FSF įvykiai

Sveikiname projektų vadovus ir jų komandos narius, gavusius Lietuvos mokslo tarybos koordinuojamų programų finansavimą!

Aukšto lygio MTEP projektai:

• Prof. Tomas Sodeika, Religijos studijų ir tyrimo centras – projektas „Poststekuliarus būvis“;
• Prof. Zenonas Norkus, Filosofijos fakulteto mokslo prodekanas, Sociologijos katedra – projektas „Moderniųjų restauracijų istorinė sociologija: diachroniškai lyginamasis Baltijos valstybių pokomunistinės transformacijos tyrimas“;
• Doc. Kristupas Sabolius, Filosofijos katedra – projektas „Žmogaus ateitis: nauji vaizduotės scenarijai“;
• Prof. Audrius  Beinorius, Konfucijaus instituto direktorius, Orientalistikos centras – projektas „Tarp pasirinkimo ir determinizmo: kultūrinė laisvos valios, sėkmės ir atsitiktinumo patyrimo bei konceptualizavimo įvairovė“.

Lietuvos–Latvijos–Kinijos (Taivano) programos projektai:

• Prof. Roma Jusienė, Psichologinio konsultavimo ir mokymų centro vadovė, Bendrosios psichologijos katedra – projektas „Jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų interneto naudojimo sąsajos su jų socialine emocine raida bei santykiais su tėvais Latvijoje, Lietuvoje ir Taivanyje: tęstinis tyrimas“.

Podoktorantūros stažuočių projektams:

• Dr. Pauliną Želvienę (vadovas doc. E. Kazlauskas) – projektas „Vaikystės traumos padariniai: stresas ir atsparumas (STAR-A)“;
• Dr. Liutaurą Gudžinską (vadovas prof. Z. Norkus) – projektas „Demokratinės kairės trajektorijos pokomunistinėse Europos Sąjungos valstybėse narėse“;
• Dr. Tomą Nemuną Mickevičių (vadovas prof. Tomas Sodeika) – projektas „Heideggerio technikos filosofijos ištakos, recepcija ir perspektyvos“.

Gruodžio 1 d. VU Filosofijos fakulteto (FsF) rinkimų komisija, išnagrinėjusi pateiktus dokumentus, kandidatais į VU FsF būsimų institutų direktorių pareigas įregistravo:

• Dr. Vytį Silių – kandidatu į Azijos ir transkultūrinių studijų instituto direktoriaus pareigas;
• Doc. dr. Joną Dagį – kandidatu į Filosofijos instituto direktoriaus pareigas;
• Dr. Nerijų Stasiulį – kandidatu į Filosofijos instituto direktoriaus pareigas;
• Doc. dr. Alfredą Laurinavičių – kandidatu į Psichologijos instituto direktoriaus pareigas;
• Doc. dr. Vilmantę Pakalniškienę – kandidate į Psichologijos instituto direktoriaus pareigas;
• Doc. dr. Eglę Šumskienę – kandidate į Sociologijos ir socialinio darbo instituto direktoriaus pareigas;
• Doc. dr. Rūtą Žiliukaitę – kandidate į Sociologijos ir socialinio darbo instituto direktoriaus pareigas;
• Doc. dr. Ireną Stonkuvienę – kandidate į Ugdymo mokslų instituto direktoriaus pareigas.

Kandidatų programų pristatymai vyks:

• Azijos ir transkultūrinių studijų institutas – gruodžio 7 d. 17:30 val. Orientalistikos centro administracijoje (įėjimas iš Stuokos Gucevičiaus kiemelio);
• Filosofijos institutas – gruodžio 6 d. 16:00 val. 201 aud.;
• Psichologijos institutas – gruodžio 8 d. 10:00 val. 201 aud.;
• Sociologijos ir socialinio darbo institutas – gruodžio 8 d. 13:00 val. 201 aud.;
• Ugdymo mokslų institutas – gruodžio 6 d. 14:00 val. 208 aud.

VU FsF institutų direktorių rinkimai vyks gruodžio 14 d., ketvirtadienį, nuo 9:00 iki 16:00 val. Filosofijos fakulteto 107 aud.

Išankstinis balsavimas vyks gruodžio 12-13 d. Filosofijos fakulteto 107 aud.

Rinkėjai – VU Statuto 12 str. 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantys institutų mokslo darbuotojai ir dėstytojai.

Š. m. gruodžio 15 d. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto doktorantė Eglė Mažulytė-Rašytinė gins disertaciją „Šeimos istorinių traumų ilgalaikiai padariniai: vėlesnių kartų psichologinio atsparumo tyrimas“ socialinių mokslų srities, psichologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti. Disertacijos gynimas vyks 201 aud. (Universiteto g. 9, Vilnius). Pradžia – 15 val.

Mokslinė vadovė – prof. habil. dr. Danutė Gailienė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, psichologija – 06 S)

Anotacija
Nepaisant to, kad sovietines represijas išgyvenusieji Lietuvos gyventojai iki šiol jaučia ilgalaikius neigiamus istorinio traumavimo padarinius (Kazlauskas, 2006), o jų vaikai pastebi tam tikrą šeimos istorinių traumų patirties neigiamą poveikį jų pačių psichologinei sveikatai (Vaskelienė, 2012), šios disertacijos tyrimo rezultatai parodė, kad istorines traumas išgyvenusių šeimų vėlesnės kartos nuo tokios patirties neturinčių asmenų nesiskiria potrauminio streso sutrikimo reakcijomis, bet pasižymi geresne savijauta, laimingumu bei labiau išreikštomis psichologinio atsparumo savybėmis, optimizmu ir viltingumu.

2017 m. gruodžio 1 d. vyks 2-oji Vilniaus savižudybių intervencijos metodų konferencija.

Šių metų konferencijoje daugiau dėmesio bus skiriama pagalbai žmonėms, kurie turi savižudiškų ketinimų ilgą laiką. Konferencijos pranešėjai pristatys Dialektinę elgesio terapiją (DBT),  Mentalizacija pagrįstą terapiją (MBT), Trumpalaikę intervencijos programą mėginusiems nusižudyti (ASSIP), Suicidiškumo vertinimo ir valdymo bendradarbiaujant metodą (CAMS) ir pasidalins kita informacija bei įžvalgomis, aktualiomis susiduriantiems su žmonėmis, svarstančiais apie savižudybę.

Konferencija skirta psichologams, psichiatrams, socialiniams darbuotojams, slaugytojams ir kitiems specialistams, dirbantiems su savižudiškų ketinimų turinčiais žmonėmis.

Konferencijos programa

Registracija į konferenciją yra pasibaigusi. Kviečiame 2017 m. gruodžio 1 d. nuo 9 val. iki 16:30 val. stebėti tiesioginę konferencijos transliaciją internetu.

Maloniai kviečiame dalyvauti Tarptautinės žmonių su negalia dienos proga gruodžio 4 d. Vilniaus universitete vyksiančioje konferencijoje tema „Mokymosi sunkumai aukštojoje mokykloje: kaip užtikrinti lygias galimybes studijuoti?“.

Mokymosi sunkumų tema Lietuvos aukštojo mokslo kontekste dar retai kalbama. Nors bendrojo ugdymo sistemoje disleksija, disgrafija ir kiti sunkumai yra atpažįstami tarp kitų ugdymosi poreikių, lieka neaišku, kaip su mokymosi sunkumais susiję studentų poreikiai yra užtikrinami universitetuose. Remiantis 2011 metais Švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtintu „Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu“, studijų programos pagal studento poreikius yra pritaikomos aukštosios mokyklos nustatyta tvarka. Kyla klausimas, kaip aukštosios mokyklos įvertina ir pripažįsta, o vėliau užtikrina studentams dėl mokymosi sunkumų kylančius poreikius?

Konferenciją užbaigsime diskusija apie tai, kaip užtikrinti dėl mokymosi sunkumų ir kitų „nematomų“ negalių kylančius individualius ugdymosi poreikius aukštosiose mokyklose.

Konferencija vyks:
Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete, 201 aud. (Universiteto g. 9)
2017 m. Gruodžio 4 d., 13:00 val.

Apie dalyvavimą prašome informuoti registruojantis.

Kviečiame dalyvauti paskaitų cikle „Žmogaus neuropsichologija“. Paskaitas lapkričio 27 – gruodžio 13 dienomis skaitys fakultete viešinčios užsienio mokslininkės dr. Ramunė Grambaitė (Norvegija) ir prof. Emilija Lojek (Lenkija).

Paskaitos skirtos VU Filosofijos fakulteto psichologijos bakalaurams, magistrams ir visiems besidomintiems paskaitų tematika.

Paskaitų tvarkaraštis

Asmuo kontaktams:
Prof. Albinas Bagdonas
Tel.: 852667605
El. paštas:

Tęsiame apžvalginių straipsnių ciklą, kuriuo skaitytojus supažindiname su Filosofijos fakulteto ištekliais ir jų panaudojimo galimybėmis atliekant empirinius tyrimus psichologijos, psichofiziologijos, sociologijos ir kriminologijos mokslų srityse. Spalį pristatėme galimybes atlikti automatizuotą žmogaus veido išraiškų analizę ir emocijų vertinimą. Ilgėjantiems lapkričio vakarams ir niūresnėms dienoms praskaidrinti siūlome straipsnį apie moksliniams tyrimams (ir ne tik) skirtą dėvimą fiziologinių signalų registravimo aparatūrą. Nors rinkoje gausu įvairiausių fizinio aktyvumo sekiklių, turinčių tiek išmaniojo laikrodžio, tiek ir išmaniojo  telefono programėlės pavidalą, šįkart aptariame mokslinių tyrimų standartus atitinkančią įrangą, kuri, užuot generavusi jūsų fizinės veiklos parametrus, juos dideliu tikslumu fiziškai matuoja. Viliamės ne tik praplėsti Jūsų mokslinį akiratį ir technologinį išprusimą, bet ir paskatinti daugiau judėti.

Pav. 1 Movisens EkgMove techninė įranga. Ją sudaro: kompaktiškame lagaminėlyje sudėti 6 nešiojami registravimo įrenginiai; 6 elastingi diržai su elektrodais (ilgiai: 3 vnt. po 85 cm ir 3 vnt. po 105 cm); baterijų pakrovimui ir duomenų ištraukimui skirti USB laidai; USB raktas su programine įranga.

Movisens EkgMove galimybės: tinka stebėti autonominės nervų sistemos veiklą, t. y. EKG, širdies ritmą ir jo kintamumą, taip pat – matuoti psichofiziologinį stresą, tirti medžiagų apykaitą, fiziologinį ir emocinį grįžtamąjį ryšį tarp žmogaus ir kompiuterinių sistemų.

2017 m. lapkričio 21 d. (antradienį) 15 val. kviečiame į seminarą „Modernybė kaip neužbaigtas Apšvietos projektas ir karas“. Seminaras vyks VU Filosofijos fakluteto 201 auditorijoje (Universiteto g. 9,Vilnius).

Siegmundas Freudas skyrė du mirtį visiškai skirtingai traktuojančius egzistencijos režimus – kasdienybę ir karą. Tačiau modernybės epochos karų istorija bei technologinė kasdienybės pertvarka niveliuoja karo kitoniškumą ir integruoja jį į kasdienybės režimą – kasdienybę persmelkiančią karo trauminę patirtį bei įprastais tapusius medijuotus karo vaizdus. Lietuvoje karo reprezentacijos vizualiuose menuose problematika yra ne kartą tyrinėta. Vis dėlto nepaisant gausių karo reprezentacijų tyrinėjimų, nėra įprasta į vieną tyrimo sutelkti įvairiopas įkasdieninto karo formas vėlyvosios modernybės laikotarpiu ir jas tirti fotografijos, kino bei videomeno rakursais.