Projekto pavadinimas: Įrangos tyrimams, kurie skirti jaunimo demokratinio dalyvavimo stiprinimui, įsigijimas (EURHOPE)

Projekto numeris: 10-093-K-0120

Projekto trukmė: 2026-05-14 – 2026-12-31

Projekto bendra vertė: 63 555,42 Eur.

Projekto vadovė: doc. dr. Rasa Pranskevičiūtė-Amoson

Finansuoja Europos Sąjunga NextGenerationEU.

Projekto tikslas: įsigyti įrangą, skirtą įgyvendinti Europos Sąjungos programos „Europos Horizontas“ paraiškoje „Jaunimo demokratinio dalyvavimo Europoje stiprinimas“ numatytas idėjas nacionaliniame kontekste, siekiant pagerinti vykdomų ir planuojamų mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklų kokybę ir konkurencingumą, prisidedant prie demokratinio valdymo stiprinimo, skatinant aktyvų jaunimo pilietinį ir politinį dalyvavimą, įskaitant pažeidžiamas ir marginalizuotas grupes.

Projekto veiklos

1. Parama laboratorijų įrangai ir MTEP infrastruktūrai atnaujinti;
1.1. Įrangos, susijusios su Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ paraiška „Strengthening youth democratic participation in Europe“ (EURHOPE) įsigijimas.

Numatomi rezultatai

Prisidėti prie demokratinio valdymo stiprinimo, skatinant aktyvų jaunimo pilietinį ir politinį dalyvavimą, įskaitant pažeidžiamas ir marginalizuotas grupes.

Nustatyti sistemas, modelius bei veiksnius, skatinančius ar stabdančius jaunimo, pažeidžiamų ir marginalizuotų grupių demokratinį bei pilietinį dalyvavimą.

Suprasti jaunimo pilietinio ir politinio dalyvavimo, tapatybės ir priklausymo bendruomenėms jausmo vystymosi procesus pradedant nuo ankstyvos paauglystės iki jauno suaugusiojo amžiaus bei jų tarpusavio ryšius laiko eigoje, atsižvelgiant į kultūrinius ir socialinius kontekstus tiek bendruomenės, tiek individualiu lygmeniu, taip pat į persidengiančias nelygybes (pvz., lytis, etninė kilmė, migracija).

Sukurti ir įgyvendinti bandomąsias iniciatyvas, skirtas skatinti jaunimo pilietinį ir politinį dalyvavimą, įsitikinimus, tapatybę, pasitikėjimą viešosiomis institucijomis ir priklausymo vietos (kaimo ir miesto) bendruomenėms jausmą bei empiriškai įvertinti jų poveikį.

Sukurti įrodymais pagrįstas priemones, skatinančias priklausymo jausmą ir pasitikėjimą vietos, nacionalinėmis ir Europos demokratinėmis institucijomis bei aktyvų dalyvavimą visuomeniniame gyvenime tarp jaunimo, pažeidžiamų ir marginalizuotų asmenų.

Skleisti projekto rezultatus ir propaguoti gerąsias praktikas tarp Europos, nacionalinių ir vietos politikos formuotojų bei suinteresuotųjų šalių.

Projekto pavadinimas: Įrangos, skirtos įtraukių skaitmeninių technologijų taikymo demokratinio dalyvavimo tyrimams ir inovacijoms, įsigijimas (ENABLING Democracies)

Projekto numeris: 10-093-K-0125

Projekto trukmė: 2026-05-14 – 2026-12-31

Projekto bendra vertė: 178 900 Eur.

Projekto vadovė: prof. Eglė Šumskienė

Finansuoja Europos Sąjunga NextGenerationEU.

Projekto tikslas: Įsigyti inovatyvią tyrimų įrangą, kuri padėtų plėtoti įtraukių skaitmeninių technologijų tyrimus ir sprendimus demokratinio dalyvavimo srityje. Projektas orientuotas į žmonių su intelekto sutrikimais, migrantų ir vyresnio amžiaus asmenų dalyvavimo visuomenėje stiprinimą. Sparčiai skaitmenizuojant viešąjį gyvenimą, dalis visuomenės grupių susiduria su naujomis dalyvavimo kliūtimis – nuo sudėtingos informacijos iki nepritaikytų skaitmeninių aplinkų.

Lengvai suprantamos kalbos sistema padėtų žmonėms su intelekto sutrikimais geriau suprasti politinius procesus, viešąją informaciją ir aktyviau į sprendimų priėmimą. Taip pat ji turi tarpdisciplininių tyrimų potencialą: dirbtinio intelekto pagrindu veikiančio įrankio tekstų pritaikymui lengvai suprantama kalba prieinamumas leistų sujungti kognityvinės psichologijos, kalbotyros ir socialinio darbo žinias bendruose projektuose.

Virtualios realybės technologijos būtų taikomos kaip inovatyvi priemonė socialinių ir politinių gebėjimų ugdymui, leidžianti žmonėms su intelekto sutrikimais saugioje aplinkoje patirti dalyvavimą demokratiniuose procesuose. Naudojant VR scenarijus būtų galima modeliuoti situacijas, susijusias su balsavimu, bendruomeninių susitikimų dalyvavimu ar viešų pasisakymų praktika, taip stiprinant pasitikėjimą savimi ir pilietinį raštingumą.

Projekto veiklos

1. Parama laboratorijų įrangai ir MTEP infrastruktūrai atnaujinti;
1.1. Įrangos, skirtos vykdyti intelekto sutrikimą turinčių asmenų, imigrantų, senyvo amžiaus asmenų pilietinio, politinio ir socialinio dalyvavimo tyrimus įsigijimas.

Įrangos įsigijimas būtinas  vykdyti mokslinius tyrimus bei eksperimentinę plėtrą intelekto sutrikimą turinčių asmenų, imigrantų, senyvo amžiaus asmenų pilietinio, politinio ir socialinio dalyvumo srityje pasitelkiant prieinamos komunikacijos bei įtraukių skaitmeninių aplinkų technologijas.

Rezultatai

Projektas prisidės prie labiau prieinamų skaitmeninių aplinkų kūrimo ir padės mažinti kliūtis, ribojančias žmonių su negalia, migrantų ir vyresnio amžiaus asmenų dalyvavimą visuomeniniame ir politiniame gyvenime.

Ilgalaikėje perspektyvoje projektas prisidės prie įtraukesnio ir žmogaus teisėmis grįsto skaitmeninių technologijų taikymo Lietuvoje.

Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis

Projektas Nr. 09-037-P-0001 „Psichikos ir elgesio sutrikimų diagnostikos ir gydymo metodikų diegimas ir (ar) atnaujinimas bei psichologinio vertinimo instrumentų adaptavimas“.

Lietuvos medicinos biblioteka kartu su partneriais – Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, Vilniaus universitetu, Vytauto Didžiojo universitetu, Klaipėdos universitetu, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligonine Kauno klinikomis, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligonine, VšĮ Vilniaus universiteto ligonine Santaros klinikomis, VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetine ligonine, VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligonine ir VšĮ Klaipėdos universiteto ligonine – įgyvendina projektą „Psichikos ir elgesio sutrikimų diagnostikos ir gydymo metodikų diegimas ir (ar) atnaujinimas bei psichologinio vertinimo instrumentų adaptavimas“ (toliau – Projektas), Projekto Nr. 09-037-P-0001.

Projektas įgyvendinamas pagal 2022–2030 metų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 11-002-02-11-01 „Gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą“.

Projekto tikslas – užtikrinti, kad atrinktos psichikos ir elgesio sutrikimų diagnostikos ir gydymo metodikos bei psichologinio vertinimo instrumentai būtų adaptuoti, standartizuoti ir pritaikyti naudoti Lietuvos sveikatos priežiūros sistemoje.

Projektu siekiama spręsti psichikos ir elgesio sutrikimų diagnostikos ir gydymo metodikų bei psichologinio vertinimo instrumentų standartizavimo, adaptavimo ir prieinamumo sveikatos priežiūros sistemoje trūkumą.

Projekto metu planuojama parengti ir (ar) adaptuoti ne mažiau kaip 8 metodikas, adaptuoti ir standartizuoti ne mažiau kaip du psichologinio vertinimo instrumentus, parengti jų metodinę medžiagą bei apmokyti medicinos psichologus ir gydytojus psichiatrus.

Projekto įgyvendinimo teritorija – Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas.

Projekto įgyvendinimo trukmė – nuo 2026 m. sausio 7 d. iki 2029 m. balandžio 30 d.

Projekto vertė – 4 170 406,00 Eur, iš jų:

– Europos Sąjungos fondų lėšos: 3 544 845,00 Eur;

– bendrojo finansavimo lėšos: 625 561,00 Eur.

Projektą administruojanti institucija – VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra.

Projekto „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ veiklomis siekiama sustiprinti pedagogo profesijos patrauklumą bei pedagogų rengimo ir profesinio augimo sistemą, užtikrinti naujų pedagogų atėjimą į švietimo sistemą. Projekto įgyvendinimo laikotarpiu bus finansuojamos mokomojo (-ųjų) dalyko (-ų) ir (ar) ugdymo srities pedagoginės specializacijos studijos.

Projekto tikslas – stiprinti švietimo sistemą suteikiant reikiamas kompetencijas pedagoginiams darbuotojams ir alternatyviuoju būdu pritraukiant mokytojus į mokyklas.

Projekto tikslinė grupė – pedagoginiai darbuotojai (išskyrus aukštųjų mokyklų darbuotojus) turintys aukštąjį išsilavinimą.

Projekto įgyvendinimas – nuo 2023 m. spalio 9 d. iki 2027 m. rugsėjo 30 d.

Projektas Nr. 10-045-P-0001 vykdomas pagal 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 12-003-03-06-01 „Pirmiausia – mokytojas“, finansuojamas Europos socialinio fondo + ir Europos Sąjungos bendrojo finansavimo lėšomis.

Daugiau informacijos NŠA interneto svetainėje: https://www.nsa.smm.lt/projektai/ugdymo-projektai/projektas-tesk-ateik-tobulek-prisidek/

„Asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų nuostatos apie žmogaus teisių principus, remiantis Jungtinių Tautų žmonių su negalia teisių konvencija“ Nr. (1.78 MR) SU-1773 S-145

Aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimas ir studijų kokybės gerinimas Šiaulių universitetą prijungiant prie Vilniaus universiteto Nr. 09.3.1-ESFA-V-738-03-0001

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas

Projekto vadovė – Kristina Astravaitė

Projekto įgyvendinimo laikotarpis – 2020 m. balandžio 15 d. – 2023 m. rugsėjo 1 d.

Projekto biudžete nustatyta didžiausia galima projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma 8.250.932,42 Eur.

Lietuvoje susiduriama su iššūkiais, stabdančiais aukštojo mokslo potencialą: esamas mokslo ir studijų institucijų skaičius yra per didelis, kad būtų galima pasiekti reikiamą tinklo efektyvumą, toliau sparčiai mažėja stojančiųjų skaičius, daugėja mažai studentų surenkančių studijų programų, didėja išlaidų dalis, tenkanti ūkiui ir administravimui, taip pat palyginti mažai naudojamasi tarptautiniu studentų, akademinių darbuotojų judumu. Pedagogų rengimo sistema Lietuvoje pasižymi itin didele fragmentacija, programų dubliavimu ir neefektyvumu: 2017 m. Lietuvoje pedagogus rengė 16 aukštųjų mokyklų, buvo registruota daugiau nei šimtas švietimo ir ugdymo studijų krypties programų. Skaičiuojama, kad kasmet įstoja mokytis apie 1000 studentų, tačiau vos ketvirtadalis absolventų po studijų baigimo dirba mokytojais, o 2015–2016 m. 50 proc. mokytojų buvo vyresni nei 50 metų. Šių iššūkių kontekste vykdoma universitetų tinklo pertvarka, kuria siekiama sutelkti mokslo ir studijų išteklius, sudarant prielaidas studijų kokybės gerinimui ir tarptautinio konkurencingumo didinimui. Lietuvos aukštųjų mokyklų pertvarkoje dalyvauja Vilniaus universitetas (toliau – VU) ir Šiaulių universitetas (toliau – ŠU) (VU ir ŠU kartu toliau – Projekto organizacija). VU yra stipriausias klasikinis Lietuvos universitetas, esantis aukščiausiai tarptautiniuose reitinguose iš visų šalies aukštųjų mokyklų. ŠU yra viena svarbiausių pedagogus ruošiančių aukštųjų mokyklų, kur mokytojai ruošiami jau 7 dešimtmečius, akademinė bendruomenė yra sutelkusi stiprius mokytojų rengimo išteklius. Projektu siekiama prisidėti prie Lietuvos švietimo sistemos kokybės ir konkurencingumo stiprinimo, aukštojo mokslo išskaidymo ir fragmentacijos bei neefektyvaus valdymo problemų sprendimo Šiaulių universitetą prijungiant prie VU. ŠU reorganizuojamas prijungimo prie VU būdu, jo pagrindu suformuojant VU struktūrinį padalinį – Šiaulių akademiją. Projekto lėšos skiriamos šių uždavinių sprendimui: 1. Besikeičianti akademinė, informacinė, technologinė aplinka, rinkos iššūkiai kelia naujus uždavinius šiuolaikiniam aukštajam mokslui. 2. Įgyvendinant pedagogų rengimo sistemos pertvarką, didžiausias dėmesys Projekte skiriamas VU ir ŠU vykdomų studijų programų konsolidavimui, jų atnaujinimui grindžiant tarpdisciplinine, tarptautine praktika bei kompetencija, proaktyviu studijų programų diegimu, studijų ir praktikų tarptautiškumo stiprinimo kryptimi bei inovatyvių, modernių mokymosi formų ir mokomųjų priemonių taikymu. 3. Reorganizuojant Šiaulių universitetą į Vilniaus universiteto struktūrinį padalinį, būtina apjungti ir optimizuoti pagrindines administracines bei mokslo ir studijų aptarnavimo funkcijas ir procesus.

Projektas Nr. 09.1.1-CPVA-V-720-15-0001 finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonę Nr. 09.1.1-CPVA-V-720 „Studijų aplinkos ir infrastruktūros koncentravimas, tobulinimas ir informacinių sistemų plėtra“.

Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas

Projekto vadovas – Gintarė Grimžienė

Projekto įgyvendinimo laikotarpis – 2019 m. birželio mėn. – 2023 m. gruodžio mėn.

Projekto biudžete nustatyta didžiausia galima projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma 674.574,24 Eur.

Projektu siekiama sudaryti sąlygas modernių ir kokybiškų aukštojo mokslo, ypač pedagoginių studijų, plėtrai. Projektu numatome spręsti šį uždavinį: išplėsti ir modernizuoti pedagogų rengimo infrastruktūrą Vilniaus universitete. Atsižvelgiant į švietimo sistemoje diegiamas inovacijas, naujas didaktines priemones, kurios turi būti integruojamos į ugdymo procesą, taip pat į pedagogų rengimo centro veiklai ir studijų kokybei keliamus reikalavimus, naujai kuriamų ir atnaujinamų studijų programų turinį bei planuojamą studentų skaičiaus augimą, numatoma išplėsti ir modernizuoti pedagogų rengimui reikalingą infrastruktūrą ugdymo mokslų studijų programų vykdymui įrengiant auditorijas, laboratorijas ir kitas specializuotas edukacines erdves.

„Švietimo inovacijos ir STEAM sričių plėtra bendrajame ugdyme, įskaitant mokytojų kaitą, kompetencijų gerinimą ir papildomo kvalifikacinio laipsnio įgijimą, skaitmeninio turinio rengimą ir skaitmeninių kompetencijų ugdymą ir STEAM atviros prieigos centrų veiklų plėtrą“ (sutarties Nr. S-1383)

Projekto laikotarpis: 2020 rugsėjo 1 mėn. - 2021 gruodžio mėn.

Projekto tikslas: Gerinti mokinių pasiekimus, mažinti socialinę atskirtį ir didinti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių įtrauktį, užtikrinant tolygų kokybiško skaitmeninio turinio ir švietimo naujovių prieinamumą bei užtikrinti nenutrūkstamą STEAM plėtrą.

Projekto rezultatai: Projekto vykdytojas Nacionalinė švietimo agentūra 2020–2021 metais kartu su 5 projekto partneriais (Kauno technologijos universitetu (KTU), Mykolo Romerio universitetu (MRU), Vytauto Didžiojo universitetu (VDU), Vilniaus kolegija (VIKO), Vilniaus universitetu (VU) inicijavo ir sėkmingai įgyvendino šį projektą.

Projekto rezultatai:

536 atrinkti mokytojai iš 56 savivaldybių studijavo papildomo dalyko kompetenciją suteikiančiose studijų programose ir įgijo (prioritetas STEAM) mokytojui naujo dalyko kompetenciją. STEAM (integralus, į kompleksišką tikrovės reiškinių pažinimą, pritaikymą ir problemų sprendimą kreipiantis mokinių gebėjimų ugdymas gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos srityse) studijose dalyvavo 498 mokytojai iš 53 savivaldybių:

• Mykolo Romerio universitete vykusiose socialinės pedagogikos studijose – 31 asmuo;
• Vilniaus kolegijoje vykusiose ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ugdymo studijose – 82 asmenys;
• Vytauto Didžiojo universitete vykusiose ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ugdymo, logopedijos, specialiosios pedagogikos, gamtos mokslų, tiksliųjų mokslų, technologijų, meninio ugdymo, informatikos studijose – 277 asmenys;

• Vilniaus universitete vykusiose ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ugdymo, integruotų gamtos mokslų, gamtos mokslų, kalbinio ugdymo studijose – 146 asmenys.

Atrinkti 204 pedagogo kvalifikacijos neturintys ir kitas studijų krypčių studijas baigę asmenys: mokytojai, mokyklų vadovai ir pavaduotojai studijavo profesinės pedagogikos studijose ir įgijo pedagogo kvalifikaciją:

• Kauno technologijos universitete – 20 asmenų;
• Mykolo Romerio universitete – 31 asmuo;
• Vytauto Didžiojo universitete – 114 asmenų;

• Vilniaus universitete – 39 asmenys.

20 atrinktų mokytojų, mokyklų vadovų ir pavaduotojų Mykolo Romerio universitete baigė Edukacinių technologijų valdymo studijas ir gavo magistro laipsnį.

Tikimasi, kad projekto lėšomis įgiję pedagogo kvalifikaciją asmenys sumažins pedagoginio personalo trūkumą Lietuvos mokyklose ir paskleis naujų idėjų švietime.

Apie projekto metu vykdytas, Europos Sąjungos ir Valstybės biudžeto lėšomis finansuotas studijas plačiau galite sužinoti šiuose vaizdo reportažuose:

Kauno technologijos universiteto (https://youtu.be/jyVhM_I8RKg);

Vytauto Didžiojo universiteto (https://youtu.be/xq1t3_wpZww);

Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos (https://youtu.be/6UItA6zREsw);

Vilniaus universiteto (https://youtu.be/e-OojC7nEJw);

Vilniaus kolegijos (https://youtu.be/rnWL6tmb6CE);

Mykolo Romerio universiteto (https://youtu.be/m7RPQdTQQXI).