Apie programą
Studijų sritis: Humanitariniai mokslai
Studijų kryptis: Religijos studijos
Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis: Humanitarinių mokslų magistras
Religijos studijų magistrantūros programa skirta tarpdisciplininiu bei tarpkonfesiniu pagrindu rengti aukštos kvalifikacijos religijos mokslų specialistus. Religijos studijų programos pagrindiniai uždaviniai:
- suteikti profesinių žinių religijotyros, religijų istorijos, religijos filosofijos, teologijos, biblistikos, religijos bei kultūros sąveikos srityse; formuoti rengiamų specialistų kompetenciją analizuoti religijos vietą kultūroje, visuomenėje bei valstybėje;
- ugdyti intelektualias asmenybes, kurios būtų atviros religinei tradicijai;
- sudaryti galimybę gabesniems studentams atlikti mokslinius tyrimus religijos srityje bei tęsti studijas doktorantūroje.
Religijos studijų magistro programa yra vienintelė Lietuvoje magistro studijų programa, kurioje įtampa tarp modernios kultūros raidos sekularizacinių tendencijų ir pastangų įsisąmoninti katalikybės pagrindu susiformavusios kultūros tęstinumą reflektuojama filosofijos, teologijos ir religijotyros požiūriais. Programos savitumą lemia VU vykdomi moksliniai tyrimai, orientuoti į religijos fenomeno šiuolaikinę filosofinę analizę.
Religijos studijų magistrai pasirengia tęsti studijas doktorantūroje bei dirbti mokslo tiriamąjį ir analitinį darbą tiek akademinėse institucijose, tiek ir įvairiose viešojo gyvenimo sferose.
Studijų programos komiteto pirmininkė prof. habil. dr. (hp) Rita Šerpytytė.
Studijų programos aprašas ir planas skelbiami Vilniaus universiteto studijų programų kataloge.
Mokymosi ypatumai
Religijos studijų trukmė: 2 metai
Studijų apimtis: 120 kreditų
Studijų forma: nuolatinė
Religijos studijų magistrantūra yra plečiamojo tipo tarpdalykinės studijos, jungiančios filosofijos, teologijos ir religijotyros mokslus. Studijų turinys grindžiamas žiniomis ir įgūdžiais, įgytais pirmosios pakopos universitetinėse studijose, tačiau šios žinios ir įgūdžiai yra esmingai plečiami. Tai suteikia studijuojantiesiems galimybę pažinti religijos fenomenus, juos analizuoti bei suprasti iš nekonfesinių pozicijų. Teologijos ir religijotyros disciplinų studijos suteikia išsamias žinias apie įvairius religijos aspektus, o studijuojant religijos filosofijos disciplinas formuojamas platesnis kontekstas, ugdomas paradigminis mąstymas ir savirefleksija.
Studijų metu dėstomi dalykai: Religijos filosofija, Dogmų istorija ir sistematika, Religijų istorija, Žydų minties istorija, Dialogo filosofija, Šiuolaikinės religijos filosofijos problemos: nihilizmas ir sekuliarizacija, Naujieji religiniai judėjimai, Prievarta ir religija, Religija ir kinas, Religija ir menas: sekuliarizacijos perspektyva, Medijos ir postsekuliarizacija ir kiti privalomieji bei pasirenkamieji dalykai.
Privalomieji dalykai sudaro 90 kr., o pasirenkamieji dalykai – 30 kr.
Studijų metodai: paskaitos, diskusijos seminaruose, pranešimai, oponavimas, konsultacijos (elektroninės, žodinės), individualusis konsultavimas.
Vertinimo metodai: pagrindinis studijų rezultatų vertinimo būdas yra egzaminas. Kai kurie studijų dalykai gali būti įvertinti įskaita. Egzaminai ir įskaitos vyksta raštu arba raštu ir žodžiu. Studentų žinios per egzaminus vertinamos nuo 1 (labai blogai) iki 10 (puikiai) balų, o per įskaitas – įskaityta arba neįskaityta.
Studijų programos aprašas ir planas.
Privalumai
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Religijos studijų studentai turi šias papildomas galimybes:
Dalinės studijos ir praktika užsienyje
Studentai turi galimybę laimėti Europos Sąjungos skiriamą stipendiją ir išvykti dalinėms studijoms ir/ar praktikai užsienyje.
Kiekvienoje studijų pakopoje mobilumo veiklose – dalinėse studijose arba praktikoje užsienyje studentai gali praleisti iki 12 mėn. Absolventai taip pat turi galimybę atlikti praktiką įmonėse tais atvejais, kai praeina atranką paskutiniaisiais studijų metais, o išvyksta praktikai per pirmuosius metus po studijų baigimo.
Fakultetas turi daugiau negu 60 bendradarbiavimo sutarčių su įvairiais Europos universitetais – populiariausi jų: Umea, Ciūricho, Liuveno, Saragosos, Barselonos, Tartu, Rostoko, Čarlso ir kt.
Taip pat populiarėja dvišalių sutarčių pagrindu vykstantys mainai, kurie suteikia galimybę studijuoti Amerikoje, Australijoje, Brazilijoje, Kanadoje, Japonijoje, Korėjoje, Kinijoje, Rusijoje, Singapūre, Tailande, Taivane ir kt.
Norite sužinoti daugiau? Informacijos ieškokite fakulteto tinklalapio skyrelyje TARPTAUTINIAI RYŠIAI.
Prieiga prie Vilniaus universiteto ir Filosofijos fakulteto infrastruktūros
Studentai gali naudotis Universiteto ir Filosofijos fakulteto infrastruktūra:
VU Filosofijos fakulteto mokslinių tyrimų įranga;
Integruotais mokslo, studijų ir verslo centrais;
Laboratorijomis ir jose turima įranga;
Mokslinių duomenų bazėmis;
Kompiuterių klasėmis ir kt.
Dalyvauti Filosofijos studentų mokslinės draugijos veikloje
Vilniaus universiteto Filosofijos studentų mokslinė draugija (VU FSMD) – akademinė organizacija, vienijanti filosofijos fakulteto studentus, besidominčius moksline veikla.
VU FSMD Misija:
- puoselėti VU FSF bendruomenę, laisvą akademinę diskusiją; skatinti domėjimąsi filosofija ir moksline veikla.
- skatinti studentų mokslines veiklas; gilinti studentų žinias filosofijos srityje; plėtoti VU FSF dėstytojų ir studentų bei studentų tarpusavio dialogą; kurti palankią aplinką išminties meilei, mokslo ir švietimo raidos skatinimui; plėtoti tarpinstitucinį ir tarptautinį akademinį studentų bendravimą; populiarinti filosofiją Lietuvos visuomenėje.
Įgyvendindama šiuos tikslus VU FSMD užsiima šia veikla:
- organizuoja mokslinius seminarus, konferencijas, debatus, disputus ir kitus su moksline veikla susijusius renginius; skatina pozityvias studentų iniciatyvas; rengti ir įgyvendinti mokslinius projektus; skatina akademinei bendruomenei, visuomenei ir valstybei naudingą studentų mokslinę veiklą; siekia kurti palankią aplinką studentų mokslinei veiklai.
Dalyvauti Vilniaus universiteto Studentų atstovybės Filosofijos fakultete veikloje
Vilniaus universiteto Studentų atstovybė Filosofijos fakultete (VU SA Filosofijos fakultete) yra vienas iš VU Studentų atstovybės padalinių, kuris veikia tam, kad:
• Atstovautų Vilniaus Universiteto Filosofijos fakulteto studentus Universiteto valdymo organuose;
• Išklausytų studentų problemas ir padėtų rasti sprendimo būdus;
• Tobulintų studijų procesą;
• Konsultuotų ir atsakytų į visus rūpimus socialinius ir akademinius klausimus;
• Organizuotų renginius, apjungiančius visus VU Filosofijos fakulteto bendruomenės narius;
• Informuotų tam, kad visos naujienos studentus pasiektų laiku.
Užsiimti menine saviugda
Norėdamas užsiimti menine saviugda, junkis prie Vilniaus universiteto meninių kolektyvų:
• Teatro trupė „Minimum“
• Kinetinė teatro trupė
• Pučiamųjų orkestras „Oktava“
• Kamerinis orkestras
• Liaudies muzikos ansamblis „Jaunimėlis“
• Folkloro ansamblis „Ratilio“
• Dainų ir šokių ansamblis
• Merginų choras „Virgo“
• Akademinis mišrus choras „Gaudeamus“
• Mišrus choras „Pro musica“
Užsiimti fiziniu lavinimusi
Norėdamas užsiimti fiziniu lavinimusi, dalyvauk šiose Vilniaus universiteto Sveikatos ir sporto centro veiklose:
• Bendrieji kūno kultūros užsiėmimai
• Įvairių sporto šakų treniruotės
• Savarankiškos pratybos
• Tarpfakultetinės Rektoriaus taurės varžybos
• Dalyvavimas VU rinktinės čempionatuose
Dalyvauti VU Žygeivių klubo veiklose
Vilniaus universiteto žygeivių klubas (VUŽK) yra nepelno organizacija, burianti aktyvų poilsį ir keliones mėgstančius VU studentus. Kiekvieną savaitgalį klubas organizuoja žygius pėsčiomis, dviračiais, baidarėmis, slidėmis (priklausomai nuo sezono). Keliaujama po gražiausias ir įdomiausias Lietuvos vietas. Žiemą dažniausiai nakvojama kaimo sodybose, vasarą – palapinėse. Žygeiviai ne tik ištvermingi keliautojai, bet ir geri dainininkai, smarkūs šokėjai, draugiški ir smagūs žmonės, tad dažniausiai po žygio prie laužo vakaronė ir linksmybės tęsiasi iki paryčių. Klubo nariai kartu švenčia Kalėdas, Naujuosius metus, Užgavėnes, Rasas ir kitas šventes.
Dalyvauti VU Kendo klubo veiklose
Vilniaus Universiteto kendo klubas įkurtas 2008 m. keleto VU studentų, siekiančių populiarinti kendo – japonų kardo meno – discipliną, kuria susižavėjo bei iki tol aktyviai praktikavo kelerius metus. Tarptautiniuose seminaruose bei varžybose sutinkant kitų universitetų klubų atstovus kilo idėja skatinti ir Lietuvos studentų įsitraukimą į neretam iš jų nepažįstamą, iš pirmo žvilgsnio gal net kiek keistą, japoniško kovos meno pasaulį.
Kendo – japonų kardo menas – už tekančios saulės šalies ribų žinomas kaip japoniškas fechtavimas.
Poilsiauti prie jūros
Vilniaus universiteto studentai turi galimybę poilsiauti prie Baltijos jūros:
- VU poilsio namuose Pervalkoje (Neringa);
- Palangoje įsikūrusiuose Vilniaus Universiteto „Romuvos“ konferencijų, seminarų ir poilsio namuose.
Perspektyvos
RELIGIJOS STUDIJŲ MAGISTRAS GEBA:
- taikyti tarpdisciplininius tyrimo metodus atliekant fundamentalius religijos srities tyrimus;
- integruoti religijos mokslų tyrinėjimo rezultatus į platesnį žinijos kontekstą;
- rasti ir analizuoti tyrimui būtiną informaciją, įvertinti jos tinkamumą ir vertę bei restruktūruoti ją naujos situacijos kontekste;
- kūrybiškai taikyti religijos filosofijos, teologijos bei religijotyros žinias, parinkti tyrimo metodus, naudojamus vystant ir interpretuojant religijos mokslų žinias;
- analizuoti religinius diskursus bei literatūrinių, meninių, politinių, socialinių, žiniasklaidos etc. diskursų religinius aspektus;
- atpažinti religinio pobūdžio problemas bei konfliktus kultūroje, visuomenėje bei valstybėje ir matyti jų sprendimo perspektyvą;
- aptikti sąlyčio taškus tarp krikščioniškosios ir sekuliarios kultūrų bei teoriškai juos įprasminti;
- nustatyti įvairių valstybinių bei visuomeninių institucijų kompetenciją, sprendžiant su religija susijusius klausimus;
- įvertinti viešųjų ryšių strategiją bei taktiką religijos atžvilgiu;
- palaikyti tarpreliginį bei tarpkultūrinį bendravimą ir dialogą.
RELIGIJOS STUDIJŲ MAGISTRAS GALI:
- tęsti studijas doktorantūros pakopoje įvairiose humanitarinių ir socialinių mokslų srityse (filosofijos, kultūrologijos, edukologijos, sociologijos, komunikacijos).
- siekti profesinės karjeros kaip mokslininkas, aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų dėstytojas, mokytojas, žurnalistas, valstybinių ir visuomeninių įstaigų darbuotojas, komunikacijų etikos specialistas, tarpdisciplininių ryšių tarpininkas, sprendžiantis ir teorinius, ir praktinio pobūdžio klausimus.
Priėmimo informacija
Kas gali studijuoti religijos studijų magistrantūroje?
Į religijos studijų magistrantūros programą gali stoti visi asmenys, baigę bet kurios studijų programos universitetines bakalauro studijas ir išklausę keturis dalykus (20 kreditų), galimus priskirti filosofijos bei religijos ir kultūros sąveikos disciplinoms. Konkursinis balas formuojamas iš šių dalykų įvertinimų ir diplomo priedėlio svertinio vidurkio.
Įstojusieji ir turintys mažiau nei 4 disciplinas (20 kreditų), galimas priskirti filosofijos bei religijos ir kultūros sritims, per pirmuosius magistro studijų metus turės papildomai išklausyti trūkstamas disciplinas ir surinkti trūkstamus kreditus.
Kilus klausimams dėl užskaitomų filosofijos bei religijos ir kultūros sąveikos disciplinoms priskiriamų dalykų, kreiptis į Danutę Bacevičiūtę el. paštu:
Visą informaciją apie priėmimo taisykles, reikalingų dokumentų sąrašą, stojamąją studijų įmoką ir kt. rasite VU puslapyje Stojantiesiems.