International conference "The Normative Dimension"

On 19-20 of June, 2025, the Faculty of Philosophy of Vilnius University will host the international conference The Normative Dimension.

The conference is devoted to clarifying the nature of normativity in core areas of theoretical and practical philosophy, such as philosophy of language, philosophy of action, ethics, and epistemology. The questions to be addressed include (but are not limited) to:

Does linguistic meaning have an essentially normative dimension? Is language governed by rules? Can there be linguistic normativity without rules?
What place do norms occupy in a morality or moral outlook? What is the relationship between norms and values? Can culpability be defined in terms of norms?
Does knowledge or justification depend on norms? What are epistemic norms? Can they be defined instrumentally?
What is the relation between norms and reasons for action? Are action explanations inherently normative? Is normativity a stumbling block for naturalism?

Keynote speakers

Maria Alvarez (King’s College London)
Hans-Johann Glock (University of Zurich)
John Hyman (University College London)
Indrek Reiland (University of Vienna)

Conference programme

https://bit.ly/43AcJPP

Conference Venue

Faculty of Philosophy, Vilnius University, Universiteto street 9, Vilnius, Lithuania.

Organizers

Mindaugas Gilaitis (Vilnius University), Živilė Pabijutaitė (Vilnius University), Paulius Rimkevičius (Vilnius University).

Filosofijos instituto doktorantų seminaras

2025 m. birželio 18 d. 15:00 val. kviečiame į Filosofijos instituto doktorantų seminarą. Seminaras vyks 307 aud.

Kontinentinės filosofijos ir religijos studijų katedros doktorantė Rūta Simutytė skaitys pranešimą „Ugdanti terpė pagal Dewey ir Canguilhemą“. Pranešimo santrauka. Komentuos prof. dr. Kristupas Sabolius.

Kontinentinės filosofijos ir religijos studijų katedros doktorantas Domas Junelis skaitys pranešimą „Save mąstanti materija: idealizmas, dogmatizmas, ar trečiasis kelias?“. Pranešimo santrauka. Komentuos doc. dr. Danutė Bacevičiūtė.

Kontinentinės filosofijos ir religijos studijų katedros doktorantas Rokas Vaičiulis skaitys pranešimą „Nuo veiksnumo prie veikmės: agentiškumo kaip ontologinės sąvokos prielaidos šiuolaikinio realizmo filosofijoje“. Pranešimo santrauka. Komentuos doc. dr. Vaiva Daraškevičiūtė

Jono Pauliaus II popiežiškojo universiteto prof. Teresos Obolevitch paskaitos

VU Filosofijos fakultete 2025 06 16–17 paskaitas skaitys Jono Pauliaus II popiežiškojo universiteto profesorė sesuo habil. dr. Teresa Obolevitch. Paskaitos bus skaitomos anglų k.

Birželio 16 d. 13.00–15.00 208 aud. „Neopatristikos filosofija – bendras įvadas. Georgijus Florovskis ir ekumeninis judėjimas“.

Birželio 17 d. 11.00–12.30 208 aud. „Myrrha Lot-Borodine: Teozės samprata ir jos recepcija Vakaruose. Neopatristika ir Nouvelle Theologie“.

Pirmojoje paskaitoje bus pristatyta neopatristinės sintezės programa – XX amžiuje Georgijaus Florovskio ir jo pasekėjų plėtotas patristikos atnaujinimas. Antrojoje paskaitoje bus pristatyta vienos pirmųjų ortodoksų moterų teologių Myrrha’os Lot-Borodine, parašiusios knygą, skirtą teozei Bažnyčios Tėvų teologijoje, veikla. Šią knygą Lot-Borodine parašė įtakojama Florovskio minties, tačiau ir pati stipriai įtakojo jo intelektualinį kelią. Paskaitoje bus kalbama apie neopatristikos ekumeninį horizontą ir perspektyvas.

Sesuo prof. dr. habil. Teresa Obolevitch yra knygų Nuo onomatodoksijos iki estetikos. Aleksiejaus Losevo simbolio samprata (Od onomatodoksji do estetyki. Aleksego Łosiewa koncepcja symbolu. Studium historyczno-filozoficzne, Krakow: Wydawnictwo WAM, 2011), Rusų religinė filosofija (La philosophie religieuse russe, Paris: Cerf 2014.), Tikėjimas ir mokslas rusų religinėje mintyje (Faith and Science in Russian Religious Thought, Oxford: Oxford University Press 2019), „Krikščionybę priėmęs žydas”. Apie Semiono Franko filosofiją („Żyd, który przyjął chrześcijaństwo”. Wokół filozofii Siemiona Franka, Zielona Góra: Oficyna Wydawnicza Uniwersytetu Zielonogórskiego 2021.), Rytų krikščionybės tradicija modernioje rusiškoje mintyje ir anapus jos (The Eastern Christian Tradition in Modern Russian Thought and Beyond, Leiden: Brill 2022) autorė bei daugybės knygų sudarytoja. 2025 m. kaip kviestinė redaktorė sudarė žurnalo Studies in East European Thought (Springer) numerį 77 (1), skirtą neopatristikos filosofijos istoriniam ir sisteminiam tyrimui.

Filosofijos instituto doktorantų seminaras

2025 m. birželio 4 d. 15:00 val. kviečiame į Filosofijos instituto doktorantų seminarą. Seminaras vyks 307 aud.

Filosofijos istorijos ir analitinės filosofijos katedros doktorantas Gedvydas Skikas skaitys pranešimą „Pozityvi trečiojo žmogaus argumento interpretacija“. Pranešimo santrauka. Komentuos doc. dr. Vilius Bartninkas.

Kontinentinės filosofijos ir religijos studijų katedros doktorantė Milda Ramanauskaitė-Vildė skaitys pranešimą „Gyvenimo forma kaip religinė patirtis“. Pranešimo santrauka. Komentuos asist. dr. Renata Bikauskaitė.

Helsinkio universiteto dr. Kalle Puolakka vieša paskaita

2025 m. gegužės 21 d. 17 val. kviečiame į dr. Kalle Puolakka (University of Helsinki) viešą paskaitą “The Epistemically Virtuous Author”.

Paskaita vyks anglų kalba be vertimo Filosofijos fakulteto 209 aud.

Apie paskaitą:

Ever since Plato and Aristotle, philosophers have shown a continuing interest in the question of whether literature can be a source of knowledge and understanding. Contemporary philosophers known as literary cognitivists have defended the epistemic value of literature and have developed various views on how the cognitive content of literature can be understood, i.e., what sort of knowledge and understanding literature provides. This paper presents some of these ways, but it also identifies a particular deficiency in the current discussion. Where does literature derive the great cognitive and epistemic significance literary cognitivists have attributed to it? Why should readers form any sorts of beliefs, conceptions, perspectives or emotional stances based on literary works? I argue that a promising answer might lie in the epistemic virtues exemplified by authors’ creative work and the literary works they lead to.

Filosofijos instituto doktorantų seminaras

2025 m. gegužės 21 d. 15:00 val. kviečiame į Filosofijos instituto doktorantų seminarą. Seminaras vyks 307 aud.

Filosofijos istorijos ir analitinės filosofijos katedros doktorantė Kristijona Čerapaitė skaitys pranešimą „Anapus logikos: Leibnizo characteristica universalis kaip mąstymo technologija“. Pranešimo santrauka. Komentuos doc. dr. Živilė Pabijutaitė.

Filosofijos istorijos ir analitinės filosofijos katedros doktorantė Bartė Kuolytė skaitys pranešimą „Už biomedicininį kliedesių supratimą“. Pranešimo santrauka. Komentuos prof. dr. Naglis Kardelis.

Filosofijos instituto doktorantų seminaras

2025 m. gegužės 14 d. 17:00 val. kviečiame į Filosofijos instituto doktorantų seminarą. Seminaras vyks 307 aud.

Kontinentinės filosofijos ir religijos studijų katedros doktorantas Dominykas Barusevičius skaitys pranešimą „Reliacinės atminties sąvoka kaip archeologijos filosofijos problema“. Pranešimo santrauka. Komentuos doc. dr. Arūnas Mickevičius.

Tartu universiteto dr. Uku Tooming viešos paskaitos

2025 m. gegužės 7-8 d. kviečiame į dr. Uku Tooming (University of Tartu) viešas paskaitas.

Paskaitos vyks anglų kalba be vertimo Filosofijos fakulteto 209 aud.

Gegužės 7 d., 17:00 - 18:30

On how imagination shapes belief

Apie paskaitą:

In contemporary philosophy, a popular view holds that imagination influences our attitudes in a rational way only if it is subject to certain constraints. However, it remains unclear whether these constraints are inherent to imagination itself or arise from other mental faculties, such as perception or reasoning. Consequently, what appears to be the rational contribution of imagination may, in fact, be the result of and depend on these other faculties. The aim of this lecture is to explore the challenges to the independent role of imagination without reducing it to the influence of other mental processes and to propose possible approaches for achieving this.

Gegužės 8 d., 15:00 - 16:30

Imagination’s fit for desire

Apie paskaitą:

This paper explores the normative structure of sensory imagination in the formation of desire. Whereas perceptual content unfolds in response to external stimuli—justifying beliefs through a mind-to-world direction of fit shared by both perception and belief—imaginative content unfolds in accordance with the agent’s internal commitments, aligning it with desire in terms of its world-to-mind direction of fit. As a result, imaginings can specify how something ought to be desired, thereby justifying new, more determinate desires. In light of this, I analyze the ways in which imagination can play a conative role in shaping our desires.

Atvira paskaita „The Asymmetry of Telling“

2025 m. balandžio 10 d. 13 val. kviečiame į Martin Gustafsson (Åbo Akademi University) paskaitą „The Asymmetry of Telling“.

Paskaita vyks anglų kalba be vertimo Filosofijos fakulteto 301 aud.

Apie paskaitą:

In a growing body of literature, speech is theorized in terms of joint action. According to this sort of conception, the social nature of central speech acts, such as telling, is to be understood in terms of a symmetrical inter-agential structure: a structure where two participants, speaker and hearer, are engaged in the act as co-agents. In this paper we argue that conceptions of this sort fail to keep in view a different social structure which is also crucial to linguistic exchange. This is an asymmetrical structure where the hearer is rationally receptive and thus figures as a patient rather than as co-agent in the act. We focus on the speech act of telling, engaging critically with recent accounts given by John Greco and Richard Moran. We claim that the asymmetrical model is needed both in order to account for the social and rational nature of speech, and to properly understand just how much is at stake in the ways we are given over to others in speech.

Filosofijos studentų konferencija 2025

Besidžiaugdama praėjusių metų sėkme, Filosofijos studentų mokslinė draugija tęsia naujai atgimusią tradiciją ir kviečia į dar vieną studentų konferenciją!

„Barba non facit philosophum“ – tai ištara, kuria norime akcentuoti filosofijos atvirumą visiems, tad skatiname šią konferencijos dvasią atspindinčią mintį išgirsti ir įvairių studijų krypčių studentų skaitomų pranešimų fone. Kviečiame visus besidominčius filosofija užsukti susipažinti su paskaitose ir seminaruose neišsitenkančiomis filosofinėmis problemomis, kuriomis gyvena studentai.

Konferencija vyks 2025 m. balandžio 3–4 d., VU Filosofijos fakultete, 201 aud. Pertraukų metu kviečiame 312 kab. pratęsti diskusiją su bendruomenės nariais prie sausainių, kavos ar arbatos puodelio.

Konferenciją globoja prof. dr. Mintautas Gutauskas

Organizacinis komitetas: Miglė Gorskytė, Lukas Butkevičius, Mykolas Lekevičius, Viktorija Razmutė, Arnas Alekna, Raminta Ignatavičiūtė, Eglė Žukaitė

Konferencijos programa:

Balandžio 3 d.
9:00-9:15	Prof. dr. Mintauto Gutausko įvadinis žodis
9:15-9:45	Dr. Brigitos Gelžinytės įvadinė paskaita. Apie filosofijos pilkumą
9:45–10:00	Pertrauka
Sesija 1 Moderuoja: Mykolas Lekevičius
10:00-10:30	Raminta Urbonavičiūtė. Savilokacijos tema dirbtinio intelekto tyrimuose
10:30-11:00	Viktorija Urbonaitė. Sapnai islame: kilmė, reikšmė ir dirbtinio intelekto vaidmuo
11:00-11:30	Pertrauka
Sesija 2 Moderuoja: Arnas Alekna
11:30-12:00	Ieva Šmitaitė. Dekartiškojo rato problema „Metafiziniuose apmąstymuose“
12:00-12:30	Donatas Getneris. Atributų statuso problema Spinozos filosofijoje
12:30-13:00	Lukas Bacevičius. Subjektyvios ir objektyvios tiesos sampratų problema S. Kierkegaard'o filosofijoje
13:00-14:30	Pertrauka
Sesija 3 Moderuoja: Mykolas Degutis
14:30-15:00	Tija Guvaitė. Teisingumas ir piliečių įgalinimas Platono filosofijoje
15:00-15:30	Raminta Ignatavičiūtė. Kalbos vaidmuo diskurse apie Plotiniškąjį Vienį
15:30-16:00	Pertrauka
Sesija 4 Moderuoja: Gabriela Čemierys
16:00-16:30	Monika Galeckaitė. Laikas kaip erdvė: metaforų naudojimas temporalinėms nuorodoms išreikšti
16:30-17:00	Minvydas Simanaitis. Kaip įmanomas ontologinis skirtumas
Balandžio 4 d.
Sesija 5 Moderuoja: Miglė Gorskytė
10:00-10:30	Marta Stankevičiūtė. Nežmogiškoji sąmonė: funkcionalizmas ir emergentizmas DI kontekste
10:30-11:00	Laura Ilsė. Nekonceptinė savimonė patirtyje
11:00-11:30	Pertrauka
Sesija 6 Moderuoja: Raminta Ignatavičiūtė
11:30-12:00	Rusnė Valiukaitė. Herakleitas versus Parmenidas – ar pagrįsta priešprieša?
12:00-12:30	Mykolas Degutis. Panašumo (ὁμοίωσις) sąvokos reikšmė ankstyvųjų graikų
12:30-14:00	Pietų pertrauka
Sesija 7 Moderuoja: Lukas Butkevičius
14:00-14:30	Miglė Gorskytė. Okamo supozicijos teorijos interpretavimo problema
14:30-15:00	Aleksandras Melnik. Loginė forma: kas ji yra ir kaip ją rasti
15:00-15:30	Pertrauka
Sesija 8 Moderuoja: Viktorija Razmutė
15:30-16:00	Orestas Razumas. „Leidimas Mirti“: konceptualūs savižudybės ir eutanazijos skirtumai Vakarų filosofijos istorijoje
16:00-16:30	Arnas Alekna. Blogas kinas. Gadameriška kino interpretacija
16:40-17:10	Konferencijos uždarymas

Terpių teorija ir ugdymas

Terpių teorija ir ugdymas
Tarpdisciplininis seminaras

Aptardamas Donaldo Trumpo nuostatas klimato kaitos požiūriu, Bruno Latouras pastebėjo, kad „posttiesos“ situacija išreiškia ne tiek abejones dėl faktų ar tiesos, kiek radikalų pasaulio, kuriame gyvename, atmetimą. Tokiu būdu, pridūrė Latouras, žemiškumas (pranc. le terrestre) liaujasi buvęs „žmogiškojo veikimo fonu arba terpe“.

Galima teigti, kad šiandienos pasaulis paženklintas terpės netektimi, kurią galima apibūdinti „juodosios dėžės“ metafora. Tai, kas artimiausia, yra labiausiai neskaidru. Mūsų gyvenamosios terpės tampa ta dimensija, kuri išlieka nepažini. Mes nebesuprantame, kaip jos veikia mus, ir kaip mes veikiame jas. Kitaip tariant – terpės ženklina vietą, kurioje geriausiai pasimato mūsų susvetimėjimas pasaulio atžvilgiu.

Šiame seminare diskusijos forma pristatoma „Terpių teorija“ – kaip pasiūlymas iš naujo tirti, suprasti ir mokytis terpių. Kokiu būdu terpes galima interpretuoti įvairių filosofijos polemikų kontekste? Kaip ši idėja pasirodo biologijos ir technologijos požiūriu? Kokiais ryšiais terpės siejasi su edukacija? Kokios ugdymo praktikos čia suteikia naujų galimybių?

Dalyvauja: Sandra Kairė, Audrius Pocius, Rūta Simutytė, Kristupas Sabolius, Edvardas Šumila
Moderatorė: Lilija Duoblienė

Renginys vyks pirmadienį 2025 kovo 24 d., 18 val. LDS šiuolaikinio meno ir kultūros erdvėje „Medūza“ (šv. Jono g. 11, Vilnius) yra nemokamas ir atviras visiems susidomėjusiems.

Seminaras organizuojamas kaip viena projekto „Terpių teorija: filosofinės aplinkodairos edukacijos prielaidos“, kuriam finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), Nr. S-MIP-22-63, veiklų.

Šv. Tomui Akviniečiui – 800. Paroda ir paskaita

Filosofijos klasikas yra daug daugiau negu savo epochos atspindys, jis – tos epochos kūrėjas. Kaip antika neįsivaizduojama be Platono ir Aristotelio, taip be scholastikos įžymybių, tarp jų ir Tomo Akviniečio, neįsivaizduojamas viduramžių intelektualinis gyvenimas. R. Plečkaitis. „Tomas Akvinietis: filosofinio vandens virsmas teologijos vynu scholastikos aukso amžiuje“ // Tomas Akvinietis. Filosofijos traktatų rinktinė, 2009 m.

VU bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje (Universiteto g. 3) vasario 26 d., trečiadienį, nuo 11 val. iki 16 val. vyks paroda, skirta iškilaus brandžiųjų viduramžių filosofo ir teologo šv. Tomo Akviniečio (122[5]-1274 m.) kūrybiniam palikimui. Jos atidarymo proga 11 val. prof. Naglis Kardelis skaitys paskaitą apie šv. T. Akviniečio filosofiją. Visus maloniai kviečiame dalyvauti!

Paroda ir paskaita rengiamos šv. T. Akviniečio 800-ųjų gimimo metinių proga. Šio mąstytojo gausi kūryba parodoje atskleidžiama, dėmesį telkiant į keturias įvairiu laipsniu filosofiniams klausimams skirtas raštų grupes: Mažuosius filosofinio ir teologinio pobūdžio veikalėlius (Opuscula philosophica et theologica); Rinkinius, sudarytus iš traktatų, sukurtų tuometinių universitetinių disputų tematika (Quaestiones disputatae); Aristotelio, Boecijaus ir neoplatonikų veikalų komentarus bei Didžiuosius teologinio pobūdžio sąvadus (Summa theologiae bei kt.). Ekspozicijoje lankytojams siūloma susipažinti su senaisiais XVI-XIX a. bei XX-XXI a. VU bibliotekos saugomais leidiniais.

Parodos rengėjai:
Vilniaus universiteto biblioteka
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Filosofijos institutas

Filosofijos fakulteto prof. Nerijaus Mileriaus atvira paskaita „Karo filosofija ir kino kamera“

445 – 35 – du magiški skaičiai, kuriuos šiais metais minime VU Filosofijos fakultete.

Filosofijos fakulteto įsteigimo Vilniaus universitete 445 metų sukaktis!

Filosofijos fakulteto atkūrimo VU 35 metų sukaktis!

Minėdami šias svarbias datas neapsiribojame šventine programa, kviečiame pasvarstyti apie žmogų įvairiai.

VU Filosofijos fakultetas rengia atvirų paskaitų ciklą.

Sausio 7 d. VU Aula Parva salėje (Universiteto g. 3, Vilnius) – Filosofijos instituto paskaita

17 val. – „Karo filosofija ir kino kamera“, prof. Nerijus Milerius

Dėl šiandienos medijų įtakos karas Ukrainoje neretai atrodo itin artimas ir pažįstamas. Tačiau ar ši tariama artuma nėra apgaulinga? Ar arčiau, nei arti, priartinti smurtiniai karo vaizdai nedidina nekariaujančių visuomenių dėmesio atrofijos? Pranešime bus aptariama karo vaizdų įvairovė ir specifika – nuo standartinių reportažų iki individualizuotos “įkūnytos” kameros patirčių.

Filosofijos fakulteto dokt. Gedimino Šataičio atvira paskaita „Atsakomybė ir autonomijos ribos baudžiamosios teisės filosofijoje“

445 – 35 – du magiški skaičiai, kuriuos šiais metais minime VU Filosofijos fakultete.

Filosofijos fakulteto įsteigimo Vilniaus universitete 445 metų sukaktis!

Filosofijos fakulteto atkūrimo VU 35 metų sukaktis!

Minėdami šias svarbias datas neapsiribojame šventine programa, kviečiame pasvarstyti apie žmogų įvairiai.

VU Filosofijos fakultetas rengia atvirų paskaitų ciklą.

Sausio 7 d. VU Aula Parva salėje (Universiteto g. 3, Vilnius) – Filosofijos instituto paskaita

16 val. – „Atsakomybė ir autonomijos ribos baudžiamosios teisės filosofijoje“, dokt. Gediminas Šataitis

Liberalioms demokratijoms autonomija yra fundamentali ir kaip asmens autonomija valstybėje, ir kaip pačios valstybės autonomija tarptautinėje teisėje. Paskaitoje bus kalbama apie tai, kas sieja šias dvi autonomijos sampratas, kuo tai svarbu baudžiamosios atsakomybės teorijai, bei kaip filosofija leidžia prieiti prie fundamentalių baudžiamosios teisės problemų.

Rogerio Scrutono knygos „Kantas: labai trumpas įvadas“ pristatymas

RG knyga Kviečiame į Rogerio Scrutono knygos „Kantas: labai trumpas įvadas“ pristatymą, kuris vyks gruodžio 19 d., 17 val. VU Filosofijos fakultete (Universiteto g. 9, Vilnius), 209 auditorijoje.

Diskusijoje dalyvaus filosofijos mokslų daktarai: doc. Jolanta Saldukaitytė ir prof. Saulius Geniušas, moderuos prof. Mintautas Gutauskas.

Rogerio Scrutono knyga „Kantas: labai trumpas įvadas“ – kanoniniu pripažintas glaustas Kanto filosofinės sistemos pradžiamokslis, įtraukiai vedantis skaitytoją per sudėtingiausius mąstytojo intelektualinius labirintus. Jame daugiausia dėmesio skiriama svarbiausiam filosofo veikalui – „Grynojo proto kritikai“ (1781), supažindinama ir su kituose veikaluose suformuotomis moralės, estetikos teorijomis.

Perteikti Kanto filosofiją suprantamu būdu – ypač sudėtinga užduotis, tačiau Scrutonui pavyksta ją įgyvendinti. Elegantišku bei grakščiu kalbos stiliumi, trumpai ir aiškiai, bet nesubanalindamas Kanto plėtotų idėjų, autorius šiuolaikiniam skaitytojui padeda priartėti prie vieno įtakingiausių, bet kartu ir sudėtingiausių bei rafinuočiausių moderniųjų mąstytojų kurtos filosofinės vizijos.

Benjamin de Mesel (KU Leuven) paskaita „Responsibility practices and the threat of determinism“

2024 m. lapkričio 29 d. 13 val. kviečiame į viešą paskaitą „Responsibility practices and the threat of determinism“. Vieša paskaita vyks Filosofijos fakulteto 209 aud.

Paskaitą skaitys Benjamin de Mesel (KU Leuven).

Paskaita vyks anglų kalba be vertimo.

Apie paskaitą:

Is the truth of determinism compatible with the existence of moral responsibility? My aim is to explain how an approach inspired by P.F. Strawson’s paper ‘Freedom and Resentment’ might help to answer that question. Drawing on Strawson, I put forward a new question for the debate between compatibilists and incompatibilists. The question is: which account of the meaning of responsibility, the compatibilist or incompatibilist one, fits best with a plausible hypothesis about the point of having the concept of responsibility and practices structured by it? I suggest that, according to Strawson, the point of having the concept of responsibility and practices structured by it is that these help us to manifest a basic demand for goodwill or regard. Compatibilist accounts of the meaning of responsibility fit better with this hypothesis about the point of having the concept than incompatibilist ones. I end with a brief overview of possible incompatibilist replies to my argument.

Mokslinė konferencija: „Terpių teorija: tarp filosofijos ir edukacijos“

2024 m. lapkričio 29 d., penktadienį, Vilniaus Universiteto Filosofijos ir Ugdymo mokslų institutų mokslininkai kviečia akademinės bendruomenės narius, studentus bei visus susidomėjusius į mokslinę konferenciją „Terpių teorija: tarp Filosofijos ir edukacijos“. Konferencija vyks Filosofijos fakultete 201 aud. (Universiteto g. 9, Vilnius).

PROGRAMA

9:30 – 9:45	Konferencijos atidarymas. Sveikinimo žodžiai.
9:45 – 11:15	Terpių teorijos link. Moderatorius: Audrius Pocius
9:45 – 10:30	Kristupas Sabolius „Kaip mokytis iš terpių?“
10:30 – 11:15	Rūta Simutytė „Terpė ir ugdymas: ar vis dar galima kalbėti apie normatyvumą edukacijoje?“
11:15 – 11:45	Kavos pertrauka
11:45 – 13:15	Terpė kritinės teorijos šviesoje. Moderatorė: Sandra Kairė
11:45 -- 12:30	Edvardas Šumila „Kritinė teorija par le milieu arba dialektiškai suprasta terpė“
12:30 – 13:15	Audrius Pocius „Tiksli fantazija? Estetinė edukacija ir terpė“
13:15 – 14:30	Pietūs
14:30 – 16:00	Terpė edukacijos praktikų kontekste. Moderatorius: Edvardas Šumila
14:30 – 15:15	Sandra Kairė „Nuo mokymosi aplinkoje link mokymosi terpėje: teorinės ir praktinės prielaidos“
15:15 – 16:00	Lilija Duoblienė „Daugybinių jėgų tarpryšingumas ugdomojoje terpėje: tapsmas kitu ar tapsmas su kitu?“
16:00 – 16:30	Kavos pertrauka
16:30 – 17:30	*Kristupo Saboliaus knygos Immaginazione. Al di là dell'Antropocene* („Vaizduotė anapus antropoceno“) pristatymas.** Dalyvauja: Mintautas Gutauskas, Vaiva Daraškevičiūtė, Audronė Žukauskaitė, Kristupas Sabolius

Mokslinė konferencija organizuojama kaip viena projekto „Terpių teorija: filosofinės aplinkodairos edukacijos prielaidos“, kuriam finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), Nr. S-MIP-22-63, veiklų.

Tarptautinė konferencija „Žmogaus būklė antropocene“

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Filosofijos institutas ir Lietuvos kultūros tyrimų instituto Šiuolaikinės filosofijos skyrius kviečia į jungtinę konferenciją „Žmogaus būklė antropocene“, kuri vyks Vilniaus universiteto Mažojoje auloje (Aula Parva) lapkričio 7–8 d.

Antropoceno terminą išpopuliarino E. Stoermeris ir P. Crutzenas teigdami, kad žmonijos poveikis geologiniams ir ekologiniams Žemės procesams tampa vyraujantis, dėl to prasidėjo nauja geologinė epocha. 2009 m. įsteigta Antropoceno darbo grupė, siekianti oficialiai pripažinti antropoceną geologinėje laiko skalėje. Antropoceno idėja greitai įgavo naują polėkį humanitariniuose ir socialiniuose moksluose, kur įžiebė gyvybingus debatus įvairiose filosofijos kryptyse (ontologijoje, etikoje, socialinėje ir politinėje filosofijoje, estetikoje). Šios diskusijos paskatino permąstyti „žmogaus būklę“ (pasinaudojant Hannah Arrendt terminu, kurį taip pat perėmė antropoceno tyrinėtojas Dipesh Chakrabarty), bei atkreipti dėmesį į ne tik žmogaus, bet ir labiau-nei-žmogaus ar posthumanistines būkles. Kita vertus, filosofija antropoceno idėją vertina gana įtariai: termino nuoroda į žmoniją kaip tokią sulaukė daug kritikos, akcentuojančios, kaip šiuolaikinės ekonominės, politinės struktūros ir galios santykiai formuoja socialiai nelygų gamtinį poveikį. Per pastarąjį dešimtmetį buvo pasiūlyta daugybė alternatyvių terminų konceptualizuoti žmonijos geologinei ir ekologinei būklei: kapitalocenas (Moore 2016), plantacionocenas (Haraway et al. 2015), kthulucenas (Haraway 2016), nekrocenas (McBrien 2016), augimocenas (Chartkovskaya ir Paulsson 2016), negantropocenas (Stiegler 2018), novacenas (Lovelock 2019) ir daug kitų.

2024 m. Tarptautinė stratigrafijos komisija visgi nubalsavo prieš antropoceno kaip naujos geologinės epochos pripažinimą, kas paskatino diskusijas apie antropoceno idėjos ateitį gamtos moksluose. Konferencija „Žmogaus būklė antropocene“ kviečia aptarti antropoceno reikšmę filosofijoje ir įvertinti kaip, viena vertus, žmonijos kaip geologinio veiksnio idėja paskatino naujus debatus apie „žmogaus būklę“, kita vertus, kaip filosofija transformavo pačią antropoceno idėją.

Konferencijos programa

Konferencijos organizacinis komitetas: Mintautas Gutauskas (Vilniaus universitetas), Audronė Žukauskaitė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas), Danutė Bacevičiūtė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas), Egidijus Mardosas (Vilniaus universitetas), Vaiva Daraškevičiūtė (Vilniaus universitetas).

Ši konferencija yra Lietuvos mokslo tarybos finansuojamos podoktorantūros stažuotės (sut. nr. S-PD-22-82) dalis.

Prof. habil. dr. Arvydo Šliogerio 80-mečio jubiliejui skirta mokslinė konferencija „Kas yra ARVYDO ŠLIOGERIO filosofija?“

Iškiliausio šiuolaikinio lietuvių filosofo, Vilniaus universiteto profesoriaus Arvydo Šliogerio (1944–2019) mąstymas ir darbai iš esmės pakeitė mūsų supratimą apie tai, kas yra filosofija, kiek ji svarbi šių dienų žmogui, kokia jos misija dabarties pasaulyje, koks jos santykis su gimtąja filosofo kalba ir šalies kultūra. Arvydas Šliogeris, teoro akimis išvydęs ir pamilęs Filosofijos žemę, savo tekstais mus veda į autentišką Filosofijos vietą, kad Filosofiją regėtume ne kaip fragmentuotą ir paraštinę kultūros sritį, savo ruožtu suskilusią į sritinių filosofijų duženas, o kaip vientisą, organišką ir labai svarbią mūsų santykio su tikrove formą. Arvydo Šliogerio tekstai lietuvių filosofiją iš vien profesionalams įdomios akademinės disciplinos pavertė reikšminga bendrosios kultūros ir viešojo gyvenimo dalimi. Mąstytojas suformavo – ar net sukūrė – tokią filosofinę lietuvių kalbą, kuria mąsto ir kalba dabartinės Lietuvos filosofų kartos. Filosofinė Arvydo Šliogerio kalba įsteigė aukščiausią ir prakilniausią lietuviškojo kalbėjimo apie žmogų ir pasaulį registrą, be kurio dvasinis tautos gyvenimas nebūtų vainikuotas ta viršūne, į kurią dabar žvelgiame su pasigėrėjimu ir pasididžiavimu, o ją kontempliuodami patys tampame įkvepiami autentiškai būčiai ir mąstymui.

Iškilaus mąstytojo 80-mečiui skirtoje jubiliejinėje konferencijoje teoriškai pažvelgsime tiek į Arvydo Šliogerio filosofiją, tiek – pro jo autorinės filosofijos optiką – į patį filosofijos fenomeną. Kelsime klausimą, kas yra filosofija – ir kas yra būtent paties Arvydo Šliogerio filosofija, pažvelgdami į filosofiją Arvydo Šliogerio filosofijos akimis; diskutuosime apie tai, ką paties mąstytojo žodžiais galėtume įvardyti kaip filosofijos Niekį ir Esmą, jos viršukalnes ir nuokalnes, jos didybę ir menkystę, pilnatvę ir skurdą; svarstysime apie tai, kokia yra lietuvių filosofijos – ir konkrečiai Arvydo Šliogerio filosofijos – vieta akademinėje bei kultūrinėje Lietuvos erdvėje ir kokios yra autorinės, gimtąja kalba kuriamos filosofijos perspektyvos globalėjančiame pasaulyje; mąstysime apie tai, koks yra tikrasis šiuolaikinės filosofijos pašaukimas bei misija ir kaip turėtume suvokti filosofo pareigą visuomenei; kelsime klausimą, kiek filotopinis Arvydo Šliogerio mąstymas yra aktualus globalių ekologinių iššūkių akivaizdoje; teirausimės apie tai, kaip turėtume suvokti siaurai specializuotos akademinės filosofijos ir visam kultūros laukui reikšmingos filosofijos santykį; teoriškai analizuosime konkrečius filosofo darbus ir jo mąstymo visumą, dalinsimės prisiminimais apie jį kaip asmenį.

Pasiklausyti konferencijoje skaitomų pranešimų mielai kviečiami ne tik filosofai bei kiti akademinio pasaulio atstovai, bet ir visi, kuriems brangi Lietuvos filosofija, filosofinė lietuvių kalba ir kuriems rūpi dvasiniai bei intelektiniai žmogiškojo gyvenimo pamatai, humanitarinės kultūros likimas.

Konferencija vyks: 2024 m. rugsėjo 27 d. (penktadienis), VU Aula Parva (Mažoji aula), Universiteto g. 3.,Vilnius. Daugiau informacijos ir konferencijos pranešėjų tezes rasice čia - „Kas yra ARVYDO ŠLIOGERIO filosofija?“

Konferencijos plakatas

Prof. Sauliaus Geniušo paskaita: „Hanso-Georgo Gadamerio hermeneutikos pagrindai“

2024 m. rugsėjo 26 d. 17 val. VU Filosofijos fakultete, 201 a. Honkongo kiniškojo universiteto profesorius Saulius Geniušas skaitys paskaitą „Hanso-Georgo Gadamerio hermeneutikos pagrindai“

Apie paskaitą:

Paskaitos tikslas - aptarti pamatines hermeneutines idėjas, kurias Hansas-Georgas Gadameris nagrinėja savo opus magnum, Tiesoje ir metode. Gadamerio hermeneutika bus suprantama kaip filosofinė ontologija, kuria siekiama išsiaiškinti žmogaus supratimo prigimtį, ribas ir struktūras. Dėmesys bus kreipiamas į hermeneutinę tiesos, interpretacijos, hermeneutinio rato, prietarų, istoriškumo ir tradicijos sampratas, kurių pagrindu hermeneutika bus suprantama kaip via media tarp objektyvizmo ir reliatyvizmo.

International conference “IMPRISONED RATIONALITY AND PHILOSOPHY IN PRISON”

We invite all interested parties to participate in the upcoming conference, held in solidarity with the philosopher Uladzimir Mackievič, who was unjustly imprisoned by the Belarusian regime of A. Lukashenka. Attendance is open to all.

Mackievič together with a sociologist Tatsiana Vadalazhskaya created the "Flying University" (Лятучы ўніверсітэт) – the last independent university in Belarus, which was focused on the development of critical thinking and its practical implementation. The Flying University (Polish: Uniwersytet Latający, less often translated as "Floating University") – is a system of underground university in times of repressions. The leader and organiser of Flying university and flying education in Minsk was Uladzimir Mackievič.

The conference is organized by the Vilnius University Faculty of Philosophy and the Faculty of Philosophy of University of Warsaw.

Vilnius, September 20-21, 2024

Conference program.

Description

What does it mean to imprison rationality and its representatives: philosophy and philosophers? What is the purpose of imprisoning rationality? Is it a specific form of animism, when the punishment of a person is aimed at controlling or even eliminating the whole way of thinking, method, style? Is it the fear of facing a new, alternative public opinion? Or is it the idea that rationality is a poison that can infect people, and therefore all related texts and precedents of thought must be destroyed? After all, prison is a protective form of control, different from torture and extermination. Is it still the horror of seeing a possible transcendence, a future? Perhaps one, being anxious of other forms of reality, should limit oneself to the banal evil that stands at the gates of the future. That is why one-dimensional societies do not respond to the imprisonment of philosophers for public rationality.

From time to time, various political regimes want to punish a certain way of thinking and speaking, to imprison rationality. And since rationality itself is an intangible, philosophers are imprisoned or led to the scaffold. We can classify the methods of persecution of philosophy in various ways: exile (the Russian philosophical ship exiled by Lenin or the entire school of Critical Theory forced to leave Nazi Germany); declaration of insanity (Russia once again distinguished itself by declaring the philosopher Pyotr Chaadayev insane for criticizing tsarism); imprisonment (Tomas Campanella and Antonio Gramsci in Italy; Lev Karsavin, Golosovker Yakov, Aleksei Losev, Vosylij Sezeman in Soviet Russia); and finally, philosophers were led to the scaffolds, executed – with the most notable example of Socrates. But there were many others (e.g., Giordano Bruno or Pavel Florensky). Even the briefest history of persecution of rationalities and philosophers shows that one of the strongest traditions of elimination, in different ways but with the same intensity, of free critical thinking one can find in Soviet Union. Today's Belarusian Lukashenko regime is a heir to the Soviet repressive traditions, including the persecution of intellectuals and scholars for their analysis of socio-political processes and practical implementation of their ideas, as in the case of the philosopher Uladzimir Mackievič.

Main topics of discussion:

The philosophical history of imprisoned philosophy: A comparative analysis
Why the political authorities are afraid of philosophy?
What is the mission of philosophy as a particular practice of free thinking?
Practical philosophy and social revolution: rationality and rebellion.
Philosopher as a political prisoner: inside and outside views
How is the political solidarity of philosophers possible?

One of the main goals of the conference is to prepare and sign an international petition of world philosophers demanding immediate liberation of Uladzimir Mackievič and allowing him to leave Belarus.

Conference Chairman:
Jonas Dagys (Dean of Faculty of Philosophy at Vilnius University)

Members of the organising board:
Przemysław Bursztyka (Editor-in-Chief of Eidos. A Journal for Philosophy of Culture; Warsaw University).
Tatiana Shchyttsova, (European Humanities University, Vilnius; Adviser on Education and Science to the Belaruasian president-elect Sviatlana Tsikhanouskaya)
Andrei Yahorau (Speaker of Coordination Council of Belarus)
Gintautas Mažeikis, (Vytautas Magnus University, Kaunas)
Marcin Rychter (University of Warsaw)
Jan Molina (Eidos. A Journal for Philosophy of Culture)
Responsible administrator of the conference: Laurynas Peluritis (Vilnius University)

For our freedom and yours!

Conference partners:

Belsat Belsat TV

Eidos. A Journal for Philosophy of Culture

Topos. Journal for Philosophy and Cultural Studies

Tarptautinis seminaras: „Mary Douglas šiandien: atliekos, šiukšlės ir pavojus“

Atliekų (plastiko, amžinųjų chemikalų, orbitinių šiukšlių, branduolinių atliekų ir t. t.) problema šiandieniniame moksliniame ir viešajame diskursuose susilaukia vis daugiau dėmesio. Seminaro „Mary Douglas šiandien: atliekos, šiukšlės ir pavojus“ tikslas – atkreipti dėmesį į mažiau nagrinėtus temos aspektus: sistemas kuriančių atliekas, pačių atliekų konstitucijos, taršos ir pavojaus santykius politiniuose, geologiniuose, teisiniuose, filosofiniuose kontekstuose. Kokia yra pavojų kuriančių sistemų įtaka šiandieniniam klimato kaitos diskursui? Kaip pavojaus pagalba viešasis diskursas formuoja vertybinę skalę? Kokie politiniai, teisiniai procesai turėtų užtikrinti atliekų tvarkymą, saugojimą? Kokia yra šiandieninės kartos atsakomybė prieš ateities kartas?

Tarptautinis seminaras vyks 2024 m. rugpjūčio 16 d., 201 auditorijoje, VU Filosofijos fakultete (Universiteto g. 9, Vilnius)

Seminaro programa

9th LEVINAS PHILOSOPHY SUMMER SEMINAR “Imperatives of Alterity and Law in Levinas and Kant”

Contrary to philosophy’s normal epistemological predilection, both Kant and Levinas argue for “the primacy of practical reason,” for “ethics as first philosophy,” finding morality at the root of all intelligibility. Yet for Levinas moral imperative arises as responsible response to the other person’s alterity while for Kant it arises as dutiful respect for law in the other and oneself.

Through explication of texts and discussion, this seminar aims to clarify the grounds and some of the moral and political consequences of their agreement and disagreement.

Seminar will take place at Vilnius University, Lithuania, on July 15-19, 2024

Director: Prof. Richard A. Cohen (University at Buffalo, NY, USA & Vilnius University, LT)

Assistant Directors of Seminar: Prof. James McLachlan (Emeritus, Western Carolina University, NC, USA) and Assoc. Prof. Jolanta Saldukaitytė (Vilnius University, LT)

Seminar program

This year seminar is a part of the research project “The Reception of Emmanuel Levinas’ Thought in Contemporary Philosophical Discourse” funded by the Research Council of Lithuania (grant Nr. S-LIP-22-62) & Institute of Philosophy at Vilnius University

Filosofijos instituto doktorantų seminaras

2024 m. gegužės 30 d. 17:00 val. kviečiame į Filosofijos instituto doktorantų seminarą. Seminaras vyks 301 aud.

Filosofijos istorijos ir analitinės filosofijos katedros doktorantas Gediminas Šataitis skaitys pranešimą „Apie tapatybę, nuopelną ir kitus laipsnio klausimus baudžiamosios atsakomybės teorijoje“. Pranešimo santrauka. Komentuos asist. dr. Aistė Noreikaitė.

2nd International Conference LOGIC & PHILOSOPHY

Logic and Philosophy is a biennial conference organised and hosted by Vilnius University. The conference is intended as a venue for philosophical discussions on logic broadly construed. 2nd International Conference LOGIC & PHILOSOPHY will take place on 24-25 May 2024.

Keynote speakers

Timothy Williamson (Oxford / Yale)

Graham Priest (CUNY)

Sara L. Uckelman (Durham)

Iryna Khomenko (Kyiv)

Conference Programme

Conference Venue

Faculty of Philosophy, Vilnius University, Universiteto street 9, Vilnius, Lithuania.

Organizers

Jonas Dagys (Vilnius University), Mindaugas Gilaitis (Vilnius University), Pranciškus Gricius (University of Oxford), Živilė Pabijutaitė (Vilnius University), Monika Morkūnaitė (Vilnius University), Institute of Philosophy, Vilnius University

BAFF logo This event is made possible by funding from the Baltic American Freedom Foundation (BA

Filosofijos instituto doktorantų seminaras

2024 m. gegužės 23 d. 13:00 val. kviečiame į Filosofijos instituto doktorantų seminarą. Seminaras vyks 301 aud.

Kontinentinės filosofijos ir religijos studijų katedros doktorantas Dominykas Barusevičius skaitys pranešimą „Anapus vakarų mąstymo: atmintis technikos, organizacijos ir iš Lietuvos kylančio čiabuviškumo aspektais“. Pranešimo santrauka. Komentuos prof. dr. Naglis Kardelis.

Kontinentinės filosofijos ir religijos studijų katedros doktorantas Edgaras Bolšakovas skaitys pranešimą „OOO ir kino medijos specifiškumas“. Pranešimo santrauka. Komentuos asist. dr. Ignas Šatkauskas.

Niujorko miesto universiteto profesoriaus Graham Priest paskaita

2024 m. gegužės 23 d. į Filosofijos fakultetą atvyksta vienas žymiausių pasaulio logikų, Niujorko miesto universiteto (CUNY) profesorius Graham Priest. Profesorius atvyksta į II-ąją tarptautinę logikos konferenciją ir ta proga kviečia į atvirą paskaitą Social Atomism and its Problems—Metaphysical and Political.

Paskaita vyks 2024 m. gegužės 23 d. 15 val. 209 auditorijoje (Universiteto g. 9, Vilnius)

Apie paskaitą:

Social atomism is a view of the nature of people and society which arose in Europe in about the 17thCentury. It informs much contemporary social and political thinking. In the first part of this talk I will argue that it is false, drawing on arguments from Marxism and Buddhism. In the second part of the talk I will explore the consequences of this fact for political economy. We will be concerned with capitalism, ideology, self-interest, and the environment.

Apie lektorių:

Graham Priest is a Distinguished Professor of Philosophy at the Graduate Center, City University of New York (CUNY).

Much of his work has been in logic, especially non-classical logic, and related areas. He is perhaps best know for his work on dialetheism, the view that some contradictions are true. However, he has also published widely in many other areas, such as metaphysics, Buddhist philosophy, and the history of philosophy, both East and West.

BAFF logo This event is made possible by funding from the Baltic American Freedom Foundation (BAFF).

Atviros João Ribeiro Mendes paskaitos skirtos antropocenui

Į VU FsF Filosofijos institutą atvyksta svečias iš Universidade do Minho - João Ribeiro Mendes.

Svečias visiems besidomintiems skaitys tris atviras paskaitas skirtas antropocenui!

Pasižymėtike kalendoriuje:

2024 05 21 (antradienis) 13 val. paskaita "What is this thing called the Anthropocene?" 209 aud. Filosofijos fakultetas (Universiteto g. 9)
2024 05 21 (antradienis) 15 val. paskaita "The human condition in the Anthropocene". 209 aud. Filosofijos fakultetas (Universiteto g. 9)

“Terpių seminare”
2024 05 23 (ketvirtadienis) 17 val. paskaita „The (un)sustainability of the anthropocenic technosphere”. Medūza - LDS šiuolaikinės kultūros ir meno erdvė, Šv. Jono g. 11.

Apie paskaitas:

What is this thing called the Anthropocene?
Since its inception in 2000, the Anthropocene concept has garnered an exponentially increasing number of publications. Nevertheless, after more than two decades, its meaning remains relatively open and subject to further elaboration. In my presentation, I will endeavor to trace the historical trajectory of this notion, illustrating that during the initial decade of the 21st century, it predominantly circulated and was developed within the realm of Geosciences. Subsequently, it underwent exploration and semantic enrichment within the domains of Social Sciences and Humanities. The aim is to demonstrate how it evolved into a synthesis concept and a clarion call, the impact of which on 21st-century planetary discourse is becoming increasingly apparent.

The human condition in the Anthropocene
This presentation delves into the multifaceted nature of the human condition against the backdrop of the Anthropocene epoch. It is divided into two main sections for thorough exploration. Firstly, the focus is on clarifying the concept of the "human condition," aiming to bring clarity to its intricate and varied aspects. Subsequently, the presentation delves into a detailed examination of how the human condition has evolved in the Anthropocene era, marked by significant ecological, technological, and socio-cultural shifts. Through a careful examination of these dimensions, the presentation aims to provide insights into the complex interplay between humanity and its environment, illuminating both the challenges and opportunities that characterize contemporary existence.

The (un)sustainability of the anthropocenic technosphere
In the current decade, a broad consensus has emerged that we live in an unprecedented geocivilizational era, characterized by our species having acquired unprecedented power to modify the Earth System at all scales, including the global. This power can only be exercised through a Technosphere, a mesh of interconnected technologies launched onto the Earth System designed to extract and transform the resources of its natural spheres (raw materials and energies) in order to support the subsistence of the current 8 billion human beings that inhabit it. I have argued elsewhere (Mendes, 2021; 2023) that the Anthropocene and the Technosphere are coeval, co-dependent, and co-evolving, meaning that their future is inseparable, in the sense that one will only persist as long as the other endures. I have also argued in those places that the Anthropocene is not an unintended consequence, but rather a hypertelic effect of Modernity as a project. This hypertelia manifests as a decrease in sustainability and habitability conditions, concomitant with an increase in catastrophic and existential risks. The anthropocenic Technosphere currently faces two crucial problems – perhaps intractable problems (wicked problems) – determinants of its survival, which is to say of our civilizational and/or existential subsistence: a sustainability problem and a habitability problem. These are the issues I aim to critically address in my presentation.
(References: Mendes, J. (2023). Are We Risking Too Much the Sustainability of the Anthropocene Technosphere? In R. St’ahel & E. Dědečková, eds., Current Challenges of Environmental Philosophy (143-172). Leiden & Boston: Brill; Mendes, J. (2021). Does the Sustainability of the Anthropocene Technosphere Imply an Existential Risk for Our Species? Thinking with Peter Haff. Soc. Sci., 10, 314.)

Apie lektorių:

João Ribeiro Mendes currently serves as an Assistant Professor in the Department of Philosophy at the University of Minho, and as an Integrated Researcher at CEGOT-Center of Studies in Geography and Spatial Planning at the University of Coimbra. Additionally, he holds the position of president at the Institute for Anthropocene Studies, having been selected by the European Commission to participate in the Mission for Climate Change Adaptation network. His teaching and research endeavors are primarily centered on the Philosophy of Science, Philosophy of Technology, and Anthropocene Studies. He is the author of a book on Ian Hacking's Experimental Realism (2015), co-editor of two books on Philosophy of Technology (2018, 2019), and co-editor of three works on Anthropocene Studies (2019, 2022). He has contributed numerous articles, critical reviews, and book chapters, and serves as a co-editor for Anthropocenica: Journal of Anthropocene Studies and Ecocriticism.

Prof. Sauliaus Geniušo atvira paskaita „Nostalgijos fenomenologija“

Filosofijos institutas kviečia į Kiniškojo Honkongo universiteto profesoriaus Sauliaus Geniušo atvirą paskaitą „Nostalgijos fenomenologija“. Paskaita vyks lietuvių kalba VU Filosofijos fakultete (Universiteto g. 9) 2024 gegužės 20 d. (pirmadienį) 17 val., 201 auditorijoje.

Paskaitos anotacija:

Pasak plačiai paplitusio požiūrio, esama vieno neginčijamo, nors ir banalaus, nostalgijos bruožo, dėl kurio sutaria visi: nostalgija yra į praeitį nukreipta ir praeityje absorbuota patirtis. Paskaitoje šis „savaime suprantamas“ požiūris yra kvestionuojamas ir atmetamas. Pateikiant fenomenologinius apmąstymus istoriniame kontekste ir pabrėžiant Kanto apmąstymų apie nostalgiją svarbą vėlesniems filosofiniams judėjimams, paskaitoje parodoma, kad Kanto nostalgijos temporalizavimas dar vis yra neišbaigtas. Atskyrus nostalgiją nuo kitų, glaudžiai susijusių reiškinių, tokių kaip mitofilija ir solastalgija, paskaitoje išskiriamos trys pamatinės nostalgijos formos: nostalgija praeičiai, nostalgija dabarčiai, ir nostalgija ateičiai. Teigiama, kad nostalgija nėra nei išskirtinai modernus, nei išskirtinai vakarietiškas reiškinys: mes ją aptinkame visuose kultūriniuose kontekstuose, kuriuose jos ieškome. Visgi, esama priežasčių, kodėl nostalgija ypač išplinta modernybėje. Šiuolaikinė nostalgija dažnai išgyvenama ne tik kaip nostalgija praeičiai, bet ir kaip nostalgija dabarčiai ir ateičiai.

Call For Papers
Human Condition In The Anthropocene

Abstract submission deadline extended to September 10th!

Vilnius University, Institute of Philosophy, and Lithuanian Culture Research Institute, Department of Contemporary Philosophy, invite contributions to the conference “Human Condition in the Anthropocene”, taking place at the Vilnius University on the 7-8 November 2024.

The term “the Anthropocene” was popularised by E. Stoermer and P. Crutzen in 2000, who argued that humanity’s impact on Earth’s geology and ecology has exceeded the impact of natural processes and constitutes a new geological epoch. The Anthropocene Working Group was established in 2009, seeking official recognition of the Anthropocene within the Geological Time Scale. The idea of the Anthropocene soon got a second life within the humanities and social sciences, where it has become an object of lively and contentious discussion. In philosophy, the Anthropocene has been approached from different philosophical disciplines (ontology, ethics, social and political philosophy, aesthetics) and a variety of methodological perspectives: feminism, post-colonialism, posthumanism, indigenous cosmologies, phenomenology, object-oriented ontology, new materialisms, Marxism, and various others. These philosophical engagements with the Anthropocene thesis encouraged rethinking the “human condition” (to use Hannah Arendt’s expression, also invoked by Chakrabarty 2015). The notions of agency and the subject have been transformed, encouraging us to expand our reflections from the human towards post-human, or more-than-human concerns. On the other hand, philosophy has interrogated the idea of the Anthropocene, criticising its emphasis on humanity as such (Anthropos) and bringing to light power relations, oppressions and exclusions that structure socially unequal ecological impacts. Over the years, these debates have caused an explosion of alternative terms to conceptualise humanity’s geological and ecological condition: Capitalocene (Moore 2016), Plantationocene (Haraway et al. 2015), Wasteocene (Armiero 2021), Chthulucene (Haraway 2016), Necrocene (McBrien 2016), Growthocene (Chertkovskaya and Paulsson 2016), Neganthropocene (Stiegler 2018), Novacene (Lovelock 2019) and many others.

In the beginning of 2024, however, the Subcommission on Quaternary Stratigraphy voted against officially recognising the Anthropocene as the geological epoch, prompting discussions on the future of this idea in the Earth sciences. The conference “Human Condition in the Anthropocene” seeks to encourage a similar reflection on the idea of the Anthropocene in philosophy from a dual perspective: on the one hand, appreciating how the idea of the Anthropocene has influenced the debates on “the human condition”; on the other, reflecting on how these philosophical engagements have in turn questioned the idea of the Anthropocene itself.

Contributions are especially welcome that address the following questions:

How has the idea of the Anthropocene influenced the philosophical reflections on the human condition?

How has the engagement with the idea of the Anthropocene encouraged expanding our concerns from the human towards more-than-human, even planetary, conditions?

How has the engagement with the Anthropocene thesis changed our conceptions of the subject and agency, and ecological responsibility?

How have different philosophical schools, in turn, contributed towards reshaping the idea of the Anthropocene? What alternative concepts, after years of intense philosophical interrogations, would contribute towards better conceptualising humanity’s geological and ecological condition?

What is the current status of the idea of the Anthropocene in philosophy and what could be its future?

Contributions are welcome from all philosophical disciplines and methodological approaches.

Proposals of up to 300 words should be sent to by September 10th, 2024. Please include the speaker’s name and institutional affiliation.
The conference is free of charge.

Conference organizing committee: Mintautas Gutauskas (Vilnius University), Audronė Žukauskaitė (Lithuanian Culture Research Institute), Danutė Bacevičiūtė (Lithuanian Culture Research Institute), Egidijus Mardosas (Vilnius University), Vaiva Daraškevičiūtė (Vilnius University)

Vilnius University, Institute of Philosophy and Lithuanian Culture Research Institute, Department of Contemporary Philosophy
Contact for general enquiries:

Filosofijos instituto doktorantų seminaras

2024 m. gegužės 16 d. 14:00 val. kviečiame į Filosofijos instituto doktorantų seminarą. Seminaras vyks 301 aud.

Filosofijos istorijos ir analitinės filosofijos katedros doktorantė Kristijona Čerapaitė skaitys pranešimą „Vaizduotės vaidmuo Leibnizo characteristica universalis projekte“. Pranešimo santrauka. Komentuos asist. dr. Julita Slipkauskaitė.

Filosofijos istorijos ir analitinės filosofijos katedros doktorantas Adomas Šulcas skaitys pranešimą „Kiek dabar valandų (galimame pasaulyje)?“. Pranešimo santrauka. Komentuos asist. dr. Mindaugas Gilaitis.

Knygos „Kasdienės karo reprezentacijos vėlyvojoje modernybėje ir šiandien“ pristatymas-diskusija

2024 m. gegužės 8 d. 17.30 val. kviečiame dalyvauti prof. Nerijaus Mileriaus kartu su kolegomis Agne Narušyte, Violeta Davoliūte ir Luku Brašiškiu parašytos knygos „Kasdienės karo reprezentacijos vėlyvojoje modernybėje ir šiandien“ pristatyme-diskusijoje.

2022 m. grupė mokslininkų Nerijus Milerius, Agnė Narušytė, Violeta Davoliūtė ir Lukas Brašiškis tarptautinėje Palgrave Macmillan leidykloje išleido kolektyvinę monografiją „Everyday Representations of War in Late Modernity“. Monografijoje tyrinėti kine, fotografijoje ir videomene vizualizuoti ir pavaizduoti trauminiai karo pėdsakai, ypač susiję su Holokausto tragedija ir XX a. šaltojo karo įtampomis. Kasdienių karo pėdsakų ir jų vizualinių reprezentacijų tyrimas parodė, jog karo įtampos ir traumos yra latentinės ir niekur neišnykusios. Būtent tai vertė į karą pažvelgti, taip, tarytum karas niekada nebūtų pasibaigęs, o naujos jo formos esmiškai persmelkusios šiandienos visuomenių kasdienį gyvenimą.

Nepasibaigusio karo vaizdinys tapo ypač aktualus šių dienų Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste. Štai kodėl monografijos kūrėjai kviečia iš naujo aktualizuoti karo konceptą, dar kartą persvartyti ir apmąstyti tas karo įtampas, kurios veikia visuomenes net tada, kada jos iš pažiūros vis dar gyvena tariamai taikų gyvenimą.

Renginyje dalyvauja: monografijos autoriai Nerijus Milerius, Agnė Narušytė, Violeta Davoliūtė. Vaizdo pranešimu dalyvaus šiuo metu Niujorke gyvenantis monografijos bendraautorius Lukas Brašiškis.

Pristatymas-diskusija vyks M. Mažvydo bibliotekos konferencijų salėje (Gedimino pr. 51, Vilnius).

Pokalbių klube „Laukiamasis“ svečiuosis Aistė Noreikaitė

2024 gegužės 3 d. 16:00 val. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto 302 auditorijoje kviečiame į susitikimą, kurio metu Aistę Noreikaitę kalbins Kristina Butkutė, Mūza Svetickaitė ir galbūt jūs.

Laukiamajame nusiaunami laipsniai, tačiau lieka bendra erdvė - tiek fizinė, tiek minties ir diskurso. Gal dalinamės ir bendrais neaiškumais, nerimais ar džiaugsmais? Kviečiame apie tai šnekučiuotis: apie gyvenimą filosofijoje (ar filosofiją gyvenime), akademijoje, jų santykį bei mūsų - esančiųjų ir ateinančiųjų - buvimą jose: reflektuoti tai, kaip santykis su filosofija nukreipia gyvenimą, sodrina ar pritildo skirtingas pasaulio patirtis.

KLUBO MANIFESTAS:
1. KOL PAŽINSI PASAULĮ, LAUKTI GALIMA, TAČIAU NEPRIVALOMA.
2. FILOSOFAS PASAULYJE YRA LAUKIAMAS, NET JEI NIEKAS NELAUKIA.
3. APIE TAI GALIMA KALBĖTIS.

Gaetano Chiurazzi paskaita "The Question of Technology: Heidegger, Vattimo and Beyond"

paskaita copy Kviečiame į Luigi Pareyson'o filosofinių-religinių studijų centro profesoriaus Gaetano Chiurazzi paskaitą "The Question of Technology: Heidegger, Vattimo and Beyond".

Paskaita vyks Filosofijos fakultete balandžio 29 d. 208 aud. Pradžia 13.00

Paskaita vyks anglų kalba, be vertimo. Mielai kviečiami visi besidomintys.

Konferencija „Nihilizmas ir tikrovė“

IslBG

Vilniaus universiteto Filosofijos institutas kviečia į konferenciją „Nihilizmas ir tikrovė“. Konferencija skirta prof. Ritos Šerpytytės 70-ies metų jubiliejui paminėti. Konferencijoje pranešimus skaitys ir diskutuos profesorės draugai, kolegos ir mokiniai.

Konferencija vyks balandžio 26 d. (penktadienį), VU Filosofijos fakultete, 201 auditorijoje, Universiteto g. 9.

Konferencijos programa

Prof. Maurizio Ferraris paskaita Filosofijos fakultete

raidos ppsichopatologija 2024 iStock 1450250260 Kviečiame į vieno žymiausių italų filosofo, Turino universiteto profesoriaus Maurizio Ferraris paskaitą "What is Webfare?", balandžio 24 d. 13:00 val., VU Filosofijos fakultete, 304 aud. (Universiteto g. 9, Vilnius). Maurizio Ferraris taip pat yra Labont (Ontologijos centras) bei "Scienza Nuova" prezidentas. Profesorius plačiai žinomas dėl savo darbų bent šešiose filosofijos srityse: hermeneutikos istorijoje, estetikoje, socialinėje ontologijoje, metafizikoje, technologijų antropologijoje ir ekonomikos filosofijoje. Paskaita vyks anglų kalba, be vertimo. Mielai kviečiami visi besidomintys.

What is Webfare?

On the Internet, individuals of all ages and backgrounds, spanning continents from Europe to Africa, and Asia to America, generate vast amounts of data capital. This capital, which should be a shared human resource, is either leveraged for the benefit of a select few by American corporations or partially redistributed by Chinese companies, but at the price of capillary surveillance. Rather than merely criticizing the status quo, this talk offers a revolutionary perspective on the World Wide Web, reframing it not just as a communication tool, but as an extensive repository of the human experience. Its aim is not solely intellectual, but political: to outline a peaceful and constructive path towards returning to humanity what it creates, shielding it, as much as possible, from fear and deprivation.

Maurizio Ferraris is Full Professor of Theoretical Philosophy at the University of Turin and is the president of Labont (Center for Ontology) and of “Scienza Nuova”, an institute of advanced studies – dedicated to Umberto Eco and uniting the University and the Polytechnic of Turin – aimed at planning a sustainable future, both from a cultural and from a political point of view. Visiting professor at Harvard, Oxford, Munich, and Paris, columnist of “Corriere della sera” and “Neue Zürcher Zeitung”, author of successful television programmes and over seventy books translated worldwide, in his long career he has determined a new course of thought and studies in at least six areas: history of hermeneutics, aesthetics as theory of perception (Rational Aesthetics), social ontology (Documentality), metaphysics (New Realism), technological anthropology (Doc-humanity), and philosophy of economics (Webfare as Digital welfare). In 2005 he wrote the world’s first philosophical book on the mobile phone: Where Are You? Ontology of the Mobile Phone.

Visit is funded by Research Council of Lithuania under the Programme "University Excellence Initiatives" of the Ministry of Education, Science and Sports of the Republic of Lithuania (Measure No. 12-001-01-01-01 "Improving the Research and Study Environment"). Project No.: S-A-UEI-23-12.

Lietuvos filosofų draugijos konferencija
„KANTIŠKOSIOS KONTROVERSIJOS“

Lietuvos filosofų draugija ir Mykolo Romerio universitetas kviečia į kasmetinę Lietuvos filosofų draugijos konferenciją, šiemet skirtą Immanuelio Kanto 300 metų sukakčiai paminėti.

Kasmetinė Lietuvos filosofų draugijos konferencija – bene geriausia proga susitikti su savo profesinės bendruomenės nariais ir sužinoti apie naujausius kolegų tyrimus, svarstymus, atradimus, pasiekimus ir idėjas.

Šių metų konferencijos „KANTIŠKOSIOS KONTROVERSIJOS“ tematika siejama su I. Kanto filosofijos temomis: pažinimo, moralės, politikos, estetikos, antropologijos, religijos arba su jo pagrindiniais filosofiniais klausimais: Ką aš galiu žinoti?, Ką aš privalau daryti?, Ko man leista tikėtis?, Kas yra žmogus?

Konferencija vyks 2024 metų balandžio 19 d. Mykolo Romerio universitete, I-414 aud. (Ateities g. 20, Vilnius).

Konferencijos programa parsisiųsti.

Konferencijos organizacinis komitetas:
Prof. dr. Povilas Aleksandravičius, MRU, (pirmininkas)
Doc. dr. Danutė Bacevičiūtė (LKTI)
Prof. dr. Mintautas Gutauskas (VU)
Prof. dr. Gintautas Mažeikis (VDU)
Prof. dr. Rita Šerpytytė (VU)
Asist. dr. Julija Tuleikytė (VU)
Prof. dr. Rūta Marija Vabalaitė (MRU)

Konferencijos metu pranešimą skaitys kviestinė pranešėja prof. dr. Chantal Delsol (Academy of Moral and Political Sciences, Institut de France).

Konferencijos kalbos – anglų ir lietuvių.

Pokalbių klubo „Laukiamasis“ svečias - Jonas Čiurlionis

Balandžio 17 d. (trečiadienį) 17:00 val. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto 207 auditorijoje kviečiame į susitikimą, kurio metu Joną Čiurlionį kalbins Hubertas Degėsys, Mūza Svetickaitė, Arnas Alekna ir galbūt jūs.

KLUBO MANIFESTAS:
1. KOL PAŽINSI PASAULĮ, LAUKTI GALIMA, TAČIAU NEPRIVALOMA.
2. FILOSOFAS PASAULYJE YRA LAUKIAMAS, NET JEI NIEKAS NELAUKIA.
3. APIE TAI GALIMA KALBĖTIS.

Prof. dr. Tomasz Mróz paskaita: Władysław Tatarkiewicz and his "History of Philosophy"

2024 balandžio 15 d. 11 val. kviečiame jus į viešą paskaitą, kurią skaitys prof. dr. Tomasz Mróz iš Uniwersytet Zielonogórski (Lenkija).

Apie paskaitą:

Tatarkiewicz's three volume book is a work which has already had over twenty editions in Poland and it has a Lithuanian edition as well. Lecture's aim is to discuss Tatarkiewicz's intellectual path and to focus on his instructions on researching and writing the history of philosophy.

Vieta: Filosofijos fakultetas, 201 aud. (Universiteto g. 9, Vilnius)
Laikas: 2014-04-15, 11 val.

Paskaita vyks anglų kalba.

Paskaitų ir seminarų ciklas filosofijos ir etikos mokytojams

paskaitų sąrašas FsF naujiena Šiais metais minimos Immanuelio Kanto 300-sios gimimo metinės. Jo iškelti klausimai „Ką aš galiu žinoti? Ką aš privalau daryti? Ko aš galiu tikėtis? Kas yra žmogus?“ liečia pačią filosofijos esmę bei nepraranda aktualumo ir šiais laikais.

Nuo šių mokslo metų filosofija sugrįžo ir į bendrojo lavinimo mokyklas kaip visavertis, egzaminu baigiamas mokomasis dalykas. Atsižvelgiant į tai VU Filosofijos fakulteto Filosofijos institutas, tęsdamas bendradarbiavimą su Lietuvos filosofijos mokytojų asociacija, skelbia paskaitų ir seminarų ciklą filosofijos ir etikos mokytojams „I. Kanto transcendentalinė filosofija“.

Registracijos nuoroda https://forms.gle/KQ64Nxd3bJ5Mw4oh7

Paskaitų ciklas „I. Kanto transcendentalinė filosofija“:

Kanto Grynojo proto kritika: paprastas sudėtingų dalykų paaiškinimas
Balandžio 8 d. 18 val.
Doc. dr. Jonas Čiurlionis (nuotoliu)
Prisijungimo nuoroda bus atsiųsta užsiregistravusiems mokytojams

Kanto pareigos etika: Praktinio proto kritikos ir Moralės metafizikos pagrindų seminaras
Balandžio 18 d. 18 val.
Doc. dr. Jolanta Saldukaitytė (nuotoliu)
Prisijungimo nuoroda bus atsiųsta užsiregistravusiems mokytojams

Grožio subjektyvumo problema Kanto Sprendimo galios kritikoje
Balandžio 30 d. 18 val.
Doc. dr. Vaiva Daraškevičiūtė (nuotoliu)
Prisijungimo nuoroda bus atsiųsta užsiregistravusiems mokytojams

Kanto Grynojo proto kritika ir transcendentalinė filosofija: kaip ją suprasti
Gegužės 14 d. 17 val.
Prof. dr. Mintautas Gutauskas (mišriu būdu)
Prisijungimo nuoroda bus atsiųsta užsiregistravusiems mokytojams. Norinčių dalyvauti gyvai laukiame VU Filosofijos fakultete, 209 aud.

Realybė ir Tikrovė Kanto filosofijoje
Gegužės 27 d. 17 val.
Prof. dr. (hp) Rita Šerpytytė II (mišriu būdu)
Prisijungimo nuoroda bus atsiųsta užsiregistravusiems mokytojams. Norinčių dalyvauti gyvai laukiame VU Filosofijos fakultete, 302 aud.

Paskaitose ir seminaruose dalyvavusiems mokytojams bus išduodami kvalifikacijos kėlimo pažymėjimai.

Paskaitas organizuoja VU Filosofijos fakultetas ir Lietuvos filosofijos mokytojų asociacija.

Filosofijos studentų konferencija 2024

FACEBOOK1

Su malonumu norime pranešti, jog po ilgos pertraukos Vilniaus universiteto filosofijos studentai vėl kviečia į studentų konferenciją. Nesvarbu, ar turite barzdą, ar ne – „barba non facit philosophum“, tad kviečiame visus susipažinti su studentų domėjimosi sritimis ir jiems aktualiomis problemomis.

Konferencija vyks 2024 m. kovo 21–22 d., Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete, 201 auditorijoje.

Jei kiltų klausimų susisiekite:

Konferencijos programa:

Kovo 21 d.

11.00 Konferencijos atidarymas. Filosofijos fakulteto dekanas prof. dr. Jonas Dagys

11.15 Prof. dr. Naglis Kardelis „Barba non facit philosophum“

12.00 Pertrauka

Sesija 1

Moderuoja: Mykolas Lekevičius

12.15 Mykolas Degutis „... ir pradžioje gyvena Dievai.“

12.45 Ieva Šmitaitė „Subjektyvios ir objektyvios laiko sampratos reikšmė Augustino filosofijoje“

13.15 Donatas Getneris „Atmintis kaip amžinybės atspindys Augustino filosofijoje“

13.45 Pertrauka

Sesija 2

Moderuoja: Nida Šiaulė

14.15 Augustas Kalinauskas „Socialinių faktų įveika kaip stipraus normatyvumo sąlyga šiuolaikinio teisinio pozityvizmo ir antipozityvizmo kontroversijoje“

14.45 Arnas Alekna „Chat GPT kaip etinė problema“

15.15 Kristijonas Žekas „Laisvės problema Schellingo filosofijoje“

15.45 Pertrauka

Sesija 3

Moderuoja: Lukas Butkevičius

16.15 Ignas Miškinis „Psichinis priežastingumas: G. H. von Wrighto pozicija“

16.45 Mykolas Lekevičius „Logikos principų priėmimo problema (Adoption Problem) ir galimos sąsajos su kognityviniais mokslais“

Kovo 22 d.

Sesija 1

Moderuoja: Mintautas Gutauskas

11.00 Rasa Maskeliūnaitė „Heideggeriškoji Leibnizo Pakankamo pagrindo principo interpretacija“

11.30 Hubertas Degėsys „Muzikos ontologijos problema fenomenologijoje“

12.00 Miglė Usonytė „Fenomenologinė benamystės pasaulyje (unhomelike being-in-the-world) samprata kaip ligos patyrimo supratimo priemonė“

12.30 Pertrauka

Sesija 2

Moderuoja: Ignas Miškinis

13.00 Eva Dumbrauskaitė „Poincare požiūris į intuiciją“

13.30 Lukas Butkevičius „Defliacinės tiesos teorijos ir implicitinio įsipareigojimo tezė“

14.00 Aleksandras Melnik „Kategorijų teoretiniai modeliai mereologijai“

14.30 Pertrauka

Sesija 3

Moderuoja: Laura Ilsė

15.00 Orestas Razumas „Byung-Chul Han: Neurologiniai sutrikimai, Pasiekimų visuomenė ir Vita Contemplativa“

15.30 Agata Mrazauskaitė „Baubas tamsoje: žiūrovo vaizduotės įtaka siaubo patyrimui“

16.00 Pertrauka

16.30 Studentų mokslinės draugijos pristatymas

17.00 Konferencijos uždarymas

ORGANIZACINIS KOMITETAS: Nida Šiaulė, Ignas Miškinis, Lukas Butkevičius, Mykolas Lekevičius, Gabrielė Nikulina, Laura Ilsė, Miglė Gorskytė, Monika Juchnevičiūtė, Gediminas Šataitis, Kristijona Čerapaitė, Dominykas Barusevičius, Mintautas Gutauskas, Julija Tuleikytė, Jonas Dagys.

Vieša paskaita „Adorno ir kiti gyvūnai: kelios estetinės figūros“

2024 m. kovo 21 d., 18 val., Vilniaus Universiteto Filosofijos institutas ir šiuolaikinio meno bei kultūros erdvė „Medūza“ kviečia studentus, akademinės bendruomenės narius bei visus susidomėjusius į šiuolaikinio meno kuratoriaus ir Vilniaus universiteto doktoranto Audriaus Pociaus viešą paskaitą. Ši paskaita yra tęstinio „Terpių seminaro“ ciklo dalis.

Apie paskaitą:

Skyrelyje, pavadintame „Kam žiūrėti į gyvūnus?“ meno kritikas Johnas Bergeris rašo, kad pirmieji piešiniai vaizdavo gyvūnus, o pirmieji dažai veikiausiai buvo gyvūnų kraujas. Regis, meno kūrinius su gyvūnais sieja intymus ir dvilypis santykis – menas tarsi siekia atsigręžti į gamtą, tačiau šis siekis gali būti įgyvendinamas tik ją užvaldant. Adorno, artimųjų meiliai vadintas Begemotu, Estetinėje teorijoje aptaria meno kūriniams būdingą ekspresiją ir prilygina ją žvilgsniui, kurį patiriame susidūrę su gyvūnu:

„Taigi, raganosis, tas nebylusis gyvūnas, tarsi sako: „Aš esu raganosis.“

Ši nebyli išraiška, anot filosofo siejanti meną ir gamtą, jo estetiniame mąstyme sudaro vieną esminių įtampų, sąlygojančių nuolatinį meno sampratos kismą. Kūriniai – žmogaus sukurti dirbiniai – imituoja tai, kas nuo žmogus „kaip tokio“ yra atsieta – neapibrėžtą ir svetimą gamtos grožį. Meno kūriniuose ši dialektika tarp kultūros ir gamtos, žmogaus ir gyvūno Adorno byloja apie nuolat vis iš naujo artikuliuojamą, tačiau niekada neišpildomą utopinį pažadą.

Žmogaus ir gyvūno santykio ir ribos klausimas naujai iškyla tiek mene, tiek filosofijoje pastarųjų dešimtmečių technologinių ir socialinių pokyčių kontekste. Gamtos ir kultūros dialektika tampa vis sudėtingesniu, tačiau sykiu ir vis ūmesniu klausimu, kurio sprendimas neretai yra persipynęs su mūsų gebėjimu įsivaizduoti žmogaus ateities horizontą. Savo pranešime tikiuosi išryškinti keletą Adorno estetinės filosofijos aspektų atsiremiančių į gyvūno figūrą bei tai, kaip ši veikia kaip ateitiškumo spektras dialektikoje tarp kultūros ir gamtos. Pranešimo eigoje šias mintis kontekstualizuosiu santykyje su C. Wolfe, G. Agambeno ir kitais tekstais.

Vieša paskaita vyks ketvirtadienį, 18 val. LDS šiuolaikinio meno ir kultūros erdvėje „Medūza“ (šv. Jono g. 11, Vilnius), yra nemokama ir atvira visiems susidomėjusiems.

LMT FsF logo m Paskaita vykdoma kaip viena projekto „Terpių teorija: filosofinės aplinkodairos edukacijos prielaidos“, kuriam finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), Nr. S-MIP-22-63, veiklų.

Pokalbių klubo „Laukiamasis“ svečias - Kristupas Sabolius

2024 m. kovo 20 d. (trečiadienį) 19:00 val. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto 207 auditorijoje kviečiame į susitikimą, kurio metu Kristupą Sabolių kalbins Mingailė Karpuškaitė, Lukas Čeika ir galbūt jūs.

KLUBO MANIFESTAS:
1. KOL PAŽINSI PASAULĮ, LAUKTI GALIMA, TAČIAU NEPRIVALOMA.
2. FILOSOFAS PASAULYJE YRA LAUKIAMAS, NET JEI NIEKAS NELAUKIA.
3. APIE TAI GALIMA KALBĖTIS.

Mokslinis simpoziumas „Monadologiniai kraštovaizdžiai“

2024 m. kovo 14 d. 12 val. Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos konferencijų salėje vyks mokslinis simpoziumas „Monadologiniai kraštovaizdžiai: Leibnizo teorijos atspindžiai filosofijoje ir tapyboje“, skirtas paaiškinti ir išplėsti Gottfriedo Wilhelmo Leibnizo filosofijos principus Henriko Čerapo parodos „Papilės kooperatyvo sandėlio Memorialas“ kontekste.

Viena vertus, Čerapo tapybos ir Leibnizo filosofijos sugretinimas yra metaforinis žaidimas, tačiau Leibnizo filosofijoje randame principus, leidžiančius ieškoti mokslinio tapybos ir tikrovės sugretinimo. Monadoms, kuriomis parodos kontekste vadiname ant sienų kabančius kūrinius, būdingas išraiškingumas, kuris lemia jų abipusį santykį tarp to, kas išreiškiama ir to, kas išreiškia. Tai reiškia, kad kūrinių kaip monadų išraiškingumas užtikrina analoginį ryšį tarp vieno ir kito, pavyzdžiui, tarp kūrinio ir tikrovės elemento. Analogijos būdu, Čerapo drobės fiksuoja tikrovės peizažą.

Mokslinis simpoziumas „Monadologiniai kraštovaizdžiai: Leibnizo teorijos atspindžiai filosofijoje ir tapyboje“ siekia išplėsti Leibnizo filosofinių principų taikymo tapyboje sąlygas ir užmegzti dialogą platesniame filosofiniame kontekste.

Organizacinis komitetas: Kristijona Čerapaitė (VU), doc. dr. Agnė Kulbytė (VDA), prof. dr. Marius Povilas Šaulauskas (VU).

Organizatorius: Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Filosofijos istorijos ir analitinės filosofijos katedra.

Partneriai: Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas, Lietuvos Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Programa

12:00–12:10 Įvadinis žodis

Moderatorius Kęstutis Šapoka

1 sesija

12:10–12:40 Kristijona Čerapaitė. Vizualinė sistema Leibnizo „Monadologijoje“

12:40–13:10 Povilas Dumbliauskas. Pastabos apie modalinę ontologiją: Hegelis contra Leibnizas

13:10–13:40 Laura Galvanauskienė. Monada ir klostė: Leibnizo interpretacija Deleuze’o filosofijoje

13:40–14:10 Karolina Rybačiauskaitė. Alternatyvios estetikos tradicijos galimybė: pradedant Leibnizu

Kavos pertrauka 14:10–14:40

2 sesija

14:40–15:10 Agnė Kulbytė. Vieno iš galimų pasaulių kūrimas H. Čerapo tapyboje

15:10–15:40 Kęstutis Šapoka. Procesas ir tikrovė: A. Whiteheado realizmo koncepcija

15:40–16:10 Dominykas Barusevičius. Paveikslo tapsmo problema: A. Leroi–Gourhanas, G. W. Leibnizas, H. Čerapas

16:10 Baigiamasis žodis

Oksfordo universiteto doktoranto Pranciškaus Griciaus paskaita: „Aukštesnės eilės metafizika“

PG Aukštesnės 2024 m. kovo 8 d. 15 val. kviečiame jus į Oksfordo universiteto doktoranto Pranciškaus Griciaus paskaitą „Aukštesnės eilės metafizika“. Paskaita vyks VU Filosofijos fakulteto 207 aud. (Universiteto g. 9, Vilnius).

Aukštesnės eilės metafizika – tai pastaruosius du dešimtmečius itin sparčiai auganti metafizikos sritis, nagrinėjanti teiginių, savybių ir ryšių prigimtį. Seminaro metu bus aptariama klasikinė aukštesnės eilės logika bei pagrindinės teorinės motyvacijos priimti šią konceptualinę schemą. Tada kiek detaliau pristatomos aukštesnės eilės tapatybės teorijos, analizuojama šių teorijų sąsaja su metafizinio grindimo filosofema ir modaliniu logicizmu – nuostata, jog modalinė metafizika gali būti redukuota į aukštesnės eilės metafiziką.

Seminaras organizuojamas vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Analitinės metafizikos terminologijos žodyno rengimas remiantis S. Kripkės, D. Lewiso, A. Plantingos ir W. V. O. Quine’o darbais“ (sut. reg. nr. S-MIP-22-16).

XXVII Lietuvos mokinių filosofijos olimpiada

20151127 Filosofijos F vartai inter Lietuvos filosofijos mokytojų asociacija kartu su VU Filosofijos institutu organizuoja XXVII Lietuvos mokinių filosofijos olimpiadą.

Šiais metais finalinis olimpiados etapas vyks kovo 1 – 2 d. VU Filosofijos fakultete. Į finalinį Lietuvos mokinių filosofijos olimpiados etapą buvo pakviesti 35 moksleiviai iš skirtingų Lietuvos mokyklų. Finaliniame etape moksleiviai turės parašyti filosofinę esė pasirinkdami vieną iš pateiktų temų. Moksleiviai, kuriems po antrojo olimpiados turo bus skirtos prizinės vietos arba pagyrimo raštai, bus kviečiami dalyvauti atrankoje dėl išvykos į XXXII Tarptautinę filosofijos olimpiadą (IPO 2024), kuri vyks gegužės 16 – 19 dienomis Helsinkyje (Suomijoje).

Pirmajame olimpiados ture dalyviai turėjo parašyti filosofinę esė remiantis Martinu Heidegeriu, Rene Magritte paveikslu „Negalima atgaminti“ arba Blezu Paskaliu. Antrojoje užduotyje moksleivių laukė Georgo Vilhelmo Friedricho Hegelio tekstas „Istorija kaip pasaulinės dvasios raida", kurį perskaitę jie turėjo atsakyti į klausimus apie pasaulinę istoriją. Trečiojoje užduotyje moksleiviai perskaitę Jūratės Baranovos ir Tomo Sodeikos vadovėlio Filosofija, XI – XII kl. V.: Tyto alba, 2002 skyrių II.5. KOVA, turėjo išsirinkti ir parašyti bent tris idėjas/mintis, kurioms pritaria arba nepritaria.

Lietuvos mokinių filosofijos olimpiados programą rasite čia - Programa

Pokalbių klubo „Laukiamasis“ svečias - Kęstas Kirtiklis

Laukiamasis Kęstas Kirtiklis 2024 m. vasario 28 d. (trečiadienį) 17:00 val. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto 207 auditorijoje kviečiame į susitikimą, kurio metu Kęstą Kirtiklį kalbins Laurynas Grikštas, Arnas Alekna ir galbūt jūs.

KLUBO MANIFESTAS:
1. KOL PAŽINSI PASAULĮ, LAUKTI GALIMA, TAČIAU NEPRIVALOMA.
2. FILOSOFAS PASAULYJE YRA LAUKIAMAS, NET JEI NIEKAS NELAUKIA.
3. APIE TAI GALIMA KALBĖTIS.

Vieša paskaita: Kibernetika ir jos filosofinės interpretacijos

Ketvirtadienį 18 val., 2023 m. gruodžio 21 d., Vilniaus Universiteto Filosofijos institutas ir šiuolaikinio meno bei kultūros erdvė „Medūza“ kviečia studentus, akademinės bendruomenės narius bei visus susidomėjusius į VU Filosofijos institute studijuojančio doktoranto Roko Vaičiulio viešą paskaitą. Paskaita vyks Medūzos galerijoje (Šv. Jono g. 11, Vilnius).

XX a. kibernetikos mokslo pradininkas Norbertas Wieneris kibernetiką įvardino kaip valdymo ir komunikacijos procesų stebėjimą gyvūnų ir mašinų veiklų sferose. Vėlesni mąstytojai, tokie kaip Heinzas von Foersteris, kibernetikos sampratoje išryškino priežastinių santykių bei ciklinių ryšių svarbą ne vien išoriniuose procesuose, bet ir pačiame mąstyme. Pastarieji kibernetikos motyvai sykiu padarė įtaką besiformuojančiam XX a. antros pusės filosofiniam kraštovaizdžiui, kuriame svarstyti modernių technologinių kultūrų procesai ir sąvokos, tokios kaip skaitmenizacija, patyrimas, gamyba ir vartojimas ar atminties bei informacijos funkcionavimas visuomenėje.

Šių dienų globalinių technologinių ir ekologinių permainų akivaizdoje kartu kyla ir nauji iššūkiai filosofiniam mąstymui: greta tokių klausimų kaip „Koks yra santykis tarp individo, gamtos ir mašinos?“ ir „Kaip suprasti informacijos vaidmenį šiuose santykiuose?“ taip pat atsirado klausimas, kaip turėtume suprasti valdymo bei grįžtamųjų ciklų sąvokas technologinės automatizacijos bei klimato kaitos kontekste.

Kibernetikos filosofinės interpretacijos nėra vienalytės – esama požiūrių įvairovės, kurie svarstytų pačią kibernetikos sąvoką ar taikytų jos konceptualinius principus, todėl ši paskaita skiriama skirtingų kibernetikos sampratų ar taikymo sričių apžvalgai. Pirma bus pristatomos pamatinės kibernetinių mąstytojų idėjos (N. Wiener, C. Shannon, G. Bateson, H. von Foerster, H. Maturana ir F. Varela), toliau bus pažymimas XX a. antros pusės filosofijos santykis su kibernetinėmis idėjomis (J. Baudrillard, J.-F. Lyotard, B. Stiegler, G. Simondon) ir galiausiai – išryškinami kibernetinės minties motyvai antropoceno, ekologijos (B. Latour) ir automatizuotų technologijų (Y. Hui) reiškinių interpretacijose. Bendras šių interpretacijų bruožas yra ne vien santykio tarp žmogaus ir gamtos, bet ir santykio su mašinomis sąvokos praplėtimas, siekiant plėtoti holistinį, tarpdisciplininį mąstymą.

Paskaita vyks lietuvių kalba.

Paskaita vykdoma kaip viena projekto „Terpių teorija: filosofinės aplinkodairos edukacijos prielaidos“, kuriam finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), Nr. S-MIP-22-63, veiklų.

Pokalbių klube „Laukiamasis“ - Renata Bikauskaitė

2023 m. gruodžio 13 d. (trečiadienį) 17:00 val. kviečiame į pokalbių klubo „Laukiamasis“ susitikimą Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto 403 auditorijoje, kurio metu Renatą Bikauskaitę kalbins Laurynas Grikštas, Julija Tuleikytė ir galbūt jūs.

KLUBO MANIFESTAS:
1. KOL PAŽINSI PASAULĮ, LAUKTI GALIMA, TAČIAU NEPRIVALOMA.
2. FILOSOFAS PASAULYJE YRA LAUKIAMAS, NET JEI NIEKAS NELAUKIA.
3. APIE TAI GALIMA KALBĖTIS.

Pokalbių klubo „Laukiamasis“ svečias - Jonas Dagys

2023 m. lapkričio 30 d. (ketvirtadienį) 19:00 val. kviečiame į pokalbių klubo „Laukiamasis“ susitikimą Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto 403 auditorijoje, kurio metu Joną Dagį kalbins Mingailė Karpuškaitė, Minvydas Simanaitis, Raminta Urbonavičiūtė ir galbūt jūs.

KLUBO MANIFESTAS:
1. KOL PAŽINSI PASAULĮ, LAUKTI GALIMA, TAČIAU NEPRIVALOMA.
2. FILOSOFAS PASAULYJE YRA LAUKIAMAS, NET JEI NIEKAS NELAUKIA.
3. APIE TAI GALIMA KALBĖTIS.

Pasaulinės filosofijos dienos renginiai

filos Lietuvos filosofų draugija ir Vilniaus universiteto Filosofijos institutas kviečia švęsti pasaulinę filosofijos dieną renginiuose:

Lapkričio 16 d. (ketvirtadienis), 17 val. Filosofijos fakultetas 209 a. Romano Plečkaičio vardo auditorijos atidarymas. Prof. Naglio Kardelio paskaita „Logikos, filosofijos istorijos ir autorinės filosofijos jungtys: profesoriaus Romano Plečkaičio nuopelnai Lietuvos mokslui“. Po paskaitos vyks diskusija.

Lapkričio 17 d. (penktadienis), 17 val.

Vilniaus filosofų klube (Vitebsko gatvė 23) organizuojamos diskusijos:

„Vokiečių klasikinė filosofija: jos aktualumas ir šiuolaikinės interpretacijos“*. Diskusijoje dalyvauja Rita Šerpytytė, Povilas Dumbliauskas, Edvardas Šumila.

„Nežmogiškas intelektas: DI, gyvūnai ir žmonių galimybės bei baimės“**. Diskusijoje dalyvauja: Audronė Žukauskaitė, Jonas Dagys, Adomas Šulcas, Mintautas Gutauskas.

International Conference „LEVINAS TODAY“

An international academic conference devoted to the relevance of Emmanuel Levinas’ ethical philosophy of the Other today, with a dual focus, on the challenges of our contemporary world, e.g., environmental disaster, Russia’s war, rising fascism, omni-surveillance, obscene wealth disparity, etc., and on the reception of his thought in relation to newer intellectual developments, e.g., postmodernism, posthumanism, neorealism, plasticity, Anthropocene.

Conference will be held in English.

Venue: Vilnius University, Universiteto str. 3, Aula Parva and Senate Hall, Vilnius, Lithuania.
Date: November 7-9, 2023

Organizing committee:
Chair: Danutė Bacevičiūtė.
Members: Richard A. Cohen, Jolanta Saldukaitytė, Rita Šerpytytė.

The conference programme is available here.

Link to join online:
https://us06web.zoom.us/j/84946926721?pwd=GAvNsKrBlabIR80bxATTKOOUiBPz0i.1

Meeting ID: 849 4692 6721
Passcode: 005445

This conference is funded by the Research Council of Lithuania (grant Nr. S-LIP-22-62 and Nr. S-MOR-23-2) and the Institute of Philosophy at the Faculty of Philosophy of Vilnius University.

Kviečiame į prof. habil. dr. sesers Teresos Obolevitch paskaitas

VU Filosofijos fakultete 2023 m. spalio 30–31 dienomis paskaitas skaitys Jono Pauliaus II popiežiškojo universiteto Krokuvoje profesorė habil. dr. sesuo Teresa Obolevitch. Paskaitos bus skaitomos anglų kalba.

Spalio 30 d. 13:00–15:15, 211 (SPA) aud. „Semiono Franko filosofija“.

Spalio 31 d. 11:00–12:30, 211 (SPA) aud. „Semionas Frankas Lietuvoje“.

Paskaitos skirtos žymaus religijos filosofo Semiono Franko (1877‒1950), gimusio žydų šeimoje Rusijoje, pasitraukusio į Vokietiją, o mirusio Londone, idėjoms aptarti. Franko gyvenimas ir veikla bus pristatyti ypatingą dėmesį skiriant klausimui apie Lietuvos vietą jo biografijoje, mat jo protėviai, tiek iš mamos, tiek iš tėvo pusės yra kilę iš Lietuvos. Bus aptarta Franko kelionė po Baltijos šalis (Lietuvą, Latviją ir Estiją). Ši kelionė vyko 1928 m., ją organizavo Krikščionių studentų judėjimo atstovai. Paskaitose bus nagrinėjamos Franko kalbos, pasakytos Latvijoje (Rygoje, Daugpilyje) ir Estijoje (Taline ir Tartu). Paskui, remiantis archyviniais duomenimis (kai kurie jų saugomi Vilniaus universitete), bus tiriamos Franko paskaitos, skaitytos Kaune, o taip pat 18 straipsnių, publikuotų „Vairo“ žurnale bei „Lietuvos aide“. Be to, bus nagrinėjamas Franko santykis su Vosyliumi Sezemanu, kuris tuo metu profesoriavo Lietuvos universitete (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo universitetas), iš dalies ir dėl Franko rekomendacijos (pastaroji saugoma Vilniaus universitete).

Sesuo prof. dr. habil. Teresa Obolevitch yra knygų Nuo onomatodoksijos iki estetikos. Aleksiejaus Losevo simbolio samprata (Od onomatodoksji do estetyki. Aleksego Łosiewa koncepcja symbolu. Studium historyczno-filozoficzne, Krakow: Wydawnictwo WAM, 2011), Rusų religinė filosofija (La philosophie religieuse russe, Paris: Cerf 2014.), Tikėjimas ir mokslas rusų religinėje mintyje (Faith and Science in Russian Religious Thought, Oxford: Oxford University Press 2019), „Krikščionybę priėmęs žydas”. Apie Semiono Franko filosofiją („Żyd, który przyjął chrześcijaństwo”. Wokół filozofii Siemiona Franka, Zielona Góra: Oficyna Wydawnicza Uniwersytetu Zielonogórskiego 2021.), Rytų krikščionybės tradicija modernioje rusiškoje mintyje ir anapus jos (The Eastern Christian Tradition in Modern Russian Thought and Beyond, Leiden: Brill 2022) ir kt. autorė bei daugybės knygų sudarytoja.

Pokalbių klubo „Laukiamasis“ svečias Simas Čelutka

Laukiamasis S.Čelutka2 Spalio 25 d. 18:30 val. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto 403 auditorijoje kviečiame į susitikimą, kurio metu Simą Čelutką kalbins Laurynas Grikštas, Julija Tuleikytė ir galbūt jūs.

Filosofijos instituto laukiamajame nusiaunami laipsniai, tačiau lieka bendra erdvė - tiek fizinė, tiek minties ir diskurso. Gal dalinamės ir bendrais neaiškumais, nerimais ar džiaugsmais? Kviečiame apie tai šnekučiuotis: apie gyvenimą filosofijoje (ar filosofiją gyvenime), akademijoje, jų santykį bei mūsų - esančiųjų ir ateinančiųjų - buvimą jose: reflektuoti tai, kaip santykis su filosofija nukreipia gyvenimą, sodrina ar pritildo skirtingas pasaulio patirtis.

KLUBO MANIFESTAS:
1. KOL PAŽINSI PASAULĮ, LAUKTI GALIMA, TAČIAU NEPRIVALOMA.
2. FILOSOFAS PASAULYJE YRA LAUKIAMAS, NET JEI NIEKAS NELAUKIA.
3. APIE TAI GALIMA KALBĖTIS

Viešų paskaitų serija skirta fenomenologijai ir atliekų filosofijai

2023 m. rugsėjo 29 d. Filosofijos fakultete viešės keturi filosofijos mokslininkai iš užsienio ir ves viešų paskaitų seriją „Waste Discard“ tema.

Maloniai kviečiame dalyvauti ir pasiklausyti anglų kalba vedamų plataus turinio paskaitų, kurių programa pateikiama apačioje:

* 13:00 (207 auditorija) - prof. Nicolas de Warren „Shall We Ever Rest in Peace? A Requiem for the Anthropocene“;

* 15:00 (214 auditorija) - dr. Basil Vassilicos „Stable evaluative landscapes and the place of waste therein: some thoughts and questions from Mary Douglas“;

* 17:00 (214 auditorija) - prof. Roland Breeur ir Elad Magomedov „Waste and creatio (dis)continua“.

Paskaitas galite stebėti nuotoliu prisijungdami šia nuoroda - https://bitly.ws/VYHH

Daugiau informacijos apie mokslininkus:

Prof. Nicolas de Warren yra filosofijos ir žydų filosofijos studijų profesorius. Jis yra knygų "Husserl and the Promise of Time" (2010 m.), "A Momentary Breathlessness in the Sadness of Time" (2018 m.), "Original Forgiveness" (2020 m.) ir "German Philosophy and the First World War" (2023 m.) autorius.

Dr. Basil Vassilicos studijavo JAV, o doktorantūros studijas baigė Leveno universitete. Nuo 2016 m. jis dėsto Filosofijos katedroje "Mary Immaculate College", Limeriko universitete, Limerike (Airija). Naujausių tyrimų temos: gestų filosofija, ar egzistuoja sutikimo "savybės", (negarsinio) triukšmo prigimtis, afekto raiškos ir kalbos aktų santykis.

Prof. Roland Breeur dėsto ankstyvųjų naujųjų laikų ir šiuolaikinę (kontinentinę) filosofiją Leveno "Katholieke Universiteit", Belgijoje.

Elad Magomedov yra Leveno filosofijos instituto podoktorantūros tyrėjas. Jis specializuojasi apgavystės filosofijos srityje. Šiuo metu jo tyrimų objektas - simuliacija ir disimuliacija propagandoje.

Daugiau informacijos apie paskaitų temas:

„Shall We Ever Rest in Peace? A Requiem for the Anthropocene“

In a most succinct and encompassing form, philosophical thought since the 20th-century can be understood as expressing, in one way or another, a fundamental inhospitality to the idea of immortality. The paradox of the Age of the Anthropocene, as I shall formulate it here, is that while conceptually we have forgone the idea of immortality, materially our modern worlds are dependent on the social and technological production of "immortality," not, however, as Classically envisioned, in terms of "great memorable deeds and actions," "enduring scientific discoveries," or "universal values," but in terms of "epic waste" (plastics, nuclear waste, etc.). Our modern world is above all defined, indeed, animated by a self-produced obliviousness to the "immortality" we ourselves produce by the way of the garbage, waste and other detritus that shall long out-live us, thus never allowing us to rest in peace -- for they did not know what they were doing. How does the material production of "epic waste" reconfigure the relation between time and eternity? How does this focus on waste in the Anthropocene challenge attempts to re-think "the ethical" in view of an imperative towards the future, the future of all futures?

„Stable evaluative landscapes and the place of waste therein: some thoughts and questions from Mary Douglas“

At least some kinds of evaluative features of the world and its constituents are less reliable than others. Yet if human communities need in some cases a stable grasp of those features - for instance when there are dangers - the question is how such an 'evaluative landscape' is constituted. After discounting a couple candidates for explaining the stability of evaluative landscapes, I turn for answers to Mary Douglas's account of how communities manage uncertainties and reinforce coordination through systems of sense-making that help their members navigate their evaluative landscapes. While Douglas's account is particularly nuanced, and can even help make sense of our contemporary world, an extant critique is its lack of consideration for waste (as distinct from 'dirt'), and the ambiguous evaluative status thereof - as either dangerous or worthless, or both. I explore whether the fault may not lie per se in Douglas's account, but in the ambiguous nature of waste as a social-material entity - that is, as a by-product of social activity whose evaluative character calls upon its own forgetting.

„Waste and creatio (dis)continua“

In the 17th century, the idea existed that every instant, the world could disappear into nothingness: but God maintained it into being thanks to what was called a creatio continua. In our presentation, we want to analyze in which sense the idea that human beings are capable of destroying their own planet and making it disappear into nothingness, affects that very idea of a creatio continua in its core. What remains, what is the status of the "continua", once it has been dissociated from the creatio? Waste.

Laukiamasis: Albinas Plėšnys

Rugsėjo 26 d. 18:30 val. kviečiame į susitikimą Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto 403 auditorijoje, kurio metu Albiną Plėšnį kalbins Raminta Urbonavičiūtė, Julija Tuleikytė ir galbūt jūs.

KLUBO MANIFESTAS:
1. KOL PAŽINSI PASAULĮ, LAUKTI GALIMA, TAČIAU NEPRIVALOMA.
2. FILOSOFAS PASAULYJE YRA LAUKIAMAS, NET JEI NIEKAS NELAUKIA.
3. APIE TAI GALIMA KALBĖTIS

Tarptautinė konferencija „Philosophy in the Times of Crises“

2023 m. birželio 12-14 d. kviečiame dalyvauti tarptautinėje konferencijoje „Philosophy in the Times of Crises“. Konferencija vyks VU Filosofijos fakulteto (Universiteto g. 9, Vilnius) 201 aud. Negalinčius konferencijoje dalyvauti gyvai, kviečiame prisijungti per ZOOM platformą:

Prisijungimo nuoroda

https://shorturl.at/fjqJQ

Meeting ID: 945 3271 9452
Passcode: 889192

Kviečiame susipažinti su konferencijos programa ir dalyvauti.

Konferencijos programa

Konferencijos pranešimų abstraktai

Kviečiame į pokalbių klubo susitikimą „Laukiamasis: Mintautas Gutauskas“

Pradžia: 2023-03-30 19:00

Kovo 30 d. 19:00 val. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto 308 auditorijoje kviečiame į pirmąjį pokalbių klubo susitikimą, kuriame Mintautą Gutauską kalbins Kristina Baranovaitė, Julija Tuleikytė ir galbūt jūs.

KLUBO MANIFESTAS:
1. KOL PAŽINSI PASAULĮ, LAUKTI GALIMA, TAČIAU NEPRIVALOMA.
2. FILOSOFAS PASAULYJE YRA LAUKIAMAS, NET JEI NIEKAS NELAUKIA.
3. APIE TAI GALIMA KALBĖTIS.

Tarptautinis seminaras. Naujo kelio galimybė po „Holokausto kulkomis“: religija, etika, politika

2022 lapkričio 24 d. 14 val. kviečiame į VU Filosofijos instituto Levino filosofinių ir religinių studijų centro ir Kontinentinės filosofijos ir religijos studijų katedros vykdomo projekto „Modernybė ir Holokaustas Lietuvoje: moralinių dilemų filosofinė analizė“ pristatymą – diskusiją „Naujo kelio galimybė po „Holokausto kulkomis“: religija, etika, politika“

Diskusijos dalyviai: projekto vadovė doc. Jolanta Saldukaitytė, prof. Luc Anckaert, prof. Gintautas Mažeikis, dokt. Edgaras Skrebė, dokt. Ellen De Doncker.

Seminaro programa

Susidomėjusius kviečiame prisijungti į Zoom platformą arba stebėti tiesioginę transliaciją Filosofijos fakulteto Facebook paskyroje. Diskusija vyks anglų kalba.

Join Zoom Meeting
https://fsf-vu-lt.zoom.us/j/92439685746?pwd=VWUwWFhkelBoNzlrQ3pOVW11Q0VDdz09

Meeting ID: 924 3968 5746
Passcode: 699909

Seminaras „Naujos žinios apie Buridano modalinę silogistiką“

2022 m. birželio 28 d., antradienį, 17 val. maloniai kviečiame į VU Filosofijos instituto seminarą „Naujos žinios apie Buridano modalinę silogistiką“. Renginys vyks 308 auditorijoje.

Tradicinės antikos ir viduramžių samprotavimo teorijos pagrindas – kategorinio silogizmo samprata. Sukūrus šiuolaikinę predikatų logikos teoriją nustatyta jog asertorinę silogistiką galima formalizuoti vienviečių predikatų logikos priemonėmis ir laikyti ją predikatų logikos fragmentu. Silogizmų teorija tampa gerokai sudėtingesnė, jei vertinamų silogizmų prielaidomis ar išvadomis imami ne tik asertoriniai bet ir modaliniai (galimybę ar būtinybę išreiškiantys) teiginiai.

Seminaras skiriamas XIV a. Paryžiuje gyvenusio prancūzų filosofo ir logiko Jono Buridano* modalinės silogistikos aptarimui, šiuolaikinėje literatūroje pateikiamų jos vertinimų apžvalgai ir VU mokslininko atlikto tyrimo metu naujai gautų žinių apie Buridano modalinę silogistiką pristatymui.

Pranešėjai – dr. Živilė Pabijutaitė, dr. Haroldas Giedra ir doc. Jonas Dagys.

*Seminaras yra Mokslininkų grupių projekto „Tradicinės modalumų logikos tyrimas pasitelkiant šiuolaikinės logikos teorijas ir informacines technologijas“ dalis. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-MIP-19-51.

**Jono Buridano gyvenimo ir aktyvaus laikotarpis apima ir 1323, t.y. Vilniaus įkūrimo metus, todėl seminaras yra neformaliai dedikuojamas Vilniaus miesto 700 metų jubiliejui.

Tarptautinis simpoziumas „Technologija ir vaizduotė“

Simpoziumas
Ne vienas šiandienos mąstytojas įžvelgė technologijų vaidmenį tiek pasaulio, tiek žmogaus steigtyje. Daug dėmesio skirdami medijuotų visuomenės būvių kritikai, jie atskleidė kokiu būdu įvairios įtinklinto egzistavimo formos reiškiasi organizuojant socialinius santykius, formuojantis individualiai sąmonei ar sąlygojant išankstines ateities projekcijas. Günterio Anderso, Bruno Latouro, Vilemo Flusserio, Paulo Virilio, Bernardo Stieglerio, Richardo Grusino, Yuk Hui ir daugelio kitų mąstyme atrandame niuansuotą mūsų techno-medijuojamo pasaulio inversijos analizę. Šiuo požiūriu Homo Sapiens kilmė gali būti suvokiama ne tik kaip biologinė ar transcendentalinė, bet ir kaip iš esmės technologinė.

Šis simpoziumas skirtas technologijų ir vaizduotės (o taip pat – vaizduotės ir technologijų) dialektikai, kuria atsižvelgiama į šiuolaikines posthumanizmo, naujųjų materializmų ir realizmų, taip pat antropoceno ir naujosios aplinkodairos diskusijas. Kaip galime įsitraukti į šio abipusiai sąlygojančio santykio analizę? Kokiu būdu naujai įsivaizduoti technologijos vaidmenį? Ar vaizduotė gali būti interpretuojama kaip pirmapradė žmogaus technika?

„Ilgą laiką manyta, kad žmogaus esmė sietina su kalba. Tačiau naujosios filosofijos ir antropologijos teorijos akcentuoja vaizduotės pirmapradiškumą – net kalbos ar simbolinių institucijų atžvilgiu. Taigi žmogus, kilmės požiūriu, pirmiausia traktuotinas kaip įsivaizduojanti būtybė, kuri savo santykį su aplinka apibrėžia kaip techniką. Šiandienė skaitmeninių terpių plėtra suteikia pagrindą naujai apmąstyti vaizduotės ir technologijų sąveikos klausimą,“ – sako renginio organizatorius profesorius Kristupas Sabolius.

Simpoziumas vyks anglų kalba, dalyvavimas nemokamas.

Simpoziumas vyks š. m. birželio 3 d. VU Mažojoje Auloje (Universiteto g. 3)

Pranešėjai:

Babette Babich (Fordhamo universitetas), Chiara Bottici (Naujoji socialinių tyrimų mokykla), Sebastián Lomelí Bravo (Nacionalinis autononominis Meksiko universitetas), Andrew Feenberg (Simono Fraserio universitetas), Daina Habdankaitė (Vilniaus universitetas), Pietro Montani (Vilniaus universitetas / Sapienza, Romos universitetas), Kristupas Sabolius (Vilniaus universitetas), Ignas Šatkauskas (Vilniaus universitetas), Federico Vercellone (Turino universitetas).

Šis simpoziumas yra Europos mokslinių tyrimų projekto „Žmonijos ateitis: nauji vaizduotės scenarijai“ (Vilniaus universitetas) dalis. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis (projektas Nr. 09.3.3-LMT-K-712-01-0078) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT)

Logika ir filosofija: istoriniai ir šiuolaikiniai tyrimai

Logika ir filosofija

Nuo tada, kai UNESCO sausio 14-ąją oficialiai paskelbė Pasauline logikos diena, įvairiose pasaulio valstybėse surengta gausybė renginių, skirtų atkreipti mokslinės bendruomenės ir plačiosios visuomenės dėmesį į logikos mokslo vystymąsi, konceptualinę jo svarbą bei praktinę reikšmę. Kadangi akademinis gyvenimas buvo stipriai paveiktas COVID-19 pandemijos, šįmet nebuvo galimybių Pasaulinę logikos dieną Vilniaus universitete paminėti sausio mėnesį. Vilniaus universiteto Filosofijos institutas, nukeldamas šios dienos minėjimą, organizuoja tarptautinę konferenciją Logika ir filosofija: istoriniai ir šiuolaikiniai tyrimai, vyksiančią gegužės 27-28 d. Vilniuje.

Tikimasi renginį organizuoti gyvai, tačiau esant nenumatytoms aplinkybėms ir pasikeitus epidemiologinei situacijai jis bus perkeltas į nuotolį arba hibridinį formatą.

Konferencija skirta filosofinėms diskusijoms, susijusioms su logika plačiausia šio žodžio prasme: klasikinės ir neklasikinės, formaliosios ir neformaliosios, modalinės logikos, logikos metafizikos, logikos istorijos problemoms, filosofiniams logikos taikymams ir ryšiui tarp logikos bei kitų disciplinų aptarti.

Konferencijoje numatyta speciali programos dalis, skirta Jono Buridano modalinei silogistikai aptarti.

Konferencijos programa

Kviestiniai pranešėjai:

Prof. Hanoch Ben-Yami (Vidurio Europos universitetas)

Prof. Valentin Goranko (Stokholmo universitetas)

Prof. Daniel Nolan (Notr Damo universitetas)

Prof. Gabriel Sandu (Helsinkio universitetas)

Prof. Nick Zangwill (Londono universiteto koledžas)

Svarbios datos:

Konferencija: 2022 m. gegužės 27-28 d.

Konferencijos vieta:

Filosofijos fakultetas, Vilniaus universitetas, Universiteto g. 9, Vilnius, Lietuva.

Dėl konferencijos teirautis elektroninio pašto adresu .

Organizatoriai:

Jonas Dagys, Pranciškus Gricius, Živilė Pabijutaitė

Filosofijos institutas, Vilniaus universitetas

Filosofijos instituto doktorantų seminaras

Filosofijos seminarai2022 m. gegužės 25 d. (trečiadienį) 16:30 val. kviečiame į Filosofijos instituto doktorantų seminarą. Seminaras vyks 106 aud.

Kontinentinės filosofijos ir religijos studijų katedros doktorantas Audrius Pocius skaitys pranešimą „Mimesis ir schematizmas: Adorno kritika Kantui“. Komentuos prof. dr. Andrius Bielskis.

Kontaktinis asmuo:
Jūratė Rapalavičiūtė
tel.: +370 5 2667616
el. paštas:

_{^{Filosofijos instituto doktorantų seminaras}}

apple 4958609 640 copy

2022 m. gegužės 11 d. trečiadienį) 16:30 val. kviečiame į Filosofijos instituto doktorantų seminarą. Seminaras vyks 106 aud.

Mokslo ir teorinės filosofijos katedros doktorantas Laurynas Jacevičius skaitys pranešimą „Dievo (ne)buvimo reikšmė žmogaus egzistencijai“. Komentuos prof. Albinas Plėšnys.

Filosofijos istorijos ir analitinės filosofijos katedros doktorantė Monika Morkūnaitė skaitys pranešimą „Taikomoji semantika K. Gödelio ontologiniam argumentui: kvantifikavimo domenų apribojimo problema“. Komentuos dr. Živilė Pabijutaitė.

Kontaktinis asmuo:
Jūratė Rapalavičiūtė
tel.: +370 5 2667616
el. paštas:

_{^{Filosofijos instituto doktorantų seminaras}}

apple 4958609 640 copy

2022 m. balandžio 27 d. (trečiadienį) 16:00 val. kviečiame į Filosofijos instituto doktorantų seminarą. Seminaras vyks 106 aud.

Kontinentinės filosofijos ir religijos studijų katedros doktorantas Povilas Dumbliauskas skaitys pranešimą „Įstatymo dvasia: ontologijos užuomazgos ankstyvojo Hegelio įstatymo kritikoje“. Komentuos asist. dr. Brigita Gelžinytė.

Filosofijos istorijos ir analitinės filosofijos katedros doktorantas Gediminas Šataitis skaitys pranešimą „TMoralinės ir baudžiamosios atsakomybės santykis: moralės nežinojimo problema“. Komentuos doc. dr. Algimantas Čepas.

Kontaktinis asmuo:
Jūratė Rapalavičiūtė
tel.: +370 5 2667616
el. paštas:

Šiuolaikinės analitinės modalinės metafizikos problemos ir perspektyvos

Nors plačiai paplitusi nuostata, kad analitinės filosofijos tradicijoje keliamos problemos apsiriboja kalbos ar sąvokų analize, nuo praėjusio amžiaus vidurio iki šiol tebevyksta analitinės metafizikos atgimimas. Bene plačiausiai nagrinėjama ir daugiausiai kontroversijų kelianti analitinės metafizikos šaka yra modalinė (galimybių ir būtinumo prigimtį nagrinėjanti) metafizika. Pranešimas skiriamas panoramiškai aptarti pamatinėms analitinės modalinės metafizikos problemoms, susijusioms su galimų pasaulių ontologija, de re modalumais, metafiziškai universalia modaline logika, posibilizmo ir aktualizmo bei necesitizmo ir kontingentizmo kontroversijomis, ir pristatyti šiuo metu rengiamam modalinės metafizikos terminologiniam žodynui.
Renginys vyks 2022 m. kovo 30 d. (trečiadienį) 17:00 VU Filosofijos fakultete, 303 auditorijoje.
Pranešėjas – Filosofijos fakulteto magistrantas Pranciškus Gricius.
Pranešimas yra projekto „Modalinės metafizikos terminologijos žodyno rengimas remiantis S. Kripkės, D. Lewiso ir A. Plantingos darbais“ (vad. dr. Živilė Pabijutaitė) dalis.
Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. 09.3.3.-LMT-K-712-25-0139.

Tarptautinė konferencija „Mito ir Logos kryžkelės“

Vasario 22 dieną, antradienį, kviečiame į tarptautinę konferenciją „Mito ir Logos kryžkelės“ skirtą Algio Mickūno kūrybai.

Konferencijos metu Lietuvos ir užsienio mokslininkai dialogiškai ir policentriškai nagrinės esminius žmogaus gyvenamojo pasaulio klausimus, pasitelkę hermeneutiniautines ir fenomenologines prieigas atvers tai, kas buvo atmesta šiuolaikinio „priežastingumo“. Konferencijoje bus apmąstomas platesnis „priežastingumas“, kuris neprivalo tapti akla jėga, vedančia į „kultūrų susidūrimą“. Būtent platesnio sąmoningumo atvėrimu ir pripažinimu konferencijoje bus siekiama įvairiapusiškesnio supratimo, leidžiančio apmąstyti mūsų dialogą su savimi, su savo disciplinomis ir su „kitais“.

Konferencija vyks: Universiteto g. 3, 239 aud.

Konferencijos programa

Prisijungimas prie konferencijos Zoom aplinkoje: https://us02web.zoom.us/j/84579460307?pwd=bERudGUwNEdqUVZIZGlmeDkwUG11QT09
Slaptažodis: 777

Konferenciją organizuoja Filosofijos istorijos ir analitinės filosofijos katedra, Vilniaus Universitetas.

Kontaktiniai asmenys:
Kristina Rinkevičienė, VU Filosofijos instituto administratorė, +370 5 2667617
Laura Varnauskaitė, Konferencijos koordinatorė, +370 688 90 411

Tarptautinis seminaras „Modernybė ir Holokaustas Lietuvoje: atsakomybė smurto akivaizdoje“

2022 vasario 17 d. 16 val. kviečiame į VU Filosofijos instituto Levino filosofinių ir religinių studijų centro ir Kontinentinės filosofijos ir religijos studijų katedros vykdomo projekto „Modernybė ir Holokaustas Lietuvoje: moralinių dilemų filosofinė analizė“ pristatymą – diskusiją „Atsakomybė smurto akivaizdoje“

Diskusijos dalyviai: projekto vadovė doc. Jolanta Saldukaitytė, prof. Luc Anckaert, prof. Didier Pollefeyt, prof. Gintautas Mažeikis, dokt. Edgaras Skrebė, dokt. Ellen De Doncker

Susidomėjusius kviečiame prisijungti į Zoom platformą:

https://fsf-vu-lt.zoom.us/j/97327261671...

Meeting ID: 973 2726 1671
Passcode: 470408

arba stebėti tiesioginę transliaciją Filosofijos fakulteto Facebook paskyroje. Diskusija vyks anglų kalba.

Tarptautinio seminaro „Modernybė ir Holokaustas Lietuvoje: atsakomybė smurto akivaizdoje“ programa:

Vasario 17 d., ketvirtadienis

16:00 – 17:15 val.

Doc. dr. Jolanta Saldukaitytė. Projekto „Modernybė ir Holokaustas Lietuvoje: moralinių dilemų filosofinė analizė“ pristatymas

Prof. dr. Gintautas Mažeikis „Kitų keliai: Levinas ir Adorno“

Prof. dr. Didier Pollefeyt „Holokaustas ir Levino filosofija: ieškant abipusio supratimo“

Doc. dr. Jolanta Saldukaitytė „Levinas ir atsakomybė smurto akivaizdoje “

Diskusija

17:15-18:15 val.

Prof. Luc Anckaert „Kulkų Holokaustas Lietuvoje ir Homo Sacer (G. Agamben, F. Kafka, W. Benjamin)“

Dokt. Edgaras Skrebė „Teisingumas ir modernybė. Kaip demokratijai nepavyko ir ką pasiūlytų Rawlsas su Nozicku“

Dokt. Ellen De Doncker „Teshuva kaip filosofinis požiūris į istoriją: tylos problema“

Diskusija

Šis seminaras yra dalis vykdomo projekto „Modernybė ir Holokaustas Lietuvoje: moralinių dilemų filosofinė analizė“ 2021-2022, Vilniaus universitetas. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), Nacionalinė mokslo programa „Modernybė Lietuvoje“ (MOD), sut. reg. nr. Nr. S-MOD-21-8.

Diskusija „Įstatymo ontologija“

Įstatymo ontologija

2021 m. gruodžio 16-17 d. kviečiame į prof. Ritos Šerpytytės vadovaujamo projekto „Įstatymo ontologija“ pristatymą – diskusiją. Renginys vyks hibridiniu būdu, programoje esantys diskutantai ir pranešėjai dalyvaus gyvai, o susidomėjusius kviečiame prisijungti į Zoom platformą arba stebėti tiesioginę transliaciją Filosofijos fakulteto Facebook paskyroje.

Prisijungimo nuoroda:

https://fsf-vu-lt.zoom.us/j/93011401140?pwd=Z2lIdVdJdmpxUVFvcDUvL2lVTXV0UT09

Meeting ID: 930 1140 1140
Passcode: 371935

Seminaro „Įstatymo ontologija“ programa:

2021 m. gruodžio 16 d, ketvirtadienis

11 val. – 12 val. Prof. Rita Šerpytytė „Kodėl Įstatymo ontologija?“

12 val. -13 val. Pertrauka

13 val. – 14.30 val. Diskusija su filosofais, klasikinės filologijos, teisės, kriminologijos etc. atstovais. Moderuoja prof. Rita Šerpytytė. Pasisako prof. Naglis Kardelis, prof. Vytautas Ališauskas, dr. Vilius Bartninkas. Dalyvauja doc. Danutė Bacevičiūtė, dokt. Povilas Dumbliauskas, dr. Brigita Gelžinytė, dr. Vaiva Daraškevičiūtė, doc. Jolanta Saldukaitytė, prof. Lilija Duoblienė, doc. Jonas Dagys, prof. Gintautas Mažeikis, dr. Ernesto Sferazza Papa, prof. Aleksandras Dobryninas.

14.30-15.00 Kavos pertrauka

15.00-15.30 Dr. Ernesto Sferazza Papa. Politiniai projekto „Įstatymo ontologija“ aspektai.

15.30 – 17.00 Diskusija. Moderuoja dokt. Povilas Dumbliauskas. Dalyvauja: prof. Gintautas Mažeikis, prof. Naglis Kardelis, prof. Vytautas Ališauskas, dr. Vilius Bartninkas. Dalyvauja doc. Danutė Bacevičiūtė, dokt. Povilas Dumbliauskas, doc. Jonas Dagys, dr. Brigita Gelžinytė, dr. Vaiva Daraškevičiūtė, doc. Jolanta Saldukaitytė, prof. Lilija Duoblienė, prof. Aleksandras Dobryninas ir kt.

2021 m. gruodžio 17 d., penktadienis

15 val. – 15.40 val.

Dokt. Povilas Dumbliauskas. Teisiniai „Įstatymo ontologijos“ aspektai ir Įstatymas Hegelio filosofijoje

Doc. Danutė Bacevičiūtė. Etiniai „Įstatymo ontologijos“ aspektai.

15.40-16.00 Kavos pertrauka.

16.00 – Diskusija. Moderuoja prof. Rita Šerpytytė. Dalyvauja: doc. Mintautas Gutauskas, dr. Jolanta Aleknevičienė, prof. Gintautas Mažeikis, prof. Naglis Kardelis, prof. Vytautas Ališauskas, dr. Vilius Bartninkas, doc. Danutė Bacevičiūtė, dokt. Povilas Dumbliauskas, doc. Jonas Dagys, dr. Brigita Gelžinytė, dr. Vaiva Daraškevičiūtė, doc. Jolanta Saldukaitytė, prof. Lilija Duoblienė, prof. Aleksandras Dobryninas ir kt.

Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-MIP-21-51.

Vieša mokslininkės dr. Vaivos Daraškevičiūtės paskaita

2021 m. gruodžio 10 d., penktadienį, 17.00 val. maloniai kviečiame dalyvauti VU Filosofijos instituto mokslininkės dr. Vaivos Daraškevičiūtės viešoje paskaitoje „Religija ir menas postsekuliarioje perspektyvoje: atvaizdo paradoksai“. Renginys vyks Filosofijos fakultete 201 aud. (Universiteto g. 9). Norintys dalyvauti turi turėti galimybių pasą.

Nepaisant Vakarų kultūroje ilgus amžius gyvavusios religijos ir meno simbiozės, atrodytų, kad šiandien kalbėti apie šių sričių santykį galima nebent abipusio abejingumo terminais. Sekuliarizuotume pasaulyje menininkai atsiribojo nuo religinių turinių reprezentavimo, o religinės erdvės jau kuris laikas nėra ta vieta, kur galėtume aptikti novatoriško meno pavyzdžių. Kita vertus, reikia pastebėti, kad net ir tokioje susvetimėjimo atmosferoje tam tikra apykaita tarp religijos ir šiuolaikinio meno vyksta bei yra įgavusi gana netikėtas formas. Šiuo požiūriu paranku atsigręžti į naująsias atvaizdo teorijas (D. Freedberg, W. J. T. Mitchell, H. Bredekamp, G. Didi-Huberman), kuriose greta apmąstymų apie mūsų kasdienybei būdingą perteklinį vizualumą pasirodo ir postsekuliarios religinio konteksto implikacijos. Paskaitoje šios teorijos bus aptariamos dviem aspektais: pirma, kaip atvaizdo/kopijos ir auros problema krikščioniškoje tradicijoje bei šiuolaikinėse meno praktikose; ir antra, kaip tikėjimo matmens akcentavimas atvaizdo vitališkumo sampratoje.

Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projektas „Postsekuliarus būvis“, Nr. 09.3.3-LMT-K-712-01-0085) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

Filosofijos instituto doktorantų seminaras

Timofej

2021 m. lapkričio 17 d. (trečiadienį) 17:00 val. kviečiame į Filosofijos instituto doktorantų seminarą. Seminaras vyks nuotoliniu būdu MS Teams platformoje paspaudus šią nuorodą.

Mokslo ir teorinės filosofijos katedros doktorantas Timofej Murašov skaitys pranešimą „Šestovo nihilizmo problema“. Pranešimo santrauka. Komentuos prof. Rita Šerpytytė.

Vieša mokslininko dr. Algirdo Fediajevo paskaita

20210329 112904 copy

2021 m. lapkrčio 3 d., trečiadienį, 17.30 val. maloniai kviečiame dalyvauti VU Filosofijos instituto mokslininko dr. Algirdo Fediajevo viešoje paskaitoje „Dievo mirties teologija kaip emancipacinis mąstymas”. Renginys vyks Filosofijos fakultete 201 aud. (Universiteto g. 9). Norintys dalyvauti turi turėti galimybių pasą.

Šiuolaikinių radikalios kairės mąstytojų, pasižyminčių savotišku postsekuliariu atsigręžimu į krikščionybę kaip į neišsenkantį emancipacinio mąstymo aruodą, tekstuose esama tiesioginių nuorodų į ir netiesioginių sąsajų su Dievo mirties teologija – septintajame dešimtmetyje JAV kilusia, išgarsėjusia, bet greitai iš intelektualinio pasaulio tarsi pradingusia teologijos srove, kurios idėjos ir bus būsimos paskaitos pagrindinis dėmesio objektas. Dėl minėtųjų sąsajų laikant Dievo mirties teologiją, pirmiausiai tapatinamą su tokiais autoriais kaip Thomas J. J. Altizeris, Williamas Hamiltonas, Paulas van Burenas, nepelnytai pamirštu ir vis dar aktualiu mąstymu, bus orientuojamasi į emancipacinį jos pobūdį.

Bus akcentuojami ir plačiau nagrinėjami tokie radikaliausiai protestantiškojo sekuliarizavimosi keliu nuėjusios teologinės srovės aspektai, reikšmingi emancipacinėje perspektyvoje: jos pateikiama religijos kritika ir nereliginės krikščionybės idėja, transcendentinio Dievo neigimo kaip išskirtinai krikščioniško elemento teigimas bei kultūros ir mediacijos absoliutumo nepaliekant nemedijuotos transcendentinės erdvės ne tik Dievui, bet ir individui, postulavimas. Galutinis paskaitos tikslas – įvertinti Dievo mirties teologijos emancipacinio aspekto relevantiškumą šiuolaikiniame pasaulyje.

Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projektas „Postsekuliarus būvis“, Nr. 09.3.3-LMT-K-712-01-0085) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

Kviečiame į profesorės habil. dr. sesers Teresos Obolevitch paskaitas

ses

Spalio 19-20 d. VU Filosofijos fakultete Mokslo ir teorinės filosofijos katedros kvietimu Jono Pauliaus II popiežiškojo universiteto Krokuvoje Filosofijos fakulteto profesorė habil. dr. sesuo Teresa Obolevitch skaitys paskaitas, skirtas žymaus XX a. rusų filosofo Semiono Franko religijos filosofijai.

Spalio 19 d.
15 val. 301 aud.: Semiono Franko gyvenimas ir kūryba: Frankas Vakaruose
17 val. 214 aud.: Semiono Franko religinis mąstymas: nesuvokiamybė

Spalio 20 d.
15 val. 302 aud.: Ontologinio įrodymo samprata Semiono Franko religinėje filosofijoje

Paskaitos bus skaitomos lenkų kalba ir verčiamos į lietuvių kalbą.

Sesuo prof. dr. habil. Teresa Obolevitch yra iškili rusų religinės filosofijos tyrinėtoja, knygų Мирра Лот-Бородина. Историк, литератор, философ, богослов (2020), Alexei Khomiakov: The Mystery of Sobornost’ (2019), Семён Франк, Лев Карсавин и евразийцы. (2020), Faith and Science in Russian Religious Thought (2019), Семен Франк. Штрихи к портрету философа (2017), Вера и знание: взгляд с Востока (2014), От имяславия к эстетике. Концепция символа Алексея Лосева (2014) ir kt. autorė bei sudarytoja.

Išleista doc. Mintauto Gutausko monografija

Zmogus ir gyvunas 3D 642x410

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docento Mintauto Gutausko knygoje nagrinėjami antropologinio – žmogaus ir gyvūno – skirtumo pavidalai fenomenologinėje hermeneutinėje filosofijoje. Maxo Schelerio, Martino Heideggerio, Eugeno Finko filosofijoje antropologinis skirtumas atliko svarbų vaidmenį apibrėžiant žmogaus esmę. Monografijoje tiriama, kokie motyvai ir prielaidos lėmė, kad mąstytojai atskyrė žmogų ir gyvūnus esmės skirtumu. Giorgio Agambenas ir Jacques‘as Derrida XX a. pabaigoje įtikinamai parodė, koks yra antropologinio skirtumo ir prievartos ryšys, kaip žmogaus konstitucija yra susijusi su prievarta nežmogiškų ar nepakankamai žmogiškų būtybių atžvilgiu.

Knygoje aiškinamasi, kokie yra antropogenezės mechanizmai ir kokios yra antropologinės mašinos sustabdymo ar radikalaus žmogaus esmės kvestionavimo gyvūno akivaizdoje perspektyvos. Savo ruožtu šiuolaikinė fenomenologija įrodo žmogaus ir gyvūnų tapatumą intencionalumo ir ego struktūrų požiūriu, tačiau antropologinio skirtumo visiškai neatmeta ir jį traktuoja kaip patirties ribą, kuri pasirodo santykyje su ribiniais subjektais – gyvūnais. Monografijoje nagrinėjamas žmogaus ir gyvūnų artimumas ir skirtingumas intencionalumo ir empatijos požiūriu, atskleidžiamas žmogaus patirties antropocentriškumas, kurį siūloma skirti nuo antropocentrizmo kaip žmogaus išskirtinumo ideologijos. Antropoceno krizė verčia kelti klausimą apie žmogų kaip kaltininką. Plėtojant šiukšlių fenomenologiją parodoma, kad antropologinis skirtumas pasidaro aktualus nebe kaip esmės, bet kaip atsakomybės skirtumas.

Tarptautinis religijos studijų krypties programos vertinimas

2021 m. gegužės 6 d., ketvirtadienį, Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete vyks išorinis tarptautinis religijos studijų krypties programos vertinimas.

VU Filosofijos fakultete yra vykdoma viena religijos studijų krypties programa – „Religijos studijos“ (magistro). Nuotolinio vizito metu užsienio ekspertai susitiks su programos savianalizės suvestinės rengimo grupe, administracija, dėstytojais, studentais, absolventais ir socialiniais partneriais.

Susipažinti su vizito darbotvarke galite čia.

Filosofijos instituto doktorantų seminaras

91521839 3619835751363917 4018514854045286400 o

2021 m. balandžio 14 d. (trečiadienį), 16:30 val., kviečiame į Filosofijos instituto doktorantų seminarą. Seminaras vyks nuotoliniu būdu MS Teams platformoje paspaudus šią nuorodą.

Mokslo ir teorinės filosofijos katedros doktorantė Julita Slipkauskaitė skaitys pranešimą „Kodėl empiristų teikiami Ockhamo ir Buridano filosofijos aiškinimai nemoksliniai?“ Pranešimo santrauka. Komentuos prof. N. Kardelis.

Kontinentinės filosofijos ir religijos studijų katedros doktorantė Giedrė Tatarūnaitė skaitys pranešimą „Ar įmanoma suderinti fenomenologiją ir (spekuliatyvųjį) realizmą?“ Pranešimo santrauka. Komentuos asist. dr. V. Daraškevičiūtė.

Kontaktinis asmuo:
Jūratė Rapalavičiūtė

tel.: +370 5 2667616

Simpoziumas Pasaulinei logikos dienai paminėti

Prieš dvejus metus UNESCO, išreikšdama pagarbą vieniems svarbiausių 20-ojo amžiaus logikų Alfredui Tarskiui ir Kurtui Gödeliui, sausio 14 dieną paskelbė Pasauline logikos diena. 2021 m. sausio 14-ą dieną Filosofijos institutas visus kviečia švęsti Pasaulinę logikos dieną virtualiame vienos dienos simpoziume, kuriame pranešimus skaitys Filosofijos instituto studentai ir doktorantai. Renginio vieta: MS Teams http://bit.ly/3ouHCiS

19-ajame amžiuje pradėtas logikos formalizavimo procesas paspartino logikos vystymąsi bei 20-ajame amžiuje pagimdė daugybę neklasikinių logikų. Jų atsiradimo pasekmės buvo dvejopos: atsiradus logikoms, neigiančioms pamatinius klasikinės logikos principus, klasikinės logikos principai prarado absoliutaus akivaizdumo statusą, o užgimus įvairių atmainų modalinėms logikoms įgijome galimybę suteikti formalų pavidalą filosofiniams svarstymams apie galimybę, būtinybę, laiką, pažinimą ir moralę. Logikų gausa, atsiradusi 20-ajame amžiuje ir besiplečianti iki šios dienos, verčia mus kelti klausimus apie logikos ribas ir neutralumą bei atskleidžia reikmę kurti logikas, skirtas konkretiems tyrimų objektams.

Vieša profesoriaus Egdūno Račiaus paskaita

2021 m. sausio 6 d., trečiadienį, 18 val. maloniai kviečiame dalyvauti VU Filosofijos instituto mokslininko profesoriaus Egdūno Račiaus viešoje paskaitoje „Islamiškas revaivalizmas - post-sekuliaraus būvio išraiška?“. Renginys vyks nuotoliniu būdu – jame galite dalyvauti registruojantis per Teams aplinką.

Pastaraisiais dešimtmečiais musulmonų visuomenėse ir diasporoje įvairiomis atmainomis subujojęs islamiškas revaivalizmas gali būti matomas kaip reakcija ir atsakas į prieš tai tiek imperinių jėgų, tiek nacionalinių režimų vykdytą sekuliarizaciją iš viršaus. Kita vertus, islamiško revaivalizmo ištakos siekia daugiau nei du šimtus metų, tad jis yra senesnis už tiek išorinių jėgų, tiek vietinių politinių elitų sekuliarizacijos pastangas. Kaip bebūtų, islamiškas revaivalizmas, nors siekia sugrąžinti religingumą tiek į musulmonų visuomenių viešąjį, tiek į privatųjį gyvenimą, ir tuo pačiu išguiti sekuliarizmo ideologiją bei apgręžti sekuliarizacijos procesą, patį religingumo turinį mato visiškai kitokį nei istoriškai vyravusias islamiško religingumo formas. Islamiško revaivalizmo idealas nėra iki-sekuliarios būsenos atkūrimas, bet kokybiškai naujos, post-sekuliarios "naujosios islamiškos", sukūrimas.

Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projektas „Postsekuliarus būvis“, Nr. 09.3.3-LMT-K-712-01-0085) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

Buridano modalumų analizė šiuolaikinės logikos požiūriu

2021 m. sausio 6 d., trečiadienį, 15 val. maloniai kviečiame į VU Filosofijos instituto seminarą „Buridano modalumų analizė šiuolaikinės logikos požiūriu“. Renginys vyks nuotoliniu būdu – jame galite dalyvauti užsiregistravę MS Teams aplinkoje.

Tradicinės antikos ir viduramžių samprotavimo teorijos pagrindas – kategorinio silogizmo samprata. Sukūrus šiuolaikinę predikatų logikos teoriją nustatyta jog asertorinę silogistiką galima formalizuoti vienviečių predikatų logikos priemonėmis ir laikyti ją predikatų logikos fragmentu. Silogizmų teorija tampa gerokai sudėtingesnė, jei vertinamų silogizmų prielaidomis ar išvadomis imami ne tik asertoriniai bet ir modaliniai (galimybę ar būtinybę išreiškiantys) teiginiai.

Seminaras skiriamas XIV a. prancūzų logiko Žano Buridano teiginių su modalumais semantinės koncepcijos aptarimui bei šiuolaikinėje literatūroje pateikiamų jos formalizacijų įvertinimui. Pranešėjai – Živilė Pabijutaitė ir Jonas Dagys.

Seminaras yra Mokslininkų grupių projekto „Tradicinės modalumų logikos tyrimas pasitelkiant šiuolaikinės logikos teorijas ir informacines technologijas“ dalis. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-MIP-19-51.

Monografijos „Tikrovės spektrai“ aptarimas

Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas kviečia į prof. Ritos Šerpytytės monografijos Tikrovės spektrai aptarimą – diskusiją. Knyga pasirodė prieš metus, prieš pat pandeminį karantiną, tad buvo spėta tik pristatyti knygų mugėje, o jos aptarimas buvo nukeltas neribotam laikui. Tačiau profesionali diskusija, kaip ir dera akademinių leidinių atžvilgiu, prasideda tik po metų, kai ne vienas kolega knygą išsamiau perskaito.

Renginys vyks kovo 8 d. 17 val.
Prsisjungimo nuoroda: https://bit.ly/3bPuVdh

Meeting ID: 927 8616 2531
Passcode: 799688

Kaip rašoma knygos anotacijoje: „Monografija Tikrovės spektrai yra paremta Ritos Šerpytytės ankstesnės monografijos Nihilizmas ir Vakarų filosofija (2007) dviejų pagrindinių teorinių įžvalgų plėtojimu. Viena jų – tai nihilizmo ne kaip teorinio „duotos“ realybės aprašymo, o kaip performatyvo par excellence, įžvalga. Ją lemia nihilizmo ne vien teorinio ir diagnostinio aspektų nesutapimo pastebėjimas, bet ypač įtampos tarp šių aspektų akcentavimas. Kita – nihilizmo „genealoginė“ sąsaja su tikrovės problema.

Apie šias dvi esmines teorines įžvalgas – nihilizmo ryšį su tikrovės problema bei jo buvimą performatyvu – signalizuoja ir pats pristatomos monografijos pavadinimas bei jos paantraštė – Tikrovės spektrai. Vakarų nihilizmas tarp diagnozės ir teorijos. Šios įžvalgos persmelkia visą knygos turinį. O Tikrovės spektrų struktūrą lemia šių įžvalgų projekcija į „šviežiausią“, galima sakyti, „topinę“ filosofinę dabarties problematiką, kuri, ir tai visai nekeista, – prikelia iš užmaršties ne tik ne naujas, bet dargi labai archajiškas, netgi „fosilines“ temas.“

Tad kam skirta ši knyga – tikrovės ar nihilizmo problemai?

Renginyje dalyvauja: knygos autorė prof. Rita Šerpytytė, doc. Danutė Bacevičiūtė, dr. Vaiva Daraškevičiūtė, dr. Audronė Žukauskaitė.

Renginį moderuoja doc. Mintautas Gutauskas.

Keičiasi laikas: Vieša Tomo Sodeikos paskaita

Prof. Tomo Sodeikos vieša paskaita „Postmodernybė, postmetafizika, postsekuliarybė: žvilgsnis pro Martino Heideggerio langą“ perkeliama į 2020 m. sausio 7 d. 15 val. Paskaita vyks VU Filosofijos fakultete (Universiteto g. 9) 201 aud.

„Tik iš būties tiesos galima mąstyti šventumo prigimtį. Tik iš šventumo esmės galima mąstyti dievybės esmę. Tik dievybės esmės šviesoje galima mąstyti ir išsakyti tai, ką privalo įvardyti žodis „Dievas“. Arba ar neturime pirmiausia rūpestingai suprasti ir įsiklausyti į šiuos žodžius, jei mums kaip žmonėms, t.y. kaip eksistentinėms būtybėms, turėtų būti leista patirti Dievo sąlytį su žmogumi? Kaip galėtų dabarties pasaulio žmogus rimtai ir griežtai kelti klausimą, ar Dievas artinasi, ar tolsta, jeigu pirmiausia nepasistengtų įsimąstyti į tą dimensiją, kurioje šis klausimas tik ir gali būti keliamas? O tai ir yra šventumo dimensija, kuri lieka paslėpta netgi kaip dimensija, jeigu nenušvinta būties atvirybė ir savo prošvaiste nepriartėja prie žmogaus.“

Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-01-0085) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

Vieša Vaivos Daraškevičiūtės paskaita

2019 m. gruodžio 20 d., penktadienį, 16.30 val. VU Filosofijos fakultete (Universiteto g. 9) 201 aud. asist. dr. Vaiva Daraškevičiūtė skaitys viešą paskaitą „Kaip baigiasi gamta? Nostalginiai naratyvai ir gamta po gamtos pabaigos“.

„Gamtos pabaiga“ Anthony Giddensas įvardija vėlyvajai modernybei būdingą situaciją, kai gamta kolonizuojama bendrosiose antropocentrinėse struktūrose. Taigi, čia fokusuojamasi ne į gamtos nyksmo procesą, bet į žmogiško santykio su gamta slinktis, pabrėžiant, kad jas diktuoja valdymo ir kontrolės principais grįstas modernybės diskursas. Kita vertus, kaip alternatyva šiam modeliui modernybės paradigmoje formavosi ne viena teorinė pozicija, kritiškai nusiteikusi pažangos procesų atžvilgiu ir išsakiusi pretenziją grįžti atgal į gamtą. Šioje nostalgiškai orientuotoje perspektyvoje gamtai suteikiama savotiško tikrovės substituto funkcija, o grįžimo intencijai priskiriamas etinis matmuo aiškinant ją išsigryninimo prasme. Dar akivaizdžiau instrumentinė gamtos prieiga kvestionuojama antropoceno perspektyvoje, kai atsisakoma modernybės įtvirtintos skirties tarp gamtos ir kultūros kontekstų, o sykiu postuluojama pretenzija dekonstruoti antropocentrinį tikrovės modelį, apeliuojant į gyvybės formų bendramatiškumą. Šiuo atveju santykis su gamta įgauna ateities vizijos matmenį, reikalaujantį tiek gamtos, tiek žmogaus sampratų persvarstymo.

Paskaitoje nostalginė ir futuristinė gamtos prieigos bus nagrinėjamos pasitelkiant tokius autorius kaip J. J. Rousseau, M. Heideggeris, B. Latouras, T. Mortonas bei pavyzdžius iš kultūros ir šiuolaikinio meno kontekstų.

Projektas finansuojamas Lietuvos mokslo tarybos (LMTLT), sutarties Nr. S-MOD-17-5.

Vieša Danutės Bacevičiūtės paskaita

2019 m. gruodžio 20 d., penktadienį, 15 val. VU Filosofijos fakultete (Universiteto g. 9) 201 aud. doc. dr. Danutė Bacevičiūtė skaitys viešą paskaitą „Immanuelio Kanto žmogus kaip paskutinis gamtos tikslas: modernybė ir antropocenas“.

Paskaitoje Immanuelio Kanto žmogaus kaip paskutinio gamtos tikslo samprata bus nagrinėjama siekiant atskleisti šio vokiečių filosofo minties santykį su šiuolaikinės aplinkos etikos problemomis, kylančiomis iš „gamtos pabaigos“ ir antropoceno apmąstymo. XVIII a. spekuliuodamas apie žmogų, Kantas jį pavadina paskutiniu gamtos tikslu ir, regis, jau numato „gamtos pabaigos“, t. y. žmogaus kontroliuojamos gamtos idėją. Tačiau sykiu jo pozicija neatsiejama nuo žmogiškosios atsakomybės ir žmonijos apskritai moralinės paskirties įsisąmoninimo. Paskaitoje bus keliamas klausimas, ar galima kalbėti apie aplinkos etiką, tiesiogiai arba netiesiogiai išplaukiančią iš kantiškosios pozicijos, kuri būtų prasminga antropoceno epochoje.

Projektas finansuojamas Lietuvos mokslo tarybos (LMTLT), sutarties Nr. S-MOD-17-5.

Karo įkasdieninimas vizualinių malonumų epochoje

2019 m. gruodžio 16 d. 18 val. kviečiame į Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos Instituto seminarą “Karo įkasdieninimas vizualinių malonumų epochoje”. Seminaras vyks VU Filosofijos fakulteto 201 auditorijoje (Universiteto g. 9/1, Vilnius).

Seminaro programa:
Doc. N. Milerius "Silpstanti atmintis ir jos pervaidinimai"
V. Davoliūtė "Perkeltos atmintys ir intymios karo topografijos"
A. Narušytė "Pavėluotos karo fotografijos: turizmas, trauma ir refleksija"

Seminaras yra LMT finansuojamo projekto “Kasdienybė ir karo traumos reprezentacija vėlyvojoje modernybėje” (S-MOD-17-1) dalis.

Seminaro prieiga facebook paskyroje.

Kontaktinis asmuo: Nerijus Milerius, +370 5 268 7189

Išleista Aušros Pažėraitės monografija

Vilniaus universiteto leidykla kviečia susipažinti su Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentės dr. Aušros Pažėraitės monografija „Nesuk į kelią iš takelio. Lietuvos žydų religinės ir filosofinės minties paveldo trajektorijomis“.

Ši knyga – tai bandymas pamėginti apčiuopti keletą Lietuvos žydų mąstytojų takelių, prieiti prie Lietuvos žydų religinės (iš dalies ir filosofinės) minties paveldo tokiu būdu, kad atsiskleistų jo situacija modernių laikų religijotyrinių ir kai kurių filosofinių idėjų bei kategorijų kontekste. Tai daroma diskutuojant su religijotyroje įsitvirtinusiomis ritualo ar sacrum kategorijomis, analizuojant šį paveldą Naujaisiais laikais vykusio rašytinių šventraščių „išlaisvinimo“ iš „sakytinių“ paveldų, t. y. tradicinių interpretacijų autoriteto ir galios, požiūriu.

Knygoje pateikiami keli ištraukų iš Vilniaus Gaono, R. Chaimo iš Valažino, R. Chaimo Ozerio Grodzinskio, R. Izraelio Salanterio, Emmanuelio Levino tekstų vertimai, daugelis jų palydimi komentarais. Autorės teigimu, „hebrajiškų terminų skaitymui palengvinti šioje knygoje pasirinkta supaprastinta fonetinė perraša, vadovaujantis lietuvių kalbos fonetinio rašymo taisyklėmis, tačiau, siekiant išlaikyti hebrajišką vardų ir kitų žodžių (laikantis šiuolaikinės literatūrinės hebrajų kalbos) skambėjimą, palikus tik kai kurių Lietuvoje jau prigijusių vardų ir terminų rašymą jų nepakeitus“.

Knygą „Nesuk į kelią iš takelio. Lietuvos žydų religinės ir filosofinės minties paveldo trajektorijomis“ galite įsigyti knygynuose „Akademinė knyga“, „Versmė“, el. knygynuose patogupirkti.lt, knygos.lt, humanitas.lt.

Straipsnis publikuotas naujienos.vu.lt

Tarptautinė fenomenologų konferencija

saulius geniusas 61736439 Lietuvos fenomenologų asociacija ir Vilniaus universiteto Filosofijos institutas kviečia į metinę mokslinę konferenciją „Phenomenology and Interdisciplinary Research“. Konferencija vyks 2019 m. gruodžio 13 d., penktadienį, 9 val., 201 aud., VU Filosofijos fakultete (Universiteto g. 9).

Jau keletą metų Lietuvos fenomenologų asociacija kartu su Vilniaus universiteto Filosofijos institutu rengia kasmetinę konferenciją, kurioje pristato ir diskutuoja šiuolaikinės fenomenologinių tyrinėjimų temas. Šias metais nuspręsta išplėsti diskusijų erdvę ir konferencija yra rengiama su užsienio kolegomis iš Honkongo, JAV, Latvijos, Estijos ir kt.
Konferencija vyks anglų kalba. Įėjimas laisvas.

Konferencijos programa

Kontaktinis asmuo:

Mintautas Gutauskas

Daugiau informacijos rasite čia

Vieša Nerijaus Šepečio paskaita

2019 m. gruodžio 12 d., ketvirtadienį, 15 val. VU Filosofijos fakultete (Universiteto g. 9) 201 aud. dr. Nerijus Šepetys skaitys viešą paskaitą „Kame blogio extremalumas, arba Kaip be krašto sunku pamąstyti nacionalsocialistinį žydų naikinimą“.

Dalykas, apie kurį kalbėsiu, viena vertus, susijęs su konkrečia patirtimi specifinės „tikrovės“, kuriai įvardyti prireikia netgi atskiros sąvokos – kraštutinis, ekstremalus blogis. Įprastai tą „tikrovę“ mes istoriškai vadiname Holokaustu, kiek subtiliau – Šoa, neutraliau – nacionalsocialistine žydų eksterminacija. Tai žmonių naikinimo tikrovė ar žmonių tikrovės naikinimas, kaip pažiūrėsi. Kad ir kaip pažiūrėsi, jau pavadinti nėra paprasta, ką ir kalbėt apie to, ką pavadiname, retrospekciją. Nesiduoda čia mums pamąstoma bet kuri patirtis: sugalvojimo, vykdymo, (ne)išgyvenimo, matymo: neišsitaria, neatliepia, nesusiveda į bendrą vaizdą. Koks čia bendras vaizdas, kokia dar bendra kalba gali būti su žmogiškumo naikinimu, su blogiu, juoba ekstremaliu?

Paskaitoje seksiu Hannah Arendt tekstuose (nuo Totalitarizmo iki Eichmanno, nuo Denktagebuch iki Some Questions) nužymėtomis klausinėjimo ir svarstymo kryptimis, nevengdamas klupinėjimų patamsiuose, pasukus į šoną su Primo Leviu ar Giorgio Agambenu, Bernhardu Schlinku ar Samueliu Baku.

Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-01-0085) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

Vieša paskaita apie šiuolaikines mito sampratas

2019 metų lapkričio 22 d. 14 val. VU Filosofijos fakultete (Universiteto g. 9) 301 aud. dr. Lina Vidauskytė skaitys viešą paskaitą „Darbas su mitu ir mito darbas su mumis: Hanso Blumenbergo mito samprata ir post-sekuliarybė“.

Mūsų dienomis mitais dažniausiai vadinami tiesiog įvairūs (sąmoningi ar nesąmoningi) prasimanymai. Tokią mito sampratą įtvirtino pirmiausia Apšvietos epochos mąstytojai, sumūriję modernybės pamatus, ant kurių stovi ir mūsų gimtoji moderni Vakarų kultūra. Tad juo keisčiau gali atrodyti tai, kad šiuolaikinėje filosofijoje galima aptikti tendenciją savotiškai reabilituoti mitą.

Paskaitoje bus analizuojama, turbūt, vieno iš garsiausių post-heidegerinės epochos vokiečių filosofo Hanso Blumenbergo išplėtota originali mito samprata ir jos santykis su sekuliarybe bei post-sekuliarybe. Bus aptariamos mito, metaforos ir anekdoto teorinė bei praktinė reikšmės. Sykiu bus analizuojamos iškirtinai originalios Blumenbergo filosofinės pozicijos prielaidos, jos turinys bei reikšmė sprendžiant pamatines filosofijos problemas. O kontekstui nužymėti įsiklausysime į kai kurias C. Linnéjaus, Fr. W. J. Schellingo, L. Landgrebes, M. Heideggerio, O. Marquardo pozicijas.

Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-01-0085) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

Fakulteto mokslininkų knyga „Istorijos filosofija“

Vilniaus universiteto (VU) leidykla kviečia susipažinti su VU Filosofijos fakulteto mokslininkų prof. dr. Jūratės Baranovos, prof. habil. dr. Zenono Norkaus ir buvusio Lietuvos edukologijos universiteto (dabar – VDU Švietimo akademija) Filosofijos katedros docento dr. Vytauto Žemgulio (1964–2014) mokomąja knyga „Istorijos filosofija“.

Metodinė priemonė skirta studentams, studijuojantiems istorijos raidos filosofines teorijas ir metodologines istorinio pažinimo galimybes. Ši knyga siūlo apmąstyti šiuo metu aktualias posthumanizmo bei istorijos ir moralės santykio problemas.

Mokomoji knyga sudaryta iš 18 skyrių, kiekviename pateikiamas seminaro literatūros sąrašas ir klausimai. Knygelės pabaigoje pateikiama privalomoji ir rekomenduojama literatūra.

Knyga „Istorijos filosofija“ skirta docentui dr. Vytautui Žemguliui atminti. V. Žemgulis – buvęs J. Baranovos studentas, vėliau – kolega. Docentas savo paskaitose naudojo vadovėlį „Istorijos filosofija“, buvo sukūręs metodinius klausimus, skirtus šio vadovėlio originalioms ištraukoms analizuoti. Z. Norkus ir J. Baranova, susiedami savo įdirbį dėstant istorijos filosofiją, užbaigė šį docento sumanymą.

Knygą „Istorijos filosofija“ galite įsigyti knygyne „Akademinė knyga“ ir el. knygynuose patogupirkti.lt, knygos.lt, humanitas.lt.

N. Mileriaus filmas įvertintas „DOK Leipzig“ festivalyje

Sekmadienį pasibaigusiame dokumentikos ir animacijos festivalyje „DOK Leipzig“ dalyvavę lietuvių kino kūrėjų filmai buvo įvertinti svarbiausiais apdovanojimais.

Daugiausiai jų – net tris, pelnė Audriaus Mickevičiaus ir VU Filosofijos fakulteto docento Nerijaus Mileriaus dokumentinis filmas „Pavyzdingas elgesys“ (prod. kompanija „Era Film“). Tarptautinėje konkursinėje „DOK Leipzig“ programoje pristatytas filmas pelnė pagrindinį apdovanojimą „Auksinį balandį“, taip pat , tarpreliginės žiuri prizą ir tarptautinės kino kritikų federacijos FIPRESCI prizą.

Lietuvos, Bulgarijos, Slovėnijos ir Italijos komandas suvienijęs kūrybinės dokumentikos filmas nagrinėja nusikaltimo, atleidimo ir socialinio teisingumo idėjas. Filmą vertinusi žiuri buvo sužavėta, pasak jų: „Pačiais tamsiausiais laikais susidūrus su blogiausiu, mes atrandame tikruosius save ir žmogaus siela nušvinta ryškiausiai. Filmo kūrėjai grakščiai ir kilniai nukėlė mus į unikalią ir netikėtą atpirkimo kelionę.“

Filmo sumanytojas, režisierius Audriaus Mickevičiaus nei filmo premjeros, nei apdovanojimų nesulaukė – jis mirė 2017 m., todėl jo darbą, paties valia, pabaigė filosofas Nerijus Milerius. Po apdovanojimų ceremonijos Nerijus Milerius sakė: „Būkim nuoširdūs ir atviri. Kaip ir politikoje, kur nelaimės ir krizės kartais padeda kai kuriems politikams „susirinkti taškų“, taip ir pats Audriaus mirties faktas suteikė filmui daug papildomo dėmesio ir svorio. Bet tas svoris lengvai galėjo tapti nepakeliamas, o perduotas pabaigti filmas galėjo tapti našta, kuri galėjo išsprūsti iš rankų. Neišsprūdo. Nieko, ką gavom iš Audriaus rankų, neišvaistėm.“

„DOK Leipzig“ yra seniausias ir vienas didžiausių bei svarbiausių dokumentiniam ir animaciniam kinui skirtų tarptautinių festivalių, kasmet pritraukiantis iki 50 000 žiūrovų bei pristatantis daugiau kaip 300 naujausių dokumentinių ir animacinių filmų iš viso pasaulio.

Pristatomų filmų gamybą ir pristatymą „DOK Leipzig“ festivalyje rėmė Lietuvos kino centras.

Paskaita apie filosofinį konsultavimą

2019 m. lapkričio 6 d. 17 val. VU Filosofijos fakultete (Universiteto g. 9) 201 aud. vyks vieša Todd Rossman, Scholastic Consulting, SIA (Latvija), paskaita „Filosofinis konsultavimas: kas, kaip ir kodėl?“.

Per paskutinius dešimtmečius Europoje ir JAV išaugęs ﬁlosoﬁnio konsultavimo judėjimas atsiliepia į amžinąjį klausimą apie santykį tarp teorijos ir praktikos, mąstymo ir gyvenimo. Profesionalus ﬁlosoﬁnis konsultantas Toddas Rossmanas atviroje diskusijoje papasakos, kaip jis padeda savo klientams susigaudyti jų ieškojimuose bei pasidalins savo mintimis apie ﬁlosoﬁją apskritai, remdamasis savo daugiamete teorine ir praktine patirtimi. Teorinius svarstymus iliustruos realių atvejų analizė.

Diskusiją, kuri vyks anglų kalba, moderuos Justinas Grigas, Filosoﬁjos instituto doktorantas ir besimokantis psichoterapeutas.

Šiukšlių fenomenologija Antropoceno epochoje

2019 spalio 16 d., trečiadienį, 17 val., VU Filosofijos fakultete (Universiteto g. 9), 209 auditorijoje, doc. dr. Mintautas Gutauskas skaitys viešą paskaitą „Šiukšlių fenomenologija Antropoceno epochoje“.

Fenomenologinėje-hermeneutinėje filosofijoje apmąstant pamatines žmogiškosios egzistencijos struktūras šiukšlių fenomenas nebuvo aptartas. Ar gali būti taip, kad šiukšlės atsitiktinai buvo pamirštos? O gal šiukšlės yra naujas fenomenas gana neseniai papuolęs į akiratį, vis garsiau kalbant apie žmogaus veiklos žalą Žemės planetai? Akivaizdu, kad šiukšlės yra seniai žinomos kaip kasdienio gyvenimo dalis. Tačiau filosofinėje refleksijoje jos atsiranda, kai jų prasmė ima keistis ir jos įgauna žmogiškosios savivokos matmenį. Paskaitoje šiukšlės bus aptariamos trimis aspektais: šiukšlės kaip paprastas kasdienio gyvenimo patirties fenomenas, šiukšlės kaip pamatinis žmogiškosios egzistencijos fenomenas ir šiukšles kaip savivokos kategorija atsiradusi Antropoceno epochoje.

Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-MOD-17-5.

Tarptautinė konferencija: „Mito pirmapradiškumas ir instrumentinės sąmonės nuosmukis“

time spiral 2018 m. spalio 1–2 dienomis Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas organizuoja tarptautinę konferenciją: „Mito pirmapradiškumas ir instrumentinės sąmonės nuosmukis“ (angl. “Preeminence of Myth and the Decline of Instrumental Reason”).

Konferencijoje įvairių sričių Lietuvos ir užsienio mokslininkai nagrinės įvairius mitinės ir instrumentinės sąmonės raidos klausimus: aptars lietuviško mąstymo savitumo, globalios kultūros iššūkius Majų tradicijos savasčiai, „Motinos“ sampratą Indijos mitinėje kultūroje, mūsų amžiuje pasirodžiusias laikiškumo suvokimo galimybes ir daugelį kitų klausimų. Konferencijos programa.

Konferencija bus siekiama skatinti šios daugialypės problematikos tyrimus, plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą bei ieškoti bendrų sąlyčio taškų tarp skirtingų metodologinių prieigų.

Konferencija vyks anglų kalba. Įėjimas į konferenciją laisvas, registracija nenumatyta.

Konferencijos prieiga facebook paskyroje.

Kontiktiniai asmenys:
Janina Markevičienė, , +370 5 2667622
Žilvinas Svigaris, , +370 698 25157

Konferencija „Laikas ir erdvė: tarpdalykinė prieiga“

2019 m. rugsėjo 26-28 d. Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete vyks erdvės ir laiko temai skirta tarptautinė ir tarpdalykinė konferencija „Laikas ir erdvė: tarpdalykinė prieiga“ (angl. “Space and Time: An Interdisciplinary Approach”). Konferencija vyks anglų kalba.

Konferencijos metu Lietuvos ir užsienio mokslininkai nagrinės erdvės ir laiko temą iš fizikos, istorijos, meno, filosofijos – logikos, fenomenologijos, analitinės ir mokslo filosofijos – bei kitų perspektyvų. Trečius metus vykstančios konferencijos tikslas – skatinti tarpdalykinius erdvės ir laiko tyrimus, inicijuoti įvairių sričių mokslininkų tarptautinį bendradarbiavimą bei ieškoti bendrų sąlyčio taškų tarp skirtingų disciplinų erdvės ir laiko tematikoje.

Konferencija sulaukė didelio tarptautinio mokslininkų susidomėjimo. Šių metų konferencijoje dalyvaus įvairių sričių specialistai bei jaunieji tyrėjai iš 11 šalių, kurie analizuos ritmikos ir tempo, temporalinės egzistencijos, laiko kalboje, kauzalumo, tapatybės, erdvėlaikio, laiko lėtėjimo, kelionių laike bei erdvės susitraukimo, iškreiptumo ir daugelį kitų klausimų.

Konferencijos programa

Kontaktinis asmuo: Kristina Rinkevičienė, VU Filosofijos instituto administratorė, tel. nr: +370 5 2667617.

Apie ką svarstė filosofai tarptautiniame potencialumo ir vaizduotės simpoziume?

2019 m. birželio 19-20 d. įvyko tarptautinis simpoziumas, kurio metu Vilniaus universiteto Filosofijos institutas į sostinę sukvietė reikšmingus šiandienos mąstytojus diskusijai apie šiuolaikinius tikrovės iššūkius. Nacionalinėje dailės galerijoje vyksiančiame simpoziume „The Agents of the Real“ („Tikrovės agentai“) pranešėjai svarstė potencialumo ir vaizduotės reikšmę ekologinės krizės, technologinės kaitos, mokslo žinių akseleracijos ir melagienų epochoje.

Simpoziumas sulaukė daug susidomėjimo. Be to, čia svečiavosi žymūs užsienio mąstytojai, tokie kaip Pietų Kalifornijos Architektūros instituto profesorius Grahamas Harmanas ir italų filosofas Maurizio Ferraris.

Simpoziumas yra dalis projekto „Žmogaus ateitis: nauji vaizduotės scenarijai“ (Vilniaus universitetas). Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-01-0078) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

Čia galite peržiūrėti vaizdo įrašus iš simpoziumo: pirma diena ir antra diena.

Išrinktas skaitomiausias 2018 m. VU mokslo periodikos žurnalas

2018 m. skaitomiausiu mokslo periodikos žurnalu tapo „Problemos“ (vyr. redaktorė – doc. dr. Nijolė Radavičienė). Per 2018 m. žurnalas sulaukė daugiau nei 27 tūkst. straipsnių peržiūrų. Su žurnalu „Problemos“ galima susipažinti čia.

Žurnalo redaktorė doc. N. Radavičienė išvardijo tris ją motyvuojančias priežastis. Pirma, Filosofijos fakultetas rimtai žiūri į leidybą, skatina palaikyti žurnalo gyvenimą, vertina mokslo žurnalo vyriausiojo redaktoriaus darbą. Antra, žurnalas turi gilią istoriją. Jis leidžiamas nuo 1968 m. ir šiemet mini 50 metų jubiliejų. Tik daugelio žmonių pastangomis pavyko taip ilgai išlaikyti žurnalą. Sovietmečiu šis žurnalas buvo kultūrinis įvykis. Šiuo metu žurnalas suprofesionalėjo, tapo labiau orientuotas į moksliškumą, spausdinama mažiau platesnei auditorijai aktualių tekstų. Trečia, pati redaktorė, kaip mokslininkė, norėjo dirbti su jaunais autoriais, padėti jiems parengti geresnius tekstus.

Išskirtina, kad internete yra visas žurnalo archyvas nuo pirmojo numerio. Archyvas suskaitmenintas doc. dr. Jono Dagio iniciatyva. „Filosofams yra svarbi ilgoje istorijoje išsakyta žinia. Publikuodami archyvą norėjome parodyti ir ankstyvuosius tekstus, atskleisti, kaip žurnalas atrodė su sovietinės istorijos ženklu“, – sakė doc. N. Radavičienė.

Sveikiname žurnalo kolektyvą! Jiems bus įteiktas apdovanojimą patvirtinantis dokumentas.

Vilniaus universiteto (VU) leidykla įsteigė „Skaitomiausios Vilniaus universiteto leidyklos knygos“ ir „Skaitomiausio Vilniaus universiteto leidyklos mokslo periodikos žurnalo“ apdovanojimus. Šiais metais apdovanojimai už knygas teikiami dviejose kategorijose: skaitomiausia monografija ir skaitomiausia studijų knyga.

Apdovanojimų tikslas – didinti VU ir VU leidyklos autorių žinomumą, skatinti mokslo, mokomųjų ir mokslo populiarinamųjų leidinių leidybą ir sklaidą. Apdovanojimai teikiami kasmet už praėjusių kalendorinių metų knygų pardavimų rezultatus. Plačiau apie apdovanojimų taisykles – leidyklos svetainėje (www.vu.lt/leidyba/apie-mus/apdovanojimai). Skaitomiausia studijų knyga bus paskelbta artimiausiu metu.

Straipsnis skelbtas naujienos.vu.lt

Filosofijos instituto doktorantų seminaras

2019 m. birželio 12 d. (trečiadienį), 15.00 val., kviečiame į Filosofijos instituto doktorantų seminarą. Seminaras vyks VU Filosofijos fakulteto 201 aud. (Universiteto g. 9, Vilnius).

Filosofijos istorijos ir analitinės filosofijos katedros doktorantė Vaida Kalkauskaitė skaitys pranešimą „P. Kahno racionalizmo kritika kaip sekuliarizmo kritika“ [pranešimo santrauka]. Komentuos prof. Andrius Bielskis.

Filosofijos istorijos ir analitinės filosofijos katedros doktorantas Tadas Snuviškis skaitys pranešimą „Vaiśeṣikos realizmo ir budizmo fenomenalizmo kontroversija bei jos raiška Kinijos budistiniuose tekstuose“ [pranešimo santrauka]. Komentuos prof. Marius Povilas Šaulauskas.

Kontaktinis asmuo:
Kristina Rinkevičienė, VU Filosofijos instituto administratorė, +370 5 266 7617

Filosofijos instituto doktorantų seminaras

2019 m. birželio 5 d. (trečiadienį), 15 val., kviečiame į Filosofijos instituto doktorantų seminarą. Seminaras vyks VU Filosofijos fakulteto 209 aud. (Universiteto g. 9, Vilnius).

15 val. Kontinentinės filosofijos ir religijos studijų katedros doktorantas Ruslanas Baranovas skaitys pranešimą „Realybė ir santykis Hegelio filosofijoje ir į objektus orientuotoje ontologijoje“ [pranešimo santrauka]. Komentuos prof. Tomas Sodeika.
16 val. Kontinentinės filosofijos ir religijos studijų katedros doktorantas Mindaugas Šulskus skaitys pranešimą „Subjekto sampratos transformacijos: Kantas ir Hegelis“ [pranešimo santrauka]. Komentuos prof. Tomas Sodeika.
17 val. Kontinentinės filosofijos ir religijos studijų katedros doktorantė Daina Habdankaitė skaitys pranešimą „Fiktyvumas Meillassoux spekuliatyviajame realizme“ [pranešimo santrauka]. Komentuos vyriaus. m. d. Audronė Žukauskaitė

Kontaktinis asmuo:
Kristina Rinkevičienė, VU Filosofijos instituto administratorė, +370 5 266 7617

Renginių ciklo „Eksperimentinės filosofijos vakarai“ šeštasis susitikimas

Tęsiamas eksperimentinei filosofijai skirtų renginių ciklas „Eksperimentinės filosofijos vakarai“. Šeštojo susitikimo metu Vilius Dranseika (VU Filosofijos institutas) skaitys pranešimą „Kasdienė žinojimo samprata ir klaidos galimybė".

Renginys vyks 2019 m. birželio 3 d., pirmadienį, VU Filosofijos fakultete 307 aud. (Universiteto g. 9, Vilnius), 17.30 val.

Renginių ciklą organizuoja VU Filosofijos institutas.

Filosofijos instituto doktorantų seminaras2019 m. gegužės 22 d., trečiadienį, 17.00 val., kviečiame į Filosofijos instituto doktorantų seminarą. Seminaras vyks VU Filosofijos fakulteto 205 aud. (Universiteto g. 9, Vilnius).

Filosofijos istorijos ir analitinės filosofijos katedros doktorantas Marius Markuckas skaitys pranešimą „Apšvietos filosofija kaip transhumanizmo prieštaringumo šaltinis“ [pranešimo santrauka]. Komentuos prof. Jūratė Rubavičienė.
Filosofijos istorijos ir analitinės filosofijos katedros doktorantas Vytautas Sinica skaitys pranešimą „Europos vienybės idėja tarpukariu: prielaidos ir kryptys“ [pranešimo santrauka]. Komentuos asist. dr. Mindaugas Stoškus.

Kontaktinis asmuo:
Kristina Rinkevičienė, VU Filosofijos instituto administratorė, +370 5 266 7617,

Pranešimas „Good/Good For Dualism: A Defence“

Kviečiame į VU Filosofijos instituto seminarą, kuriame dr. Fritz-Anton Fritzon (Lund University) skaitys pranešimą „Good/Good For Dualism: A Defence“.

2019 m. gegužės 15 d., 17 val., VU Filosofijos fakulteto 201 aud.

Pranešimas bus skaitomas anglų kalba. Įėjimas laisvas.

Pranešimo santrauka anglų kalba:
Both the notion of ‘good for (someone or something)’ and the contrasting notion of ‘good period’ have been criticised by rival camps of philosophers. Some hold that it is the relational notion of ‘good for’ that is the problematic one and that only the non-relational ‘good’ makes sense. Others hold that it is instead ‘good’ that is problematic and that only ‘good for’ makes sense. I will call the latter camp relational monists and the former non-relational monists. Opposed to both kind of monist are dualists who recognize both ‘good’ and ‘good for’ as coherent and intelligible parts of our evaluative thought and discourse, none of which can be eliminated or reduced to the other. In this talk I will defend the dualist position against challenges from both kinds of monist. The structure of my argument is to treat dualism as the default position and then to argue that none of the challenges coming from the different monists are strong enough to warrant abandoning dualism.

Dr. Fritz-Anton Fritzson dirba Lundo universitete (Švedija), taip pat yra vizituojantis podoktorantūros stažuotojas Vilniaus universitete. Daktaro disertacijoje (Value Grounded on Attitudes. Subjectivism in Value Theory, 2014) jis tyrė subjektyvizmą vertybių teorijoje, o dabartinis tyrimas „Santykinės vertybės prigimtis“ telkiasi ties filosofine sąvokos „geras (kam nors)“ ir paties ja nurodomo ryšio prigimties analize. Pagrindiniai dr. Fritzsono darbai paskelbti moksliniuose žurnaluose Philosophy bei Ethical Theory and Moral Practice.

Kviečiame į profesorės habil. dr. sesers Teresos Obolevitch paskaitas

2019 m. gegužės 13 d. VU Filosofijos fakultete Kontinentinės filosofijos ir religijos studijų katedros kvietimu Jono Pauliaus II popiežiškojo universiteto Krokuvoje Filosofijos fakulteto profesorė habil. dr. sesuo Teresa Obolevitch skaitys paskaitas, skirtas žymios XX a. rusų filosofės bei teologės Mirros Lot-Borodine išplėtotai neopatristikos sampratai.

13.00 val. 406 aud.: Mirros Lot-Borodine filosofinių bei teologinių pažiūrų formavimasis
15.00 val. 406 aud.: Mirra Lot-Borodine ir patristikos renesansas

Paskaitos bus skaitomos lenkų kalba ir verčiamos į lietuvių kalbą.

Sesuo prof. dr. habil. Teresa Obolevitch yra knygų Nuo onomatodoksijos iki estetikos. Aleksiejaus Losevo simbolio samprata (2011), Simbolis rusų kultūroje (2011), Rusų mintis Europoje. Recepcija, polemika, raida (2013), Rusų patristinio renesanso filosofija (2014), Tikėjimas ir protas rusų filosofijoje (2015) ir kt. autorė bei sudarytoja.

Kontaktinis asmuo:
Tomas Sodeika
VU Filosofijos instituto Kontinentinės filosofijos ir religijos studijų katedra
El. p.:

Metinė Lietuvos filosofų draugijos konferencija „Laiko samprata filosofijoje ir anapus jos“

2019 m. gegužės 10 d. vyks metinė Lietuvos filosofų draugijos konferencija „Laiko samprata filosofijoje ir anapus jos“. Konferenciją organizuoja Lietuvos filosofų draugija ir Vilniaus universitetas.

Konferencijos metu pranešimus skaitys kviestiniai pranešėjai prof. William James (Deakin University), prof. Arnaud Bouaniche (Université Lille 3) ir Lietuvos filosofai.

Laiko problema visuomet buvo svarbi tiek filosofijoje, tiek fizikos moksluose. Išsamiau aptarta Platono, Aristotelio ir šv. Augustino, laiko problemos analizė tęsiama scholastikos mąstytojų, o vėliau tampa ypač aktuali Naujųjų amžių filosofams – Descartes’ui ir Leibnizui. Laiko samprata sistemiškai išplėtojama Kanto, Hegelio, Husserlio darbuose, kol galiausiai išsiskaido į skirtingas laiko teorijas McTaggarto, Bergsono, Heideggerio, Whiteheado, Popperio, Levino, Deleuze’o, Derrida filosofijose. Paraleliai laiko samprata analizuojama ir fizikos moksluose – Newtono, Einsteino, Hawkingo, Prigogine’o teorijos pateikia skirtingas gamtos ir laiko aiškinimo versijas. Laiko aiškinimu grindžiami ir biologijos mokslai, evoliucijos, genetikos, epigenetikos teorijos. Geologinis laikas (antropocenas), virtualus laikas, laiko pagreitėjimas, atsitiktinumas ir tapsmas tampa svarbia šiuolaikybės problema, kuri apsvarstoma filosofijos darbuose ir šiuolaikinio meno praktikose.

Konferencijos kalbos – anglų ir lietuvių.

Renginio programa.

Konferencija vyks VU Filosofijos fakulteto 201 aud. (Universiteto g. 9, Vilnius).

Kontaktinis asmuo:
Daina Habdankaitė

Tel. nr.: +370 622 53933

Filosofijos instituto doktorantų seminaras

2019 m. gegužės 8 d. (trečiadienį), 17.00 val., kviečiame į Filosofijos instituto doktorantų seminarą. Seminaras vyks VU Filosofijos fakulteto 205 aud. (Universiteto g. 9, Vilnius).

Kontinentinės filosofijos ir religijos studijų katedros doktorantas Alfredas Buiko skaitys pranešimą „ Sąmokslo teorijos fenomeno apibrėžimo problema “ [pranešimo santrauka]. Komentuos doc. Kęstutis Kirtiklis.

Kontinentinės filosofijos ir religijos studijų katedros doktorantė Brigita Gelžinytė skaitys pranešimą „Kopulos vaidmuo Hegelio sprendinio sampratoje“ [pranešimo santrauka]. Komentuos doc. Danutė Bacevičiūtė.

Kontaktinis asmuo:
Kristina Rinkevičienė, VU Filosofijos instituto administratorė, +370 5 266 7617

Paskaita „Skeptiko požiūris: ufologinės sąmokslo teorijos“

2019 metų gegužės 7 d. (antradienį), 18 val. kviečiame į VU Filosofijos fakulteto filosofijos doktoranto Alfredo Buiko viešą paskaitą „Skeptiko požiūris: ufologinės sąmokslo teorijos“.

Paskaita vyks VU Filosofijos fakulteto 304 auditorijoje (Universiteto g. 9).

Paskaitos metu bus aptartos populiariausios su nežemiška gyvybe susijusios sąmokslo teorijos, tokios kaip Roswello ir Majestic XII sąmokslo teorijos ar Richardo Sharpe Shaverio sąmokslo teorijų naratyvai, šių sąmokslo teorijų kilmė bei istorija.

Įėjimas laisvas, registracija nebūtina.

Filosofijos instituto doktorantų seminaras

2019 m. balandžio 24 d., trečiadienį, 17.00 val., kviečiame į Filosofijos instituto doktorantų seminarą. Seminaras vyks VU Filosofijos fakulteto 205 auditorijoje (Universiteto g. 9, Vilnius).

Filosofijos istorijos ir analitinės filosofijos katedros doktorantė Živilė Pabijutaitė skaitys pranešimą „Temporalinės logikos sistemų CL ir Kb semantinės interpretacijos su tradicinių teisingumo reikšmių pertrūkiais“ [pranešimo santrauka]. Komentuos asist. dr. Mindaugas Gilaitis.

Filosofijos istorijos ir analitinės filosofijos katedros doktorantas Albinas Plėšnys skaitys pranešimą „Tiesa nėra teiginio savybė (arba apie Epimenidą, Pegasą ir Tarskį)“ [pranešimo santrauka]. Pranešimą komentuos doc. dr. Naglis Kardelis.

Seminaro plakatas / Seminaro prieiga VU Filosofijos fakulteto Facebook paskyroje /

Seminaro prieiga VU renginių kalendoriuje

Kontaktinis asmuo: Kristina Rinkevičienė, VU Filosofijos instituto administratorė, tel. (8 5) 266 7617

IIiuminatai: tikrovė ir sąmokslo teorijos

2019 m. balandžio 23 (antradienis), 18.00 val. kviečiame į VU Filosofijos fakulteto doktoranto Alfredo Buiko viešą paskaitą „IIiuminatai: tikrovė ir sąmokslo teorijos".

Paskaita vyks VU Filosofijos fakulteto 302 auditorijoje (Universiteto g. 9). Paskaitos metu bus aptartos anti-masoniškos ir iliuminatų sąmokslo teorijos, Bavarijos iliuminatų draugijos kilmė ir istorija.

Įėjimas laisvas, registracija nebūtina.

Iš kur atsiranda antisemitinės sąmokslo teorijos?

2019 m. balandžio 9 d. (antradienis), 18.00 val. kviečiame į VU Filosofijos fakulteto doktoranto Alfredo Buiko viešą paskaitą „Iš kur atsiranda antisemitinės sąmokslo teorijos?"

Paskaita vyks VU Filosofijos fakulteto 302 auditorijoje (Universiteto g. 9).

Paskaitos metu bus aptarta antisemitinių sąmokslo teorijų kilmė, plitimas bei sukelta žala.

Įėjimas laisvas, registracija nebūtina.

Sakralūs pasaulio tekstai: „Talmudo“ biografija

talmudu inter Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje tęsiamas išskirtinis viešų paskaitų ciklas „Sakralūs pasaulio tekstai: knygos biografija" – Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių tyrimų instituto dovana Lietuvai VU 440-tojo jubiliejaus proga.

Šiame cikle mokslininkai pristato sakralių, pamatinių pasaulio tradicijų tekstų „biografijas“, bandydami atsakyti į klausimus: kaip buvo kuriami, atrandami, verčiami ir interpretuojami šie įvairių kultūrų tekstai? Koks buvo jų vaidmuo istorinėje religijų raidoje? Paskaitose atskleidžiama kultūrinė ir socialinė, meninė ir politinė šių knygų įtaka nuo seniausių laikų iki mūsų dienų; aptariamos tiek tradicinės teologinės, tiek akademinės tekstologinės konkrečių tekstų suvokimo perspektyvos.

2019 m. balandžio 4 d. 18 val. kviečiame į septintąjį ciklo susitikimą, kuriame Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Kontinentinės filosofijos ir religijos studijų katedros docentė Aušra Pažėraitė pristatys „Talmudą“.

Talmudas – išskirtinę vietą judaizme turintis, žydų išminčių palikimą įkūnijantis veikalas. Tai steigiantysis judaizmo dokumentas, „išvertęs“ Penkiaknygės (Toros) pasakojimus ir įstatymus į vientisą socialinės santvarkos sistemą, kurią turėtų realizuoti Izraelis, išsibarstęs tremtyje po to, kai romėnai sugriovė Jeruzalės Šventyklą 70-ais-iais metais ir, kaip sakoma viename iš Talmudo traktatų, „Aukščiausiajam nebeliko jokios kitos vietos, kaip tik keturios uolektys halakhos“. Talmudo išminčių diskusijos halakhos (teisinių nuostatų) klausimais, apimančiais visą žydų visas įmanomas socialinio gyvenimo ir religinės praktikos sritis, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo chaotiškos, anekdotiškos, pasitelkiančios keistas logines procedūras, galiausiai, paaiškėja, kad turi apibrėžtą struktūrą, argumentavimo nuoseklumą ir vidinį ratio.

Paskaitoje bus siekiama atsakyti į klausimus: Kas yra Talmudo išminčiai? Kokia Talmudo struktūra? Kokios talmudinio argumentavimo ypatybės?

Renginys vyks Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51, Vilnius). Įėjimas laisvas.

Renginių ciklo „Sakralūs pasaulio tekstai: knygos biografija" kuratorius – VU ATSI prof. habil. dr. Audrius Beinorius.

Vieša paskaita „Sąmokslo teorijos – kas tai?“

VP dokt 20190402 2019 m. balandžio 2 dieną (antradienį) 18.00 val. Vilniaus Universiteto Filosofijos fakultete doktorantas Alfredas Buiko skaitys viešą paskaitą „Sąmokslo teorijos – kas tai?“. Paskaitos metu bus aptarti sąmokslo teorijų apibrėžimai, jų klasifikacijos bei šiuolaikiniai sąmokslų teorijų tyrinėjimai.

Paskaita vyks VU Filosofijos fakulteto 201 aud. (Universiteto g. 9, Vilnius).

Paskaitos plakatas

Įėjimas laisvas, registracija nebūtina.

Filosofijos instituto doktorantų seminaras

2019 m. balandžio 10 d. (trečiadienį), 17.00 val., kviečiame į Filosofijos instituto doktorantų seminarą. Seminaras vyks VU Filosofijos fakulteto 205 aud. (Universiteto g. 9, Vilnius).

Filosofijos istorijos ir analitinės filosofijos studijų katedros doktorantas Simas Čelutka skaitys pranešimą „Carlas Schmittas ir prigimtinė teisė“ [pranešimo santrauka]. Komentuos prof. V. Radžvilas.

Filosofijos istorijos ir analitinės filosofijos studijų katedros doktorantė Aistė Noreikaitė skaitys pranešimą „Etika iš pirmo asmens perspektyvos: Dworkino (ne)sėkmė?“ [pranešimo santrauka]. Komentuos doc. N. Radavičienė

Seminaro plakatas

Seminaro prieiga VU Filosofijos fakulteto Facebook paskyroje

Seminaro prieiga VU renginių kalendoriuje

Kontaktinis asmuo: Kristina Rinkevičienė, VU Filosofijos instituto administratorė, +370 5 266 7617,

Doc. dr. Danutės Bacevičiūtės vieša paskaita „Postsekuliari etika“

2019 m. balandžio 5 d., penktadienį, 17:00 VU Filosofijos fakultete (Universiteto g. 9) (204 auditorija) doc. dr. Danutė Bacevičiūtė skaitys viešą paskaitą „Postsekuliari etika“.

Ar esama „postsekuliaraus posūkio“ etikoje? Kas sieja pastangą plėtoti filosofijos ir religijos dialogą ieškant žmogiškojo solidarumo ištakų, etinio mito kūrimą suabsoliutinant žmogiškąją atsakomybę ir radikalaus blogio kaip negatyviai prisotinto fenomeno aprašymą? Paskaitoje, svarstant postsekuliarios etikos galimybės klausimą, bus aptariamos jos atmainos Jürgeno Habermaso ir Hanso Jonaso filosofijoje, o daugiausia dėmesio bus skirta čekų kilmės filosofo Martino Becko Matušiko apmąstymams apie radikalų blogį.

Paskaita finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis pagal priemonę Nr. 09.3.3-LMT-K-712.

Renginių ciklo „Eksperimentinės filosofijos vakarai“ trečiasis susitikimas

53643492 2000238740073446 7724685113501417472 n copy Tęsiamas eksperimentinei filosofijai skirtų renginių ciklas „Eksperimentinės filosofijos vakarai“. Trečiojo susitikimo metu Mindaugas Gilaitis (VU Filosofijos institutas) skaitys pranešimą „Eksperimentinė filosofija ir kasdienė kalba".

Renginys vyks 2019 m. kovo 25 d., pirmadienį, VU Filosofijos fakultete (307 aud., Universiteto g. 9, Vilnius), 17:30.

Renginių ciklą veda Vilius Dranseika (VU Filosofijos institutas).

Sveikiname Alfredą Buiko!

49348316 289368285096933 1315432007546699776 o Sveikiname Filosofijos instituto Kontinentinės filosofijos ir religijos studijų katedros doktorantą Alfredą Buiko, laimėjusį antrą vietą konkurse „Trijų minučių disertacija“! Alfredas skaitė pranešimą „Sąmokslo teorijos kaip moderni demonologija“.

Kovo 13 d. VU bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre (MKIC) vyko konkurso „Trijų minučių disertacija“ finalas. Jo metu doktorantai iš Filosofijos, Medicinos, Chemijos ir geomokslų bei Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetų ir Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) savo disertacijas pristatė anglų kalba per tris minutes naudodami tik vieną skaidrę.

„Trijų minučių disertacijos“ konkursas prasidėjo 2008 m. Kvynslando universitete Australijoje. Šis renginys, kurio metu doktorantai apie savo tyrimus pasakojo trumpai ir suprantamai, sparčiai išpopuliarėjo ir šiuo metu vyksta visame pasaulyje. Vilniaus universitete šis konkursas šiemet yra organizuojamas trečią kartą. Kaip atrodo pasaulio nugalėtojų pristatymai, galite išvysti čia.

Daugiau informacijos apie šį konkursą ir apdovanojimus.

Vyriausybės kultūros ir meno premija S. Maslauskaitei-Mažylienei

3898 259e005dc58865f2d7d59714abfa7e17 Ministrų kabineto sprendimu už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui dvylikai kūrėjų paskirtos Vyriausybės kultūros ir meno premijos.

Premija buvo apdovanota ir Filosofijos fakulteto dėstytoja, tapytoja Sigita Maslauskaitė-Mažylienė.

Sveikiname!

Daugiau informacijos rasite čia.

Naujoji aplinkodaira ir amfibinės medijos

2019 m. kovo 13 d., trečiadienį, 15:00-18:30 VU Filosofijos fakultete (Universiteto g. 9) 201 a. vyks vieša Nomedos ir Gedimino Urbonų paskaita „Naujoji aplinkodaira ir amfibinės medijos“.

Paskaita leis pažvelgti į naujosios aplinkodairos (new environmentalism) ištakas –kibernetinės savireguliacijos, grįžtamojo ryšio kilpų ir homeostazės ryšius mokslo ir meno eksperimentuose – o taip pat patyrinėti jų vaidmenį šiuolaikinio meninio tyrimo diskurse (Urbonų kuruojamuose projektuose „Zooetika“ bei „Pelkių mokykla“). Paskaitą lydinčioje diskusijoje bus aptariamas menininkų ir mokslininkų pasiūlytas amfibinių medijų apibrėžimas.

Šis visuomenei atviras renginys yra VU Filosofijos instituto doc. Kristupo Saboliaus kurso „Medijų teorijos“ dalis. Įėjimas laisvas, registracija nebūtina.

Nomeda ir Gediminas Urbonai ir jų tarpdisciplininė meninė programa Urbonas Studio tiria meno vaidmenį kuriant viešąją erdvę visa apimančios privatizacijos bei ekologinės krizės akivaizdoje. Menininkai pasitelkia kultūrinę bei politinę vaizduotę kaip įrankį, įgalinantį socialinius pokyčius visuomenėje, siūlydami kompleksinius ir įvairių bendruomeninių grupių dalyvavimu pagrįstus kūrinius, besiskleidžiančius skirtingų disciplinų sankirtose. Jų kūriniai eksponuoti San Paulo, Berlyno, Maskvos, Liono, Kvandžu, Busano bienalėse, Folkstono trienalėje; Manifesta ir Documenta parodose; solo parodose Venecijos bienalėje ir MACBA Barselonoje tarp daugelio kitų. 2018 m. Urbonai kuravo Pelkių paviljoną, atstovaujantį Lietuvai 16-ojoje Venecijos architektūros bienalėje. Gediminas yra Masačusetso technologijų instituto Meno, kultūros ir technologijų programos profesorius. Nomeda yra Norvegijos technologijų universiteto ir MIT tyrėja ir mokslinė bendradarbė.

LMA 2018 metų vardinių premijų nugalėtojai

2019 m. vasario 19 d. paskelbti Lietuvos mokslų akademijos vardinių premijų nugalėtojai.

Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurse (humanitarinių ir socialinių mokslų srityje) LMA premija apdovanota VU Filosofijos instituto magistrė Elzė Sigutė Mikalonytė už mokslo darbą „Grynosios muzikos turinio problema šiuolaikinėje filosofijoje“ (darbo vadovas doc. dr. Jonas Dagys).

Sveikiname!

Daugiau informacijos

XXII Lietuvos mokinių filosofijos olimpiada

2019 m. kovo 1-2 dienomis VU Filosofijos instituto Kontinentinės filosofijos ir religijos studijų katedra, VU Ugdymo mokslų institutas ir Lietuvos filosofijos mokytojų asociacija organizuoja XXII Lietuvos mokinių filosofijos olimpiadą. Olimpiada vyks VU Filosofijos fakultete (Universiteto g. 9).

Programa:

Kovo 1 d., penktadienis

9:30-10:30 Dalyvių registracija (Filosofijos fakulteto fojė, 1 a.)

10:30-11:00 Olimpiados atidarymas
11:00-14:00 Filosofinės esė rašymas mokiniams (304 aud.)
11:00-14:00 Seminaras mokytojams (107 aud.)

14:00–14:30 Pietūs (mokiniams, VU valgykloje)

14:30- 15:30 Mokiniams ir mokytojams. Ekskursija po Vilniaus universitetą
15:30–17:00 Mokiniams ir mokytojams. Kino filmo peržiūra ir jo filosofinė interpretacija (304 aud.). Pristato VU Filosofijos instituto docentas Nerijus Milerius

17:30-18:00 Vakarienė (mokiniams, VU valgykloje)

Dalyvių apgyvendinimas (nakvynė) viešbutyje Corner Hotel T. Ševčenkos g. 16

Kovo 2 d., šeštadienis

9:00 Pusryčiai viešbutyje Corner Hotel T. Ševčenkos g. 16

11:00–12:00 Nugalėtojų apdovanojimai (VU Filosofijos fakultetas, 201 aud.)
12:00–12:30 Pokalbis su 1-10 vietų nugalėtojais dėl dalyvavimo XXVII Tarptautinėje Filosofijos Olimpiadoje IPO 2019 Romoje gegužės 16 – 19 d. http://ipo2019.sfi.it/

Organizacinio komiteto pirmininkė: VU Filosofijos fakulteto profesorė Jūratė Rubavičienė

Pirmininkės pavaduotojos: Lietuvos filosofijos mokytojų asociacijos prezidentė Miglė Petronytė, LMNŠC metodininkė Dina Voronina

Vertinimo komisija:
VU Filosofijos fakulteto profesorė Jūratė Rubavičienė (pirmininkė),

Lietuvos filosofijos mokytojų asociacijos prezidentė Miglė Petronytė, VU Filosofijos fakulteto docentas Arūnas Mickevičius, VU Filosofijos fakulteto doktorantė Daina Habdankaitė, VU Filosofijos fakulteto doktorantas Justinas Grigas

Olimpiados bičiuliai: VU Filosofijos fakulteto studentė Kristina Baranovaitė, VU Filosofijos fakulteto doktorantas Ruslanas Baranovas

Filosofijos ir etikos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo kursai „Naujausios idėjos šiuolaikiniame filosofiniame diskurse Lietuvoje“

2019 m. kovo 1 d. VU Filosofijos instituto Kontinentinės filosofijos ir religijos studijų katedra, VU Ugdymo mokslų institutas ir Lietuvos filosofijos mokytojų asociacija organizuoja filosofijos ir etikos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo kursus „Naujausios idėjos šiuolaikiniame filosofiniame diskurse Lietuvoje. Kursai vyks VU Filosofijos fakultete (Universiteto g. 9), 107 a. Trukmė – 6 val.

Programa:

11:00-11:15 Mokytojų registracija

11.15-12:00 Daina Habdankaitė
Jean-Paul Mongin Mažųjų Platonų serijos filosofinės knygos vaikams (Alberto Einšteino nušvitimai, Hana Arent ir jos mažasis teatras, Sokratas - Prezidentas!, Profesorius Froidas kalbasi su žuvimis, Martino Haidegerio tarakonas, Piktasis pono Dekarto genijus, Dieviškojo Sokrato mirtis, vertimas iš prancūzų kalbos, leidykla Jonas ir Jokūbas, 2018 ir 2019)

12:00-12:45 Kristupas Sabolius
Įsivaizduoti materiją: vaizdai ir galimybės (Materija ir vaizduotė. Hibridinė kūryba tarp meno ir mokslo. Sud. K. Sabolius. Vilnius: VU leidykla, 2018)

12:45-13:15 Jūratė Baranova
Filosofinės Ingmaro Bergmano filmų skaitymo prielaidos: Bergmanas ir Deleuze’as (Ingmaro Bergmano 100-ųjų gimimo metinių paminėjimas)

13:15-13:45 Lilija Duoblienė
Humanizmas, naujasis humanizmas ir posthumanizmas (Duoblienė L. Posthumanistinis ugdymas. Dekoduoti. Vilnius: VU leidykla, 2018)

13.45-14:00 Diskusija

14:00–14:30 Pietūs

14:30-15:30 Ekskursija po Vilniaus universitetą

15:30-17:00 (304 aud.) Nerijus Milerius
Metakinas ir kinematografinis vaizdas (Milerius N. Žiūrėti į žiūrintį: kinas ir prievarta. Vilnius: VU leidykla, 2018)
Kino filmų ištraukų peržiūra

Prof. Timo Labrono pranešimas „Science and Religion in a Wittgensteinian Context“

9781441116574 Kviečiame į VU Filosofijos instituto seminarą, kuriame profesorius Timas Labronas (Concordia University of Edmonton) skaitys pranešimą „Science and Religion in a Wittgensteinian Context“.

Renginys vyks 2019 m. vasario 27 d., 17 val., VU Filosofijos fakulteto 201 aud.

Pranešimas bus skaitomas anglų kalba. Įėjimas laisvas.

Pranešimo santrauka anglų kalba: Science and religion are frequently thought to be in agreement or disagreement with each other. However, Wittgenstein would not agree with any argument of general agreement or disagreement between them. In contrast, he would be opposed to realism in science and religion. Moreover, realism is the typical mode of the science and religion discussions generating both arguments of agreement and disagreement. Thus, from a Wittgensteinian perspective, once we see the problem of realism, and very importantly without endorsing the equal problem of non-realism, we can then begin to see both science and religion more clearly as they stand—without trying to argue how one or the other best captures a reality outside our language, practices, and form of life.

Timas Labronas yra Concordia University of Edmonton (Kanada) Menų fakulteto Filosofijos ir religijos studijų katedros profesorius ir vedėjas. Jo moksliniai interesai apima religijos filosofiją, epistemologiją, mokslo ir religijos klausimus, Wittgensteino filosofiją. Prof. Labronas yra monografijų Science and Religion in Wittgenstein’s Fly Bottle (Bloomsbury, Continuum, 2016), Wittgenstein and Theology (T & T Clark, 2009), Wittgenstein’s Religious Point of View (Bloomsbury Continuum, 2006) autorius.

K. Saboliaus knygos „Materija ir vaizduotė“ pristatymas Vilniaus knygų mugėje

2019 m. vasario 24 d. 16-17 val. kviečiame į Vilniaus universiteto Filosofijos instituto docento dr. Kristupo Saboliaus sudarytos knygos „Materija ir vaizduotė“ pristatymą. Pristatymas vyks Vilniaus knygų mugėje, LITEXPO, Forume.

Šiandien menas ir mokslas, technika ir gamta atsiskleidžia kaip lygiaverčiai partneriai kūrybinio eksperimentavimo procese. Antropoceno (ar kitų panašaus pobūdžio sampratų – kapitaloceno, chtuluceno, plasticeno, plantatioceno ir t. t.), o kartu posthumanizmo, simpoetinio mąstymo, naujųjų realizmų ir materializmų bei zooetikos šviesoje įvairių gyvybės formų ir materijos ryšiai ima veikti kaip hibridinės genealogijos projektas. Naujai užgimusi disciplina – sintetinė biologija – kūrybos klausimą drąsiai sprendžia kaip ateities vaizduotės projektą, kuriame iškyla ne tik išgydyto vėžio, šviečiančių medžių ar braškėmis kvepiančių bakterijų, bet ir naujo žmogaus pasaulyje vizijos.

Tačiau ar mes tikrai galime pamatyti ir suprasti materiją – tokią, kokia ji pasirodo iš tikrųjų? Didelę galią suteikiančios technologijos išlaisvina ir aistringai optimistines, ir kritiškai pesimistines fantazijas, o materijos klausimas iškyla kaip hibridinės kūrybos tema. Kuo ir kaip turime tapti? Dėl ko? Su kuo? Ko atsisakydami? O gal – į ką atsižvelgdami? Kaip turime įsivaizduoti savo ateitį? Juk materija visuomet implikuoja ne tik neskaidrią struktūrą, bet ir gelminę dinamiką, kurios įsivaizdavimas ir suvokimas tampa tikroji problema.

Kolektyvinėje monografijoje „Materija ir vaizduotė. Hibridinė kūryba tarp meno ir mokslo“ materijos kūrybos tema pristatoma kaip filosofijos, sintetinės biologijos, antropologijos ir šiuolaikinio meno dialogas. Kristupo Saboliaus sudarytam leidiniui tekstus parengė Vytenis Burokas, Neringa Černiauskaitė, Mindaugas Gapševičius, Giedrius Gasiūnas, Rimantas Jankauskas, Marius Jatautas, laumes (Goda Budvytytė ir Viktorija Rybakova), Vytautas Michelkevičius, Dainius Tautvaišas, Nomeda ir Gediminas Urbonai.

Renginio prieiga facebook paskyroje.

Renginio vedėjas Kristupas Sabolius.

Dalyviai: Nomeda ir Gediminas Urbonai, Giedrius Gasiūnas.

N. Mileriaus knygos „Žiūrėti į žiūrintįjį: kinas ir prievarta“ pristatymas Knygų mugėje

51822099 1983367495302874 3551176554874667008 o Kviečiame į paskutinį naujausios filosofo Nerijaus Mileriaus knygos „Žiūrėti į žiūrintįjį: kinas ir prievarta“ (2018 m.) pristatymą, kuriame dalyvaus Nerijus Milerius, Agnė Narušytė, Mante Valiūnaitė.

Pristatymas vyks Knygų mugėje, Rašytojų kampe, vasario 23 d., 16 val.

„Kasdieniniame gyvenime neišvengiamai susiduriame su vienokiomis ar kitokiomis prievartos formomis. Žinios apie prievartą mus pasiekia per kriminalines naujienas, interneto portalus, prievarta mėgaujamės žiūrėdami siaubo filmus, esame tiesioginiai prievartos liudininkai. Tačiau retas kuris iš mūsų leidžiame ar norime apie ją kelti klausimus: kokia yra prievartos esmė, kokios yra jos dedamosios dalys, koks yra prievartos motyvas, koks yra smurtautojo ir aukos santykis, ką reiškia stebėti prievartą, ar egzistuoja „pozityvi“ prievarta, ar prievartos stebėjimas neskatina smurto?“, klausia N. Milerius.

Šalia akivaizdžių prievartos formų egzistuoja subtilesnės prievartos formos, leidžiančios papildyti įprastinį prievartos supratimą. Tokiose formose prievarta nėra vaizduojama tiesiogiai, bet nurodo į jau egzistuojančius prievartos pavyzdžius kine, fotografijoje, dailėje. Taip savaime įžengiama į metakino ir metaprievartos sritį, kurioje galima permąstyti kino ir prievartos fenomenus.

Vienas iš Nerijaus Mileriaus knygoje minimų metakino pavyzdžių – tai epizodas iš Stanley Kubricko „Prisukamo apelsino“ (angl. k. „A Clockwork Orange“, 1971 m.), kuriame pagrindinis filmo veikėjas, patologiškas smurtautojas ir klasikinės muzikos entuziastas „Aleksas sėdi ne įprastame, o specializuotame kino teatre, šis kino teatras lokalizuotas medicininėje laboratorijoje, kuri integruota į kalėjimą...“. Perauklėjimo tikslais Aleksas verčiamas žiūrėti Leni Riefenstahl filmą „Valios triumfas“ (vok. k. „Triumph des Willens“, 1935 m.). Pasak N. Mileriaus, būtent tokios ir panašios scenos, kuriuose filmo žiūrėtojas verčiamas vaikščioti per kontekstus, o ne vien susitapatinti su pagrindiniu herojumi, mus nubloškia į metakino plotmę.

Monografijos leidybą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.

Dalyvavimas renginyje nemokamas.

Daugiau informacijos.

Kvietimas į konferenciją „Šiuolaikinės fenomenologijos problemos ir tyrinėjimai“

saulius geniusas 61736439

Lietuvos fenomenologų asociacija ir Vilniaus universiteto Filosofijos institutas 2018 m. gruodžio 20 d., ketvirtadienį, kviečia į mokslinę konferenciją „Šiuolaikinės fenomenologijos problemos ir tyrinėjimai“.

Lietuvos fenomenologų asociacija kartu su Vilniaus universiteto Filosofijos institutu rengia kasmetinę konferenciją, kurioje pristatomos ir diskutuojamos šiuolaikinės fenomenologinių tyrinėjimų temos. Bus aptariamos jausmų fenomenologijos, erdvės fenomenologijos, bendruomenės fenomenologijos, fenomenologinės psichoterapijos temos. Taip pat bus diskutuojama apie Vosyliaus Sezemano filosofijos sąryšį su fenomenologija. Kviestinis pranešėjas Saulius Geniušas iš Honkongo Kinijos universiteto skaitys paskaitą, kurioje aptars naujausius sapnų fenomenologijos tyrinėjimus.

Konferencijos programa

Tarptautinė konferencija „Gamtos transformacijos ir antropologinis skirtumas: ontologija, etika, menas“

vvv

2018 metų gruodžio 6–8 dienomis Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete vyks tarptautinė konferencija „Gamtos transformacijos ir antropologinis skirtumas: ontologija, etika, menas“ (angl. Transformations of Nature and Anthropological Difference: Ontology, Ethics, Art”). Konferencija vyks anglų kalba.

Konferencijoje Lietuvos ir užsienio mokslininkai nagrinės gamtos, gyvūno, gyvybės sampratas, žmogaus apibrėžties ir antropologinio skirtumo pokyčius filosofijoje, antropoceno ir gamtos pabaigos sampratas, šiuolaikines ontologijas santykio su gamta ir gyvūnais aspektu, etinius santykio su gamta ir gyvūnais aspektus, sąveikos su gamtine aplinka ir gyvūnais patirtis, gamtos transformacijų ir antropologinio skirtumo refleksiją mene.

Konferencijos programa

Konferencija yra LMT finansuojamo projekto „Gamtos transformacijos vėlyvojoje modernybėje: ontologiniai ir antropologiniai matmenys“ (S-MOD-17-5) renginys.

Kontaktinis asmuo – Filosofijos instituto doc. Mintautas Gutauskas, el. p.

Įėjimas laisvas.

Konferencijoje plenarinį pranešimą skaitys Turino universiteto (Italija) profesorius Maurizio Ferraris – tarptautiniu mastu pripažintas italų filosofas, Ontologijos Laboratorijos (LabOnt) vadovas, Paryžiaus Ecole des Hautes Etudes en Sciences Sociales vizituojantis profesorius. Savo tyrimuose jis nagrinėja ontologijos, estetikos, hermeneutikos problematiką, o pastaruoju metu Ferrario vardas siejamas su naujuoju realizmu, sulaukusiu didelio diskusinio atgarsio ne tik Italijoje, bet ypatingai - už jos ribų. Ferraris yra parašęs daugiau nei 50 knygų, kurios išverstos į įvairias Europos ir pasaulio kalbas (anglų kalba publikuoti jo veikalai Documentality or Why it is Necessary to Leave Traces, 2012; Goodbye Kant!, 2013; Where Are You? An Ontology of the Cell Phone, 2014; Manifesto of New Realism, 2014; Introduction to New Realism, 2014; Positive Realism, 2015).

Daugiau informacijos: https://maurizioferraris.it/

https://labont.it/

Indijos šokių spektaklis „Bharata Natyam“

Indian dance performance 2018 m. spalio 2 d. 17.10 val. kviečiame į Indijos šokių spektaklį „Bharata Natyam“, kurį atliks Berklee muzikos koledžo profesorė Rekha Menon.

Renginys vyks Vilniaus universiteto Teatro salėje (Universiteto g. 3, Vilnius). Įėjimas laisvas, renginio kalba – anglų.

Prof. R. Menon parodys ir pristatys Bharata Natyam šokių tradiciją, kuri yra viena iš garsiausių klasikinių pietų Indijos šokių formų. Bharata Natyam susideda iš nritta, nritya ir natya derinio. Nritta reiškia gryną šokio formą, apimančią pėdų ir galūnių, kaklo ir galvos judesius. Nitya akcentuoja abhinaya (veido raišką) ir gestus, skirtus perduoti tam tikrą pranešimą ar reikšmę. Abhinaya ir nritta derinys sudaro nritya, o natya nurodo dramos formą.

Nuo 17.40 iki 18.00 val. dalyviai kviečiami pasiklausyti atliekamų lietuvių liaudies dainų. Šis vakaro renginys yra tarptautinės konferencijos „Mito pirmapradiškumas ir instrumentinės sąmonės nuosmukis“ baigiamoji dalis, kurioje maloniai kviečiami dalyvauti visi pageidaujantys.

Renginio prieiga Facebook paskyroje.

Kontaktinis asmuo: Žilvinas Svigaris, , +370 698 25157

Tarptautinė konferencija: „Mito pirmapradiškumas ir instrumentinės sąmonės nuosmukis“

Konferencija bus siekiama skatinti šios daugialypės problematikos tyrimus, plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą bei ieškoti bendrų sąlyčio taškų tarp skirtingų metodologinių prieigų.

Konferencija vyks anglų kalba. Įėjimas į konferenciją laisvas, registracija nenumatyta.

Konferencijos prieiga facebook paskyroje.

Kontiktiniai asmenys:
Janina Markevičienė, , +370 5 2667622
Žilvinas Svigaris, , +370 698 25157

Seminaras „Kasdienybė ir karo trauma“

5 DSC07436b 2018 m. rugsėjo 28 d. 15 val. kviečiame į Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos Instituto rengiamą seminarą „Kasdienybė ir karo trauma“. Seminaras vyks VU Filosofijos fakulteto 301 aud. (Universiteto g. 9, Vilnius).

Seminaro programa:
Nerijus Milerius „Koncentracijos stovykla kaip įkasdienintos karo traumos vieta“
Agne Narušytė „Užsitęsusio karo architektūra kasdienybėje: fotografija ir dvigubas karinio aparato laikas“
Violeta Davoliūtė „Nuo triumfo iki traumos: Antrojo pasaulinio karo etnizacija Sovietų Lietuvoje“

Seminaro prieiga facebook paskyroje.

Seminaras yra LMT finansuojamo projekto „Kasdienybė ir karo traumos reprezentacija vėlyvojoje modernybėje: (S-MOD-17-1) dalis.

Tarptautinė tarpdalykinė konferencija „Laikas ir erdvė: tarpdalykinė prieiga“

shutterstock766239871 paid sm 2018 m. rugsėjo 27-29 d. Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete vyks erdvės ir laiko temai skirta tarptautinė ir tarpdalykinė konferencija „Laikas ir erdvė: tarpdalykinė prieiga“ (angl. “Space and Time: An Interdisciplinary Approach”). Konferencijos vyks anglų kalba.

Konferencijos metu Lietuvos ir užsienio mokslininkai nagrinės erdvės ir laiko temą iš fizikos, istorijos, meno, filosofijos – logikos, fenomenologijos, analitinės ir mokslo filosofijos – bei kitų perspektyvų. Antrus metus vykstančios konferencijos tikslas – skatinti tarpdalykinius erdvės ir laiko tyrimus, inicijuoti įvairių sričių mokslininkų tarptautinį bendradarbiavimą bei ieškoti bendrų sąlyčio taškų tarp skirtingų disciplinų erdvės ir laiko tematikoje. Konferencijos programa.

Kontaktinis asmuo: Kristina Rinkevičienė, VU Filosofijos instituto administratorė, , +370 5 2667617.

Organizing and Scientific Committee:

Prof. Paavo Pylkkanen, Prof. Albinas Plesnys, Prof. Mauricio Suarez, Prof. Jurgis Skilters, Dr. Jonas Ciurlionis, Dr. Riccardo Baratella, Dr. Laimute Jakavonyte, Dr. Arunas Mickevicius, Dr. Julija Tuleikyte, Dr. Naglis Kardelis, Dr. Jonas Dagys, Dr. Kestutis Dubnikas, Kristina Rinkeviciene, Algis Fediajevas, Paulius Rimkevicius, Bozena Ciurlioniene, Virgilijus Petuska.

Organizing Partner Institutions:

Vilnius University (Lithuania), University of Skovde (Sweden), University of Latvia (Latvia), University of Helsinki (Finland), Universidad Complutense de Madrid (Spain).

Filosofijos instituto doktorantų seminaras

Filosofijos seminarai Birželio 13 d. (trečiadienį), 17.00 val., kviečiame į Filosofijos instituto doktorantų seminarą. Seminaras vyks VU Filosofijos fakulteto 306 aud. (Universiteto g. 9, Vilnius).

Kontinentinės filosofijos ir religijos studijų katedros doktorantas Ruslanas Baranovas skaitys pranešimą „Prieigos prie Kanto Realität sampratos problema“ [pranešimo santrauka]. Komentuos doc. N. Kardelis ir doc. M. Gutauskas

Kontinentinės filosofijos ir religijos studijų katedros doktorantas Mindaugas Šulskus skaitys pranešimą „Transcendentalinio subjektiškumo problema Kanto filosofijoje“ [pranešimo santrauka]. Komentuos doc. K. Sabolius ir doc. D. Bacevičiūtė

Seminaro plakatas

Seminaro prieiga VU Filosofijos fakulteto Facebook paskyroje

Seminaro prieiga VU renginių kalendoriuje

Kontaktinis asmuo:
Kristina Rinkevičienė, VU Filosofijos instituto administratorė, +370 5 266 7617,

FILOSOFIJOS MAGISTRO BAIGIAMŲJŲ DARBŲ GYNIMAI

2018 BIRŽELIO 13 D., TREČIADIENIS, 9:00 VAL., 201 aud.

Magistro_gynimai_2018-06-13.pdf

FILOSOFIJOS BAKALAURO BAIGIAMŲJŲ DARBŲ GYNIMAI

2018 BIRŽELIO 11 D., PIRMADIENIS, 9:00 VAL., 201 aud.

Bakalauro_darbų_gynimas_2018-06-11.pdf

2018 BIRŽELIO 12 D., ANTRADIENIS, 9:00 VAL., 201 aud.

Bakalauro_darbų_gynimas_2018-06-12.pdf

RELIGIJOS STUDIJŲ MAGISTRO BAIGIAMŲJŲ DARBŲ GYNIMAI

2018 BIRŽELIO 8 D., PENKTADIENIS, 11:00 VAL., 106 aud.

Religijos_studijų_programos_gynimai_2018-06-08.pdf

FILOSOFIJOS BAKALAURO (GRETUTINĖS STUDIJOS) BAIGIAMŲJŲ DARBŲ GYNIMAI

2018 BIRŽELIO 5 D., ANTRADIENIS, 10:00 VAL., 201 aud.

Bakalauro_GRET_gynimai_2018-06-05.pdf

Filosofijos instituto doktorantų seminaras

Filosofijos seminarai Gegužės 30 d. (trečiadienį), 15.00 val., kviečiame į Filosofijos instituto doktorantų seminarą. Seminaras vyks VU Filosofijos fakulteto 306 aud. (Universiteto g. 9, Vilnius).

Filosofijos istorijos ir analitinės filosofijos katedros doktorantas Marius Markuckas skaitys pranešimą „Transhumanizmo prieštaringumas istorinės ontologijos perspektyvoje“ [pranešimo santrauka].
Komentuos doc. N. Kardelis ir dr. M. Radžvilas

Filosofijos istorijos ir analitinės filosofijos katedros doktorantas Vytautas Sinica skaitys pranešimą „Moderniosios vieningos Europos idėjos ištakos“ [pranešimo santrauka].
Komentuos dr. M. Stoškus ir dr. L. Šopauskas

Seminaro plakatas

Seminaro prieiga VU Filosofijos fakulteto Facebook paskyroje

Seminamo prieiga VU renginių kalendoriuje

Kontaktinis asmuo:

Kristina Rinkevičienė, VU Filosofijos instituto administratorė, tel.: +37052667617,

el. p.:

Konferencija „Polemos: ontologija, kalba, visuomenė“

Be pavadinimo 2018 m. gegužės 17-18 dienomis maloniai kviečiame dalyvauti metinėje Filosofų draugijos konferencijoje „Polemos: ontologija, kalba, visuomenė“. Gegužės 17 d. konferencija vyks Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto 201 aud. Universiteto g. 9, Vilnius), gegužės 18 d. – Mykolo Romerio universiteto 102 aud. (Didlaukio g. 55, Vilnius).

Konferencijos programa

Konferencijos priega Facebook paskyroje

Konferenciją organizuoja Lietuvos filosofų draugija drauge su Mykolo Romerio universiteto Humanitarinių mokslų institutu, Vertybių tyrimų laboratorija bei Vilniaus universiteto Filosofijos institutu.

Asmuo kontaktams:
Daina Habdankaitė, Filosofijos instituto doktorantė, tel. +370 5 2667617, el. p.

Filosofijos instituto doktorantų seminaras

Filosofijos seminarai Gegužės 16 d. (trečiadienį), 15.00 val. kviečiame į Filosofijos instituto doktorantų seminarą. Seminaras vyks VU Filosofijos fakulteto 306 aud. (Universiteto g. 9, Vilnius).

Kontinentinės filosofijos ir religijos studijų katedros doktorantė Brigita Gelžinytė skaitys pranešimą „Hegelio smėlio knyga, arba Apie pradžios pradžią ir jos negalimybę“ [pranešimo santrauka]. Komentuos prof. Rita Šerpytytė ir prof. Dalius Jonkus.

Kontinentinės filosofijos ir religijos studijų katedros doktorantė Vaida Kalkauskaitė skaitys pranešimą „Religinės argumentacijos (ne)galimybė liberaliojoje demokratijoje: Habermas vs. Taylor“ [pranešimo santrauka]. Komentuos prof. Alvydas Jokubaitis ir prof. Gintautas Mažeikis.

Seminaro plakatas

Seminaro prieiga VU Filosofijos fakulteto Facebook paskyroje

Seminamo prieiga VU renginių kalendoriuje

Kontaktinis asmuo:
Kristina Rinkevičienė, VU Filosofijos instituto administratorė,

tel.: +370 5 266 7617, el. p.:

Pokalbių klube „Laukiamasis“ svečiuosis Aistė Noreikaitė

Konferencija „Nihilizmas ir tikrovė“

Pokalbių klubo „Laukiamasis“ svečias - Jonas Čiurlionis

Prof. dr. Tomasz Mróz paskaita: Władysław Tatarkiewicz and his "History of Philosophy"

Filosofijos instituto doktorantų seminaras

Simpoziumas Pasaulinei logikos dienai paminėti

Filosofijos institutas

Vilniaus universitetas

Informacija

Nuorodos

Socialiniai tinklai