Šiuolaikinė fizika vidurinėje mokykloje
Programą parengė
Dr. Aušra Kynienė, VU Fizikos fakultetas, Teorinės fizikos ir astronomijos institutas.
Programos anotacija
Atsižvelgiant į Darnaus vystymosi darbotvarkėje 2030 numatytus tikslus ir EBPO (angl. The Future of Education and Skills. Education 2030) rekomendacijas buvo atnaujintos pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos, kurių įgyvendinimas numatomas nuo 2023 mokslo metų pradžios.
Pagal naująsias programas siekiama padėti kiekvienam besimokančiam tapti brandžia asmenybe, realizuoti savo gebėjimus, suteikti moksleiviams šiuolaikinių technologijų išmanymo žinių, sudaryti sąlygas mokinių kūrybiškumui, ieškojimui ir tobulėjimui.
Visų šiuolaikinių technologijų pagrindai glaudžiai susiję su šiuolaikinės fizikos pasiekimais ir laimėjimais. Kaip šiuolaikinė fizika prisideda prie Darnaus vystymosi tikslų, kokie nauji iššūkiai laukia fizikų, kaip jie susiję su kitais mokslais, kaip mokiniams eksperimentiškai įrodyti šiuolaikinės fizikos tiesas remiantis elementariomis priemonėmis ir viešai prieinamais šaltiniais. Labai svarbu, kad mokiniams, besimokantiems fiziką, būtų suteikta galimybė praktikuotis ir įtvirtinti teorines žinias, padėti pasirinkti šiuolaikinei rinkai reikalingą specialybę bei skatinti domėtis naujausiais mokslo pasiekimais.
Šie mokymai suteiks galimybę rasti ryšį tarp teorinių sąvokų ir praktinio darbo, vers susimąstyti apie tai, kas vyksta klasėje ir ko mokiniai mokosi atlikdami praktinį fizikos darbą. Mokytojai kurs ir dalinsis kūrybiškais praktinės fizikos mokymo būdais, pritaikytais atnaujintoms mokymo programoms 14–18 metų mokiniams.
Seminaro trukmė – 40 akad. val.: 22 val. savarankiško darbo, 18 val. teorija ir praktiniai užsiėmimai.
Dalyviams, išklausiusiems seminarą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.
Projektavimo ir informatinio mąstymų ugdymas STEAM kontekste
Programą parengė
Dr. Anita Juškevičienė, VU Matematikos ir informatikos fakultetas, Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutas.
Programos anotacija
Pastarąjį dešimtmetį daug dėmesio skiriama informatinio mąstymo (IM) ugdymui ir pabrėžiama jo svarba. Svarbu išsiaiškinti, ką integruoti kalbant apie informatinį mąstymą, taip pat kokias mokymosi turinio temas ir veiklas naudoti pamokose. Dabartinei besimokančiųjų kartai reikia motyvuojančios ir įtraukiančios mokymosi veiklos su greitais rezultatais ir grįžtamuoju ryšiu. Be to, labai svarbu, kad skaitmeniniame amžiuje besimokantieji turėtų kuo daugiau informatinių įgūdžių, kurie sutampa su daugeliu XXI a. įgūdžių aspektų, pavyzdžiui, kūrybiškumu, kritiniu mąstymu ir problemų sprendimu. Pastarieji dažnai vadinami informatinio mąstymo įgūdžiais. Informatinis mąstymas apima problemų sprendimą, sistemų projektavimą ir žmogaus elgsenos supratimą naudojant pagrindines informatikos sąvokas.
Informatinis mąstymas aktyviai skatinamas mokyklose integruotu būdu, pavyzdžiui, per STEAM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos) dalykų ugdymą. STEAM ugdymas teikia daug naudos, pavyzdžiui, stiprina analizės ir problemų sprendimo įgūdžius ir didina kūrybiškumą.
STEAM ugdymas ir informatinis mąstymas (IM) suteikia šiuolaikiniams besimokantiesiems būtinų analizės, problemų sprendimo ir kūrybiškumo įgūdžių. STEAM ugdymas sukuria ryšį tarp mokslo, mokyklų ir pramonės šakų. O mokytojams čia tenka svarbiausias vaidmuo – tarpininko. Sunkumai, su kuriais susiduria mokytojai, yra ne tik konkrečių dalykų terminų, bet ir jų taikymo konteksto, neišmanymas. Pavyzdžiui, informatinio mąstymo terminų, tokių kaip abstrakcija, dekompozicija, algoritmavimas, bei taikymo konteksto. Taigi, siekiant mokytojams paaiškinti taikymo galimybes, be pagrindinių terminų apibrėžčių, atsiranda poreikis parengti informatinio mąstymo ir STEAM ugdymo integravimo mokyklose gaires bei praktinius pavyzdžius. Projektinio mąstymo ir informatinio mąstymo praktikų taksonomijos panaudojimas, tampa mokytojams gairėmis padedančiomis padėti suprasti informatinio mąstymo taikymo STEAM ugdymo kontekste. Taip padėti pedagogams planuoti klasės veiklas, parinkti tinkamas ugdymo praktikas, siekiant sudominti mokinius. Šiuolaikiniai mokiniai nori matyti rezultatus čia ir dabar, bandyti kurti produktus, pasitelkti kūrybiškumą ir nebijoti patirti nesėkmę. Jei mokiniams kažkas nepavyksta pirmaisiais etapais, pavyzdžiui, abstrakcijos proceso etape, jiems būtų galima padėti pasirenkant kitus tų pačių žinių atvaizdavimo būdus ,pavyzdžiui, konstruojant ir įgyvendinant valdikliais pagrįstus apčiuopiamus projektus. Tokiu būdu mokiniai yra motyvuojami bei skatinamas jų kūrybiškumas. Po šios kvalifikacijos ugdymo programos, mokytojai sužinos kaip įtraukti integruotus STEAM mokymosi aspektus į savo dalyko mokymo praktiką.
Seminaro trukmė – 40 akad. val. (13 teorija, 27 praktika).
Dalyviams, išklausiusiems seminarą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.
STEAM veiklų planavimo ir įgyvendinimo įrankiai gimnazinių klasių mokinių ugdyme
Programą parengė
Paulius L. Tamošiūnas, direktorius, VšĮ Gamtos mokslų ugdymo centras.
Programos anotacija
Programa skirta gamtos mokslų ir technologijų mokytojams suteikti praktinių gebėjimų taikyti mokinių bendradarbiavimą, kritinį ir kūrybinį mąstymą ugdančias problemų (iššūkių) sprendimo užduotis. Pagrindine ašimi išlaikant gamtamokslinio tyrimo (eksperimento) planavimą, mokytojai praktiškai išbandys patogius ir pritaikomus tyrimų planavimo įrankius, bus supažindinti su jų taikymo / adaptavimo galimybėmis ilgalaikėms (projektinėms), neformalaus švietimo veikloms, brandos darbams. Taip pat mokymų metu supažindinama su elektroninių veiklos lapų kūrimo žingsniais ir taikymo galimybėmis grupinių tiriamųjų veiklų vykdymui, taip pat infografikų, kaip informacijos inžinerijos ir veiklos rezultatų pristatymo virtualioje erdvėje metodu.
Seminaro trukmė – 8 akad. val.
Dalyviams, išklausiusiems seminarą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.
Modernios astronomijos žinių ugdymo programa mokytojams – Galaktikos archeologija
Programą parengė
Edita Stonkutė, m. d. dr., VU Fizikos fakultetas, Teorinės fizikos ir astronomijos institutas.
Renata Minkevičiūtė, m. d. dr., VU Fizikos fakultetas, Teorinės fizikos ir astronomijos institutas.
Programos anotacija
Astronomijos mokslas – tai vartai, kurie, pasinaudojant moksliniais metodais, įžvalgumu ir žinių siekimu, visiems atveria kupiną galimybių pasaulį. Mūsų kolektyvinis duomenų ir teorijų supratimas, paremtas bendruomeniniu bendradarbiavimu, geriausiai pasiekiamas per visą apimančią ir įvairiapusę visuomenę. Savo ruožtu, astronomijos laimėjimai tiek dėl technologinių, tiek dėl mokslinių pasiekimų padeda augti ir klestėti ekonomikai, o visa tai teigiamai veikia mūsų kasdieninį gyvenimą.
JAV buvo įrodyta, kad moksleiviai, kurie pagrindinėje ar vidurinėje mokykloje dalyvavo astronomijos mokyme, dažniau siekia karjeros tiksliųjų ar technologinių mokslų srityse, o taip pat labiau domisi naujienomis apie mokslo naujoves ir atradimus (skelbia JAV Nacionalinė mokslo taryba).
Šiai dienai, astronomija Lietuvoje nėra ugdoma mokykloje kaip atskiras dalykas, o tai reiškia, jog mokytojai negali nuolat atnaujinti astronomijos žinių. Astronomijos mokslas keičiasi beveik kasmet (nauji kosminiai ir antžeminiai teleskopai, tarptautiniai didelio masto projektai, Galaktikos formavimosi scenarijai ir kt.), todėl mokytojams naudinga ši modernios astronomijos žinių ugdymo programa. Šios programos tikslas yra stiprinti ir tobulinti mokytojų dalykinę kompetenciją ugdant ir motyvuojant mokinius modernioje visuomenėje, skatinant jų gamtamokslinę kompetenciją bei kuriant įdomesnes ir efektyvesnes pamokas. Svarbu yra skatinti mokinius lavinti įgūdžius, kurie bus reikalingi ateityje, bei supažindinti su karjeros galimybėmis tiksliųjų mokslų ir/ar technologijų srityse.
Moderni astronomija apima daug įvairių astronomijos sričių. Šioje siūlomoje programoje dėmesys bus skiriamas Lietuvoje vykdomiems Galaktikos archeologijos – Paukščių Tako galaktikos formavimosi ir evoliucijos mokslinių tyrimų, naudojantis Molėtų astronomijos observatorijos ir tarptautine infrastruktūra, pristatymui bei patirties, žinių pasidalijimui. Esame žvaigždžių atmosferų spektrinių tyrimų specialistai, todėl būtent šios savo tiriamosios veiklos pasiekimais, problemomis ir gerosios praktikos pavyzdžiais norime pasidalinti siūlomoje kompetencijų tobulinimo programoje.
Seminaro trukmė – 8 akad. val. auditorinio darbo.
Dalyviams bus siunčiami elektroniniai kompetencijų tobulinimo pažymėjimai.
Pageidaujantiems bus siunčiamos sąskaitos-faktūros.
Modernios astronomijos žinių ugdymo programa mokytojams: egzoplanetų paieškos
Programą parengė
Dr. Arnas Drazdauskas, VU Fizikos fakultetas, Teorinės fizikos ir astronomijos institutas.
Dr. Erika Pakštienė, VU Fizikos faklutetas, Teorinės fizikos ir astronomijos institutas.
Programos anotacija
Astronomijos mokslas – kaip ir kitos mokslo sritys – labai dinamiškas ir nuolat besikeičiantis. Kasmet skelbiama apie naujus ir vis įspūdingesnius atradimus: nuo planetų prie kitų žvaigždžių iki vandens ar organinių medžiagų aptikimo kitose mūsų Saulės sistemos planetose. Lietuvos mokyklose astronomijai nėra skiriama tiek dėmesio kiek šis mokslas nusipelno, todėl mokytojai nėra skatinami patys ieškoti ar domėtis naujienomis. Šios programos tikslas – supažindinti mokytojus su naujausiais atradimais egzoplanetų tyrimų srityje.
Astronomija yra ne tik teorinis mokslas – su juo labai persipynęs ir naujųjų technologijų bei kompiuterijos sritys. Statomi nauji antžeminiai ar kosminiai teleskopai, naujos duomenų apdorojimo programos ar inžineriniai sprendimai neišvengiamai pasiekia mus ir kasdieniniame gyvenime. Programoje supažindinsime mokytojus su naujausiais technologiniais sprendimais taikomais ieškant nežemiškųjų planetų, internete esančiomis informacijos duomenų bazėmis bei naudojamais duomenų analizės programiniais paketais.
Mokytojai išklausę šios programos medžiagą galės ja pasinaudoti motyvuojant bei skatinant mokinius rinktis tiksliųjų mokslų kryptis aukštosiose mokyklose. JAV Nacionalinės mokslų tarybos atliktame tyrime paskelbta išvada, jog mokiniai, kurie dar mokykloje yra mokami astronomijos, labiau domisi bei siekia karjeros tiksliųjų mokslų ar technologijų srityse. Mokytojai atnaujinę astronomijos žinias bei sužinoję informacijos paieškos galimybes sugebės užtikrinčiau įtraukti mokinius į astronomijos pasaulį, pateikdami naujausių žinių ir informacijos kuri nėra įtraukiama į mokymosi vadovėlius ar programas.
Moderni astronomija apima daug įvairių astronomijos sričių. Šioje programoje pagrindinis dėmesys bus skiriamas nežemiškųjų planetų paieškos bei tyrimų temai tiek pasaulyje tiek Lietuvoje, tačiau norint suprasti kaip mokslininkai sugeba aptikti planetas esančias už daugelio šviesmečių, mokytojai bus supažindinti ir su naujausiais technologiniais sprendimais, moksliniais metodais taikomais visoje modernioje astronomijoje. Pristatysime Molėtų astronomijos observatorijos galimybes bei Lietuvos mokslininkų bendradarbiavimo su pasaulio mokslininkais projektus.
Seminaro trukmė – 8 akad. val. auditorinio darbo.
Dalyviams bus siunčiami elektroniniai kompetencijų tobulinimo pažymėjimai.
Pageidaujantiems bus siunčiamos sąskaitos-faktūros.