FSF įvykiai

Gerbiami dėstytojai ir studentai,

Atsižvelgiant į šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, Filosofijos fakultete daugumą 2021–2022 m. m. rudens semestro studijų veiklų planuojame vykdyti kontaktiniu būdu auditorijose, užtikrinant LR Vyriausybės ir Operacijų vadovo sprendimuose nustatytų būtinųjų sąlygų laikymąsi.

Kontaktinių studijų veiklų metu yra būtinos kaukės, vėdinti patalpas, dezinfekuoti paviršius bei dalyvauti veiklose tik neturint peršalimo ar ligos požymių. Suprantame, kad šios sąlygos apsunkina įprastą gyvenimą, tačiau tuo pačiu leidžia judėti link gyvo ir universitetinių studijų esmę atspindinčio akademinio bendravimo tarp dėstytojų ir studentų. 

Kviečiame parašyti Linui Jakučioniui, studijų komunikacijos specialistui, el. p. , jei pasigendate jums aktualios informacijos apie studijų organizavimo procesą.

- Ką studijuoji?
- Sociologiją.
- Ai, tai po to tas apklausas darysi?

Spalio 19-20 d. VU Filosofijos fakultete Mokslo ir teorinės filosofijos katedros kvietimu Jono Pauliaus II popiežiškojo universiteto Krokuvoje Filosofijos fakulteto profesorė habil. dr. sesuo Teresa Obolevitch skaitys paskaitas, skirtas žymaus XX a. rusų filosofo Semiono Franko religijos filosofijai.

2010 m. Švietimo ir mokslo ministerija įsteigė Meilės Lukšienės premiją, kuri skiriama mokytojams už demokratiškumo, bendruomeniškumo, pilietiškumo, tautiškumo, humanizmo ir kūrybiškumo idėjų įgyvendinimą ir sklaidą. Kasmet skiriama premija, įprasminamas daktarės Meilės Lukšienės atminimas, pedagogai skatinami aktyviai įsitraukti į švietimo darbus. Šiais metais Meilės Lukšienės premijos laureatu tapo Filosofijos fakulteto edukologijos programos absolventas, Vilniaus Valdorfo mokyklos istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokytojas, „Karalienės Mortos“ mokyklos tarptautinio bakalaureato klasės istorijos mokytojas ir lytiškumo ugdymo pamokų VšĮ „Įvairovės ir edukacijos namuose“ vedėjas – Antanas Jonušas. Nuoširdžiai sveikiname Antaną ir šia proga pasikalbėjome su juo apie įvertinimo reikšmę, mokytojo kelio pradžią bei ateities mokyklos viziją.

2021 spalio 22 d. 11 val. Domantas Markevičius gins disertaciją „Filosofija per istoriją kaip ateizmo ir sekuliarizacijos kritika Augusto Del Noce‘ės mąstyme” filosofijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.

Gynimo pradžia – 11 val., prie gynimo prisijungti galite pasinaudoję šia nuoroda - https://bit.ly/3DEkPsd

2021 rugsėjo 27-28 dienomis Artoje (Graikijoje) vyko antrasis Erasmus+ projekto „JANUS: e-Pedagogy and Virtual Reality Based Robotic Blended Education (JANUS)“ Nr. 2020-1-PL01-KA226-HE-095371) susitikimas, kuriame dalyvavo Vilniaus, Suomijos, Italijos, Lenkijos, Graikijos universitetų mokslininkai. Vilniaus universitete šį projektą įgyvendina trijų tyrėjų komanda: prof. dr. V. Dagienė, doc. dr. A. Juškevičienė ir doktorantė Vaida Masiulionytė-Dagienė. Susitikimo metu Vilniaus universiteto mokslininkės pristatė parengtas teorines įžvalgas apie edukacines veiklas, į besimokantįjį orientuototus mokymosi metodus, tai siejant su robotika bei virtualia realybe. Taip pat susitikimo metu buvo gilinamasi į kitų projekto partnerių kuriamą virtualios realybės mokymosi turinį, ieškoma optimaliausių ir sėkmingiausių edukacinių būdų, kaip įgalinti studentus būti aktyviais mokymosi proceso dalyviais ne tik fizinėje erdvėje, bet ir virtualioje realybėje.

Regis, galėjome nujausti, kad mokytojams svarbus mokinių palaikymas, o mokinių mokymosi sėkmei didelę įtaką turi geri santykiai su mokytojais, tačiau šiandien galime būti tikri – tai faktas, įrodytas didelio mokslinio tyrimo, kurį atliko Vilniaus universiteto mokslininkai.

Nuo 2020 metų balandžio įgyvendinamas du metus trunkantis Erasmus+ KA2 strateginių partnerysčių projektas Jaunimo savanorių edukatorių e-mokymosi programa, skirta jauniems migrantams ir pabėgėliams (angl. Youth Volunteer Educators e-Learning Program for Young Migrants and Refugees, akron. E-VELP) įgauna pagreitį. Projekto idėja gimė atsižvelgiant į didėjantį susirūpinimą dėl jaunų migrantų ir pabėgėlių socioekonominės integracijos trūkumo ES šalyse, ypatingai po 2015 metų krizės. Tuo metu didelį atvykstančiųjų skaičių sudarė motyvuoti jaunuoliai, kuriems trūksta reikiamų gebėjimų integruotis į darbo rinką ir pilnavertiškai dalyvauti socialiniame gyvenime.