Renginiai

Pradžia: 2024-09-25 17:00

Pabaiga: 2024-09-26 19:30

Pradžia: 2024-09-25 17:00

Pabaiga: 2024-09-26 19:30

445 – 55 – 35 – trys magiški skaičiai, kuriuos šiais metais minime VU Filosofijos fakultete.

Filosofijos fakulteto įsteigimo Vilniaus universitete 445 metų sukaktis!
Psichologijos studijų pradžios VU 55-metis!
Filosofijos fakulteto atkūrimo VU 35 metų sukaktis!

Minėdami šias svarbias datas neapsiribojame šventine programa, kviečiame pasvarstyti apie žmogų įvairiai. VU Filosofijos fakultetas vienija penkis institutus – Azijos ir transkultūrinių studijų, Filosofijos, Psichologijos, Sociologijos ir socialinio darbo bei Ugdymo mokslų, tad svarstymai vyks iš skirtingų perspektyvų.

Pirmieji apie tai, kas yra ir kaip yra žmogus, kviečia pamąstyti VU FsF psichologai, kviesdami prisijungti prie Psichologijos instituto organizuojamų atvirų paskaitų ciklo.

Rugsėjo 25 d. VU Aula Parva salėje (Universiteto g. 3, Vilnius)

17 val. – „(Ne)pastebėtos jaunimo trauminės patirtys ir psichologinis atsparumas: psichotraumatologijos įžvalgos“, doc. dr. Paulina Želvienė, VU FsF Psichologijos institutas

18 val. – „Profesinis perdegimas: kas perdega Lietuvoje ir kaip netapti vienu iš jų“, dr. Arūnas Žiedelis, VU FsF Psichologijos institutas

Rugsėjo 26 d. VU Teatro salėje (Universiteto g. 3, Vilnius)

16 val. – „Penki patarimai kaip pasenti“, prof. dr. Antanas Kairys, VU FsF Psichologijos institutas

17 val. – „Gyvenimo paradoksai arba kaip paprastus dalykus padaryti sudėtingais“, prof. dr. Roma Jusienė, VU FsF Psichologijos institutas

18 val. – „Kūno ir judesio psichologija: kodėl somatinės praktikos gerina savijautą?“, doc. dr. Inga Truskauskaitė, VU FsF Psichologijos institutas

Pradžia: 2024-09-17 09:00

Pabaiga: 2024-09-18 18:00

Pradžia: 2024-09-17 09:00

Pabaiga: 2024-09-18 18:00

2024 m. rugsėjo 17-18 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute vyks kasmetinis etnologijos doktorantų simpoziumas. Simpoziumo metu doktorantai pristatys su disertacijų temomis susijusius pranešimus.

Tai jungtinių Vilniaus universiteto, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bei Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto studijų doktorantų metinių darbų apžvalga. Kviečiame atvykti, išklausyti, užduoti klausimus bei padiskutuoti jums aktualiomis temomis.

Renginys vyks LLTI Tautosakos archyvo skaitykloje (Antakalnio g. 6, Vilnius).

Renginio programa

Pradžia: 2024-11-15 09:00

Pabaiga: 2024-11-16 17:30

Pradžia: 2024-11-15 09:00

Pabaiga: 2024-11-16 17:30

Vėlyvą 2024 m. rudenį Lietuvos sociologų konferencija iš gintarinio pajūrio dviem-trims metams sugrįžta į Vilnių. Pirma stotelė – dviejų dienų „atlaidai“ Vilniaus universitete, Filosofijos fakultete. Jo langai dieną naktį žvelgia į Daukanto aikštę, kurią iš kitos pusės nušviečia Prezidentūros žiburiai. Fakulteto prieigas retkarčiais užpildo demonstrantų būriai, o akademinę rimtį auditorijose sutrikdo ir per uždarytus langus besigirdintys, megafonų sustiprinti piketuojančių protestuotojų balsai.

Taigi pati būsimos konferencijos vieta skatina ir įpareigoja Lietuvos sociologus per šių metų sueigą atskleisti savojo mokslo potencialą svarstant globalius, strateginio masto klausimus. Pirmiausiai siūlome pratęsti prieš penkis metus toje pačioje vietoje vykusios XI LSD konferencijos „Sociologija be ribų: Anapus žmogiškumo” (įsimintinos Michaelio Burawoy skaitytu plenariniu pranešimu Public Sociology: Challenges and Prospects) pradėtą diskusiją. Jos tematika dar labiau suaktualėjo dėl kol kas tik greitėjančios „dirbtinio intelekto“ kūrimo pažangos.

Ši pažanga leidžia vis didesnę dalį iki šiol žmogaus atliekamų darbų, nuo nesudėtingų gamybos ir paslaugų iki sudėtingų transporto priemonių valdymo ar chirurgijos ir mokymo, perduoti atlikti mašinoms. Taigi turime pratęsti diskusiją apie skaitmeninės ekonomikos plėtros pasekmes žmogaus sampratai, žmogaus veiklai, visuomenės reikšmei žmonių gyvenimams, žmonijos ateičiai apskritai. Vis realesnė darosi ir „technologinio singuliarumo“ perspektyva. Ji siejama su gebėjimu save patį tobulinti dar didesniu mastu ir greičiu, negu tai jau šiuo metu leidžia „giliojo“ mašininio mokymosi technologijos, „bendrojo dirbtinio intelekto“ (vadinamo ir „superintelektu“) atsiradimu.

Ar tai reiškia beprecedentę grėsmę žmonijai, ar žmonijos istorijos, kokia ji buvo iki šiol, pabaigą „žemiškajame rojuje“, kur ją globos jos pačios sukurtas Dievas (ar dievai)? O kol kas kyla klausimas, kaip sociologo darbas (ir profesinis pasirengimas) pasikeis (ar turėtų pasikeisti) „didžiųjų duomenų“ ir ChatGPT epochoje?

Ryškus kontrastas nelėtėjančiai (ne vien skaitmeninių) technologijų pažangai per paskutinius penkis metus buvo pažangos nebuvimas stabdant klimato kaitą. Toks laiko tarpsnis gali būti per trumpas kategoriškiems vertinimams. Tačiau kas gali paneigti, kad pastebimos pažangos klimato valdyme stoka yra susijusi su per lėta vertybių kaita, kuri reikštų humanistinių vertybių (tiek materialistinių, tiek postmaterialistinių) transformaciją į posthumanistines vertybes? Tebesame įpratę žmogų laikyti vieninteliu visko matu pasaulyje. Humanizmo transformacija į posthumanizmą apimtų subjektiškumo suteikimą ne tik žmonių rūšies individams, bet ir gyvūnams, augalams ar žmonių sukurtiems artefaktams. Kaip posthumanizmas keičia šeimos, aplinkosaugos, politikos, ekonomikos, etniškumo, deviacijos ir kontrolės bei kitus sociologinius tyrimus, poreikį tokiems tyrimas ir klausimus, į kuriuos ieškome atsakymų šiuose tyrimuose?

Tikimės, kad tradiciškai pristatydami per praėjusius metus atliktuose (pačios įvairiausios tematikos) tyrimuose pasiektą pažangą, konferencijos dalyviai nepamirš ir šių globalių klausimų, o juos svarstantys – kokias grėsmes kelia bei galimybes globalūs iššūkiai sukelia konkrečiai mūsų šaliai, o taip pat – kokie yra Lietuvos visuomenės ateities scenarijai.

Tezes konferencijai kviečiame teikti iki rugsėjo 23 d. paspaudus šią nuorodą.

Daugiau informacijos - https://www.lsdkonferencija.fsf.vu.lt/

Pradžia: 2024-09-26 17:00

Pabaiga: 2024-09-26 19:00

Pradžia: 2024-09-26 17:00

Pabaiga: 2024-09-26 19:00

2024 m. rugsėjo 26 d. 17 val. VU Filosofijos fakultete, 201 a. Honkongo kiniškojo universiteto profesorius Saulius Geniušas skaitys paskaitą „Hanso-Georgo Gadamerio hermeneutikos pagrindai“

Apie paskaitą:

Paskaitos tikslas  - aptarti pamatines hermeneutines idėjas, kurias Hansas-Georgas Gadameris nagrinėja savo opus magnum, Tiesoje ir metode. Gadamerio hermeneutika bus suprantama kaip filosofinė ontologija, kuria siekiama išsiaiškinti žmogaus supratimo prigimtį, ribas ir struktūras. Dėmesys bus kreipiamas į hermeneutinę tiesos, interpretacijos, hermeneutinio rato, prietarų, istoriškumo ir tradicijos sampratas, kurių pagrindu hermeneutika bus suprantama kaip via media tarp objektyvizmo ir reliatyvizmo.

Pradžia: 2024-11-22 09:00

Pabaiga: 2024-11-22 17:30

Pradžia: 2024-11-22 09:00

Pabaiga: 2024-11-22 17:30

Rugsėjo 10 d. minėjome Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną ir ta proga džiaugiamės galėdami Jus pakviesti į 9-ąją Vilniaus savižudybių intervencijos metodų konferenciją.

Konferencija vyks lapkričio 22 d. nuo 9:00 iki 17:30 nuotoliniu būdu.

Registracija: https://forms.gle/9ptKiVc3Hepx1Zov9

Prisijungimo nuoroda: https://renginiai.visuotinis.lt/lps2024/

Pranešėjai iš Australijos, Austrijos, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos kalbės apie:

• savižudybių rizikos vertinimą;
• ketamino ir esketamino perspektyvas savižudybių prevencijoje;
• alkoholį ir savižudybes;
• besilaukiančių ir neseniai pagimdžiusių mamų psichikos sveikatą;
• ekonomines intervencijas savižudybių skaičiui mažinti;

• ASSIP programos, taikomos po mėginimo nusižudyti, patirtį Lietuvoje.

Pradžia: 2024-09-27 15:00

Pabaiga: 2024-09-27 18:30

Pradžia: 2024-09-27 15:00

Pabaiga: 2024-09-27 18:30

2024 m. rugsėjo 27 d. 15 val. 207 aud. Ugdymo mokslų instituto doktorantas JUOZAPAS LABOKAS gins disertaciją „Santykio formavimas(is) Lietuvos bendrojo ugdymo mokykloje: tarp dialogo ir susvetimėjimo“ socialinių mokslų srities, edukologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.

Mokslinė vadovė – prof. dr. Lilija Duoblienė (Vilniaus universitetas, socialinai mokslai, S 007).

Disertacijos gynimos tarybos sudėtis:

prof. dr. Liudmila Rupšienė – tarybos pirmininkė (Klaipėdos universitetas, socialiniai mokslai, edukologija – S 007);

doc. dr. Danutė Bacevičiūtė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija – H 001);

doc. dr. Sandra Kairė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, edukologija – S 007);

prof. Arie Kizel (Haifos universitetas, socialiniai mokslai, edukologija – S 007);

prof. dr. Romas Prakapas (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, edukologija – S 007).

Anotacija:

Santykis – egzistencinės svarbos tema žmogaus gyvenime ir ugdyme. Vis dėlto, analizuojant santykio sritį ugdomojoje veikloje, pastebimas visuotinis atsitraukimas, beprasmybės, bejėgiškumo jausmas, nusivylimas ugdymu. Ši problematika mokslinių tyrimų literatūroje įvardijama kaip susvetimėjimas mokykloje, kuris apima neigiamas mokinių laikysenas mokyklos atžvilgiu ir gali reikštis santykio su mokytojais, bendraklasiais ar mokymosi veikla srityse. Tai aktualizuoja klausimą, kaip galėtume apibūdinti susvetimėjimo santykio specifiką mokykloje, t. y., kas būdinga tokiam santykiui? Kas ir kaip kuria tokį santykį? Kita vertus, koks yra priešingas susvetimėjimui santykis, galintis tapti vaisinga alternatyva tobulinant nūdienos ugdymą? Atsižvelgiant į tai, organizuojamas tyrimas, kuriame, remiantis Martino Buberio ir santykio pedagogikos teorine perspektyva,  analizuojama, kokia yra mokinio santykio su bendraklasiais, mokytojais, mokymosi veikla specifika (ne)susvetimėjimo atvejais. Atsispiriant nuo negatyvios susvetimėjimo mokykloje problemos, ieškoma jai priešingo, t. y., nesusvetimėjusio arba dialogiško santykio mokykloje apibrėžčių. Tyrimas atskleidžia platų santykių patirčių mokykloje spektrą ir parodo santykio srities daugybiškumą. Susvetimėjimas išryškėja kaip negatyvus, daugiamatis ir individualus reiškinys, o dialogiškas santykis atsiskleidžia kaip abipusiškas mokinio, bendraklasių ir mokytojo gebėjimas ir noras dalyvauti tarpasmeninio santykio kūrimo akte.

Skaityti disertaciją

Renginyje bus fotografuojama, filmuojama ir renginys bus tiesiogiai transliuojamas internetu. Informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose. Po renginio šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar kitose medija priemonėse.

Kontaktinis asmuo:
Jūratė Rapalavičiūtė
tel.: +370 5 2667616
el. paštas:

Pradžia: 2024-09-25 15:00

Pabaiga: 2024-09-25 18:30

Pradžia: 2024-09-25 15:00

Pabaiga: 2024-09-25 18:30

2024 m. rugsėjo 25 d. 15 val. 201 aud. Ugdymo mokslų instituto doktorantė VIKTORIJA VOIDOGAITĖ gins disertaciją „Katalikiškos ugdymo įstaigos tapsmas įtraukia: fenomenologinė ir autoetnografinė perspektyvos“ socialinių mokslų srities, edukologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.

Mokslinė vadovė – prof. dr. Roma Kriaučiūnienė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, S 007).

Mokslinė konsultantė – prof. dr. Lilija Duoblienė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, edukologija, S 007).

Disertacijos gynimos tarybos sudėtis:

doc. dr. Irena Stonkuvienė – tarybos pirmininkė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, edukologija – S 007);

prof. dr. Remigijus Bubnys (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, edukologija – S 007);

prof. dr. Jonas Ruškus (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, edukologija – S 007);

prof. dr. Romas Prakapas (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, edukologija – S 007);

prof. dr. Tone Saevi (VID specializuotas universitetas, Bergenas, socialiniai mokslai, edukologija – S 007).

Anotacija:

Kaip katalikiška ugdymo įstaiga tampa įtraukia? Tai – šią disertaciją parašyti paskatinęs klausimas. Jis atverė galimybę autoetnografijos metodui, kuris įgalino ištirti ir aprašyti konkrečios ugdymo įstaigos kultūros, filosofijos, taikomų principų ir tapsmo procesus. Tai yra vienos bendruomenės išgyvento dešimtmečio istorijos mokslinis tyrimas ir kartu gan asmeniškas pasakojimas. Parašiau ugdančios bendruomenės atsiradimo ir transformacijos istoriją, nes galbūt būtent šiuo metu verta šią įtraukaus ugdymo patirtį papasakoti bei patikėti tiems, kurie dar tik pradeda įgyvendinti kiekvieno vaiko galimybę būti, draugauti ir mokytis arčiausiai namų esančioje ugdymo įstaigoje.

Bendresne prasme siekiau paliesti ir aprašyti dviejų pirmųjų įtraukiojo katalikiško ugdymo dekadų patirtis. Kad tinkamai papasakočiau pastorojo dešimtmečio (2011-2022) aukščiau minėtos įstaigos tapsmo istoriją, pirmiausiai įsitraukiau į hermeneutinį fenomenologinį ankstesnio (2001-2011) dešimtmečio katalikiškos mokyklos absolventų išgyvenimų tyrimą. Jų klausiau, ką reiškia mokytis įtraukioje katalikiškoje mokykloje? Tyrimo radiniuose reikšmingas atsiveriantis ambivalentiškumas: per sakralios savos/svetimos erdvės išgyvenimą, per mokinių bei mokytojų pasitikėjimu grįstus ar nuolat trūkinėjančius ryšius, taip pat per kūno negalios integravimą bei mirtingumo primėmimą.
Reikšminiai žodžiai: įtraukusis ugdymas, tapsmas, autoetnografija, katalikiškas ugdymas

Skaityti disertaciją

Renginyje bus fotografuojama, filmuojama ir renginys bus tiesiogiai transliuojamas internetu. Informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose. Po renginio šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar kitose medija priemonėse.

Kontaktinis asmuo:
Jūratė Rapalavičiūtė
tel.: +370 5 2667616
el. paštas:

Pradžia: 2024-09-20 15:00

Pabaiga: 2024-09-20 18:30

Pradžia: 2024-09-20 15:00

Pabaiga: 2024-09-20 18:30

2024 m. rugsėjo 20 d. 15 val. 201 aud. Psichologijos instituto doktorantė ROSITA KANAPECKAITĖ gins disertaciją „Karių psichologinio atsparumo organizaciniai ir individualūs veiksniai bei atsparumo reikšmė karinei organizacijai“ psichologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.

Mokslinė vadovė – doc. dr. Dalia Bagdžiūnienė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, psichologija – S 006).

Disertacijos gynimos tarybos sudėtis:

prof. dr. Evaldas Kazlauskas – tarybos pirmininkas (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, psichologija – S 006);

prof. dr. Auksė Endriulaitienė (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, psichologija – S 006);

doc. dr. Dalia Nasvytienė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, psichologija – S 006);

prof. dr. Vilmantė Pakalniškienė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, psichologija – S 006);

prof. dr. Christoph Steinebach (Ciuricho taikomųjų mokslų universitetas, socialiniai mokslai, psichologija – S 006).  

Anotacija:

Šių dienų karys – tai profesionalas, kuris ne tik išmano savo veiklą ir yra fiziškai pasirengęs veikti sunkiomis sąlygomis. Daugelis tyrimų atskleidžia, kad kario pasirengimo šerdis yra jo psichologinės stiprybės. Pastaraisiais metais mokslininkai ir praktikai daugelyje šalių vis daugiau dėmesio skiria karių psichologinio atsparumo reiškiniui ir jo reikšmingų padarinių kariui ir organizacijai tyrimui. Plėtojama psichologinio atsparumo tyrimų perspektyva sieja šį reiškinį su streso situacijų, traumų įveika ir apibūdina jį kaip gebėjimą „atsitiesti“. Šiame darbe karių psichologinis atsparumas analizuojamas iš kariuomenės, kaip profesinės organizacijos, kurioje kariai vykdo kasdienes įprastas užduotis, perspektyvos. Šio tyrimo tikslas nustatyti Lietuvos kariuomenės profesinės karo tarnybos karių organizacines ir individualias psichologinio atsparumo prielaidas ir psichologinio atsparumo vaidmenį kariui ir karinei organizacijai svarbiems padariniams. Tyrime dalyvavo 440 Lietuvos kariuomenės profesinės karo tarnybos karių. Karių psichologinio atsparumo prielaidų ir padarinių tyrimas, atsižvelgiant į profesinės veiklos ir individualias charakteristikas, atskleidė organizacines ir individualias ypatybes – karių atsparumo išteklius, kurie sukuria palankias atsparumo palaikymo sąlygas ir padeda kariams tinkamai vykdyti profesinę veiklą, stiprina jų ryšį su organizacija bei subjektyvią gerovę. Tyrimas atskleidė, kad karių psichologinio atsparumo ištekliams iš organizacinių veiksnių gali būti priskiriami komandos sutelktumas ir kolegų parama, o iš individualių veiksnių – karių profesinis saviveiksmingumas, proaktyvumas, gebėjimas adaptuotis ir vidinė motyvacija. Kariai, aukščiau vertinantys šiuos veiksnius, jaučiasi psichologiškai atsparesni. Karių psichologinis atsparumas yra tarpinis kintamasis ir paaiškina ryšius tarp organizacinių bei individualių veiksnių ir svarbių padarinių kariui bei organizacijai.

Skaityti disertaciją

Renginyje bus fotografuojama, filmuojama ir renginys bus tiesiogiai transliuojamas internetu. Informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose. Po renginio šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar kitose medija priemonėse.

Kontaktinis asmuo:
Jūratė Rapalavičiūtė
tel.: +370 5 2667616
el. paštas: