Tvarios inovacijos ir į ateitį orientuotas mąstymas pamokoje
Programą parengė
Lietuvos vokiečių kalbos mokytojų asociacijos prezidentas Edvinas Šimulynas.
Programos anotacija
Sparčiai besikeičiantis pasaulis ir kasdien atsirandančios naujovės daro didelę įtaką švietimui. Informacijos gausa ir pokyčiai verčia prisitaikyti tik trumpam laiko tarpui. Tvarumas ir strateginis inovacijų valdymas yra vienas didžiausių šių dienų iššūkių. Klimato kaita savo ruožtu taip pat verčia taupiai naudoti vertingus išteklius. Tvarumas užtikrina, kad ateitis būtų kuriama atsakingai ir ilgam. Pastaraisiais metais mokykla žengia pirmuosius žingsnius tvaraus vystymosi link. Švietimui, teikiančiam žinių bei ugdančiam gebėjimus ir vertybines nuostatas, tenka išskirtinis vaidmuo siekiant tvarumo.
2002 m. rugpjūčio 26 d. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-2433 buvo patvirtintos Pradinio ir pagrindinio ugdymo Bendrosios programos, į kurias įtraukta Sveikatos ir gyvenimo įgūdžių integruojamoji programa bei Darnaus vystymosi integruojamoji programa. Keli šių programų siekių – atsakomybės už savo ir kitų sveikatos tausojimą suvokimas; įgytos patirties įvertinimas ir tolesnių veiksmų numatymas; darnaus visuomenės vystymosi dėsningumų ir jų raiškos asmens, bendruomenės, valstybės ir pasaulio lygmeniu pažinimas; žinių ir gebėjimų, reikalingų priimti ir įgyvendinti darniam vystymuisi palankius sprendimus įgijimas; asmens savybių, padedančių siekti geresnės gyvenimo kokybės ugdymasis (Pradinio ir pagrindinio ugdymo Bendrosios programos 2008 m., 1301 p.). Bendrosiose programose aprašyti siekiai šių dienų aktualijas atitinka tik iš dalies. Tvarumo sąvoka apskritai neminima.
Bendrųjų programų atnaujinimo gairėse, 2019 m. lapkričio 18 d. patvirtintose Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu Nr. V-1317 minimos UNESCO „Darnaus vystymosi darbotvarkės 2030“ ketvirtojo tikslo įgyvendinimo gairės (Education 2030. Incheon Declaration and Framework for Action, 2015), kurios pabrėžia išskirtinį švietimo vaidmenį įgyvendinant pokyčius ir sisteminės prieigos svarbą siekiant aukštesnės švietimo kokybės. Besimokantiems turi būti užtikrinamos galimybės įgyti žinių, plėtoti gebėjimus, vertybines nuostatas, reikalingas kuriant taikias sveikas ir tvarias bendruomenes (Bendrųjų programų atnaujinimo gairės, 2019 m., 6 p.).
Tvariam vystymuisi skatinti labai tinka užsienio kalbų pamokos. Jų metu nagrinėjamų temų spektras apima tiek mokslo naujoves, tiek visuomenės gerovės skatinimą, tiek lygias galimybes, tiek klimato kaitą bei aplinkos apsaugą ir iš jų išplaukiančią žiedinės ekonomikos sąvoką, politines aktualijas ir kt. Užsienio kalbų pamokose, plėtojant kalbinius gebėjimus, sudaromos prielaidos mokinių intelektinių ir kūrybinių galių plėtotei, emocinei, dorovinei, socialinei, kultūrinei brandai, pilietinės ir tautinės savimonės raidai (Pradinio ir pagrindinio ugdymo Bendrosios programos 2008 m., 459 p.). Užsienio kalbos mokytojai ir dėstytojai visuomet vieni pirmųjų pradeda taikyti naujoves savo pamokose/paskaitose. Tai vyksta dėka glaudžių ryšių su užsienio šalių kalbų institutais, aukštosiomis mokyklomis, pasaulyje pripažintomis vadovėlių leidyklomis.
Ši programa skirta vokiečių kalbos mokytojams ir dėstytojams, dirbantiems visų tipų mokyklose, dėstantiems kursuose ir aukštosiose mokyklose. Programos dalyviai bus supažindinti su naujausiais metodais, skirtais vokiečių kalbos dėstymui, siejant jį su mokslo sukurtomis inovacijomis ir tvariu vystymusi. Dalyviai taip pat bus supažindinti su naujausiomis mokymo priemonėmis, kuriose nagrinėjamos šioje programos anotacijoje minimos temos.
Programą sudaro teorinė dalis (metodinės literatūros analizė savarankiškai ir grupėse), praktinis darbas seminaro metu atliekant įvairias kūrybines užduotis ir baigiamoji dalis (refleksija, tobulėjimo gairių numatymas).
Seminaro trukmė – 8 akad. val. auditorinio darbo.
Dalyviams, išklausiusiems seminarą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.
Esė rašymas bendrojo ugdymo mokykloje: mokymas ir vertinimas (anglų kalbos mokytojams)
Programą parengė
Jurga Kasteckienė, VU Filologijos fakultetas, Anglistikos, romanistikos ir klasikinių studijų institutas.
Programos anotacija
Akademinis rašymas – bene daugiausiai iššūkių keliantis gebėjimas, besimokant ir mokant užsienio kalbos. Šia programa siekiama suteikti bendrojo ugdymo mokyklų anglų k, mokytojams galimybę atnaujinti savo žinias bei susipažinti su pažangiąja rašymo dėstymo ir rašinių vertinimo patirtimi.
Programos metu bus aptariami rašymo proceso ypatumai bei pristatomi skirtingų žanrų kūrimo principai.
Ypatingas dėmesys bus skiriamas samprotavimo/argumentavimo rašinio tipui:
- temos analizė,
- teksto planavimas bei argumentų atranka, logiškas ir nuoseklus teksto komponavimas,
- leksinių ir gramatinių priemonių pasirinkimas komunikaciniam tikslui pasiekti,
- teksto kalbos koregavimas ir kalbinės raiškos tobulinimas naudojant tekstynų duomenis.
Programos metu bus aptarti rašinio vertinimo kriterijai ir jų praktinis taikymas.
Seminaro kalba – anglų, trukmė – 8 akad. val.
Seminaro dalyviams bus siunčiami elektroniniai kompetencijų tobulinimo pažymėjimai.
Dalyviams bus siunčiamos sąskaitos-faktūros.
Integruotas dalyko ir kalbos mokymas(is) (angl. CLIL)
Programą parengė
Dr. Virginija Jūratė Pukevičiūtė, VU Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto docentė.
Programos anotacija
Seminaro programa skiriama mokytojams, besidomintiems inovatyviais mokymo(si) metodais, būdais ir norintiems įgyti žinių apie šias naujoves ir taikyti jas savo pamokose. Vienas iš jų galėtų būti Integruotas dalyko ir kalbos mokymasis (IDKM). Pastarąjį dešimtmetį šis mokymo(si) būdas susilaukė didesnio susidomėjimo, nes reikėtų paminėti, kad dvikalbio ugdymo tradicija Lietuvoje skirtingai nei kitose valstybėse (Prancūzijoje, Vokietijoje, Kanadoje, Šveicarijoje ir kt.) yra pakankamai naujas reiškinys. Globalizaciniai procesai ir didesnio judumo galimybės pasaulyje skatina mokytis užsienio kalbų, ypač tuomet, kai norime studijuoti, dirbti ar gyventi kitame krašte. Daugiakalbystė yra skatinama ir įvairiuose Europos sąjungos, kuriai priklausome, dokumentuose. Todėl nenuostabu, kad randasi vis daugiau mokyklų vadovų, mokytojų ir mokinių, norinčių išbandyti integruotai mokyti(s) dalyko ir (užsienio) kalbos. Kadangi mokantis užsienio kalbų dominuoja kasdieninio gyvenimo temos, tai IDKM pamoka/modulis tampa galimybe ne tik pasikartoti dalyko temą, bet ir kaupti/plėtoti dalyko žodyną užsienio kalba.
Šio kurso metu dalyviai turės galimybę ne tik įgyti žinių apie IDKM struktūrą, tikslus, principus, privalumais ir trūkumais, bet ypatingas dėmesys bus skiriamas praktinėms jo taikymo galimybėms. Mokytojai, susipažinę su užduočių tipais ir pavyzdžiais, aptars tų užduočių tinkamumą jų mokomajam dalykui, diskutuos apie temas, kurių mokant daugiausiai galėtų tikti IDKM segmentai.
Būtų naudinga, jeigu kurso metu dalyvautų ir mokytojų dalykininkų kolegos mokytojai kalbininkai, kurie padėtų parinkti, parengti, koreguoti mokomąją medžiagą IDKM pamokai ir gal ateityje mokyklose drauge vestų tokias pamokas/modulius arba esant mokyklose galimybėms kaip neprivalomą (papildomą) dalyką. Manytina, kad tuomet mokiniai nesibaimintų dėl galimai nukentėsiančių dalyko žinių ar pablogėsiančių rezultatų ir mieliau norėtų išbandyti šią naujovę.
Seminaro trukmė – 8 akad. val. auditorinio darbo.
Dalyviams, išklausiusiems seminarą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.
Pageidaujantiems bus siunčiamos sąskaitos-faktūros.
Kaip skaityti (šiuolaikinę) literatūrą: jusliniai teksto aspektai
Programą parengė
Dr. Jurgita Katkuvienė, VU Filologijos fakultetas, Literatūros ir kultūros institutas, A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centras.
Programos anotacija
Šiandienos mokyklos Literatūros programos užribiuose lieka visas pluoštas literatūros, kurios ištakos siejasi su XX a. Vakarų literatūros modernizmo proveržiu, Lietuvoje fragmentiškai formavosi XX a. antroje pusėje, o XXI a. literatūroje jau skaitomas kaip kanoninis šiuolaikinės literatūros tekstas. Tai literatūra, kurios reikšmė gimsta ekspresyvioje ir intensyvioje jos raiškoje: neįprastu vizualiniu, garsiniu, grafiniu pavidalu. Todėl keista pastebėti, kad tam tikra dalis XXI a. literatūros – net šio dešimtmečio, kurio humanitarinėje, socialinėje, istorinėje terpėje bręsta šiandienos gimnazistas, – nepasiekia jauno žmogaus kaip aktualus ir idomus diskursas. Dar daugiau – kaip diskursas, kuris gali suteikti raktą apskritai į literatūros, meno, kultūros pasaulį.
Vienas šiuolaikinės literatūros išskirtinumo bruožų – reikšmės kūrimasis ne turinio, bet išraiškos plotmėje, t.y. svarbesnis, o kartais ir svarbiausias klausimas, ne kas yra sakoma, bet kaip yra sakoma. Intensyviausios jo formos susijusios su eksperimentinės literatūros kūrimu, laužančios tradicinio žodinio diskurso ribas, o tuo pačiu – ir jos sampratą. Nemažai šiuolaikinės literatūros tekstų (tiek prozos, tiek poezijos) interpretacijai tradicinio literatūros skaitymo besilaikančiam skaitytojui (keliančiam klausimus, ką sako šis tekstas, kokio žanro, kokios stilistikos jis yra) pritrūksta suvokimo, kaip suprasti tokį tekstą, pritrūksta įrankių, kaip prieiti prie jo ir kaip jį „išnarpstyti“. Todėl neretai šiuolaikinės literatūros tekstai pavadinami „nesąmonėmis“: nerišliais, nesuvokiamais, atrodančiais nerimtai.
Šiuolaikinė semiotika, papildoma kitomis interpretacinėmis praktikomis ir filosofinėmis įžvalgomis, sėkmingai analizuoja įvairių tekstų (ne tik žodinių) tiek turinio, tiek ir išraiškos formas. Literatūrinių tekstų išraiškos lygmens analizė susijusi su mūsų juslėmis pagaunamų formų skaitymu (grafikos, spalvų, eilučių išdėstymo, taip pat ritmo, rimo, balso ir t.t.). Pritaikius plastinės teksto analizės principus galima išmokti skaityti kitokią – jusliškai perteikiamos teksto raiškos – reikšmę.
Juslinis (arba plastinis) teksto skaitymas susijęs su skaitytojo vizualinėmis (dailės), muzikinėmis, skonio kompetencijomis, jų lavinimu.
Juslinių teksto aspektų analitika pritaikoma ne tik šiuolaikinei literatūrai, ji leidžia kitaip perskaityti ir kai kuriuos senesnius literatūros tekstus, skirtingo žanro tekstus.
Seminare bus analizuojami Rolando Rastausko, Antano A. Jonyno, Donaldo Apanavičiaus, Gyčio Norvilo, Manto Gimžausko, Žygimanto Kudirkos, Dovilės Kuzminskaitės ir kt. tekstai.
Seminaro trukmė – 8 akad. val. auditorinio darbo.
Dalyviams, išklausiusiems seminarą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.
Pageidaujantiems bus siunčiamos sąskaitos-faktūros.
Šiuolaikinė austrų literatūra mokant(is) vokiečių kaip svetimos kalbos: autoriai, temos, tendencijos
Programą parengė
Dr. Aleksej Burov, VU Filologijos fakultetas, Baltijos kalbų ir kultūrų institutas, Vokiečių kalbos katedra.
Programos anotacija
Programa skirta vokiečių kalbos mokytojams, besidomintiems vokiečių kalba rašoma grožine literatūra bei vokiečių kalbos variantiškumu. Dėmesio centre – austrų literatūra kaip viena iš nacionalinių vokiečių kalba kuriamų literatūrų. Seminaro metu mokytojai bus supažindinti su austrų literatūros kanono sudarymo problematika, nacionalinės literatūros ypatumais, taip pat su šiuolaikinėmis tendencijomis austrų grožinėje literatūroje. Ypatingas dėmesys skiriamas nagrinėjamų grožinių tekstų kalbinei raiškai. Bendrinė vokiečių kalba Austrijoje (Standard Deutsch Österreich) – vienas iš bendrinės vokiečių kalbos variantų, pasižyminčių savarankiškumu gramatikos ir leksikos lygmenyse. Praktinio užsiėmimo metu seminaro dalyviai išmoks integruoti austrų literatūros tekstus į vokiečių kalbos pamokas siekiant supažindinti vyresniųjų klasių moksleivius su vokiečių kalbos įvairove.
Seminaro kalba – vokiečių.
Seminaro trukmė – 8 akad. val. auditorinio darbo.
Dalyviams, išklausiusiems seminarą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.
Pageidaujantiems bus siunčiamos sąskaitos-faktūros.
Šiuolaikinės anglų tarmės Didžiojoje Britanijoje
Programą parengė
Rūta Zukienė, VU Filologijos fakultetas, Baltijos kalbų ir kultūrų institutas, Skandinavistikos centras.
Programos anotacija
Programa skirta visiems anglų kalbos mokytojams, norintiems iš arčiau susipažinti su šiuolaikinėmis anglų tarmėmis ir praturtinti savo pamokas unikalia medžiaga, kuri padės mokiniams gyvai ir visapusiškai pažinti Britanijos kultūrą, skatins domėtis kalbų įvairove, ugdys klausymo įgūdžius ir parengs bendravimui su gimtakalbiais anglų kalbos vartotojais.
Šiuolaikinės regioninės tarmės yra vienas įdomiausių autentiškos anglų kalbos fenomenų, esmingai apibrėžiantis kalbančiojo tapatybę ir individualumą. Jos nuolat priešinasi ir įveikia norminės kalbos spaudimą, neigiamą požiūrį, stereotipus, išlaikydamos itin archajiškus tarties bei žodyno bruožus net šiuolaikiniuose miestų kalbos variantuose. Tačiau sistemingai nestudijavusiems šio dalyko universitete anglų kalbos įvairovė gali pasirodyti gluminanti: kaip ir nuo ko reikėtų pradėti? Ši programa ir sumanyta tam, kad per trumpą laiką išmoktumėte pagrindinius tarmėtyros principus, sužinotumėte, kokie ištekliai yra laisvai prieinami internete, suprastumėte, kokia sistema slepiasi už regimai nesusijusių kalbos faktų, išbandytumėte viską praktiškai ir galėtumėte drąsiai judėti tolyn, jau savarankiškai studijuodami šį nepaprastai įdomų ir aktualų dalyką.
Baigusieji programą dalyviai bus ne tik gavę teorinių žinių apie Didžiosios Britanijos tarmes, anglų kalbos atmainas Škotijoje ir Velse, fonetinius požymius ir jų istoriją, bet ir įgiję praktinių įgūdžių, kaip susirasti ir analizuoti autentiškos kalbos įrašus, gebės pagal tam tikrus garsus identifikuoti girdimos tarmės regioną, mokės įtraukti šią medžiagą į mokymo turinį. Platesne prasme domėjimasis kalbos variantiškumu ugdo mokytojų kaip kalbos vartotojų sąmoningumą, dėmesingumą savo pačių tarčiai, jos tikslumui, tobulina gebėjimą kurti ir patiems atpažinti vis subtilesnius kalbos niuansus.
Programa parengta VU Anglų filologijos programoje dėstomo pasirenkamojo kurso Anglų kalbos akcentai ir dialektai Didžiojoje Britanijoje pagrindu.
Seminaro trukmė – 8 akad. val. auditorinio darbo.
Dalyviams, išklausiusiems seminarą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.
Pageidaujantiems bus siunčiamos sąskaitos-faktūros.
Kūrybinio rašymo galimybės mokantis vokiečių kaip užsienio kalbos
Programą parengė
Dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri, VU FilF BKKI Vokiečių filologijos katedros docentė.
Programos anotacija
Iniciatyvumo ir kūrybiškumo ugdymas – vienas iš šiuolaikinės mokyklos uždavinių, užfiksuotų Vidurinio ugdymo bendrosiose programose (2011-02-21, Nr. V-269, 21.5 punktas). Geros mokyklos koncepcijoje (2015) pabrėžiama būtinybė keisti ugdymo proceso organizavimą, pirmenybę teikti ne žinioms, o gebėjimams – kritiniam, analitiniam, kūrybiniam mąstymui, akcentuojama mokymosi visą gyvenimą svarba (GMK 2015, 32).
Kūrybiškumo kaip bendrosios kompetencijos ugdymo svarbą Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloje nuolat pabrėžia pedagogai ir mokslininkai, pvz., Vaiva Vaicekauskienė savo straipsnyje „Kūrybingumo (ne)ugdymas mokykloje“, 2009 m. rugpjūtį paskelbtame Švietimo problemos analizės Nr. 3 (31) (Vaicekauskienė 2009).
Kūrybiškumas atsispindi ir Lietuvos strateginiuose dokumentuose. „Kūrybingumas generuojant naujas vertingas idėjas ir jas įgyvendinant, iššūkius vertinant kaip naujas galimybes savo sėkmei kurti“ minimas kaip vienas iš svarbiausių siekinių Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“. Kartu kalbama ir apie atvirumą kitokiam požiūriui, pozityvioms iniciatyvoms, dialogui, bendradarbiavimui, naujovėms (LT 2030, 7–8).
EBPO, vykdydama projektą Education 2030 Learning Framework, kaip vieną iš svarbiausių bendrųjų kompetencijų akcentuoja gebėjimą kurti naują vertę. Naujos vertės kūrimas suponuoja kūrybinį mąstymą, reikalingą naujiems gaminiams ir paslaugoms, naujoms darbo vietoms, procesams ir metodams, naujiems verslo ir socialiniams modeliams ir kt. kurti (OECD 2018, 5).
Kūrybiškumui ugdyti labai tinka užsienio kalbos pamokos, jų metu atliekamos kūrybinės rašymo užduotys. Kūrybinis rašymas užsienio kalba gali padėti ir mokiniams, ir mokytojams išmokti mąstyti nestandartiškai, skatina atvirumą kitokiam požiūriui, dalijimąsi mintimis, norą kurti. Be to, kūrybinės užduotys padeda mokytojams sudominti mokinius dalyku. Pasak Aurelio Villa Sanchez ir Manuel Poblete Ruiz, sudariusių metodinį leidinį Competence-based Learning, skirtą bendrosioms kompetencijoms ugdyti ir vertinti, kūrybiškumas stiprina mokymosi orientaciją, ugdo atsakomybę už savo mokymosi rezultatus (Villa Sanchez & Poblete Ruiz 2008, 258).
Ši programa skirta vokiečių kalbos mokytojams, dirbantiems gimnazijose (vyresnėse klasėse) su B1-B2 lygio mokiniais, siekiantiems susipažinti su kūrybinio rašymo galimybėmis mokantis vokiečių kaip užsienio kalbos ir praktiškai išbandyti pasirinktus metodus bei užduočių tipus. Programa taip pat galėtų būti naudinga aukštųjų mokyklų praktinės vokiečių kalbos dėstytojams.
Programą sudaro teorinė dalis (metodinės literatūros analizė savarankiškai ir grupėse), praktinis darbas seminaro metu atliekant įvairias kūrybinio rašymo užduotis ir baigiamoji dalis (refleksija, tobulėjimo gairių numatymas seminaro pabaigoje).
Seminaro trukmė – 8 akad. val. auditorinio darbo.
Dalyviams, išklausiusiems seminarą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.
Pageidaujantiems bus siunčiamos sąskaitos-faktūros.