Magistrantūros studijos

Kodėl ši programa?

• Ypatingas dėmesys skiriamas kriminologijos studijų kokybei. Todėl siekiama ugdyti studentų kompetencijas ir įgūdžius, kurie atitiktų šiandieninius poreikius ir būtų reikalingi dirbant nusikaltimų prevencijos ir kontrolės srityje Lietuvoje bei kitose šalyse.

• Programos vykdytojai palaiko glaudžius ryšius su kriminalinės justicijos (policijos, teismų, prokuratūros, įkalinimo įstaigų ir kt.) ir nevyriausybinių organizacijų atstovais, kurie įvardija šiandienos aktualijas ir padeda formuoti reikalingą specialisto kriminologo profilį.

• Kriminologijos mokslo rezultatai siūlo efektyvius nusikaltimų kontrolės ir prevencijos sprendimus Lietuvoje, kurie atliepia bei sprendžia globalines nusikaltimų problemas.

• Studijuoti smagu: dėstytojai yra aistringi savo sričių profesionalai, administracija – efektyvi ir geranoriška, Filosofijos fakulteto bendruomenė – stipri ir draugiška, kolegos studentai – itin motyvuoti, o visa tai vainikuoja ypatinga Vilniaus universiteto dvasia.

Karjera

• Absolventai rengiami kriminalinės justicijos sistemai – įvairaus lygmens įstaigoms nuo policijos iki bausmių vykdymo įstaigų, kitoms valstybės institucijoms, pavyzdžiui, Vidaus reikalų ministerijai, Teisingumo ministerijai, Specialiųjų tyrimų tarnybai ir kt.

• Nevyriausybinėse organizacijose, tokiose kaip Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centras, „Transparency International“ Lietuvos skyrius ir kt., gali dirbti deviacijų ir nusikaltimų kontrolės bei prevencijos srityse.

• Magistro diplomas atveria plačias galimybes darbo rinkoje vadovaujančioms pozicijoms.

• Magistras yra pirmas mokslinis laipsnis, kuris atveria galimybes absolventams dėstyti aukštosiose mokyklose bei dirbti mokslo institutuose.

Amanda Jurevičiūtė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete baigė kriminologijos bakalauro ir Taikomosios ir teorinės kriminologijos magistrantūros studijas

„Kriminologijos magistro studijos man buvo ne tik akademinė patirtis, bet ir prasmingas asmeninis kelias, kurį stipriai formavo įkvepiantys dėstytojai ir atvira, pagarbi studijų bendruomenė. Jos padėjo išmokti aiškiau, giliau ir jautriau matyti nusikaltimų bei nustatytas socialines normas peržengiančiųjų priežastis. Šias studijas rekomenduočiau tiems, kurie ieško ne „sausos“ teorijos, bet nori atvirai mąstyti, drąsiai diskutuoti ir nebijoti kone ranka prisiliesti prie kriminologinio pasaulio.“

Indrė Bielevičiūtė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete baigusi magistro pakopos Sociologijos studijas

„Sociologijos magistro programoje išmokau naudoti įvairius įrankius sociologiniams tyrimams kokybiškai atlikti. Tačiau daug svarbiau buvo tai, jog šios studijos stipriai prisidėjo prie mano asmenybės augimo. Tai, ką sužinojau paskaitų dėka, savo kasdienybėje naudoju nuolatos, analizuodama visuomenėje vykstančius procesus.

Magistrantūroje studijavau pagal individualų planą, tai leido studijuoti norimu tempu, derinant studijas su kitomis veiklomis. Dėka studentais (pasi)tikinčių dėstytojų, anksti įsitraukiau į mokslinius projektus ir tapau tyrėjų komandos dalimi. Ši patirtis man buvo labai svarbi. Studijų metu žinojimas, kad esu ne viena, jog esu komandos ir tyrimo dalis, man kūrė prasmę būti akademiniame lauke.“

Jūratė Litvinaitė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete baigusi magistro pakopos Sociologijos studijas

„Į Vilniaus universiteto sociologijos magistrantūros studijas stojau jau turėdama įvairios patirties – istorijos mokytojos, švietimo ekspertės bei žurnalistinės veiklos. Pažįstami klausė – kam man ta sociologija, esą, ir taip daug žinau. Atsakymo neturėjau, tik vidumi žinojau, kad visos mano žinios, visos patirtys stokoja kažkokio apibendrinančio tvirtumo, kažkokios prasminės reikšmės. Ar tiesiog supratimo, leidžiančio matyti įvairias mūsų gyvenamo pasaulio galimybes veiklai, kūrybai, socialiniams saitams. Besimokydama gavau dar daugiau, nei tikėjausi: sociologija atveria nepastebimus sąryšius, jungiančius mus į bendruomenes, visuomenę. Sociologija padeda „iššokti“ iš rutininio gyvenimo, pamatyti savo paties užsiprogramavimą bereikalingoms veikloms. Padeda rasti tvirtumą, reikalingą svarbių sprendimų priėmimui: baigusi magistrantūrą, išdrįsau išeiti iš darbo, kuriame dirbau 25 metus. Išdrįsau organizuoti profesinę veiklą kitais principais. Atsirado laiko ne beprotiškai skubėti reikalų sūkury, o ramiai stebėti, analizuoti bei reflektuoti save ir aplinką – tokiu būdu, kurio išmokau solidžiausių mano gyvenime studijų metu.“

Agnė Motiejūnė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete baigusi magistro pakopos Sociologijos studijas

„Sociologija man buvo tarsi naujo pasaulio, kuris, regis, visad buvo čia pat, atradimas. O magistrantūros studijos – nėrimas dar giliau ir siekis matyti, kas slepiasi po blizgiu ir žydru lagūnos paviršiumi. Kuomet panirus atsiveria visi povandeninio pasaulio mazgai, ryšiai ir gyviai – kyla daugiau klausimų, sužadinama vaizduotė ir aistra pažinti procesus ir tyrinėti. Nepriklausomai nuo to, kur veda gyvenimo kelionė, sociologijos studijos palieka reikšmingus įspaudus, padedančius kiekviename tolimesniame žingsnyje turėti super galią – atrasti ir pamatyti nematomą gylį.“

Violeta Vilkoitytė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete baigusi magistro pakopos Socialinės politikos studijas

„Dar studijų metu įsidarbinau Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, kur galėjau pritaikyti universitete įgytas žinias. Analizuodama socialinės politikos procesus, galėjau remtis teorijomis, naudotis kiekybiniais ir kokybiniais socialinių tyrimų metodais. Atsidūrusi arti visuomenės gerovės kūrimo mechanizmo, suvokiau, kaip nelengva atliepti visų socialiai pažeidžiamų žmonių poreikius, tinkamai paskirstyti resursus. Socialinė politika – visai kaip Platono olos alegorija, kai bandoma vesti į šviesą, į gerovę, padėti ištrūkti ir parodyti, kad gali būti kitaip... Geriau.“

Ulijona Kaklauskaitė, doktorantė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete baigusi magistro pakopos Socialinės politikos studijas

„Socialinės politikos magistro studijos man buvo ypač malonus ir lauktas sugrįžimas į universitetą po 10 metų pertraukos. Bakalaurą studijavau VU TSPMI, o po studijų išvykau į Italiją, kur dirbau aplinkosaugos ir sveikos gyvensenos srityje. Po septynerių metų, išsiilgusi šeimos ir Lietuvos, grįžau į Vilnių ir pajutau, kad vėl noriu mokytis. Pasirinkau socialinės politikos studijas gan nedaug apie jas žinodama. Iš ankstesnių studijų patirties žinojau, kad mane ir toliau labai domina politikos mokslai, o po metų trukmės „Erasmus“ mainų Bolonijos universitete tapo aišku, kad ypač aktuali atrodo „socialinė“ jų pusė. Nors nebuvau tikra, ko laukti iš socialinės politikos magistro studijų, dabar galiu tvirtai pasakyti, kad jaučiuosi laimėjusi loterijoje.“

Laura Ramaškienė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete baigusi magistro pakopos Socialinio darbo studijas

„Įsiliejau į Vilniaus universiteto studentų bendruomenę vedina asmeninių inspiracijų ir ilgainiui užaugintos motyvacijos didinti savo, kaip asmens, daromą socialinį poveikį. Didinguose universiteto istoriniuose pastatuose mane pasitikusios socialinio darbo magistrantūros studijos privertė pasijusti moderniai, jaukiai, suteikė gebėjimą jungti jau turimas žinias su naujai įgytomis, įvyko lyg ir vidinė transformacija, labai laiku ir labai gražioje Vilniaus vietoje. Mūsų pilietinėje visuomenėje esamų socialinių problemų identifikavimas ir sprendimai įgavo visai kitus, inovatyvesnius, gilesnius, aiškesnius pavidalus. Tikėjausi daug, išeinu rami ir gavusi dar daugiau.“

Silvija Vainauskaitė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete baigusi magistro pakopos Socialinio darbo studijas

„Įsisukus į praktinį darbą, magistrantūros studijos suteikė įkvėpimo, naujų požiūrio taškų apie save ir apie platesnį profesinį lauką, kuris nepaliauja žavėti savo įvairove ir prasmingumu.“

Miglė Baltrūnaitė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete baigusi magistro pakopos Socialinio darbo studijas

„Socialinio darbo magistrantūros studijos suteikė man galimybę geriau pažinti savo profesinį identitetą, gebėti išgirsti, atrasti, diskutuoti ir galiausiai kritiškai vertinti aplink mane vykstančius pokyčius ir socialinius procesus.“

Valentina Rudinskaja, Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete baigusi magistro pakopos Socialinio darbo studijas

„Studijos VU Filosofijos fakultete suteikia galimybę išmokti vertinti socialinio darbo realijas tiek mokslo, tiek profesijos, tiek ypatingo, jautraus ir kartu atsakingo bendravimo su žmonėmis prasme. Socialinio darbo studijų programa pasižymi studijuojamų dalykų įvairumu: santykių ir bendravimo žinios vis glaudžiau siejamos su ekonominiais ir teisiniais aspektais, o tai skatina panaudoti ir tobulinti mastymo, analitinius, bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimus mokymosi procese.“

Donata Kabelytė, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus Vyriausioji specialistė (psichologė), Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete baigusi magistro pakopos Teisės psichologijos studijas

„Gyvenime galima rinktis kelius, kurie yra praminti, gerai pažįstami ir kuriais jau ėjo daugelis. Arba galima rinktis įdomesnį variantą. Teisės psichologijos studijos sudarė galimybę eiti kiek kitokia kryptimi – daugeliui nepažinta ir nepatirta. Šios studijos išmokė, kad teorinės žinios yra dar ne viskas, kad einant šiais menkai pažįstamais keliais labai praverčia gebėjimas persiorientuoti greitai besikeičiančiose situacijose ir pasiryžimas išeiti iš savo komforto zonos ribų, taip pat humoro jausmas ir kolegų palaikymas. O geriausia tai, kad po studijų laukė ne monotoniškas darbas, o nuotykis, kuriame kartais gali pasijusti kaip Mažasis Princas, turintis prisijaukinti tai, kas dar neprijaukinta. Šios studijos paruošia kelionei, kupinai iššūkių, atradimų ir kūrybiškumo. Tai ne visada pats lengviausias kelias, bet patirtis, įgyta juo einant, be galo šviesi, prasminga ir auginanti, todėl verta kiekvieno žengto žingsnio.“

Emilija Garbaliauskaitė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete baigusi magistro pakopos Teisės psichologijos studijas

„2011 metais baigiau psichologijos ir kriminologijos magistro studijas (taip tuomet buvo vadinama mūsų studijų programa) VU Filosofijos fakultete. Jau beveik 10 metų įgytas žinias taikau dirbdama įvairiose teisėsaugos institucijose, 7 metus – Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyboje. Studijos padėjo suprasti, o darbo patirtis tik sustiprino suvokimą, kokios svarbios ir reikalingos teisės psichologijos žinios smurto, nusikalstamo elgesio prevencijai, kaip plačiai jos gali būti taikomos ir kokioje tarpdisciplininėje komandoje galima dirbti efektyviai.“

Arūnė Mačiulienė, Tyrimų poligrafu specialistė ir psichologė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete baigusi magistro pakopos Teisės psichologijos studijas

„Šią magistro studijų programą pasirinkau tikslingai, nes domėjausi asocialaus elgesio psichologiniais aspektais, teisėsaugos pareigūnų darbo ypatumais, nusikaltimų aukų patirtimis teisminiuose procesuose, jų konsultavimu. Džiaugiuosi, jog turėjau galimybę ir patirtį tobulėti būtent šioje psichologijos srityje, derinti skirtingų disciplinų dalykus, mokytis bendradarbiauti su kitų sričių specialistais, kūrybiškai spręsti problemas, atnešti psichologijos mokslo naudą ten, kur to labai trūko. Baigusi šias studijas turėjau nuostabias galimybes gilinti savo žinias melo atpažinimo srityje, atlikti tyrimus poligrafu, konsultuoti teisėsaugos pareigūnus, dalintis psichologijos žiniomis ir teikti pagalbą. Vertinu šią nuostabią patirtį ir galimybes bei laisvę įgyvendinti naujas idėjas!“

Jurgita Garšvinskaitė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete baigusi magistro pakopos Sveikatos psichologijos studijas

„Programos dėstytojai linkę bendradarbiauti ir kurti santykį su būsimais kolegomis. Jų perteikiamas holistiškas, praktinis ir mokslu grįstas požiūris bei metodikos suteikė tvirtą pagrindą žengiant tolimesniu profesiniu keliu.“

Sigita Vičaitė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete baigusi magistro pakopos Sveikatos psichologijos studijas

„Studijos įkvėpė domėtis ir plėsti profesinę karjerą perspektyvioje, sveikatos psichologijos, srityje.“

Jevgenija Ešvovičiūtė, personalo vadovė, UAB „Office System“

„Baigusi organizacinės psichologijos magistrantūrą įgijau daug vertingų žinių ir praktinių įgūdžių, kuriuos taikau kasdien dirbdama žmogiškųjų išteklių srityje. Tai – atrankos, mokymai, darbuotojų motyvacija, konsultavimas. Studijos suteikė stiprų pagrindą ir supratimą apie organizacinio psichologo vaidmenį organizacijoje. Darbuotojų ir vadovų elgesį galiu paaiškinti ir atskleisti remdamasi žiniomis, įgytomis universitete, o tai padeda organizacijai keistis ir judėti link teigiamų pokyčių.

Savo karjerą pradėjau kaip personalo vadybininkė, po studijų laimėjau atranką ir išvykau stažuotis tarptautinės įmonės „ESET North America“ JAV personalo skyriuje pagal „Baltic American Freedom Foundation“ programą. Čia ne tik daug ko išmokau, bet ir pritaikiau turimas žinias bei supratau, kad Lietuvoje taikomi metodai ir darbo principai nenusileidžia naudojamiems pasaulio lygio kompanijose. Grįžusi jau antri metai dirbu personalo vadove UAB „Office System“. Šis darbas yra įdomus ir įtraukiantis iššūkis – turi gebėti būti tarpininku tarp darbuotojų ir vadovų, o organizacinės psichologijos magistrantūros studijos suteikia visus tam reikalingus įrankius.“

Mantas Tvarijonavičius, GoodPeople.lt bendraįkūrėjas ir konsultantas, Personalo valdymo profesionalų asociacijos valdybos narys, VU Verslo mokyklos partnerystės docentas, knygos „Kaip įgalinti?“ autorius

„Organizacinės psichologijos magistro studijas Vilniaus universitete baigiau 2005 metais. Turėjau norą psichologijos žinias taikyti versle, ir šios studijos atitiko mano lūkestį. Dar studijuodamas pradėjau dirbti vienoje personalo mokymų įmonėje. Galimybė paskaitose gautą teoriją pritaikyti praktikoje buvo bene didžiausia visų studijų vertė. Tai vėliau įkvėpė tęsti doktorantūros studijas.“

Milda Autukaitė, projektų vadovė, AB „Swedbank“

„Man organizacinė psichologija yra itin įdomi sritis, nes gyvenime šios žinios atveria itin plačias profesines galimybes. Organizaciniai psichologai turi būti ne tik puikūs psichologai, bet taip pat išmanyti, kaip veikia organizacijos, būti gerais lyderystės ekspertais, turi domėtis ir suprasti verslus, su kuriais dirba. Tuo sąrašas nesibaigia. Šią programą baigusieji neturėtų tikėtis monotoniškos ir ramios karjeros, nes ši sritis yra labai greitai besivystanti ir dinamiška. Besikeičiant rinkoms ir organizacijoms, organizaciniai psichologai turi rasti vis naujų atspalvių savo profesiniuose vaidmenyse. Atsiranda vis naujų žinių pritaikymo galimybių. Net ir pabaigus programą, tenka nuolat toliau mokytis.“

Gintalija Budraitytė, VUL Santaros klinikų ir emocinės sveikatos klinikos „Anima Psichologija“ medicinos psichologė

„Klinikinės psichologijos magistrantūros studijos padėjo įvairiapusiškai pasiruošti renkantis klinikinio darbo profesinį kelią. Šios studijos suteikė galimybę įgyti daug teorinių ir praktinių profesinių žinių dirbant tiek su suaugusiais, tiek su vaikais. Dveji intensyvūs klinikinės psichologijos magistrantūros studijų metai Vilniaus universitete tikrai vertas pasirinkimas tiems, kurie siekia gilių profesinių žinių, asmeninio augimo ir prasmingo bei kryptingo darbo su būsimais klientais.“

Karolis Misius, medicinos psichologas VšĮ Karoliniškių poliklinikoje

„Vertinu ir džiaugiuosi, kad ši programa suteikė galimybę giliai pažinti žmogų įvairiais jo raidos etapais – dirbant tiek su vaikais ir paaugliais, tiek su suaugusiais. Didelę studijų vertę kūrė aukštos kompetencijos dėstytojai, gebantys akademines žinias susieti su realia klinikine patirtimi, bei motyvuoti bendraminčiai kursiokai, su kuriais vyko nuolatinis profesinis dialogas ir augimas. Baigus studijas jaučiausi pasirengęs pradėti darbą sveikatos priežiūros įstaigoje medicinos psichologu. Šią programą rekomenduoju tiems studentams, kurie nori giliau suprasti žmogų, jo vidinį pasaulį ir žengti šiuo dinamišku profesiniu keliu.“

Uldė Sirtautė, psichologė Tarptautinėje Amerikos mokykloje Vilniuje, privačiai dirbanti psichologė

„Edukacinės psichologijos magistrantūrą (tuo metu ji taip vadinosi) baigiau 2012 metais. Šiuo metu dirbu Tarptautinėje Amerikos mokykloje Vilniuje psichologe ir užsiimu privačia praktika su vaikais, paaugliais ir šeimomis. Magistro studijos išmokė būti lanksčiai dirbant skirtingose mokyklose bei bendraujant su daug šeimų ir vaikų. Jos taip pat davė drąsos nebijoti plataus edukacinio psichologo darbo spektro: konsultavimo, vertinimo, pamokų ir seminarų vedimo, apklausų, metodinės medžiagos rengimo, meditavimo prieš didelę auditoriją ir plastelininių medžių lipdymo kartu su mokytojais. Jaučiuosi, kad mano darbe labai daug gyvybės ir judesio!“

Violeta Pilipuitienė, VšĮ „Vaiko psichologinės pagalbos centras“ steigėja

„Esu Edukacinės ir vaiko psichologijos magistrantūros programos absolventė. Po studijų įsteigiau VšĮ „Vaiko psichologinės pagalbos centras“, kuriame vaikų raidos specialistai teikia kompleksinę pagalbą vaikams, kurie patiria sunkumų mokydamiesi, susiduria su sudėtingomis gyvenimiškomis situacijomis, kuriuos ilgą laiką kankina nerimas, įvairios baimės, liūdesys.
Magistratūros metu įgijau žinių apie vaiko raidą ir psichopotalogija, apie šeimos struktūrą ir jos dinamiką, apie psichologinį įvertinimą, apie raidos specialistų bendradarbiavimą. Studijos suteikė ne tik žinių, bet ir žinojimą, kad tai ko aš išmokau yra reikalinga. Ir tai tiesa!“

Gintarė Šabūnienė, Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė

„Edukacinės ir vaiko psichologijos magistro studijose praplėčiau savo žinias apie vaikų raidą, emocijas ir elgesio ypatumus, vaikų mokymosi ypatybes ir kt. Čia ugdžiau savo įgūdžius atpažinti ne tik vaiko sunkumus, bet ir galias, jautriai atliepti poreikius. Žinių visada norisi vis daugiau, tačiau yra daug lengviau tobulintis ir gilinti savo žinias, kai turi tvirtą pamatą, nuo kurio gali atsispirti. Vienareikšmiškai svarbiausia, ką gavau šiose studijose – tai patikimo vaikų ir paauglių psichologinio įvertinimo įrankius, t.y. įgūdžius kokybiškai naudoti Lietuvoje standartizuotus ir adaptuotus psichologinio vertinimo instrumentus, o šie įgūdžiai labai vertingi tiek ieškantis darbo, tiek jau dirbant. Ne ką mažiau svarbūs - įgauti psichologinio konsultavimo pagrindai, kuriuos turėjau galimybę stiprinti profesinės praktikos metu. Taip pat ir įgūdžiai pažvelgti plačiau ir matyti bendruomenei aktualias psichologines temas, t.y. vykdyti tyrimus, analizuoti gautus rezultatus ir atsižvelgiant į juos rengti rekomendacijas, šviečiamąsias veiklas, prevencines ar intervencines priemones arba parinkti ir pritaikyti jau sudarytas programas. Tai tik dalis įgūdžių, kurie ryškiausiai atsispindi galvojant apie studijų naudą. Kiek ir ko pasiimsime iš mokymosi universitete – didžiąja dalimi priklauso tik nuo mūsų pačių. Nereikėtų pamiršti, kad čia taip pat nuolat mokiausi ir stiprinau savo įgūdžius planuoti laiką, prioretizuoti darbus, suklydus – nepasiduoti, o ieškoti sprendimų.“

Giedrė Syvertsen, dirba vaikų ir paauglių psichiatrinėje poliklinikoje Norvegijoje

„Pastaruosius penkerius metus darbuojuosi vaikų ir paauglių psichiatrinėje poliklinikoje viename Norvegijos miestelyje. Poliklinika užsiima vaikų ir paauglių tyrimu, diagnostika bei gydymu. Dirbame su įvairių sunkumų turinčiais vaikais bei jų artimiausia aplinka, tėvais ir mokymo įstaigomis. Savo darbe nuolat naudoju žinias, įgytas Edukacinės psichologijos magistrantūros studijų metu. Ši programa man davė tvirtą pagrindą po kojomis, nes išmokti dalykai buvo lengvai pritaikomi praktikoje.“

Irina Mikėnienė, Meridiano licėjaus ir Kompleksinės pagalbos šeimoms projekto psichologė

„Edukacinės psichologijos magistro studijas užbaigiau 2013 m. Dabar esu VIMS – International Meridian School psichologė bei Kompleksinės pagalbos šeimoms projekto psichologė. Šios magistro studijos buvo labai kryptingos ir orientuotos į realias žinias bei įgūdžius, kurių reikės dirbant, itin daug pasitikėjimo savimi suteikė aktyvi praktika mokykloje. Pabaigus studijas iš karto pradėjau darbą gimnazijoje, jausdama tvirtą pagrindą po kojomis. Žinoma, tai buvo tik startas profesinei karjerai, mat renkantis šią sritį, svarbu priimti ir mokymosi visą gyvenimą stilių. O darbas švietimo įstaigoje yra labai dinamiškas: darbe reikia tikslumo, kantrybės, susikaupimo atliekant įvertinimus, tyrimus, jautrumo ir išminties konsultuojant, kūrybiškumo ir energijos organizuojant įvairias prevencines veiklas, renginius.“

Edita Babkovskienė

„Rinkdamasi Edukacinės ir vaiko psichologijos magistro studijas tikėjausi, kad čia gausiu plačių žinių apie vaiko raidą, emocijų, elgesio ir mokymosi ypatumus. Ir šie mano lūkesčiai išsipildė su kaupu! Ypatingai vertinu tai, kad mokėmės matyti vaiko patiriamus sunkumus ir ieškoti jų sprendimo, atsižvelgdami į kontekstą: vaiko stiprybes, šeimą, mokyklos ir bendruomenės teikiamas paslaugas. Šiose studijose sukuriama daug galimybių stiprinti praktinius konsultavimo, vertinimo, prevencinių programų kūrimo įgūdžius. Taip pat man svarbu, kad išmokau taikyti patikimus, standartizuotus, Lietuvoje adaptuotus įvertinimo įrankius. Po studijų jaučiuosi turinti tvirtą pagrindą dirbti ir toliau tobulintis pagalbos vaikams ir paaugliams srityje.“

Justina Garbauskaitė - Jakimovska, Neformalaus ugdymo ekspertė, Europos jaunimo tyrėjų tinklo narė (the Pool of European Youth Researchers (PEYR))

„Esu Edukologijos magistro programos absolventė. Į ugdymo sritį pasukau gana netikėtai, nors, kai dabar galvoju, tai mokyklą žaisdavau dažnai. Visgi formalusis švietimas džiaugsmo nekėlė, todėl ir gyvenimo sieti su tuo neplanavau. Viskas apsivertė, kai susipažinau su neformaliojo ugdymo lauku. Tada pradėjau ieškoti galimybių mokytis apie ugdymą daugiau ir rimčiau, norėjau suprasti, kaip ten ta mokymosi magija įvyksta. Čia pasirodė, kad man puikiai tiktų edukologijos magistro studijos, kurių aprašyme buvo parašyta, kad jas baigusi galėsiu dirbti formaliojo ir neformaliojo ugdymo institucijose. Taigi ir formaliojo, ir neformaliojo ugdymo institucijose ir dirbu jau apie 10 metų. Iš studijų labiausiai įsiminė ugdymo filosofija ir teorijų, aiškinančių ugdymo problemas, analizė, išsamios diskusijos, padėjusios suprasti, kad ten, kur vyksta ugdymas, vyksta dar daugybė kitų matomų ir paslėptų procesų, kurie nulemia ne tik asmens, bet ir visuomenės raidą. Šiandien džiaugiuosi, kad galiu organizuoti ugdymo procesą, jį vertinti, tobulinti ir turiu pakankamai ekspertinių žinių, kad galėčiau savo poziciją argumentuotai pagrįsti.“

Jogaila Vaitekaitis

„Rinkdamasis edukologijos studijas Vilniaus universitete siekiau pagilinti savo praktinėje mokytojo veikloje taikomas žinias. Galiu teigti, kad magistrantūros studijos man atskleidė daug kompleksiškesnį švietimo vaizdinį nei tik efektyvios mokymo(si) metodologijos. Magistro programoje įgautas švietimo politikos bei švietimo filosofinių paradigmų supratimas įgalino kelti fundamentalesnius švietimo vaidmens individo bei visuomenės raidoje klausimus. Šias kompetencijas sėkmingai taikau praktiniame darbe su mokiniais, tarptautinėse nevyriausybinių organizacijų veiklose kaip Darnaus vystymosi švietimo ekspertas bei tiriamojoje veikloje kaip jaunesnysis mokslininkas Vilniaus universiteto mokslininkų grupėse.“

Monika Orechova, VU Edukologijos doktorantė

„Edukologijos magistro studijos suteikė galimybę į profesinį lauką, kuriame dirbau, pasižiūrėti gilesniu tyrėjo žvilgsniu. Studijos leido ne tik įsigilinti į jau pažįstamus klausimus, bet ir dar geriau suvokti švietimo lauko plotį ir tai, kaip svarbu su švietimu susijusias problemas vertinti ir spręsti holistiškai, ieškant ilgalaikių sprendimų ir į juos įtraukiant visus švietimo proceso dalininkus, ypač tuos, kurie su švietimu susiduria tiesiogiai: studentus, dėstytojus, mokytojus ir mokinius.

Baigusi studijas dirbau Vilniaus universiteto Orientalistikos centro (dabar - Azijos ir transkultūrinių studijų institutas) direktoriaus pavaduotoja. Šiuo metu studijuoju VU Edukologijos doktorantūroje.“

Sandra Kairė

„Apie edukologijos magistrantūros studijas pradėjau galvoti dar bakalauro studijų pabaigoje pradėjusi aktyviai veikti neformaliojo ugdymo srityje. Tapusi Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros mokymų vadovų neformaliojo ugdymo srityje tinklo nare tvirtai žinojau, kad turiu stiprinti savo turimas teorines ir praktines kompetencijas. O pasirinkti edukologijos magistrantūros studijas Vilniaus universitete mane paskatino galimybė rinktis specializaciją, kurios siūlomi dalykai ir leido tai padaryti.

Bendrosios edukologijos (šiuo metu Švietimo kultūros) specializacija man padėjo geriau suprasti ugdymo organizavimo procesus, leido visapusiškai gilintis į tarpultūriškumo, įvairovės aspektus udymo srityje, kurie ypatingai svarbūs dirbant su daugiakultūrėmis jaunuolių grupėmis, bei paskatino į ugdymą pažvelgti iš tyrėjo perspektyvos. Galiausiai tai paskatino svarstymus apie mokslinę veiklą ir baigusi magistrantūros studijas nusprendžiau stoti į edukologijos doktorantūros studijas ir gilintis į tarpkultūrinį mokymąsi.

Kuo mane labiausiai žavėjo VU edukologijos magistro studijos? Tuo, kad suteikė plataus spektro žinias ir įgūdžius ugdymo kontekste, padėjo suprasti vykstančius globalius ir lokalius procesus švietime, formavo mane ne tik kaip ugdymo praktikę ir ugdymo specialistę, bet ir tyrėją. Studijų metu įgytas žinias ir įgūdžius galėjau pritaikyti ne tik dirbant neformaliojo ugdymo srityje, bet ir dalyvaujant „Kurk Lietuvai“ programoje.“