Priėmimas į Vilniaus universiteto doktorantūros studijas vyksta VU nustatyta tvarka.
Konkursinio balo sandara
1. Konkursinio balo sandara. Stojimo į VU psichologijos doktorantūrą konkursinis balas apskaičiuojamas pagal formulę (vertinimo kriterijus, svertinis koeficientas): mokslinio projekto vertinimas - 0,5; magistro diplomo priedėlio pažymių svertinis vidurkis - 0,2; mokslo darbai - 0,3.
|
Mokslo kryptis, kodas |
Psichologija, S 006* |
|
|
Atrankos procedūra |
Mokslinis projektas ir pokalbis |
|
|
Konkursinio balo sandara ir jų koeficientai |
||
|
Diplomo priedėlio pažymių svertinis vidurkis (SV), iki 10 balų** |
Mokslinio projekto ir pokalbio įvertinimas (MPP), iki 10 balų |
Mokslinės patirties ir mokslo darbų įvertinimas (MD), iki 10 balų |
|
0,2 x (SV) |
0,5 x (MPP) |
0,3 x (MD) |
|
Minimalus balas |
6 |
|
1.1. Mokslinio projekto vertinimas. Vertinant mokslinį projektą vertinamas pagrindinių ketinamos tyrinėti mokslinės temos klausimų tinkamumas, tyrimo problematikos aktualumo pagrindimas ir numatomo tyrimo imties bei metodų pagrįstumas.
1.2. Mokslo darbų vertinimas. Vertinant mokslo darbus, vertinami ne tik parengti mokslo darbai (publikuoti straipsniai, magistro darbas), bet ir dalyvavimas mokslinėje veikloje - papildomi balai skiriami tiems pretendentams, kurie dalyvavo mokslinių tyrimų projektuose, skaitė pranešimus konferencijose, vykdė mokslo sklaidos veiklą ir pan. Surinkus vienodą balų skaičių, pirmenybę lemia: (1) magistro darbo įvertinimas; (2) magistro diplomo priede esančių studijų dalykų, susijusių su projekto tema, įvertinimas.
Reikalavimai moksliniam projektui
Reikalavimai moksliniam projektui. Pagrindinis atrankos į doktorantūrą kriterijus - mokslinio projekto vertinimas. Moksliniame projekte turi būti: (1) įvardintas konkretus pasirinktos VU psichologijos mokslo doktorantūros temos ar temų aspektas, t.y. pateikta jos ar jų konkretizacija; (2) suformuluoti keli pagrindiniai ketinamos tyrinėti konkretizuotos mokslinės temos klausimai; (3) įvertintas ketinamos tirti problematikos aktualumas ir originalumas, nurodyti svarbiausi tyrinėjimai ir įvardinta tyrimo imtis; (4) apibūdinta tyrimo metodologija; (5) pateiktas svarbiausios literatūros sąrašas (apie 10 pozicijų).
Mokslinio projekto apimtis - ne daugiau 15.000 spaudos ženklų vienai pasirinktai VU psichologijos mokslo doktorantūros temai.
Informacija stojantiems į doktorantūrą 2025 m.
Prašymai leisti dalyvauti konkurse stojant į doktorantūrą pateikiami VU doktorantūros ir rezidentūros skyriui kartu su jo nustatytais dokumentais nuo kovo 3 d. iki birželio 25 d. 12:00 val. adresu https://www.vu.lt/studijos/doktoranturos-studijos/priemimas-dokt
Doktorantūros komitetui pretendentas iki birželio 23 d. (imtinai) turi pateikti:
1. Mokslinį projektą el. paštu – ;
2. savo straipsnius, konferencijoje skaitytus pranešimus, mokslo konkursuose premijuotus darbus ir kt. el. paštu – .
2025 m. birželio 30 d. 9 val. 208 aud. stojantieji kviečiami dalyvauti mokslinio projekto vertinimo komisijos posėdyje. Posėdžio metu pretendentas prašomas atsakyti į komisijos narių klausimus.
Ateidami į pokalbį stojantieji turi atsinešti savo mokslo darbų kopijas (jeigu turi).
2026 m. VU Psichologijos mokslo doktorantūros tematikos ir galimi vadovai
| Tematikos | Tematiką įgyvendina ir doktorantams galėtų vadovauti šie mokslininkai | |
| 1. | Asmenybės sutrikimo (rizikos) paauglystėje ir jauno suaugusiojo amžiuje tyrimai: rizikos profilis, raiška, raida ir (ankstyvosios) intervencijos galimybės Personality disorder (risk) in adolescence and young adulthood: risk profile, detection, developmental course, and possibilities for (early) intervention |
Prof. dr. Rasa Barkauskienė
|
| 2. | Psichotraumatologijos tyrimai apie traumų ir streso psichologinius padarinius ir psichologinių intervencijų veiksmingumą Psychotraumatology research on psychological impact of trauma and stress, and outcomes of psychological interventions |
Doc. dr. Odeta Geležėlytė
Prof. dr. Evaldas Kazlauskas Doc. dr. Paulina Želvienė |
| 3. | Asmens gerovė: psichosocialinės raidos aspektai Individual well-being: psychosocial developmental aspects |
Prof. dr. Antanas Kairys Prof. dr. Vilmantė Pakalniškienė Doc. dr. Vytautas Jurkuvėnas Doc. dr. Vita Mikuličiūtė Doc. dr. Olga Zamalijeva |
| 4. | Technologijomis grindžiamo vaikų seksualinio išnaudojimo psichologiniai ypatumai bei prevencijos galimybės Psychological characteristics of technology-facilitated child sexual abuse and prevention opportunities |
Prof. dr. Ilona Laurinaitytė |
| 5. | Optimalaus darbuotojo funkcionavimo organizacijoje psichologiniai, socialiniai ir organizaciniai veiksniai naujajame darbo pasaulyje Psychological, Social, and Organizational Factors of Employee Optimal Functioning in the Organization in the New World of Work |
Doc. dr. Ieva Urbanavičiūtė Prof. dr. Irena Žukauskaitė |
| 6. | Lietuvos gyventojų savižudiško elgesio prielaidos ir apsauginiai veiksniai Risk and protective factors of suicidal behavior in the Lithuanian population |
Prof. habil. dr. Danutė Gailienė Prof. dr. Paulius Skruibis |
| 7. | Psichikos sveikata ir psichopatologija: asmenybiniai ir neuropsichologiniai veiksniai bei psichologinės pagalbos ir psichoterapijos efektyvumo tyrimai Mental health and psychopathology: neuropsychological factors, personality and research on the effectiveness of psychological support and psychotherapy |
Prof. dr. Paulius Skruibis Doc. dr. Neringa Grigutytė Doc. dr. Alfredas Laurinavičius Doc. dr. Jonas Eimontas Doc. dr. Inga Truskauskaitė |
| 8. | Veiksmingo mokymo(si) paieška: skirtingų kontekstų reikšmė mokymuisi bei skaitmeninių technologijų naudojimo ir psichosocialinės raidos sąveika Towards the effective teaching: The role of different contexts in learning and the interaction between digital technologies use and psychosocial development |
Prof. dr. Saulė Raižienė Prof. dr. Roma Jusienė |