Pedofilijos sąvoka viešumoje dažniausiai skamba tik seksualinių nusikaltimų prieš vaikus kontekste. Vis dėlto kriminologijoje seniai žinoma, kad tik nedidelė seksualinių nusikaltimų prieš vaikus dalis susijusi su pedofilija ir dauguma pedofilinį potraukį turinčių asmenų seksualiai vaikų neišnaudoja.
„Pedofilijos tema itin jautri tiek asmeniniu, tiek socialiniu požiūriu, nes ja kėsinamasi iš karto į dvi socialiai labai saugomas kategorijas – vaikystę ir seksualumą,“ – teigia teisininkas, kriminologas dr. Gintautas Sakalauskas. Ši instinktyvi apsauga apsišarvuoja įvairiausiais tabu ir stereotipais, neleidžiančiais vysti racionalios perspektyvos, kokia sunki, kompleksiška ir daugialypė ji bebūtų.
Pedofilijos problematika itin palanki ir moralinei panikai kelti, o pastaroji turi stiprų politinį užtaisą. Tokį stiprų, kad kurstant moralinę paniką ilgainiui ji peržengia siauras kriminologinės, medicininės ar baudžiamosios teisinės problematikos ribas.
Ką rodo šios itin jautrios – pedofilijos problemos – mokslinių tyrimų rezultatai? Koks pedofilijos santykis su seksualine prievarta prieš vaikus, paplitimas, kilmės teorijos? Kokios pedofilijos gydymo ir prevencijos galimybės yra vertintinos kaip efektyvios?
Teisininko, kriminologo dr. Gintauto Sakalausko pranešimas „Šiuolaikinė raganų medžioklė pedofilijos labirintuose“ balandžio 5 dieną bus skaitomas nacionalinėje Lietuvos kriminologų asociacijos ir Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto konferencijoje „Nusikaltimų baimė: prigimtis, padariniai, sprendimai“.
Konferencijos programa čia ir www.kriminologija.lt, išsamesnė informacija ir registracija . Registracija vyksta iki balandžio 2 d.