Be kategorijos

Kviečiame registruotis į konferenciją iki 2026 m. spalio 12 d. (imtinai) užpildant šią formą: Registracijos forma. Vietų skaičius ribotas.

Konferencijos dalyvio mokestis – 35 eurai. Dalyvio mokestį moka kiekvienas, ketinantis dalyvauti konferencijoje. Studentams mokestis netaikomas, tačiau būtina registracija.

Mokėjimo rekvizitai:
Vilniaus universitetas
AB SEB bankas
LT24 7044 0600 0110 1392
Mokėjimo paskirtis: vardas, pavardė, FsF-2026-10-0029

Dėl sąskaitos faktūros išrašymo ar kitų klausimų prašome kreiptis el. paštu į konferencijos organizacinio komiteto narę doc. dr. Jūratę Charenkovą:

Kam skirta konferencija?

Konferencija skirta visiems, prisidedantiems prie žmonių su negalia teisių įgyvendinimo, deinstitucionalizacijos ir bendruomeninių paslaugų plėtros - nuo politikos formuotojų ir sprendimų priėmėjų iki praktikoje pokyčius įgyvendinančių specialistų.

Kviečiame dalyvauti ministerijų ir kitų valstybės institucijų, savivaldybių atstovus, negalios reikalų koordinatorius, socialinius darbuotojus, atvejo vadybininkus, socialinių paslaugų organizacijų ir įstaigų darbuotojus, sveikatos priežiūros ir psichikos sveikatos specialistus, nevyriausybinių organizacijų atstovus, teisininkus, mokslininkus, tyrėjus ir kitus specialistus, dirbančius žmonių su negalia teisių, socialinės įtraukties, savarankiško gyvenimo ir pagalbos srityse.

Konferencija taip pat aktuali žmonėms su negalia, jų artimiesiems ir atstovams, norintiems geriau suprasti vykstančius sistemos pokyčius ir prisidėti prie žmogaus teisėmis grįstos pagalbos kultūros kūrimo.

Renginio dalyviai bus vaišinami kava ir pietumis. Tam, kad galėtume efektyviau organizuoti suplanuotas kavos ir pietų pertraukas, prašome visų besiregistruojančiųjų registracijos formoje nurodyti su maitinimu susijusius apribojimus.

Renginio metu bus užtikrinamas sinchroninis vertimas lietuvių ir anglų kalbomis.

Renginio dalyviams bus išduodami kompetencijų tobulinimą įrodantys pažymėjimai.

Konferencijos vieta

Konferencija vyks Vilniaus universiteto Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre (MKIC), Saulėtekio al. 5, Vilniuje.

MKIC įsikūręs Vilniaus universiteto Saulėtekio miestelyje – lengvai pasiekiamas viešuoju transportu ir patogus renginiams, suburiantiems mokslo, praktikos ir politikos atstovus.

Atvykstantiems automobiliu: atskiros konferencijos dalyviams skirtos automobilių stovėjimo aikštelės prie MKIC nėra. Automobilius rekomenduojame statyti Saulėtekio alėjoje esančiose leistinose stovėjimo vietose arba kiek toliau nuo MKIC. Vietų skaičius aplinkinėse aikštelėse yra ribotas, todėl rekomenduojame atvykti anksčiau ir numatyti papildomo laiko automobiliui pastatyti.

Atkreipiame dėmesį, kad dalis Saulėtekio miestelio automobilių stovėjimo aikštelių yra skirtos Vilniaus universiteto darbuotojams ir studentams, todėl jų naudojimas konferencijos dalyviams gali būti ribojamas.

MKIC  yra prieinamas asmenims, turintiems judėjimo negalią.

Prof. Jonas Ruškus, Vytauto Didžiojo universitetas

Apie pranešėją:

Prof. Jonas Ruškus yra Vytauto Didžiojo universiteto Socialinio darbo katedros profesorius, 2015–2022 m. buvęs Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių komiteto narys ekspertas, vicepirmininkas, 2018–2024 m. UNESCO nacionalinės komisijos narys, pirmininkas. Jonas Ruškus yra Kauno „Arkos“ bendruomenės valdybos ir Lietuvos žmogaus teisių centro tarybos narys. Konferencijoje skaitys pranešimą tema „Reconceptualizing the Human Rights Model of Disability“.

Pranešimo santrauka:

Jonas Ruškus, atsispirdamas nuo Theresia Degener siūlomo žmogaus teisių negalios modelio ir kritinių šio modelio atžvilgių Anna Lawson ir Angharad E. Beckett įžvalgų, pristatys autorinę žmogaus teisių negalios modelio interpretaciją, grindžiamą iki šiol atskirai nepabrėžta JT asmenų su negalia teisių konvencijos žmonių su negalia pripažinimo dimensija. Autorius išskirs tris pagrindinius žmogaus teisių negalios modelio „raktus“, atskleidžiančius žmonių su negalia vertės, indėlio į visuomenės gerovę ir negalios kaip žmonių įvairovės dalies pripažinimą ir taip pratęsiančius konceptualią  diskusiją dėl žmogaus teisių negalios modelio. Pranešime bus argumentuojama, kad šiuos modelio elementus jungianti normatyvinė ašis ir jo raison d’être yra eiblizmo įveika, reikalaujanti ne vien apsaugos nuo diskriminacijos, bet ir žmonių su negalia orumą, laisvę bei lygybę ribojančių teisinių, institucinių ir socialinių struktūrų transformacijos.

Zbigniew Głąb, Lodzės universitetas

Apie pranešėją:

Zbigniew Głąb – istorikas, sociologas, švietimo žmonėms su intelekto sutrikimais specialistas, Neįgalumo ir prieinamumo studijų centro vadovas, Lodzės universitete, Lenkijoje. Jis specializuojasi negalios studijų srityje, ypatingą dėmesį skiria savarankiškam žmonių su negalia gyvenimui, socialinių paslaugų (būsto ir asmeninės pagalbos) deinstitucionalizavimui, žmonių su intelekto sutrikimais gyvenimo sąlygoms ir socialinės politikos sociologiniams aspektams. Bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis (įskaitant Lenkijos negalios forumą, Lenkijos žmonių su intelekto negalia asociaciją, Asmenų, turinčių negalią, kongresą) kuriant, išbandant ir vertinant sprendimus, skirtus asmenų, turinčių negalią, socialinei įtraukčiai. Konferencijoje skaitys pranešimą „Between Total Institutions and Housing in Local Communities: Deinstitutionalization of Services for People with Disabilities in Poland“.

Pranešimo santrauka:

Šiame pranešime nagrinėjamas remiamas būstas (angl. assisted housing) žmonėms su negalia, kaip jis buvo plėtojamas Lenkijoje nuo 1990-ųjų, o ypač spartus augimas ir intensyvesnės diskusijos prasidėjo po to, kai 2012 m. Lenkija ratifikavo Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių konvenciją.

Tiek dabartinės remiamo būsto padėties, tiek jam būdingų prielaidų ragina plačiau suvokti deinstitucionalizacijos procesą. Tai reiškia, viena vertus, paties būsto ontologijos apmąstymą, o kita vertus, skatina deinstitucionalizacijos sąvokos įtraukimą į bendrosios (universalios) infrastruktūros, pavyzdžiui, prieinamumo ir viešojo transporto, sistemą.

Pagrindinis pranešimo argumentas yra toks: nors Lenkijoje vyksta diskusijos dėl didelių gyvenamųjų įstaigų žmonėms su negalia atsisakymo, nauji sprendimai ne visada visiškai atitinka Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių konvencijos principą dėl savarankiško gyvenimo. Jis dažniausiai suvokiamas kaip specializuota būsto forma, kuri, nors ir gerina gyventojų gyvenimo kokybę, tuo pačiu metu yra tradicinio modelio, pagal kurį gyvenimo sąlygos organizuojamos specifinėmis, segreguotomis sąlygomis, tęsinys.

Teodoras Mladenovas, Dundee universitetas

Apie pranešėją:

Teodoras Mladenovas yra vyresnysis lektorius Dundee universitete, Jungtinėje Karalystėje. Anksčiau jis buvo „Marie Curie“ individualiosios stipendijos laureatas Europos savarankiško gyvenimo tinkle (2017–2019 m.) ir Leverhulme karjeros pradžios stipendijos laureatas Viešosios politikos tyrimų centre, King’s College London (2013–2016 m.). Mladenovas specializuojasi negalios studijų ir aktyvizmo, tarptautinės socialinės politikos, postsocializmo ir kritinės teorijos srityse. Jis yra knygų „Critical Theory and Independent Living“ (2024 m., Manchester University Press), „Disability and Postsocialism“ (2018 m., Routledge) ir „Critical Theory and Disability: A Phenomenological Approach“ (2015 m., Bloomsbury) autorius. Nuo 2018 m. Mladenovas koordinuoja Savarankiško gyvenimo tyrimų tinklą (angl. Independent Living Research Network) – bendradarbiavimo projektą, kurį organizuoja Europos savarankiško gyvenimo tinklas. Nuo 2000 iki 2009 m. jis aktyviai dalyvavo žmonių su negalia teisių gynimo kampanijose Bulgarijoje glaudžiai bendradarbiaudamas su Sofijos savarankiško gyvenimo centru. Konferencijoje skaitys pranešimą „Disabled people’s institutionalisation, human rights, and professional power: the case of postsocialist Bulgaria“.

Pranešimo santrauka:

Pranešime jis aptars institucinės globos pasipriešinimą reformoms, atskleisdamas „biogalios“, t.y., globos sektoriaus specialistams būdingos profesinės galios, dinamiką. Pagrindinis dėmesys skiriamas žmonių su negalia institucionalizavimui postsocialistiniame Vidurio ir Rytų Europos regione, kaip matoma nesėkminguose bandymuose deinstitucionalizuoti globą šiuolaikinėje Bulgarijoje. Pastangos įgyvendinti deinstitucionalizacijos reformą sustiprėjo 2012 m. ratifikavus Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių konvenciją tačiau jos išlieka nesėkmingos. Siekdamas paaiškinti šį nuolatinį pažangos trūkumą, pranešėjas siūlo socialinį-teisinį ratifikavus Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių konvencijos aiškinimą kaip priemonę profesinės galios kritikai. Remiantis šiuo požiūriu galima teigti, kad sėkmingam Konvencijos įgyvendinimui reikalingi esminiai galios santykių pokyčiai, kurie Bulgarijoje iš esmės neįvyko.

Yuko Chiba, Tokijo Aoyama Gakuin universitetas

Apie pranešėją:

Yuko Chiba yra Tokijo Aoyama Gakuin universiteto docentė, šiuo metu dirbanti Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Negalios studijų centro kviestine mokslininke. Jos mokslinių tyrimų interesai apima pilietiškumą ir nacionalizmą susiskaldžiusiose visuomenėse, taip pat žmogaus teises ir socialiai pažeidžiamų žmonių kasdienį gyvenimą. Šiuo metu ji įgyvendina tyrimą, kuriame lyginamuoju požiūriu nagrinėjama teisė į darbą ir žmonių, turinčių negalią, užimtumas Lietuvoje ir Japonijoje. Konferencijoje skaitys pranešimą tema „Pursuing Independent Living in the Community: The Japanese Experience“.

Pranešimo santrauka:

Pranešime nagrinėjama savarankiško gyvenimo judėjimo istorinė raida Japonijoje, ypatingą dėmesį skiriant žmonėms su fizine negalia ir analizuojama, kaip Japonijos žmonių su negalia aktyvizmas ir JAV savarankiško gyvenimo judėjimo idėjos susiliejo, siekiant skatinti didesnę pasirinkimo laisvę ir kasdienio gyvenimo kontrolę ir vystyti savarankiško gyvenimo bendruomenėje iniciatyvas.

Lorne Power, Sasekso universitetas

Apie pranešėją:

Lorne Power studijuoja doktorantūroje Sasekso universitete Jungtinėje Karalystėje ir dirba Braitono ir Hovo miesto taryboje. Šiuo metu tiria, ką tinkama parama reiškia translyčiams žmonėms, turintiems intelekto sutrikimų ir tyrimą grindžia asmenine patirtimi naudojantis paslaugomis bei 15 metų profesine patirtimi socialinės globos srityje – nuo pagalbos teikimo ir socialinio darbo iki atstovavimo ir paslaugų užsakymo. Lorne ypač domisi įtraukiaisiais tyrimais, prieš priespaudą nukreipta praktika bei lyties, negalios ir seksualinės orientacijos sankirtomis. Konferencijoje skaitys pranešimą: „Care or conversion practices? How transgender and non binary people labelled with intellectual disabilities navigate discriminatory abuse“.

Pranešimo santrauka:

Remiantis savo daktaro disertacija, kurioje tyrinėjama, kaip užtikrinti tinkamą paramą translyčiams žmonėms su intelekto sutrikimais, Lorne nagrinės, kaip homofobija, transfobija ir diskriminacija dėl negalios gali persipinti socialinės globos kontekste, taip normalizuojant diskriminaciją ir konversijos praktikas, ir tyrinės, kaip LGBT+ žmonės  su negalia įveikia, ginčija ir priešinasi šioms opresinėms jėgoms. Lorne teigia, kad LGBT+ žmonių, turinčių negalią intersekcionali patirtis pabrėžia refleksyvumo svarbą padedant priimti sprendimus ir atveria naujas solidarumo galimybes.

2026 m. spalio 15 d. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Negalios studijų centras rengia I-ąją mokslinę-praktinę konferenciją, skirtą vienam svarbiausių šiuolaikinės negalios politikos ir praktikos klausimų - žmonių su negalia globos transformacijai ir perėjimui nuo institucinės kultūros prie žmogaus teisėmis grįstos paradigmos.

Deinstitucionalizacija nėra vien žmonių perkėlimas iš didelių globos institucijų į mažesnes gyvenamąsias vietas. Tai kur kas platesnis sistemos ir kultūros pokytis - siekis sudaryti sąlygas žmonėms su negalia gyventi bendruomenėje, rinktis, priimti sprendimus dėl savo gyvenimo ir naudotis tokia pagalba, kuri stiprina, o ne riboja jų savarankiškumą. Jungtinių Tautų Asmenų su negalia teisių komitetas pabrėžia, kad deinstitucionalizacija turi būti grindžiama teise gyventi savarankiškai ir būti įtrauktam į bendruomenę, o kartu turi būti užkertamas kelias naujoms institucionalizacijos formoms.

Lietuvoje šis pokytis vyksta jau daugiau kaip dešimtmetį, tačiau praktika kelia svarbių klausimų: ar gyvenimas bendruomeninio tipo paslaugose visada reiškia gyvenimą bendruomenėje? Ar keičiantis gyvenamajai vietai iš tiesų keičiasi institucinė kultūra? Kaip užtikrinti žmogaus teisę rinktis ir priimti sprendimus? Kaip keičiasi specialistų vaidmuo ir pagalbos santykis? Ir kokių naujų rizikų gali atsirasti tuomet, kai senosios institucijos pakeičiamos naujomis, tačiau instituciniai veikimo principai išlieka?

Šie klausimai reikalauja ne tik politinių sprendimų, bet ir nuoseklaus mokslinio tyrimo. Mokslas leidžia pažvelgti už formalių sistemos pokyčių ir įvertinti, kas iš tikrųjų vyksta žmonių kasdienybėje: kaip keičiasi jų santykiai, galimybės rinktis, dalyvauti bendruomenėje, naudotis paslaugomis ir įgyvendinti savo teises. Naujausi tyrimai Lietuvoje rodo, kad persikėlimas į bendruomenėje esančius grupinio gyvenimo namus savaime dar neužtikrina savarankiško gyvenimo, o nepakankamas dialogas su bendruomenėmis gali kurti nepasitikėjimą deinstitucionalizacijos procesu.

Konferencijoje bus nagrinėjamos trys tarpusavyje susijusios temos: bendruomeninis gyvenimas ir jo iššūkiai, bendradarbiaujanti sistema bei nauji deinstitucionalizacijos sprendimai ir teisinio veiksnumo įgyvendinimas kaip neatsiejama deinstitucionalizacijos dalis. Bus aptariama, kaip keičiasi žmonių su negalia gyvenimo sąlygos persikėlus į bendruomenę, kokie institucinės kultūros bruožai išlieka grupinio gyvenimo namuose, kaip kuriamas bendradarbiavimas tarp socialinės pagalbos, sveikatos ir kitų sektorių bei kaip praktikoje įgyvendinama žmogaus teisė priimti sprendimus.

Ypatingas dėmesys bus skiriamas ir mažiau matomoms žmogaus teisių sritims – seksualumui, lyties raiškai, teisei į šeimos gyvenimą ir individualius pasirinkimus. Konferencijoje bus keliami klausimai, kaip specialistų vertybės, nuostatos ir galios santykiai gali padėti įgyvendinti žmogaus teises arba, priešingai, tapti jų ribojimo šaltiniu.

Svarbi konferencijos dalis – tarptautinis dialogas. Plenarinėje sesijoje dalyvaus mokslininkai ir ekspertai iš Lenkijos, Jungtinės Karalystės ir Japonijos, kurie pristatys skirtingų šalių patirtis ir požiūrius į deinstitucionalizaciją, savarankišką gyvenimą, žmogaus teises ir profesionalų galią. Lietuvos ir užsienio tyrėjų dialogas leis pažvelgti į Lietuvos procesus platesniame tarptautiniame kontekste ir kartu kritiškai įvertinti tai, kas jau pasiekta.

Konferencijoje bus kalbama ne tik apie pasiekimus, bet ir apie rizikas. Deinstitucionalizacijos procesui kyla pavojus apsiriboti fiziniu žmonių perkėlimu, nekeičiant kasdienės gyvenimo organizavimo kultūros. Rizika taip pat kyla tuomet, kai sprendimai dėl žmogaus gyvenimo priimami „jo labui“, tačiau ne kartu su juo, kai pagalba tampa kontrole, o naujos bendruomeninės paslaugos neatveria realių pasirinkimo galimybių. Todėl svarbu vertinti ne vien tai, kur žmogus gyvena, bet ir tai, kiek jis pats gali spręsti, rinktis ir dalyvauti savo gyvenimo bei bendruomenės kūrime. Jungtinių Tautų gairėse pabrėžiama, kad deinstitucionalizacija turi būti orientuota į žmogaus orumą, individualius poreikius, pasirinkimą ir realų dalyvavimą bendruomenėje.

Kartu konferencija sieks išryškinti inovatyvius sprendimus – nuo atvejo vadybos ir tarpsektorinio bendradarbiavimo iki naujų pagalbos modelių, teisinio veiksnumo atkūrimo ir jo ribojimo prevencijos. Svarbus dėmesys bus skiriamas praktikai, kuri leidžia ne tik reaguoti į žmogaus teisių pažeidimus, bet ir užkirsti jiems kelią.

Konferencija siekia tapti erdve, kurioje susitinka mokslas, praktika ir politika. Jos tikslas – ne tik apibendrinti tai, kas jau padaryta, bet ir kelti nepatogius klausimus, įvardyti sistemines rizikas bei ieškoti sprendimų, padedančių pereiti nuo formalaus deinstitucionalizacijos proceso prie tikros žmogaus teisių ir pasirinkimo kultūros.

Nuo institucijos prie bendruomenės, nuo globos prie pagalbos, nuo sprendimų už žmogų – prie sprendimų kartu su žmogumi.

V nacionalinė socialinės politikos konferencija

100 metų socialiniam draudimui Lietuvoje

Data: 2026 lapkričio 20 d. (penktadienis)

Vieta: LR Seimas, Konferencijų salė (III r. 2 a.) ir Posėdžių salė (Seimo III r., 2 a., 218B salė)

Kviečiame mokslininkus, tyrėjus ir praktikus teikti straipsnių santraukas V nacionalinei socialinės politikos konferencijai „100 metų socialiniam draudimui Lietuvoje“, vyksiančiai 2026 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos Seime.

Konferencijoje laukiami pranešimai, analizuojantys Lietuvos socialinio draudimo sistemą, jos dizainą, rezultatus ir iššūkius. Raginame teikti santraukas iš įvairių disciplinų – socialinės politikos, sociologijos, ekonomikos, teisės, socialinio darbo ir kitų sričių tyrėjų bei praktikų. Teminės kryptys:

• Socialinio draudimo rūšys ir jų aktualijos (pensijų, nedarbo, ligos, motinystės, nelaimingų atsitikimų darbe, ilgalaikės priežiūros ir kt.).
• Sveikatos draudimas: prieinamumas, finansavimas, paslaugų struktūra, gyventojų sveikatos apsauga.
• Socialinio draudimo finansavimas ir tvarumas: pajamų šaltiniai, išlaidų struktūra, ilgalaikiai fiskaliniai iššūkiai.
• Socialinio draudimo sistemos valdymas ir struktūra: institucinis modelis, reformos, tarptautiniai palyginimai.
• Gyventojų pajamų apsauga ir socialinės rizikos: pokyčiai, tendencijos, naujos rizikos ir jų draudimo galimybės.

• Kitos aktualios temos socialinio ir sveikatos draudimo tematikose.

Svarbi informacija dalyviams

• Pranešimai bus skaitomi ir pristatomi tik gyvai
• Konferencija bus transliuojama, tačiau nuotoliniai žiūrovai negali pristatyti pranešimų ar užduoti klausimų.
• Santraukos turi būti iki 200 žodžių.
• Santraukas kviečiame teikti iki 2026 m. iki spalio 10 d.
• Santraukų pateikimo nuoroda:

  https://forms.gle/gjWAjpdrAiNiVDCBA

V nacionalinės socialinės politikos konferencijos organizacinis komitetas.

2026 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos Seime vyks V nacionalinė socialinės politikos konferencija „100 metų socialiniam draudimui Lietuvoje“.

Renginys skirtas pažymėti socialinio draudimo sistemos šimtmetį Lietuvoje ir aptarti jos raidą, iššūkius bei ateities perspektyvas. Konferencijoje bus analizuojama pastarųjų 100 metų patirtis, dabartinė situacija ir naujausios socialinio draudimo tendencijos.

Norėtum studijų metu įgyti tarptautinės patirties, sustiprinti profesinius ir asmeninius įgūdžius ar praplėsti akiratį? Nedvejok ir dalyvauk!

Tu gali vykti:

• Į Erasmus+ studijas ir vieną semestrą ar akademinius metus studijuoti universitete, su kuriuo mūsų fakultetas turi Erasmus+ sutartį studentų mainams.
• Į Erasmus+ praktiką užsienio įmonėje, organizacijoje ar institucijoje.
• Į Erasmus+ mišrią intensyvią programą (BIP – Blended Intensive Programme), kurioje derinamas trumpalaikis fizinis mobilumas ir virtualios veiklos.
• Į mainus pagal dvišales sutartis ir studijuoti semestrą ar akademinius metus Australijoje, Japonijoje, P. Korėjoje, Singapūre ar kitose pasaulio šalyse.
• Į ARQUS ar COIMBRA GROUP tinklų universitetus semestrui ar akademiniams metams.

• Pagal ISEP (International Student Exchange Program) programą, vienijančią daugiau nei 300 universitetų iš daugiau nei 50 pasaulio šalių.

Daugiau informacijos apie visas mainų galimybes rasi čia: https://www.vu.lt/studentams/paslaugos-studentams/mainu-galimybes

Turi klausimų? Susisiek:

Simona Vižinienė 
Tarptautinių studijų ir partnerysčių koordinatorė 
El. p. 
 Tel: +370 5 268 6999

Nuoširdžiai sveikiname VU Filosofijos fakulteto profesorių dr. NAGLĮ KARDELĮ, Liepos 6-osios – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dienos proga apdovanotą Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi!

Naglis Kardelis – filosofas, filologas, kalbotyrininkas ir vertėjas – apdovanotas už nuopelnus Lietuvos filosofijos mokslui.

Visa informacija apie apdovanojimus: https://lrp.lt/.../prezidentas-iteike-valstybes.../47983

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotrauka / Robertas Dačkus