Išleista Vilniaus universiteto Ugdymo mokslų instituto profesorės dr. Lilijos Duoblienės monografija „Posthumanistinis ugdymas. Dekoduoti“.
Knygoje aptariama švietimo / ugdymo, kultūros ir gamtos sąsaja. Svarstoma, kur ugdant dėti akcentus, kas šiandien yra svarbiausia, o jei visos sritys svarbios, – kaip jos konkuruoja ar sąveikauja, kuria naują pasaulį. Švietimo, kultūros ir gamtos sąsaja komplikuoja į jų lauką įsiveržusios ir didelę įtaką darančios informacinės technologijos, skaitmeninis pasaulis. Tiriami galimi ateities keliai ir kokių pavojų tuose keliuose slypi, aptariama, kokie gali būti pozityvūs rezultatai, atsargiai įsiterpus žmogui į šį visų sričių integracijos procesą per švietimą darnios plėtros dėlei. Nauji konceptai ir naujos idėjos, siūlomos postmodernios ir posthumanistinės filosofijos ir jų pagrindu kuriamos naujos ugdymo filosofijos, kuria vadovaujamasi šioje monografijoje, nėra nei paprasti, nei lengvai pritaikomi. Tai labiau panašu į vaizduotės projektus, kartais visai pakvaišusius, bet neabejotinai labai dosnius savo naujų įžvalgų. Ir vis dėl to šie vaizduotės projektai jau testuojami ir įgyvendinami. Be to, byloja apie sėkmę, sprendžiant daugelio dalykų, iš jų neįdomaus, nuobodaus mokytojo, suvaržyto ir dogmatiško bei siaurai mąstančio švietimo profesionalo, taip pat konservatyvios mokyklos bei griežto, bet neaktualaus ugdymo turinio, problemas.
Lilijos Duoblienės interesų sritys – ugdymo filosofija ir multikultūrinis ugdymas, filosofijos, etikos ir kino didaktika.