė dr. Neringa Grigutytė ir dr. Dovilė Šorytė – kartu su kitais Lietuvos mokslo ir nevyriausybinių organizacijų atstovais prisijungia prie tarptautinės iniciatyvos. Ši iniciatyva ragina mažinti ekstremalaus karščio keliamą grėsmę Europos gyventojų sveikatai.  Mokslininkės išreiškia palaikymą atviram laiškui, adresuotam Europos Parlamentui ir Europos Komisijai. Iniciatyvą palaiko Vilniaus universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Skaitmeninės etikos centro mokslininkai bei ekspertai.


PlanPHAE Open Letter vertical optimized. jpgetos sveikatos aljanso Europos regioninio centro (Planetary Health Alliance Europe Regional Hub) inicijuotu laišku „Dar viena mirtinai karšta vasara Europoje: būtina iš esmės didinti užmojus ir skiriamus išteklius“ siekiama atkreipti dėmesį į vis didėjančią ekstremalaus karščio grėsmę gyventojų sveikatai ir paraginti ES institucijas imtis ryžtingesnių veiksmų.
2026 m. vasara dar kartą parodė, kad Europos gyventojai nėra pakankamai apsaugoti nuo ekstremalaus karščio. Preliminariais duomenimis, šią vasarą Europoje užregistruota daugiau kaip 30 tūkst. mirčių, kurių buvo galima išvengti. Ekstremalaus karščio pasekmės priklauso ne tik nuo amžiaus ar sveikatos būklės, bet ir nuo gyvenimo bei darbo sąlygų, taip pat pajamų: stipriausią poveikį patiria žmonės, kurie jau priskiriami labiau pažeidžiamoms grupėms.
Ekstremalus karštis ir miškų gaisrai sukelia ne tik didžiulę žalą žmonių sveikatai, bet ir reikšmingus ekonominius nuostolius. Dėl jų ES bendrasis vidaus produktas 2026 m. sumažėjo maždaug 1 proc., arba apie 180 mlrd. eurų.
Iniciatyvos autoriai pabrėžia, kad pagrindinė problema šiandien yra ne žinių apie klimato kaitos grėsmę trūkumas, o nepakankami politiniai įsipareigojimai ir ištekliai, skiriami jai spręsti. ES raginama užtikrinti veiksmingas, pakankamai finansuojamas ir teisiškai įpareigojančias priemones, skirtas apsaugoti gyventojų sveikatą nuo ekstremalaus karščio.
Ekstremalaus karščio keliamas pavojus gyventojų sveikatai aktualus ir Lietuvoje. Prie iniciatyvos prisijungiantys Lietuvos mokslininkai ir ekspertai pritaria, kad būtinas koordinuotas skirtingų sektorių bendradarbiavimas, apimantis sveikatos priežiūrą, visuomenės sveikatą, klimato politiką ir kitus sektorius. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms – vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams, lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims ir socialiai pažeidžiamiems gyventojams.


COST veikla CA23113 - Climate change impacts on mental health in Europe (CliMent), daugiau informacijos - https://www.cost.eu/actions/CA23113/

2026-11-06

Skaityti daugiau

Doc. dr. Jekaterina Navickė Seime c Mindaugo Mikulėno VU FsF nuotraukaLietuvos socialinio draudimo sistema mini šimtmetį. Ta proga lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos Seime vyks V nacionalinė socialinės politikos konferencija „100 metų socialiniam draudimui Lietuvoje“.

Jos metu bus apžvelgiama sukaupta patirtis, aptariami pagrindiniai iššūkiai ir ateities perspektyvos. Į diskusijas susiburs prie socialinio draudimo sistemos kūrimo ir plėtros prisidėję praktikai bei jos raidą ir ateities kryptis tyrinėjantys mokslininkai.  

Skaityti daugiau

naujas FsF Renginys FB Event 22026 m. lapkričio 9 d., pirmadienį, 17.00 val., kviečiame į Socionomų forumą „Socialinio darbo žurnalas: kas iš jo praktikui?“ Forumo metu vyks diskusija apie socialinio darbo žurnalų leidybos iššūkius ir apie tai, kaip jie galėtų tapti tvariu tiltu tarp tyrimų, studijų ir praktikos. Kartu ieškoti atsakymų, ką ir kaip galėtume keisti, kad socialinio darbo žurnalai būtų įdomūs, aktualūs ir naudingi ne tik akademinei bendruomenei, bet ir praktinį socialinį darbą dirbantiems profesionalams.

Skaityti daugiau
Puslapis 1 iš 323