Konferencijos vieta ir laikas: 2025 m. rugsėjo 26 d. (penktadienis), VU Filosofijos fakultetas, 201 aud., Universiteto g. 9/1., Vilnius.
Akademikas prof. dr. Evaldas Nekrašas gimė 1945 m. gegužės 29 d. Ukmergėje. 1962 m. baigęs Ukmergės 2-ąją vidurinę mokyklą įstojo į tuometinį Kauno politechnikos institutą, kurio Vilniaus filiale studijavo radioelektroniką. 1962 m. taip pat buvo pakviestas studijuoti Vilniaus universitete Matematikos fakultete, kurį baigė 1967 m.
Baigęs studijas buvo paskirtas dirbti asistentu VU Filosofijos katedroje. Toje pačioje katedroje 1971 m. baigė aspirantūros studijas, apgindamas mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją „Tikimybės empirinė interpretacija“. Dirbo VU Filosofijos katedros vyresniuoju dėstytoju, docentu, vyresniuoju mokslo darbuotoju, profesoriumi. 1983 m. apgynė filosofijos mokslų daktaro (dabar – habilituoto daktaro) disertaciją „Tikimybės ir indukcijos problema loginio empirizmo filosofijoje“. 1986 m. Evaldui Nekrašui suteiktas profesoriaus vardas. 1988 m. profesorius tapo Filosofijos katedros vedėju ir dirbo juo iki 2003 m.
Tęsdamas profesoriaus ir vedėjo darbą VU Filosofijos fakulteto Filosofijos katedroje, nuo 1992 m. ėjo profesoriaus pareigas naujai įsteigtame VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. 2003 m. šiame institute įsteigus katedras perėjo dirbti į TSPMI Tarptautinių studijų katedros vedėju ir dirbo ten iki 2013 m.
Stažavo ir tobulinosi daugelyje užsienio mokslo centrų – Varšuvos universitete (1977-1978), J.W. Goethe‘s universitete Frankfurte prie Maino (1986-1987), Švedijos tarptautinių reikalų institute (1992-1993), Harvardo universitete (1995-1996 su prestižine Fulbright stipendija), kaip kviestinis profesorius dėstė Zalcburgo universitete (1998). Skaitė paskaitas ir pranešimus Stokholme, Geteborge, Helsinkyje, Kopenhagoje, Taline, Varšuvoje, Krokuvoje, Berlyne, Paryžiuje, Vašingtone, Jeruzalėje, Jerevane, Tokijuje ir kt.
Buvo aktyvus ir kitose akademinės ir visuomeninės veiklos srityse: dirbo VU Sociologijos laboratorijos moksliniu bendradarbiu ir grupės vadovu (1982-1985). Lietuvos mokslo tarybos nariu (1991-1995), Seimo Užsienio reikalų komiteto patarėju (1992-1993), LR Užsienio reikalų ministerijos konsultantu (1997-1999), Atviros visuomenės kolegijos tutoriumi (1996-2003). 1988-2013 m. buvo Lietuvos filosofų draugijos pirmininku, 1989 -2013 m. VU Senato nariu.
Parengė ir paskelbė keturias mokslo monografijas, filosofijos vadovėlį studentams bei daugiau nei 100 mokslo straipsnių ir kitų publikacijų filosofijos istorijos, mokslo filosofijos, politinės filosofijos ir tarptautinės politikos klausimais, taip pat reikšmingų filosofijos tekstų vertimų.
Dalyvavo ir Lietuvos mokslų akademijos veikloje (1991-1994 – narys ekspertas, 1994-2011 – narys korespondentas, 2011-2020 tikrasis narys, nuo 2020 – narys emeritas).
2003 m. apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.