Apie programą
Studijų sritis: Socialiniai mokslai
Studijų kryptis: Psichologija
Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis: Socialinių mokslų magistras
Edukacinės ir vaiko psichologijos magistrantūros programos tikslas – parengti aukštos kvalifikacijos psichologą, besivadovaujantį profesinės etikos principais, giliomis bendrosios, edukacinės psichologijos, vaiko raidos žiniomis ir teikiantį įrodymais bei empirika grįstas psichologinio įvertinimo, intervencijų, prevencijos ir psichikos sveikatą stiprinančias paslaugas vaikui / jaunuoliui, jo šeimai, ugdymą ir vaiko gerovę užtikrinančioms institucijoms ir bendruomenei.
Programa atitinka EFPA (Europos psichologų asociacijų federacijos) Europos psichologų švietimo ir mokymo standartuose EuroPsy nurodytus reikalavimus. Programa grindžiama mokslininko – praktiko modeliu, orientuotu į individą, grupę ir sistemą, todėl joje derinami teoriniai psichologijos mokslo dalykai, mokslo tiriamasis darbas bei profesinė praktika.
Programą baigę absolventai yra unikalūs profesionalai, kurių profesinis pasirengimas sudaro galimybes kvalifikuotam psichologiniam skirtingo amžiaus vaikų (nuo kūdikių iki jaunuolių) įvertinimui, intervencijos ir prevencijos taikymui, kartu su tėvais, globėjais, kitais ugdymo įstaigos bei bendruomenės psichikos sveikatos paslaugų profesionalais padeda realizuoti vaiko individualius ir specialiuosius ugdymo poreikius.
Edukacinės ir vaiko psichologijos absolventai gali dirbti visose valstybinėse, privačiose ugdymo, neformaliojo švietimo bei švietimo pagalbos įstaigose; valstybinėse ir NVO institucijose, užtikrinančiose vaiko gerovę; aukštojo mokslo institucijose; orientavimo karjerai organizacijose; psichikos sveikatos ir kitose institucijose, kur reikalingas vaikų ir jaunuolių psichologinis konsultavimas ir įvertinimas, užsiimti privačia praktika, studijuoti doktorantūroje ir podiplominėse studijose.
Psichologijos studijų programos komiteto pirmininkas doc. dr. Birutė Pociūtė.
Studijų programos aprašas ir planas skelbiami Vilniaus universiteto studijų programų kataloge..
Mokymosi ypatumai
Studijų trukmė: 2 metai
Studijų apimtis: 120 kreditų
Studijų forma: nuolatinė
Edukacinės ir vaiko psichologijos studijos prasideda nuo bazinių dalykų, kuriuose gilinamos psichologijos krypties bakalauro studijų metu įgytos žinios ir formuojami įgūdžiai (Šiuolaikinės edukacinės psichologijos paradigmos, Šiuolaikiniai statistiniai metodai ir tyrimo planavimas) ir suteikiamas supratimas apie edukacinio psichologo kaip švietimo pagalbos specialisto darbo lauką bei funkcijas (Vaikų raidos psichologija ir psichopatologija, Mokymasis ir mokymas). Šiuolaikinės edukacinės psichologijos paradigmos – teorinis dalykas, kuriuo siekiama apžvelgti edukacinės psichologijos mokslo ir praktikos lauką, padedantį studentams suvokti visą studijų programos struktūrą. Šiuolaikinių statistinių metodų ir tyrimo planavimo dalyko metu įgytos kompetencijos toliau studijų procese reikalingos planuojant ir rašant magistro darbą, atliekant profesinės praktikos užduotis. Vaikų raidos psichologijos ir psichopatologijos dalyke, studentams ne tik suteikiamas supratimas apie įvairios raidos besimokančiųjų grupes (pvz., turinčius intelekto sutrikimų, regos, klausos, mokymosi, elgesio ir emocijų sutrikimų, pasižyminčius rizikingu elgesiu ir kt.), bet ir ugdomos kompetencijos atpažinti, diagnozuoti šias grupes bei parengti intervencijos planą teikiant pagalbą vaikams (jaunuoliams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių iki 21 metų), jų šeimomis ir bendruomenėmis. Mokymosi ir mokymo dalyke studentai gilintų žinias apie teorijas, aiškinančias mokymo(si) ir kognityvinius procesus, elgesio, socialinių, kognityvinių, emocinių, motyvacijos veiksnių poveikį vaiko mokymuisi ir ugdytų(si) įgūdžius efektyviam mokymo(si) proceso pritaikymui skirtingos raidos vaikams.
Edukacinės ir vaiko psichologijos programoje didelis dėmesys bus skiriamas profesinei praktikai. Profesinė praktika yra sudėtinė programos dalis, kurios metu magistrantai toliau formuos ir ugdys savo kompetencijas. Studentai profesinę praktiką atliks dviejose vietose – Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje ir mokykloje, ikimokyklinio ugdymo ar kitoje įstaigoje, kur teikiamos ugdymo ir pagalbos vaikams paslaugos.
Perspektyvos
EDUKACINĖS IR VAIKO PSICHOLOGIJOS MAGISTRO GEBĖJIMAI:
- žino ir supranta skirtingos raidos vaikų ir jaunuolių grupių (apimant ir specialių poreikių turinčius vaikus) kognityvinius, psichosocialinius raidos procesus ir jų poveikį mokymuisi, elgesiui ir psichikos sveikatai;
- geba vadovautis visybišku (ekologiniu) požiūriu identifikuodamas, vertindamas, spręsdamas vaiko problemą mokymosi ir kituose vaiko aplinkos kontekstuose;
- vadovaujasi problemos analizės samprata individo, grupės ir organizacijos psichologiniame ir psichoedukaciniame įvertinime ir supranta šio požiūrio privalumus analizuojant individualius atvejus;
- geba savarankiškai suformuluoti tyrimo problemą, argumentuotai pasirinkti tyrimo metodus, atsižvelgiant į psichologinių tyrimų etiką ir savo kompetenciją;
- geba savarankiškai ar komandoje vykdyti tyrimą: rinkti duomenis, analizuoti, interpretuoti ir pristatyti gautus rezultatus;
- teiks konsultacijas ir rekomendacijas vaikui ir jo šeimai, mokytojams, kitiems švietimo (pagalbos) ir sveikatos priežiūros bei visuomenės sveikatos specialistams;
- geba kurti ir efektyviai palaikyti profesiniais standartais grįstus santykius su vaikais ir jų tėvais (globėjais), bendradarbiauti su įvairių sričių specialistais ir bendruomenės nariais sprendžiant vaiko problemas;
- geba aiškiai komunikuoti profesinę informaciją skirtingoms klientų grupėms jų poreikius ir lūkesčius atitinkančiu būdu: vaikams, tėvams (globėjams), mokytojams, švietimo pagalbos ir kitiems specialistams, bendruomenei.
EDUKACINĖS IR VAIKO PSICHOLOGIJOS MAGISTRAS GALI:
- tęsti studijas psichologijos doktorantūroje arba kitos krypties doktorantūroje, jei atitiks stojimo sąlygas bei reikalavimus;
- užsiimti privačia psichologo praktika, dirbti visose valstybinėse, privačiose ugdymo, neformaliojo švietimo bei švietimo pagalbos įstaigose; valstybinėse ir NVO institucijose, užtikrinančiose vaiko gerovę; aukštojo mokslo institucijose dėstytojais bei mokslininkais; orientavimo karjerai agentūrose ir centruose; psichinės sveikatos ir kitose institucijose, kuriose reikalingas vaikų / jaunuolių psichologinis konsultavimas ir įvertinimas. Taip pat siekti karjeros kitose profesinės veiklos srityse, kur naudotinos įgytos psichologijos žinios ir specialieji gebėjimai.
