Renginiai

Pradžia: 2026-04-14 12:00

Pabaiga: 2026-04-14 13:30

Pradžia: 2026-04-14 12:00

Pabaiga: 2026-04-14 13:30

Balandžio 14 d. 12 val. VU Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto Klinikinės psichologijos katedra organizuoja seminarą „Ką psichologui reikia žinoti apie neuromoduliaciją?“. Paskaitą skaitys prof. dr. Inga Griškova-Bulanova (VU Medicinos fakulteto Taikomųjų neuromokslų centro ir Lietuvos neuromokslų asociacijos vadovė). Renginį organizuoja VU Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto Klinikinės psichologijos katedra kartu su VU Medicinos fakulteto Transliacinių sveikatos tyrimų institutu.

Renginio įrašas.

Pradžia: 2026-05-19 12:00

Pabaiga: 2026-05-19 13:30

Pradžia: 2026-05-19 12:00

Pabaiga: 2026-05-19 13:30

Gegužės 19 d. 12 val. VU Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto Klinikinės psichologijos katedra organizuoja seminarą „Ką psichologui reikia žinoti apie menopauzę ir smegenis?“. Paskaitą skaitys dr. Laura Stankevičiūtė (Geteborgo universitetas, Švedija). Renginį organizuoja VU Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto Klinikinės psichologijos katedra.

Seminaro įrašas - https://youtu.be/aeojRgVM8EE

Pradžia: 2026-08-27 09:00

Pabaiga: 2026-08-28 17:30

Pradžia: 2026-08-27 09:00

Pabaiga: 2026-08-28 17:30

2026 m. rugpjūčio 27–28 d. (Post)autoritarinių kraštovaizdžių tyrimų centro (PAScapes) mokslininkų grupė „Ekosocialinių idėjų tyrimai“ kviečia į konferenciją, skirtą apmąstyti ekosocialumo sampratą.

Ekosocialumo idėją šiandien galima suprasti ir kaip konceptualinį lauką, ir kaip metodologinę prieigą, kurios šviesoje atsiveria įvairūs tarpdisciplininiai iššūkiai. Šioje sampratoje sąveikauja filosofinės, aplinkodairinės, socialinės, (post)autoritarizmo ir pokolonijinių studijų interpretacijos. Ekosocialinės teorijos pradininkė Nancy Krieger akcentuoja biologinių ir psichosocialinių sričių persipynimą, Sandra Waddock siūlo šią idėją svarstyti kaip ekosocialinės vaizduotės problemą, anapus grynai žmogiškojo socialumo ir kolektyvinės įsivaizduojamybės paradigmos (Charles Taylor, Cornelius Castoriadis). Ekosocialumo terminas taip pat siejamas su socialinio darbo ar edukologijos tyrimais, ypač tuomet, kai šių disciplinų akiratyje atsiduria į pokytį orientuotos praktikos.

Pradžia: 2026-02-25 17:00

Pabaiga: 2026-02-25 18:30

Pradžia: 2026-02-25 17:00

Pabaiga: 2026-02-25 18:30

2026 m. vasario 25 d. 17 val. kviečiame į atvirą paskaitą, kurią skaitys dr. Kateryna Zorya (Švedijos gynybos universitetas / Försvarshögskolan). Paskaita vyks anglų kalba, jos tema – „Religion and State in the Russian-Ukrainian War: National Strategies of Aggression and Defense“.

Prie paskaitos prisijungti galite pasinaudoję šia nuoroda – https://bit.ly/4qVqnq9

Pradžia: 2026-03-13 09:00

Pabaiga: 2026-03-13 16:45

Pradžia: 2026-03-13 09:00

Pabaiga: 2026-03-13 16:45

Džiaugiamės galėdami pranešti, kad jau penkioliktą kartą 2026 m. kovo 13 d. vyks Lietuvos psichologų sąjungos (LPS) Edukacinės psichologijos komiteto ir Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto organizuojama konferencija švietimo psichologijos tema: „Mokyklos psichologas ir mokytojas: mokinio gerovės link“.

Konferencija rengiama kartu su Vilniaus universitetu.

Konferencija vyks: Vilniaus universitete, Universiteto g. 3, Vilnius

Kaina renginio dalyviams: 40 Eur. LPS nariams ir studentams, 60 Eur. ne LPS nariams.

Renginys skirtas: psichologams, socialiniams ir spec. pedagogams, mokytojams, vadovams, savivaldybės švietimo skyrių darbuotojams, vaikų psichiatrams.

REGISTRACIJA

KONFERENCIJOS PROGRAMA

Pradžia: 2026-03-02 15:00

Pabaiga: 2026-03-02 16:30

Pradžia: 2026-03-02 15:00

Pabaiga: 2026-03-02 16:30

Kviečiame dalyvauti viešame moksliniame seminare, kuriame psichologijos doktorantė Livija Žiemienė skaitys pranešimą „Ar chatbotai gali padėti spręsti jaunimo psichikos sveikatos sunkumus?“.

Seminaro metu bus pristatyti skaitmeniniai pagalbos sprendimai – chatbotai. Vienas jų – Lietuvoje adaptuota streso mažinimo programa „Sija“, sukurta Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto Psichotraumatologijos centro mokslininkų.

Pradžia: 2026-03-03 12:00

Pabaiga: 2026-03-03 13:30

Pradžia: 2026-03-03 12:00

Pabaiga: 2026-03-03 13:30

Kovo 3 d. 12 val. VU Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto Klinikinės psichologijos katedra organizuoja seminarą „Ką psichologui reikia žinoti apie balsą?“. Paskaitą skaitys docentė dr. Brigita Bublytė iš Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA).

Doc. dr. Brigita Bublytė yra Lietuvos menininkė ir tyrėja, dainininkė, aktorė, režisierė, pedagogė, LMTA Vaidybos ir režisūros katedros docentė. Pirmosios Lietuvoje balsinei raiškai skirtos monografijos „Balso kaukės. Vieta, kur susilieja garsas ir kalba, kūnas ir tradicija, emocijos ir kultūra“ (2025) autorė. Jos dėmesio centre – balsinė raiška, atsiskleidžianti aktorių, dainininkų, šiuolaikinių atlikėjų (balso performerių) kasdienybėje ir etninėse tradicijose. Išskirtinė veiklos kryptis – balso ir judesio koordinacija.

Pradžia: 2026-02-27 14:00

Pabaiga: 2026-02-27 15:30

Pradžia: 2026-02-27 14:00

Pabaiga: 2026-02-27 15:30

2026 m. vasario 27 d. 14 val. Filosofijos fakulteto 208 a. vyks seminaras „From narrative production to narrative inquiry: Co-constructing meaning in educational research“ (anglų kalba).

Seminarą ves doc. Maria Alfredo Moreira, Ugdymo mokslų institutas Minho universitetas, Portugalija. Jos interesų sritys: mokytojų rengimas, užsienio/antrosios kalbos ugdymas, autonomijos pedagogika, dėstymas aukštajame moksle, veiklos ir naratyviniai tyrimai. Šiuo metu ji yra Švietimo instituto Mokyklos tarybos pirmininkė ir visų Universiteto pedagogikos magistrantūros studijų programų pedagoginės praktikos koordinatorė.

Apie seminarą:

This seminar will address educational research that resorts to teacher and student-produced narratives of experience, showing how they can be used in narrative inquiry. The aim is to generate ways of knowing that challenge traditional power imbalances in educational research, while showing how these narratives are embedded in a particular schooling and pedagogical culture, ideology, or history that either bind them to oppressive educational practices or to more liberating and democratic ones. Examples from narrative inquiry will include students’ oral accounts and teachers’ diary writing carried out in international research contexts.