FSF įvykiai

Sveikiname absolventus, jų artimuosius ir dėstytojus su sėkminga studijų etapo pabaiga ir kviečiame visus norinčius juos pasveikinti į DIPLOMŲ įteikimo šventę.

Vasario 3 d. 14 val. VU Šv. Jonų bažnyčioje.

Diplomai bus įteikiami:

Kriminologijos bakalaurams; 

Socialinės politikos magistrams;

Psichologijos bakalaurams;

Pažymėjimai – Pradinio ugdymo modulio klausytojams.

Sveikiname šių studijų programų absolventus ir jų dėstytojus!

Kviečiame absolventų artimuosius dalyvauti diplomų įteikimo šventėje ir primename, kad į diplomų teikimo ceremoniją galima patekti tik su galimybių pasu.

Gerbiami dėstytojai ir studentai,

Atsižvelgiant į šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, Filosofijos fakultete daugumą 2021–2022 m. m. pavasario semestro studijų veiklų planuojame vykdyti kontaktiniu būdu auditorijose, užtikrinant LR Vyriausybės ir Operacijų vadovo sprendimuose nustatytų būtinųjų sąlygų laikymąsi. Informaciją atnaujinsime sausio 31 d. popietę, po dekanato posėdžio.

Kontaktinių studijų veiklų metu yra būtinos kaukės, vėdinti patalpas, dezinfekuoti paviršius bei dalyvauti veiklose tik neturint peršalimo ar ligos požymių. Suprantame, kad šios sąlygos apsunkina įprastą gyvenimą, tačiau tuo pačiu leidžia judėti link gyvo ir universitetinių studijų esmę atspindinčio akademinio bendravimo tarp dėstytojų ir studentų. 

Kviečiame parašyti Linui Jakučioniui, studijų komunikacijos specialistui, el. p. , jei pasigendate jums aktualios informacijos apie studijų organizavimo procesą.

Kviečiame prisijungti ir stebėti žiemos baigiamųjų darbų gynimus!

Lietuvos filosofijos mokytojų asociacija kartu su VU Filosofijos institutu organizuoja XXV Lietuvos mokinių filosofijos olimpiadą. 

Moksleiviai, kuriems po antrojo olimpiados turo bus skirtos prizinės vietos arba pagyrimo raštai, bus kviečiami dalyvauti atrankoje dėl išvykos į XXX Tarptautinę filosofijos olimpiadą (IPO 2022). kuri vyks gegužės 26-29 dienomis Lisabonoje (Portugalijoje).

Šių metų sausio 25 d. 16 val. kviečiame į Consilium educationis seminarą „Taika, lygybė, brolybė ir kiti sovietinio švietimo mitai“.

„SSRS buvo pati taikiausia šalis pasaulyje. Todėl vaikai granatas mokėsi mėtyti jau pradinėse klasėse“. „Sovietų Sąjungoje visi buvo lygūs. Tik kai kurie lygesni“ – šios ir panašios ironišką atspalvį turinčios frazės lydi ideologiniais terminais ir lozungais virtusius žodžius „taika”, „lygybė”, „brolybė”. Consilium Educationis susitikime bus pristatoma, kaip jie buvo diegiami sovietinėje mokykloje ugdant „Naująjį žmogų”. Remiantis VU Ugdymo mokslų institute vykdomo projekto (LMTLT, Nr.S-LIP-19-68/ (1.78) SU-810) tyrimo rezultatais bus aptariami karinio rengimo, socialinio teisingumo, tautų draugystės propagavimo vėlyvojo sovietmečio švietime aspektai.

COVID-19 pandemija palietė ir privertė keistis mokinių ugdymo procesą. Bet kokie pokyčiai jiems jautriose grupėse sukelia arba paaštrina psichosocialinių rizikų bei išsilavinimo spragų grėsmę, ypač jau esamų psichosocialinių rizikų kontekste. Kadangi šalies mokyklos skirtingai tvarkosi su COVID-19 sukeltais pokyčiais, galima spėti, kad yra mokyklos lygmens veiksnių, kurie palengvina ar trikdo ugdymo procesą. Čia išryškėja švietimo veiklų organizavimo ir valdymo ir mokyklos bendruomenės – visų ugdymo proceso dalyvių – išteklių: susitelkimo, bendradarbiavimo, pasitikėjimo, t. y. bendruomeniškumo, svarba mokymosi pasiekimams ir kylančių psichosocialinių rizikų mažinimui – apskritai ugdymo procesui ir specifiškai krizės atveju.

COVID-19 pandemijos metu skubus ugdymo proceso perorientavimas į nuotolinį ar mišrų atskleidė ne tik techninio aprūpinimo, bet ir bendruomenės susitelkimo priimti iššūkius bei veiksmingai spręsti problemas svarbą, siekiant ugdymo tęstinumo pokyčių laikotarpiu. Ir ugdymo proceso organizavimas bei valdymas, ir bendruomeniškumo plėtojimas mokykloje daugiausia priklauso nuo jos vadovų lyderystės. Siekdami įvertinti mokyklos bendruomenės psichosocialines rizikas, jų sąsajas su 5–12 klasių mokinių mokymosi pasiekimais ir šias rizikas mažinančius socialinio kapitalo bei mokyklos vadovų lyderystės veiksnius, Vilniaus universiteto Filosofijos ir Medicinos fakultetų mokslininkai atliko mokslinį tyrimą. Šiame leidinyje pristatomi svarbiausi tyrimo rezultatai ir jų pagrindu parengti siūlymai, kaip formuoti švietimo politikos gaires siekiant kurti palankias sąlygas šalies mokyklų  bendruomenės narių socialinės adaptacijos įgūdžių ugdymui, socialinio kapitalo plėtojimui bei mokymosi pasiekimų gerinimui neapibrėžtumo sąlygomis.

Rekomendacijos švietimo politikai

Rekomendacijos mokyklų bendruomenėms

Ar jaunimas ketina išvykti iš Lietuvos? Kaip migracija paveikia ketinimus turėti vaikų ir šeiminio gyvenimo įsivaizdavimą?

Viešame ir akademiniame diskursuose šeiminio gyvenimo pertvarka ir mažėjantis gimstamumas dažnai siejamas su jaunų žmonių emigracija iš Lietuvos. Statistikos departamento duomenys rodo, kad 2010-2021 m. 20-34 m. amžiaus grupė, pasižyminti didžiausiu potencialu kurti šeimas ir susilaukti vaikų, sudarė daugumą išvykstančiųjų iš Lietuvos. 2019 m. užsienyje gimė daugiau kaip 3 tūkst. Lietuvos piliečių ir tai sudarė 11.9 % visų kūdikių. Šiuo laikotarpiu ypač daug emigrantų vaikų gimė Jungtinėje Karalystėje, nemaži ir Norvegijoje, Airijoje bei Vokietijoje gimusiųjų skaičiai.

Vilniaus universiteto sociologės Irena Juozeliūnienė ir Irma Budginaitė-Mačkinė, vykdydamos Lietuvos Mokslo tarybos (LMTLT) finansuojamą mokslinį projektą „Užaugę Nepriklausomoje Lietuvoje: 1980-2000 metais gimusiųjų gyvenimo eiga, elgsenos strategijos ir jų kontekstai“ (P-MIP-21-267) kėlė tikslą išnagrinėti 1980-2000 m. gimusiųjų migracinius ketinimus ir atsakyti į klausimą, ar/ kaip tarptautinė migracija paveikia jaunų žmonių požiūrius į šeiminį gyvenimą ir sprendimus susilaukti vaikų. Buvo išnagrinėti 2013 m. (N=1016), 2018 m. (N=1005) Lietuvos gyventojų reprezentatyvių tyrimų ir 2018 m. (N=406) šeimas sukūrusių Lietuvoje ir emigracijos metu šeiminius ryšius per atstumą palaikiusių jaunų žmonių tyrimų duomenys. Tikslinę 1980-2000 m. gimusiųjų grupę sudarė atitinkamai N=325 (15-33 m.), N=325 (18-36 m.), N=167 (21-38 m.) respondentai. Apklausas vykdė visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija UAB „Baltijos tyrimai“.

2022 m. sausio 12 d., trečiadienį, 17.00 val. maloniai kviečiame dalyvauti VU Filosofijos instituto mokslininko prof. Egdūno Račiaus viešoje paskaitoje „Tradicija, autentiškumas ir grynumas islame: Rytų Europos atvejis”. Renginys vyks nuotoliniu būdu per Teams platformą, prisijungimo nuoroda: https://forms.office.com/r/vvpfb4enAz

Per pastaruosius tris dešimtmečius Rytų Europos musulmonų bendruomenės išgyveno beprecedentį islamo religingumo formų pliuralėjimą, kuris kartu atnešė ir jų pasaulėžiūrinę fragmentaciją. Daugumos šių islamo religingumo formų apologetai savąją pateikia kaip 'tradicinę', 'autentišką' ir/ar 'gryną', priešpriešindami ją kitoms. Paskaitoje bus apžvelgiami tarp musulmonų Rytų Europoje užvirę ginčai dėl to, kas laikytina 'tradicija', 'autentiškumu' ir 'grynumu' islame ir kritiškai įvertinamas šių konceptų kaip analitinių kategorijų panaudojamumas.

Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projektas „Postsekuliarus būvis“, Nr. 09.3.3-LMT-K-712-01-0085) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).