Šnekamoji anglų kalba pedagogams
Programą parengė
Rita Vickienė, Neformaliojo švietimo koordinatorė, Filologijos fakultetas, Vilniaus universitetas.
Programos anotacija
Anglų kalba tarptautiniame kontekste yra viena iš pagrindinių komunikacijos kalbų, todėl šnekamosios kalbos įgūdžiai norint efektyviai bendrauti yra esminiai . Globalizacijai ir technologijoms negrįžtamai pakeitus švietimo aplinką, šnekamosios anglų kalbos programos pedagogams tapo būtinybe: anglų kalba leidžia užtikrintai dirbti su naujausiomis technologijomis, padeda pedagogams profesionaliai augti. Tobulindami savo šnekamosios anglų kalbos įgūdžius, pedagogai ne tik pagerina savo profesinius gebėjimus, bet ir atveria naujas galimybes asmeniniam augimui. Jų gebėjimas įveikti kalbos barjerus ir geriau bendrauti su ugdytiniais, jų tėvais, kolegomis, įvairių šalių žmonėmis skatina jų profesinę karjerą ir suteikia pasitenkinimo jausmą. Jie gali geriau dalintis savo žiniomis ir patirtimi tarptautiniuose forumuose, prisidėti prie švietimo inovacijų ir plėtoti profesinius ryšius. Anglų kalbos mokymasis neapsiriboja vien tik gramatikos ir žodyno žiniomis. Šnekamosios kalbos programa pedagogams padeda ugdyti tarpkultūrinę kompetenciją, taip reikalingą šiuolaikiniame pasaulyje, kai susiduriama su įvairiomis kultūromis ir jų atstovais. Gebėjimas bendrauti sklandžia anglų kalba užtikrina ir tinkamą kultūrinių niuansų interpretaciją – tai labai svarbu tarptautinėse ir daugiakultūrėse bendruomenėse. Ši programa skirta vidurinių mokyklų, progimnazijų ir gimnazijų mokytojams, mokyklų vadovams, administracijos darbuotojams. Programą sudaro 40 ak. val. praktinis Šnekamosios anglų kalbos kursas.
Programos trukmė – 60 akad. val. (40 aud.d., 20 savar.d.).
Dalyviams, išklausiusiems seminarą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.
Projektavimo ir informatinio mąstymų ugdymas STEAM kontekste
Programą parengė
Dr. Anita Juškevičienė, MIF Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutas, Vilniaus universitetas.
Programos anotacija
Pastarąjį dešimtmetį daug dėmesio skiriama informatinio mąstymo (IM) ugdymui ir pabrėžiama jo svarba. Svarbu išsiaiškinti, ką integruoti kalbant apie informatinį mąstymą, taip pat kokias mokymosi turinio temas ir veiklas naudoti pamokose. Dabartinei besimokančiųjų kartai reikia motyvuojančios ir įtraukiančios mokymosi veiklos su greitais rezultatais ir grįžtamuoju ryšiu. Be to, labai svarbu, kad skaitmeniniame amžiuje besimokantieji turėtų kuo daugiau informatinių įgūdžių, kurie sutampa su daugeliu XXI a. įgūdžių aspektų, pavyzdžiui, kūrybiškumu, kritiniu mąstymu ir problemų sprendimu. Pastarieji dažnai vadinami informatinio mąstymo įgūdžiais. Informatinis mąstymas apima problemų sprendimą, sistemų projektavimą ir žmogaus elgsenos supratimą naudojant pagrindines informatikos sąvokas. Informatinis mąstymas aktyviai skatinamas mokyklose integruotu būdu, pavyzdžiui, per STEAM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos) dalykų ugdymą. STEAM ugdymas teikia daug naudos, pavyzdžiui, stiprina analizės ir problemų sprendimo įgūdžius ir didina kūrybiškumą. STEAM ugdymas ir informatinis mąstymas (IM) suteikia šiuolaikiniams besimokantiesiems būtinų analizės, problemų sprendimo ir kūrybiškumo įgūdžių. STEAM ugdymas sukuria ryšį tarp mokslo, mokyklų ir pramonės šakų. O mokytojams čia tenka svarbiausias vaidmuo – tarpininko. Sunkumai, su kuriais susiduria mokytojai, yra ne tik konkrečių dalykų terminų, bet ir jų taikymo konteksto, neišmanymas. Pavyzdžiui, informatinio mąstymo terminų, tokių kaip abstrakcija, dekompozicija, algoritmavimas, bei taikymo konteksto. Taigi, siekiant mokytojams paaiškinti taikymo galimybes, be pagrindinių terminų apibrėžčių, atsiranda poreikis parengti informatinio mąstymo ir STEAM ugdymo integravimo mokyklose gaires bei praktinius pavyzdžius. Projektinio mąstymo ir informatinio mąstymo praktikų taksonomijos panaudojimas, tampa mokytojams gairėmis padedančiomis padėti suprasti informatinio mąstymo taikymo STEAM ugdymo kontekste. Taip padėti pedagogams planuoti klasės veiklas, parinkti tinkamas ugdymo praktikas, siekiant sudominti mokinius. Šiuolaikiniai mokiniai nori matyti rezultatus čia ir dabar, bandyti kurti produktus, pasitelkti kūrybiškumą ir nebijoti patirti nesėkmę. Jei mokiniams kažkas nepavyksta pirmaisiais etapais, pavyzdžiui, abstrakcijos proceso etape, jiems būtų galima padėti pasirenkant kitus tų pačių žinių atvaizdavimo būdus ,pavyzdžiui, konstruojant ir įgyvendinant valdikliais pagrįstus apčiuopiamus projektus. Tokiu būdu mokiniai yra motyvuojami bei skatinamas jų kūrybiškumas. Po šios kvalifikacijos ugdymo programos, mokytojai sužinos kaip įtraukti integruotus STEAM mokymosi aspektus į savo dalyko mokymo praktiką.
Seminaro trukmė – 40 akad. val. (13 teorija, 27 praktika).
Dalyviams, išklausiusiems seminarą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.
STEAM edukacija: inžinerinio ir kūrybinio mąstymo integravimas
Programą parengė
Kristupas Sabolius, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorius, edukacinės platformos mokiniams ir mokytojams „Kūrybingumo mokykla“ bendraautoris ir lektorius, MIT (JAV) afilijuotas mokslininkas ir filosofas.
Tomas Ramanauskas, edukacinės platformos mokiniams ir mokytojams „Kūrybingumo mokykla“ bendraautoris ir lektorius, komunikacijos specialistas, agentūrų „New!“, „Godspeed,“ „SuperYou“ įkūrėjas ir idėjų generatorius, kūrybingumo lektorius reklamos mokykloje „The Atomic Garden“.
Programos anotacija
Programa skirta visų dalykų mokytojams ir kitiems ugdymo procesų dalyviams.
Šiuolaikinės edukacijos diskurse dažnai linksniuojama būsimų ateities specialistų ruošimo būtinybė. Kaip sprendimas pristatomas STEAM edukacijos modelis, kuriame integruojamos mokslinės ir meninės kompetencijos ir gebėjimai. Nors vis dar manoma, jog mokslas ir menas yra priešingos ir sunkiai derinamos disciplinos, neurobiologijos požiūriu meninėms ir mokslinėms veikloms bei jų plėtojimui yra svarbios tos pačios smegenų sritys.
STEAM yra mokymo sistema apjungianti mokslą, technologijas, inžineriją, meną ir matematiką. Ji buvo sukurta reaguojant į poreikį skatinti moksleivių susidomėjimą tiksliaisiais mokslais, ruošiant būsimus ateities specialistus, visapusiškai mąstančius pilnaverčius visuomenės narius. Pradžioje ši mokymo sistema buvo geriau žinoma kaip STEM, kurioje nebuvo įtraukta A raidė (A – „arts“). Esminis pokytis įvyko pastebėjus, kad mokinių įsitraukimas į mokymosi procesą, o taip pat ir rezultatai pagerėjo pritaikius kūrybiškus mokymo metodus iš menų disciplinų. Šias metodikas galima pritaikyti ir tiksliesiems mokslams, taip padedant pažadinti moksleivių vaizduotę, paskatinti atrasti ekspresiją bandant paaiškinti sudėtingus reiškinius ar procesus, apjungti iš pirmo žvilgsnio nesujungiamus dalykus, išspręsti realaus pasaulio problemas netikėtu būdu. Taip menas kaip reiškinys tapo neatsiejama, jungiančiąja STEAM dalimi. Kūrybingi mokytojai yra esminiai sėkmingos STEAM integracijos į ugdymo sistemą dalyviai. Šiuo metu trūksta tikslingų mokytojų rengimo programų, kurios padėtų mokytojams taikyti tarpdisciplininį mąstymą bei inovatyvius mokymo sprendimus. Susiduriama su dvilype problema: mokiniams trūksta tinkamų veiklų, o pedagogams – metodologinio pasiruošimo perduoti šias žinias. Taip pat iškyla požiūrio problema, kad kultūra bei menas yra suvokiami kaip estetiniai foniniai elementai, o ne svarbūs metodikos komponentai. Menas ne tik paverčia mokymosi procesą smagiu, o informaciją lengviau įsisavinama, jis taip pat padeda mokiniams ugdyti keturias pagrindines ateities kompetencijas: kritinį mąstymą, kooperaciją, komunikaciją ir kūrybingumą. Apjungiant jau turimas žinias bei skatinant smalsumą – atitrūkstama nuo įprastinių mąstysenos modelių ir klišių. Tad pagrindinis šio kurso akcentas – STEM sąveika su A („Arts“) dalimi.
Baigę kursą mokytojai įsitikins, jog humanitarinis, holistinis, kūrybinis mąstymas yra jungiamoji STEAM metodo dalis. Baigę kursą mokytojai išmanys STEAM kaip mokymo modelio teorines prielaidas; gebės taikyti divergentinį mąstymą ruošdami STEAM projektus; išmanys sėkmingos kooperacijos ir bendradarbiavimo tarp mokytojų ir mokinių principus bei būdus; gebės taikyti modeliavimo ir programavimo mąstymo technikas ugdomosiose užduotyse; gebės savarankiškai kurti ir organizuoti į kūrybingumą orientuotus STEAM projektus savo mokykloje.
Kurso trukmė – 62 val. Teorija 30 val., praktika – 32 val. Kursas vykdomas hibridiniu (nuotoliniu-gyvų susitikimų) būdu. Kurso atsiskaitymas – mokytojų grupės organizuoto, su mentorystės pagalba įvykdyto STEAM projekto pristatymas.
Dalyviams, išklausiusiems kursą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.
Programos akreditacijos Nr. PKTPC-2023/06/06.
Fenomeninis kūrybingumas, 1 dalis
Programą parengė
Kristupas Sabolius, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorius, edukacinės platformos mokiniams ir mokytojams „Kūrybingumo mokykla“ bendraautoris ir lektorius, MIT (JAV) afilijuotas mokslininkas ir filosofas.
Tomas Ramanauskas, edukacinės platformos mokiniams ir mokytojams „Kūrybingumo mokykla“ bendraautoris ir lektorius, komunikacijos specialistas, agentūrų „New!“, „Godspeed,“ „SuperYou“ įkūrėjas ir idėjų generatorius, kūrybingumo lektorius reklamos mokykloje „The Atomic Garden“.
Programos anotacija
Programa skirta visų dalykų ir pakopų mokytojams, profesijų konsultantams, ugdymo procesų dalyviams. Mokytojai atlieka kertinį vaidmenį švietimo sistemoje, būdami kasdieninio mokymosi proceso kūrėjais ir koordinatoriais. Mokymuisi didelės įtakos turi pedagogo atvirumas, lankstumas ir gebėjimas prisitaikyti prie kintančių aplinkybių. Taikant naujus mokymo metodus, iškyla nemažai iššūkių. Fenomenais grįstas ugdymas (toliau – PhBL) – tai holistinis, modernus papildomo mokymo(si) būdas. PhBL prieiga sukurta ir išpuoselėta Suomijoje, reikšmingai prisidėjo prie edukacijos pokyčių šioje šalyje. Ši prieiga keičia visą ugdymo procesą, taip pat ir disciplininį ugdymą. Jo tikslas – ilgalaikis, tvarus poveikis mokymo(si) įpročiams, įtraukiant inovatyvias metodikas į visą ugdymo procesą. Šis dviejų dalių kursas – tai pirmasis bandymas Lietuvoje sistemiškai rengti prieigą išmanančius pedagogus. PhBL mokymo esmė – išmokti su moksleiviais nagrinėti ne „sausąsias“ žinias, bet realaus gyvenimo reiškinius, kuriuose atsiskleidžia sąsajos tarp sričių ir disciplinų. Mokomasi natūraliai iš temos iškylančių disciplinų, kurios reiškinyje susipina į visumą. Sprendžiant konkrečius klausimus, ugdomas tiek mokytojų, tiek mokinių kūrybiškumas, novatoriškumas, o kartu lavinamas lankstumas, bendruomeniškumas, mokoma įžvelgti ir susidoroti su rizikomis, ugdomas gebėjimas pritaikyti žinias naujose situacijose. Mokytojas, išmanydamas fenomenais grįsto ugdymo specifiką, geba tinkamai palydėti, fasilituoti ir įgalinti besimokančiuosius. Tokiu būdu skatinamas smalsumas daryti atradimus, ugdomas kritinis bei divergentinis mąstymas, bendradarbiavimo kultūra. Mokiniai, rengdami vieną pagrindinį projektą, įgyja „minkštųjų” bei „kietųjų” gebėjimų ir kompetencijų, tokių kaip viešasis kalbėjimas, projektų kūrimas, kūrybinė analizė.
Kurso trukmė – 60 val. Kursas vykdomas hibridiniu (nuotoliniu-gyvų susitikimų) būdu. Kurso atsiskaitymas – mokytojų grupės organizuoto, su mentorystės pagalba išnagrinėto fenomeno PhBL projekto pristatymas.
Dalyviams, išklausiusiems kursą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.
Programos akreditacijos Nr. PKTPC-2023/05/05.
Fenomeninis kūrybingumas, 2 dalis
Programą parengė
Kristupas Sabolius, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorius, edukacinės platformos mokiniams ir mokytojams „Kūrybingumo mokykla“ bendraautoris ir lektorius, MIT (JAV) afilijuotas mokslininkas ir filosofas.
Tomas Ramanauskas, edukacinės platformos mokiniams ir mokytojams „Kūrybingumo mokykla“ bendraautoris ir lektorius, komunikacijos specialistas, agentūrų „New!“, „Godspeed,“ „SuperYou“ įkūrėjas ir idėjų generatorius, kūrybingumo lektorius reklamos mokykloje „The Atomic Garden“.
Programos anotacija
Fenomenais grįstas ugdymas (toliau - PhBL) – tai nauja, holistinė, integruoto mokymo(si) prieiga. Esminė PhBL prieigos prielaida – mokomųjų dalykų integracija, kuria siekiama ugdyti moksleivių kompetencijas, reikalingas XXI amžiuje. Tokia mokymo prieiga yra pusiau struktūruota, todėl ją taikydami mokytojai susiduria su įvairias iššūkiais. PhBL dviejų dalių kompetencijos kėlimo programa – pirmoji tokia Lietuvoje, sukurta pastebėjus žinių apie prieigos taikymo vakuumą. Programa siekiama suteikti mokytojams teorinių žinių bei praktinių kompetencijų pagrindą sėkmingam savarankiško fenomenais grįsto ugdymo organizavimui savo mokykloje. Fenomenais grįsto ugdymo prieiga veikia labiau kaip bendrojo ugdymo papildymas nei substitutas. Vienas esminių tokio ugdymo sėkmės žymenų – didesnis moksleivių susidomėjimas mokomaisiais dalykais. Baigę kursą mokytojai išmanys sėkmingos kooperacijos ir bendradarbiavimo tarp mokytojų ir mokinių principus bei būdus; vadovaudamiesi integravimo principų išmanymu, gebės formuoti mokytojų komandas, dirbančias bendrame fenomenais grįsto ugdymo projekte; gebės išskirti nagrinėsimą fenomeną ir tinkamai pasiruošti projektui; išmanys PhBL projekto specifiką, gebės taikyti tarpinės refleksijos, tarpinio planavimo principus; išmanys mokytojo vaidmenį PhBL projekto rėmuose; gebės kurti ir dirbti kūrybingoje, pusiau struktūruotoje aplinkoje; atskirs projektais, tyrimais ir fenomenais grįsto ugdymo specifiką. Sprendžiant konkrečius klausimus, ugdomas tiek mokytojų, tiek mokinių kūrybiškumas, novatoriškumas, o kartu lavinamas lankstumas, bendruomeniškumas, mokoma įžvelgti ir susidoroti su rizikomis, ugdomas gebėjimas pritaikyti žinias naujose situacijose. Mokytojas, išmanydamas fenomenais grįsto ugdymo specifiką, geba tinkamai palydėti, fasilituoti ir įgalinti besimokančiuosius. Tokiu būdu skatinamas smalsumas daryti atradimus, ugdomas kritinis bei divergentinis mąstymas, bendradarbiavimo kultūra. Mokiniai, rengdami pagrindinį projektą, įgyja „minkštųjų” bei „kietųjų” gebėjimų ir kompetencijų, tokių kaip viešasis kalbėjimas, projektų kūrimas, kūrybinė analizė. Kompetencijos kėlimo kursas skirtas pradinių, bendrojo lavinimo mokyklų ir gimnazijų visų dalykų mokytojams.
Kurso trukmė – 60 val. Kursas vykdomas hibridiniu (nuotoliniu-gyvų susitikimų) būdu. Kurso atsiskaitymas – savarankiškai mokytojų grupės organizuoto, savarankiškai išnagrinėto fenomeno PhBL projekto pristatymas.
Dalyviams, išklausiusiems kursą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.
Programos akreditacijos Nr. PKTPC-2023/05/05.
Fenomeninis kūrybingumas, 3 dalis. Suomiškas metodikos modelis
Programą parengė
Kristupas Sabolius, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorius, edukacinės platformos mokiniams ir mokytojams „Kūrybingumo mokykla“ bendraautoris ir lektorius, MIT (JAV) afilijuotas mokslininkas ir filosofas.
Rūta Simutytė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto doktorantė.
Programos anotacija
Programa skirta visų dalykų ir pakopų mokytojams, profesijų konsultantams, ugdymo procesų dalyviams, švietimo specialistams ir ypač tiems, kurie jau taiko fenomenais grįstą ugdymą savo mokymo praktikose. Programa skirta siekiantiems susipažinti su suomiško fenomenais grįsto ugdymo (PhBL) metodo varianto taikymo principais ir gerosiomis praktikomis. Suomijoje praktikuojamos fenomenais grįsto ugdymo versijos esmė – išmokti su moksleiviais nagrinėti ne „sausąsias“ žinias, bet realaus gyvenimo reiškinius, kuriuose atsiskleidžia sąsajos tarp sričių ir disciplinų. Mokomasi natūraliai iš temos iškylančių disciplinų, kurios reiškinyje susipina į visumą. Sprendžiant konkrečius klausimus, ugdomas tiek mokytojų, tiek mokinių kūrybiškumas, novatoriškumas, o kartu lavinamas lankstumas, bendruomeniškumas, mokoma įžvelgti ir susidoroti su rizikomis, ugdomas gebėjimas pritaikyti žinias naujose situacijose. Mokytojas, išmanydamas fenomenais grįsto ugdymo specifiką, geba tinkamai palydėti, fasilituoti ir įgalinti besimokančiuosius. Tokiu būdu skatinamas smalsumas daryti atradimus, ugdomas kritinis bei divergentinis mąstymas, mokytojų ir mokinių bendradarbiavimo kultūra. Pagrindinis dėmesys skiriamas fenomenų tyrinėjimui ugdymo procese, siekiant įtraukti tarpdisciplininį požiūrį bei ugdyti kūrybiškumą. Dalyviai turės galimybę stebėti mokytojų darbą Suomijos mokyklose, dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse ir diskusijose su suomių mokytojais bei švietimo ekspertais. Programos pabaigoje dalyviai parengs rašytinę ir žodinę refleksiją apie stebėtus ugdymo procesus. Baigus programą, išduodami pažymėjimai.
Atsiskaitymas – kurso dalyvio pateikta refleksija (raštu ir/arba žodžiu). Refleksijoje turi būti aptarti suomiškos fenomenais grįsto ugdymo versijos privalumai, 2-3 gerosios praktikos, kurias kurso dalyvis galėtų adaptuoti savo mokymo praktikoje.
Trukmė – 30 akad. val. Kursas vykdomas hibridiniu (nuotolinių ir/arba gyvų susitikimų) būdu.
Dalyviams, įvykdžiusiems programą, bus išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas ir pažyma, liudijanti apie studijuotas temas.
Statistinio raštingumo ugdymas
Programą parengė
Erikas Karikovas, Ieva Kilienė, Rimas Norvaiša, Alfredas Račkauskas, VU Matematikos ir informatikos fakultetas, Matematinio švietimo centras.
Programos anotacija
Statistinio raštingumo ugdymas yra mokyklinės matematikos dalis. Programa apima konceptualią statistinio raštingumo ugdymo struktūrą: statistinį problemos sprendimo procesą (problemos formulavimą, duomenų surinkimą, jų analizavimą, informacijos interpretavimą) bei pasiekimų lygmenis.
Programos trukmė – 40 akad. val.
Dalyviams, įvykdžiusiems programą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.
Klimato kaita
Programą parengė
Egidijus Rimkus, VU Chemijos ir geomokslų fakultetas, Geomokslų institutas.
Programos anotacija
Klimato kaita yra viena iš kelių svarbiausių globalių problemų. Iš šešių Europos komisijos prioritetų 2019-2024 metams pirmoje vietoje yra Europos žaliasis kursas, kuris apibrėžiamas kaip bendrijos siekis tapti pirmuoju klimatui neutraliu žemynu su modernia, tausiai išteklius naudojančia ekonomika. Eurobaromatro 2021 metų duomenimis Lietuvos gyventojai daug mažiau nei Europos Sąjungos vidurkis suinteresuoti nacionaliniais ir asmeniniais veiksmais skirtais klimato kaitos švelninimui. Norint pakeisti šią situaciją būtina vis didesnį dėmesį skirti visuomenės ir, ypač, moksleivių švietimui. Mokyklinėje programoje kol kas irgi mažai dėmesio skiriama tiek klimato kaitai, tiek moksleivių anglies raštingumui bei aplinkai tvariems vartojimo įpročiams formuoti. Šia kompetencijų tobulinimo programa siekiama suteikti žinias bei įgūdžius mokytojams klimato kaitos srityje, kurie būtų naudingi jų pedagoginėje veikloje: tiek pamokų metu, tiek vykdant įvairias popamokines (fakultatyvas, klubas, būrelis), projektines veiklas, tiek „žalinant“ pačias mokyklas. Programos klausytojai sužinos apie klimato pokyčius praeityje bei ateities prognozes, apie šių pasikeitimų priežastis ir galimas pasekmes. Diskutuosime apie tai kaip pokyčius švelninti ar prie jų prisitaikyti, kaip komunikuoti klimato kaitos tema. Aptarsime įvairius klimato kaitos politikos ir geopolitikos aspektus.
Programos trukmė – 40 val. Tame tarpe: 24 akad. val. auditorinio (nuotolinio) darbo, 3 val. trukmės seminaras (kontaktinis), 13 val. savarankiško darbo.
Privalomas dalyvavimas 80% užsiėmimų. Atsiskaitant reikia tinkamai atlikti ir pateikti/pristatyti individualią ir komandinę praktines užduotis bei surinkti 66% baigiamojo testo taškų.
Dalyviams, išklausiusiems seminarą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.
Kūrybingumas kaip ugdymo filosofija ir metodika
Programą parengė
Kristupas Sabolius, VU Filosofijos fakulteto profesorius, edukacinės platformos mokiniams ir mokytojams „Kūrybingumo mokykla“ bendraautoris ir lektorius, MIT (JAV) afilijuotas mokslininkas ir filosofas.
Tomas Ramanauskas, edukacinės platformos mokiniams ir mokytojams „Kūrybingumo mokykla“ bendraautoris ir lektorius, komunikacijos specialistas, agentūrų „New!“, „Godspeed,“ „SuperYou“ įkūrėjas ir idėjų generatorius, kūrybingumo lektorius reklamos mokykloje „The Atomic Garden“.
Programos anotacija
Programa skirta visų dalykų ir pakopų mokytojams, profesijų konsultantams, ugdymo procesų dalyviams. Mokykla dažnai regima kaip institucija, kurioje kūrybingumo sklaida ir kultivavimas patiria nemenkų iššūkių. Kai kurie teoretikai net pažymi (Peter Gray, George Land), kad vakarietiškos edukacijos sistemos esminiai principai nesuderinami su kūrybingos ir laisvos asmenybės raida. Todėl šia programa siekiama pasiūlyti aiškias teorines gaires, leidžiančias suprasti esmines kūrybingumo sampratas bei jų kilmę; taip pat kurso metu pristatoma konkreti praktinė metodika, kuri įgalina kūrybinių prieigų taikymą ugdymo procese. Programa paremta tarpsritine žiūra, kurioje derinamos filosofijos, meno, psichologijos, kognityvinių mokslų, edukologijos, neuromokslo žinios bei perspektyvos. Konceptualinė programos dalis nuosekliai papildoma praktinėmis užduotimis, pristatant kūrybingumo technikas, konkrečius jų taikymo pavyzdžius, integracijos į edukacijos procesus galimybes, taip pat autonomiškai adaptuojant kurso metodinę medžiagą. Mokymų ciklas sudaro sąlygas kūrybingumą praktikuojančių mokytojų bendruomenės telkimui, jame siekiama plėtoti profesines kompetencijas taip pat ir horizontaliais principais – t.y. mokytojams mokantis iš mokytojų, bendradarbiaujant su kolegomis, teikiant ir priimant grįžtamąjį ryšį, reflektuojant įgytas patirtis, keičiantis informacija.
Programos trukmė – 60 akad. val.
Dalyviams, išklausiusiems seminarą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.
Programos akreditacijos Nr. PKTPC-2021/05.
Patyčių prevencija ir intervencija
Programą parengė
Kamila Gasinska ir Laura Varslauskaitė, Programos ,,Kurk Lietuvai“ dalyvės, projektų vadovės.
Programos anotacija
2018 metais atlikto Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimo duomenimis, Lietuvoje patyčias vis dar patiria 29 proc. berniukų ir 26 proc. mergaičių. Mokytojai vaidina kritinį vaidmenį spręsdami patyčių atvejus ir yra atsakingi reaguoti bei laiku suteikti reikiamą pagalbą, tačiau dažnai ir jiems patiems kyla įvairių klausimų, kaip tai daryti teisingai: kaip kalbėtis su vaiku, tėvais, klase, užkirsti kelią elektroninėms patyčioms, aktualizuoti patyčių problemą klasės valandėlės metu ir t.t.
Mokymai suskirstyti į 18 temų, apimančių pagrindines patyčių problematikos ir teorijos sritis, kurių kiekviena trunka apie 30 minučių, priklausomai nuo individualaus tempo. Kiekviena tema yra papildyta inovatyvia vaizdine medžiaga, žaidimais, testais, klausimynu ir papildoma literatūra, kuri pasitarnauja paprasčiau ir įdomiau įsisavinti informaciją ir suteikia besimokančiajam vertingos patirties bei naudingų žinių.
Mokymai taip pat papildyti trumpomis praktinėmis užduotimis, kurių metu pedagogai gali atlikti savikontrolės testus ir save įsivertinti. Praėjęs visą mokymosi kursą ir atlikęs reikalingas užduotis, pedagogas laiko pagrindinį viso kurso teorinę medžiagą apimantį testą.
Be mokymosi kurso, platformoje galima rasti ir klausimų-atsakymų skiltį, kurioje talpinami atsakymai į dažniausiai pedagogams ir švietimo pagalbos specialistams kylančius klausimus. Taip pat platformoje pateikiama naudinga su patyčių problematika susijusi medžiaga, kaip antai atvejų analizės, pamokų planai, svarbiausių įstaigų kontaktų žemėlapis, pedagogams skirta literatūra).
Turiniui aktualizuoti ir išgryninti dažniausiai užduodamus klausimus buvo suorganizuotos ir įvykdytos penkios fokus grupės su skirtingų Lietuvos savivaldybių mokytojais ir švietimo pagalbos specialistais.
Programa skirta visiems bendrojo ugdymo pedagogams.
Mokymasis yra nemokamas ir gali būti pasiekiamas iš bet kurio kompiuterio, kuris turi interneto prieigą,
Nuotoliniai mokymai vyksta prisijungus reaguok.vma.lm.lt
Dalyviams išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.
Medijų ir informacinio raštingumo kompetencijų tobulinimas
Programą parengė
prof. dr. Rimvydas Laužikas, doc. dr. Zinaida Manžuch, dr. Vincas Grigas, doc. dr. Martynas Petrikas, Vilniaus universitetas, Komunikacijos fakultetas.
prof. dr. Julija Korostenskienė, doc. dr. Loreta Chodzkienė, doc. dr. Viktorija Makarova, Vilniaus universitetas, Filologijos fakultetas.
Programos anotacija
Šiuolaikinėje visuomenėje medijų ir informacinis raštingumas yra viena iš svarbių kiekvieno žmogaus kompetencijų, kuri leidžia priimti sprendimus kasdienėje ir profesinėje veikloje, sėkmingai mokytis.
Gebėjimas suprasti medijų turinio ir informacijos gamybos, sklaidos ir panaudos procesus visuomenėje ir pritaikyti šias žinias praktikoje turi kertinę įtaką pedagogo darbe. Medijų ir informacinis raštingumas apima pedagogo gebėjimus tinkamai atpažinti savo poreikį informacijai, ieškoti informacijos ir medijų turinio, jį kritiškai vertinti, įvaldyti ir naudotis tradicinėmis, skaitmeninėmis medijų turinio ir informacijos sklaidos ir kūrimo priemonėmis. Medijų ir informacinio raštingumo gebėjimai suteikia mokytojui galimybę tinkamai pritaikyti medijas ir informaciją pedagoginėje veikloje bei ugdyti medijų ir informacijos srityje raštingus piliečius. Pedagogų medijų ir informacinio raštingumo kompetencijos įtvirtintos 2018 m. birželio 25 d. Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakyme Nr. V-598 “Dėl reikalavimų mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų skaitmeninio raštingumo programoms aprašo”. Tarptautinė organizacija UNESCO “Medijų ir informacinio raštingumo studijų programoje mokytojams” (2011 m.) taip pat akcentuoja platų gebėjimų naudotis medijomis ir informacija spektrą. Medijų ir informacinio raštingumo kompetencijų tobulinimo programa parengta remiantis tarptautine UNESCO programa mokytojams. Ji siekia tobulinti mokytojų kompetencijas efektyviai naudotis tradicinėmis bei skaitmeninėmis medijomis ir informacija priimant sprendimus, interpretuojant ir dalyvaujant įvairiuose visuomenėje vykstančiuose procesuose bei kūrybiškai taikyti šias kompetencijas ugdant moksleivių medijų ir informacinį raštingumą dalyko pamokose. Programoje keliami trys pagrindiniai uždaviniai:
- ugdyti mokytojų gebėjimus rasti, kritiškai vertinti bei etiškai ir nepažeidžiant teisės aktų naudotis tradicinėmis ir skaitmeninėmis medijomis įvairiuose kasdienio gyvenimo ir profesinės veiklos kontekstuose;
- ugdyti mokytojų gebėjimus perteikti bendrąsias medijų ir informacinio raštingumo žinias;
- ugdyti mokytojų gebėjimą taikyti informacinio ir medijų raštingumo žinias kalbos ir literatūros, socialinio ir meninio ugdymo dalykų pamokose.
Programa ugdo bendruosius mokytojų (nepriklausomai nuo dalykinės specializacijos) medijų ir informacinio raštingumo gebėjimus bei specialiuosius kalbos ir literatūros, meninio bei socialinio ugdymo srityje dirbančių pedagogų gebėjimus. Programos apimtis – 24 akad. val. auditorinio darbo. Iš jų 16 akad. val. skirtos bendrųjų ir 8 akad. val. - specialiųjų medijų ir informacinio raštingumo gebėjimų ugdymui.
Specialiųjų gebėjimų ugdymas orientuotas į mokytojus, dirbančius socialinio ugdymo (pvz., istorijos, geografijos, pilietiškumo pagrindų ir pan.), meninio ugdymo (pvz., dailė, menai) ir kalbos ir literatūros ugdymo (pvz., lietuvių kalba ir literatūra, užsienio kalba (anglų, rusų)).
Programos tikslinė grupė - pagrindinio ir vidurinio ugdymo programose dirbantys mokytojai, kurie specializuojasi socialinio, meninio ir kalbos bei literatūros ugdymo srityse.
Pedagogams siūlomi 3 –jų dienų seminarai po 8 akad. valandas.
Pageidaujantiems bus siunčiamos sąskaitos-faktūros.
Dalyviams, įvykdžiusiems programą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.
GIS technologijų taikymas aplinkos pažinimui ir tyrimams
Programą parengė
Neringa Mačiulevičiūtė-Turlienė, VU Geomokslų institutas.
Dr. Jurgita Rimkuvienė, UAB „Hnit-Baltic“.
Programos anotacija
„Geros mokyklos koncepcijoje“ pažymimas mokymas (-is) sprendžiant gyvenimiškas problemas, mokymas (-is) tyrinėjant, eksperimentuojant, kuriant, bendraujant. Akcentuojamas dialogas tarp mokinių, mokinių ir mokytojų, mokinių ir mokyklos bendruomenės, jo metu gaunama informacija virsta idėjomis, prasmėmis. Taip gimsta skaitmeninis turinys – tekstas, programos, interaktyvūs žemėlapiai, kt. Turiniu šiuolaikinių technologijų pagalba dalijamasi tarpusavyje, socialiniuose tinkluose, kitose medijose.
Geoinformacijos technologijos – GIS atspindi šiuolaikinės mokyklos, mokytojo, mokinio poreikius derinti mokymą (-si) klasėje, aplinkoje, namuose, integruoti pamokas, pritaikant išmanias technologijas. Pasitelkus GIS technologijas galima kurti interaktyvius žemėlapius, taikomąsias programas, 3D scenas, dalintis savo sukurtu turiniu su kitais vartotojais, naudotis tūkstančiais nemokamų žemėlapių, programų, paslaugų ir kita erdvine informacija, gilinti informacinių technologijų, geografijos, istorijos, biologijos, kalbų, matematikos ir daugelio kitų dalykų žinias.
2017 m. Esri bendrovė, GIS technologijų kūrimo lyderė pasaulyje, įsitraukė į Europos Komisijos Skaitmeninių įgūdžių ir užimtumo koalicijos iniciatyvą ir kartu su UAB „Hnit-Baltic“ padovanojo Lietuvos mokykloms galimybę nemokamai prisijungti ir naudotis ArcGIS žemėlapių kūrimo, erdvinių duomenų valdymo ir analizės sistema. Dabar kiekvienas Lietuvos mokytojas ir moksleivis turi galimybę nemokamai naudotis profesionalia ArcGIS programine įranga, kurti skaitmeninį turinį, projektus paremtus GIS technologijomis. Dar mokyklos suole įgytos žinios ir patirtys galės būti toliau plėtojamos universitetuose, atliekant mokslinius tyrimus, valstybiniame ir/ arba verslo sektoriuje.
Nors technologinės prielaidos kurti skaitmeninius žemėlapius, skatinti erdvinį suvokimą, yra, mokymo medžiagos anglų, o taip pat ir lietuvių kalbomis nuolat daugėja, tačiau mokomųjų dalykų, pradinių klasių mokytojai, mokyklos administracija dar stokoja žinių, patirties ir kompetencijų taikyti GIS technologijas pamokų metu, organizuojant integruotas pamokas, įgyvendinant mokyklos bendruomenės projektus, paremtus interaktyviais žemėlapiais.
Šia kompetencijų tobulinimo programa siekiama mokytojus supažindinti su GIS technologijomis, sudaryti sąlygas išbandyti ArcGIS Online sistemą sprendžiant praktines užduotis, atliekant lauko tyrimus, su kolegomis ir lektoriais diskutuojant GIS technologijų poreikį ir naudą.
Seminaro apimtis – 16 akademinių valandų.
Pageidaujantiems bus siunčiamos sąskaitos-faktūros.
Dalyviams, išklausiusiems seminarą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.
Palankios ugdymosi aplinkos kūrimas įvairių mokymosi galimybių ir poreikių turintiems mokiniams
Programą parengė
Dr. Violeta Gevorgianienė, VU Filosofijos fakultetas, Sociologijos ir socialinio darbo instituto docentė.
Programos anotacija
Pagrindinis įtraukiojo ugdymo tikslas – sukurti tokią ugdymosi aplinką, kurioje visi mokiniai, nepriklausomai nuo jų potencialių galimybių, galėtų maksimaliai plėtoti ir realizuoti savo gebėjimus. Šį tikslą padeda pasiekti universalaus mokymosi dizaino paradigma, kuri pabrėžia tinkamos mokymosi aplinkos – kaip svarbiausios prielaidos – sukūrimo svarbą. Tyrimai rodo, kad universalios ugdymosi aplinkos kūrimas yra veiksminga prieiga kuriant lanksčią mokymosi aplinką, kuri atitinka įvairių mokinių poreikius, gebėjimus, ugdymosi patirtį, kultūrinius skirtingumus (Hanington, B. 2012, Meyer et al, 2014, Al-Azawei et al., 2016; Ralabate et al., 2016). Seminaro dalyviai susipažins su pagrindiniais ugdymosi aplinkos, palankios visiems mokiniams, požymiais, jos organizavimo būdais, supras tikslo ir mokymosi metodo sąsają, mokės pagrįsti vertinimo metodo pasirinkimą ir jo atitikimą mokinio gebėjimams. Dalyviai turės galimybę kritiškai peržvelgti savo pačių požiūrį į skirtingų gebėjimų mokinių ugdymą bei identifikuoti kliūtis, trukdančias kurti aukštus, bet pagrįstus lūkesčius mokiniams.
Seminaro trukmė – 8 akad. val. auditorinio darbo.
Dalyviams, išklausiusiems seminarą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.
Pageidaujantiems bus siunčiamos sąskaitos-faktūros.