Matematikos mokymosi sėkmė prasideda nuo pasitikėjimo
2026 m. liepos 27 – rugpjūčio 1 dienomis Helsinkio universitete vyko 49-oji pasaulinė matematikos mokymo psichologijos konferencija (Psychology of Mathematics Education, PME) – vienas svarbiausių ir prestižiškiausių matematikos ugdymo mokslinių renginių. Šių metų konferencijos tema „Sensing and Making Sense of Mathematics“ („Patirti ir suprasti matematiką“) kvietė tyrėjus pažvelgti į matematikos mokymąsi kaip į aktyvų, patirtimi grįstą procesą, kuriame svarbų vaidmenį atlieka ne tik simboliai ir formulės, bet ir jutiminė patirtis, kūniškas veikimas, technologijos ir prasmės kūrimas.

Nuo rugpjūčio 4 iki 7 d. 12 val., vyks papildomo priėmimo pirmasis etapas į bakalauro studijas – kviečiame rinktis VU Filosofijos fakulteto siūlomas programas! Daugiau informacijos galite rasti 
2026 m. rugpjūčio 27–28 d. (Post)autoritarinių kraštovaizdžių tyrimų centro (PAScapes) mokslininkų grupė „Ekosocialinių idėjų tyrimai“ kviečia į konferenciją, skirtą apmąstyti ekosocialumo sampratą.
Liepos 13 d. 15 val. prasidėjo papildomas Vilniaus universiteto (VU) priėmimo į magistrantūros studijas etapas. Jis tęsis iki rugpjūčio 24 d., pirmadienio, 12 val.
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto (VU FsF) Ugdymo mokslų instituto Švietimo politikos centre darbą pradėjo vizituojanti profesorė dr. Liudvika Leišytė (Dortmundo technikos universitetas, Vokietija). Prie Švietimo politikos centro tyrėjų prof. dr. Leišytė prisijungė po ne vienerius metus trukusio mokslinio bendradarbiavimo.
Rugpjūčio 26–28 d. Vilniaus universitetas (VU) taps Europos aukštojo mokslo bendruomenės susitikimo vieta – čia vyks 48-asis Europos aukštojo mokslo draugijos (The European Higher Education Society, EAIR) forumas, kurį šiais metais organizuoja VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto Švietimo politikos centras. Viena didžiausių ir ilgiausias tradicijas turinčių aukštojo mokslo konferencijų Europoje į Vilnių suburs daugiau nei šimtą tyrėjų, aukštojo mokslo administratorių, politikos formuotojų ir kitų ekspertų iš viso pasaulio.
Klimato kaita – jau ne tik apie gamtą. Ji vis dažniau atsispindi ir mūsų piniginėse – šildymo bei kuro kainose ar būsto renovacijos išlaidose. Tačiau vieniems šie pokyčiai kainuoja kur kas daugiau nei kitiems. Kodėl taip yra ir ką galima padaryti, kad žalioji transformacija būtų teisingesnė?