Be kategorijos

Programa parsisiųsti

Prof. dr. Aleksandras Dobryninas (Vilniaus universitetas)

Prof. dr. Skirmantas Jankauskas (Vilniaus universitetas)

Giedrė Kadžiulytė (Leidyklos „Apostrofa“ vadovė)

Doc. dr. Darius Kuolys (Vilniaus universitetas)

Prof. habil. dr. Zenonas Norkus (Vilniaus universitetas)

Prof. dr. Albinas Plėšnys (Vilniaus universitetas)

Doc. dr. Nijolė Radavičienė (Vilniaus universitetas)

Dr. Vytautas Rubavičius (LKTI)

Prof. dr. Kristupas Sabolius (Vilniaus universitetas)

Doc. dr. Vytis Silius (Vilniaus universitetas)

Prof. habil. dr. Marius Povilas Šaulauskas (Vilniaus universitetas)

Doc. dr. Marijus Šidlauskas (Klaipėdos universitetas)

Doc. dr. Regimantas Tamošaitis (Vilniaus universitetas)

Daknys Mantas: Temporalumo problema filotopijos koncepcijoje

Dubnikas Kęstutis: Religinis A. Šliogerio mąstymas

Galvanauskienė (Junutytė) Laura: Konceptai ir konceptualieji personažai Arvydo Šliogerio filosofijoje

Gritėnas Paulius: Arvydas Šliogeris ir viešoji erdvė

Gustas Virginijus: A. Šliogerio filosofijos „vietos“ beieškant - egzistencializmo klausimas

Jakavonytė Laimutė: Egzistencinis mąstymas kaip individualus maištas prieš visuotinybę

Jokubaitis Alvydas: Kaip filosofija virto ideologija?

Kačerauskas Tomas: Filotopo tylūs pasitraukimai ir sugrįžimai

Kardelis Naglis: Arvydo Šliogerio idėjų aktualumas Lietuvos filosofijai ir visai humanitarinei kultūrai

Kučinskas Justas: Arvydo Šliogerio sugrįžimas

Mažeikis Gintautas: Skirtingi Niekio veidai: A. Šliogeris ir S. Geda

Milerius Nerijus: A. Šliogeris: kasdienybės kritikos kritika?

Daujotytė – Pakerienė Viktorija: Arvydo Šliogerio minties siužetai

Peluritis Laurynas: Ankstyvoji Arvydo Šliogerio filosofija ir sovietinis marksizmas: švelni konfrontacija ir užslėptos įtakos?

Ruzas Mantautas: Patyrimo samprata Šliogerio ir Heideggerio filosofijoje

Šerpytytė Rita: Apie transcendentalinį nihilizmą

Škėmaitė Gintarė: Šliogeriškoji ištikimybė graikams: filosofinio vaikystės mito reljefas

Pirmininkas doc. dr. Arūnas Mickevičius (VU)

Nariai:

Doc. dr. Jonas Čiurlionis (VU);

Prof. dr. Naglis Kardelis (VU);

Justas Kučinskas (VU);

Gintarė Kurlavičiūtė (VU);

Asist. dr. Laurynas Peluritis (VU);

Prof. habil. dr. Rita Šerpytytė (VU);

Asist. dr. Julija Tuleikytė (VU).

Iškiliausio šiuolaikinio lietuvių filosofo, Vilniaus universiteto profesoriaus Arvydo Šliogerio (1944–2019) mąstymas ir darbai iš esmės pakeitė mūsų supratimą apie tai, kas yra filosofija, kiek ji svarbi šių dienų žmogui, kokia jos misija dabarties pasaulyje, koks jos santykis su gimtąja filosofo kalba ir šalies kultūra. Arvydas Šliogeris, teoro akimis išvydęs ir pamilęs Filosofijos žemę, savo tekstais mus veda į autentišką Filosofijos vietą, kad Filosofiją regėtume ne kaip fragmentuotą ir paraštinę kultūros sritį, savo ruožtu suskilusią į sritinių filosofijų duženas, o kaip vientisą, organišką ir labai svarbią mūsų santykio su tikrove formą. Arvydo Šliogerio tekstai lietuvių filosofiją iš vien profesionalams įdomios akademinės disciplinos pavertė reikšminga bendrosios kultūros ir viešojo gyvenimo dalimi. Mąstytojas suformavo – ar net sukūrė – tokią filosofinę lietuvių kalbą, kuria mąsto ir kalba dabartinės Lietuvos filosofų kartos. Filosofinė Arvydo Šliogerio kalba įsteigė aukščiausią ir prakilniausią lietuviškojo kalbėjimo apie žmogų ir pasaulį registrą, be kurio dvasinis tautos gyvenimas nebūtų vainikuotas ta viršūne, į kurią dabar žvelgiame su pasigėrėjimu ir pasididžiavimu, o ją kontempliuodami patys tampame įkvepiami autentiškai būčiai ir mąstymui.

Iškilaus mąstytojo 80-mečiui skirtoje jubiliejinėje konferencijoje teoriškai pažvelgsime tiek į Arvydo Šliogerio filosofiją, tiek – pro jo autorinės filosofijos optiką – į patį filosofijos fenomeną. Kelsime klausimą, kas yra filosofija – ir kas yra būtent paties Arvydo Šliogerio filosofija, pažvelgdami į filosofiją Arvydo Šliogerio filosofijos akimis; diskutuosime apie tai, ką paties mąstytojo žodžiais galėtume įvardyti kaip filosofijos Niekį ir Esmą, jos viršukalnes ir nuokalnes, jos didybę ir menkystę, pilnatvę ir skurdą; svarstysime apie tai, kokia yra lietuvių filosofijos – ir konkrečiai Arvydo Šliogerio filosofijos – vieta akademinėje bei kultūrinėje Lietuvos erdvėje ir kokios yra autorinės, gimtąja kalba kuriamos filosofijos perspektyvos globalėjančiame pasaulyje; mąstysime apie tai, koks yra tikrasis šiuolaikinės filosofijos pašaukimas bei misija ir kaip turėtume suvokti filosofo pareigą visuomenei; kelsime klausimą, kiek filotopinis Arvydo Šliogerio mąstymas yra aktualus globalių ekologinių iššūkių akivaizdoje; teirausimės apie tai, kaip turėtume suvokti siaurai specializuotos akademinės filosofijos ir visam kultūros laukui reikšmingos filosofijos santykį; teoriškai analizuosime konkrečius filosofo darbus ir jo mąstymo visumą, dalinsimės prisiminimais apie jį kaip asmenį.

Pasiklausyti konferencijoje skaitomų pranešimų mielai kviečiami ne tik filosofai bei kiti akademinio pasaulio atstovai, bet ir visi, kuriems brangi Lietuvos filosofija, filosofinė lietuvių kalba ir kuriems rūpi dvasiniai bei intelektiniai žmogiškojo gyvenimo pamatai, humanitarinės kultūros likimas.

Konferencija vyks: 2024 m. rugsėjo 27 d. (penktadienis), VU Aula Parva (Mažoji aula), Universiteto g. 3.,Vilnius.

Konferencijos plakatas

Edukologijos magistrantūros programa kviečia esamus ir būsimus mokyklų vadovus įgyti magistro laipsnį VU Ugdymo mokslų institute. Siekiant užtikrinti kokybiškas studijas mokyklų vadovų tikslinei grupei, 2024 metais magistrantūros studijose buvo parengta nauja studijų šaka „Švietimo politika ir lyderystė mokyklų vadovams“. Ja siekiama parengti kompetentingus mokyklų vadovus aktyviai vadybinei veiklai bendrojo ugdymo mokyklose, gebančius orientuoti mokyklos lyderystę spręsti ne tik esamus dabarties, bet ir numatomus ateities švietimo iššūkius.

Edukologijos magistrantūros studijos mokyklų vadovams pasiūlys galimybę studijuoti švietimo politikos ir vadybos, švietimo sociologijos, švietimo teisės, ekonomikos ir finansų, lyderystės strategijas švietime, ugdymo turinio vadybos, šiuolaikinės ugdymo filosofijos, tyrimų metodologijos dalykus. Studijų metu taip pat bus siūlomi studijų kursai, padedantys gilintis į tokias aktualias tematikas, kaip demokratiškos mokyklos kūrimas, medijų, technologijų, tame tarpe ir dirbtinio intelekto, poveikis mokyklai, tarpkultūriškos ir įtraukios mokyklos kūrimas, tiesioginės migracijos patirties turinčių vaikų integracija mokykloje ir kita.

Unikalus šių studijų aspektas – Lyderystės forumai mokyklų vadovams, kurie skatins studentus analizuoti skirtingas aktualias ir problematiškas su mokyklų vadyba ir lyderyste susijusias temas, kylančias iš praktikos, ir ieškoti jų sprendimo būdų. Šie tęstiniai forumai studijų metu paskatins mokyklų vadovų kaip aktyvių švietimo politikos formuotojų ir švietimo pokyčius inicijuojančių profesionalų bendruomenės kūrimąsi ir įsigalinimą veikti.

Taip pat studijų metu bus sudarytos sąlygos tarptautiškumo patirtims įgyti: skirtinguose studijų dalykuose su Vilniaus universiteto dėstytojais dirbs užsienio dėstytojai, o antraisiais studijų metais bus sudarytos galimybės tarptautinėms stažuotėms užsienio mokyklose ar kitose švietimo įstaigose.

Edukologijos magistrantūros studijų mokyklų vadovams mentoriaus docentas dr. Sergėjus Neifachas ir dėstys aukštą kompetenciją turintys mokslininkai bei praktikai, dirbantys švietimo politikos, administravimo ir lyderystės lauke: profesorė dr. Lilija Duoblienė, profesorius dr. Rimantas Želvys, profesorius dr. Arūnas Poviliūnas, docentė dr. Irena Stonkuvienė, doc. Vita Venslovaitė, doc. Sandra Kairė, partnerystės profesorius Kęstutis Kaminskas, partnerystės docentė Eglė Daunienė, Nacionalinio NVO švietimo tinklo vadovė Judita Akromienė, dr. Irena Raudienė ir kiti.

Studijų tikslinė grupė: švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai, jų pavaduotojai ugdymui ir ugdymą organizuojančių skyrių vedėjai:

• dirbantys vadovai (direktoriai), neturintys magistro laipsnio ir norintys tęsti darbą užimamose pareigose po 2027 m. rugpjūčio 31 d.;

• vadovavimo patirtį turintys ir potencialiai galintys tapti vadovais, kurie yra registruoti švietimo įstaigų vadovų rezerve (www.emokykla.lt).

Studijų trukmė – 2 metai; vieta – Vilniaus universitetas, Vilnius

Studijų pradžia – 2024 m. rugsėjo 13 diena, pabaiga – 2026 m. birželis.

Studijų tvarkaraštis – orientuotas į dirbančius asmenis, numatyti užsiėmimai ketvirtadieniais – šeštadieniais, du studijų kursai per mėnesį.

Studijų forma – gyvai, numatant galimybę pagal kurso specifiką pereiti visai studentų grupei prie darbo nuotoliniu būdu.

Studijų užskaitymas – dirbantiems mokyklų vadovams profesinės praktikos užskaitymas. Kitų ankstesnėse studijų programose išklausytų studijų kursų, atitinkančių šią siūlomą studijų programą, užskaitymo galimybė.

Valstybės finansuojamų studentų skaičius – 30. Šios vietos finansuojamos Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „NextGenerationEU“ lėšomis.

Studijos baigiamos apsigynus magistro darbą.

Apie programą

Apie programą

	Krypčių grupė	Socialiniai mokslai		Studijų trukmė	2 metai
	Studijų kryptis	Edukologija		Programos kreditai	120 kreditų
	Kvalifikacinis laipsnis	Ugdymo mokslų magistras		Valstybės nefinansuojamos vietos metinė studijų kaina	5 266 EUR

Edukologijos studijų šakos mentorius doc. dr. Sergėjus Neifachas, el. p.

Programos planas

Programos planas

 

1 semestras
Dalyko pavadinimas	Kr. sk.
Švietimo politika ir vadyba	5
Švietimo sociologijos teorijos	5
Demokratiškos mokyklos kūrimas: teorija ir praktika	5
Šiuolaikinė ugdymo filosofija	5
Medijų kultūra ir ugdymo technologijos	5
Tarpkultūrinis ugdymas	5
Bendras kreditų skaičius	30
2 semestras
Dalyko pavadinimas	Kr. sk.
Edukologinių tyrimų metodologija	5
Švietimo administravimas ir lyderystė	5
Lyderystės forumai mokyklų vadybai I/II	5
Lyderystės strategijos švietime	5
Ugdymo turinio vadyba	5
Švietimo teisė, ekonomika, finansai	5
Bendras kreditų skaičius	30
3 semestras
Dalyko pavadinimas	Kr. sk.
Mokslo tiriamasis darbas	5
Lyderystės forumai mokyklų vadybai	10
Profesinė praktika	10
Tarptautinė stažuotė I/II	5
Bendras kreditų skaičius	30
4 semestras
Dalyko pavadinimas	Kr. sk.
Tarptautinė stažuotė II/II	5
Magistro baigiamasis darbas	25
Bendras kreditų skaičius	30

Kviečiame 9-12 klasių moksleivius prisijungti prie antrojo nacionalinio socialinės politikos idėjų konkurso! Praėjusiais metais Lietuvoje įvyko LR Prezidento ir LR Seimo rinkimai, dirbti pradėjo XIX Vyriausybė. Tai puiki proga pasidalinti savo idėjomis ir pasiūlymais, kaip spręsti socialines problemas, su kuriomis susiduriame šiandien. O gal turi idėjų, kaip įgyvendinti ilgalaikę mūsų valstybės strateginę viziją „Lietuva 2050”?

Dalyvauk, siūlyk idėjas ir padėk kartu sukurti geresnę ateitį!

• Konkursas startuoja: 2025 m. sausio 14 d.
• Informaciniai renginiai: 2025 m. sausio 22 d. ir sausio 28 d. 16 val.
  VU Filosofijos fakultete ir nuotoliu [registracija jau netrukus!]
• Idėjas konkursui pateikti iki: 2025 m. vasario 28 d.
• Nugalėtojus paskelbsime: 2025 m. kovo 12 d.

• Konkurso apdovanojimai teikiami: 2025 m. kovo 26 d. 12 val.

Turi klausimų? Susisiekime:

Tavo idėjos - Lietuvos ateitis!

Pasirink tave dominančią socialinės politikos sritį ir pasiūlyk idėjas aktualioms šios srities problemoms spręsti. Socialinės politikos laukas yra labai platus:

• Jaunimo politika;
• Švietimo politika;
• Lygių galimybių politika;
• Migracijos politika;
• Užimtumo politika;
• Šeimos politika;
• Būsto politika;
• Eko-socialinė politika;
• Parama ir pensijos;
• Socialinė apsauga;

• Sveikatos apsauga.

Reikia įkvėpimo?

• Pakalbink draugus, mokytojus, tėvus, senelius ar kaimynus.
• Peržiūrėk pranešimus žiniasklaidoje, naujienų portaluose.
• Pasidomėk naujosios LR Vyriausybės programa.
• Perskaityk Lietuvos ateities viziją „Lietuva 2050”.
• Susipažink su Jungtinių Tautų Tūkstantmečio vystymosi tikslais.
• Sudalyvauk konkurso informaciniuose renginiuose!

  2025 m. sausio 22 d. ir sausio 28 d. 16 val. VU Filosofijos fakultete ir nuotoliu [registracija jau netrukus!]

Konkurse gali dalyvauti individualiai arba su komanda.
Savo idėjai pristatyti gali pasirinkti bet kokį formatą – rašyk, piešk, parenk pristatymą, filmuok, fotografuok – pilna laisvė kūrybai!
Parengtą konkurso darbą pateik iki 2025 m. vasario 28 d.
Konkurso darbų pateikimo ir vertinimo tvarką rasi čia.
Turi klausimų? Susisiekime:

• Konkurso nugalėtojus pakviesime į ekskursiją LR Seime visai klasei ir savo idėjos Lietuvai pristatymą.
• Visus konkurso laureatus apdovanosime diplomais ir organizatorių, bei partnerių prizais.

• Visi konkurso dalyviai gaus padėkas už pateiktas idėjas.

2024 m. konkurso apdovanojimų ceremonijos akimirkos LR Seime:

Domiesi socialine politika? Tau rūpi Lietuvos, Europos ar pasaulinės socialinės problemos ir jų sprendimas? Nori suprasti, kaip technologijų pažanga ir automatizacija keičia darbo rinką? Kaip galima gerinti psichikos sveikatos paslaugas skirtingose amžiaus grupėse? Kokios priemonės gali padėti sumažinti socialinę atskirtį?

Rinkis Socialinės politikos studijas Vilniaus universitete!

Daugiau informacijos: Socialinės politikos studijų programa VU

„Kviečiame visus jaunus žmones domėtis mūsų šalies socialine politika, aktyviai siūlyti idėjas, nebūti abejingiems socialinių problemų sprendimui. Tikimės, jog šis konkursas atvers įdomų ir labai įvairialypį socialinės politikos pasaulį, o kai kuriuos paskatins rinktis socialinę politiką kaip savo būsimos prasmingos profesinės karjeros kelią. Vilniaus universitetas jau daugiau nei dešimtmetį vykdo Socialinės politikos krypties studijas, siekia prisidėti prie aukščiausios kvalifikacijos profesionalų rengimo šioje gyvybiškai svarbioje mūsų valstybei srityje“, – dr. Jekaterina Navickė, VU Socialinės politikos studijų programos komiteto pirmininkė, konkurso organizatorė.

Organizatorius:
Konkurso partneriai:

Konkurso organizatoriai pasilieka teisę, esant būtinybei ar nenumatytoms aplinkybėms, vienašališkai koreguoti konkurso eigą, vertinimo ir apdovanojimų teikimo tvarką ar kitas su konkursu susijusias sąlygas.