Rositos Kanapeckaitės disertacijos gynimas
- Pradžia: 2024-09-20 15:00
- Pabaiga: 2024-09-20 18:30
- Pradžia: 2024-09-20 15:00
- Pabaiga: 2024-09-20 18:30
2024 m. rugsėjo 20 d. 15 val. 201 aud. Psichologijos instituto doktorantė ROSITA KANAPECKAITĖ gins disertaciją „Karių psichologinio atsparumo organizaciniai ir individualūs veiksniai bei atsparumo reikšmė karinei organizacijai“ psichologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.
Mokslinė vadovė – doc. dr. Dalia Bagdžiūnienė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, psichologija – S 006).
Disertacijos gynimos tarybos sudėtis:
prof. dr. Evaldas Kazlauskas – tarybos pirmininkas (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, psichologija – S 006);
prof. dr. Auksė Endriulaitienė (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, psichologija – S 006);
doc. dr. Dalia Nasvytienė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, psichologija – S 006);
prof. dr. Vilmantė Pakalniškienė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, psichologija – S 006);
prof. dr. Christoph Steinebach (Ciuricho taikomųjų mokslų universitetas, socialiniai mokslai, psichologija – S 006).
Anotacija:
Šių dienų karys – tai profesionalas, kuris ne tik išmano savo veiklą ir yra fiziškai pasirengęs veikti sunkiomis sąlygomis. Daugelis tyrimų atskleidžia, kad kario pasirengimo šerdis yra jo psichologinės stiprybės. Pastaraisiais metais mokslininkai ir praktikai daugelyje šalių vis daugiau dėmesio skiria karių psichologinio atsparumo reiškiniui ir jo reikšmingų padarinių kariui ir organizacijai tyrimui. Plėtojama psichologinio atsparumo tyrimų perspektyva sieja šį reiškinį su streso situacijų, traumų įveika ir apibūdina jį kaip gebėjimą „atsitiesti“. Šiame darbe karių psichologinis atsparumas analizuojamas iš kariuomenės, kaip profesinės organizacijos, kurioje kariai vykdo kasdienes įprastas užduotis, perspektyvos. Šio tyrimo tikslas nustatyti Lietuvos kariuomenės profesinės karo tarnybos karių organizacines ir individualias psichologinio atsparumo prielaidas ir psichologinio atsparumo vaidmenį kariui ir karinei organizacijai svarbiems padariniams. Tyrime dalyvavo 440 Lietuvos kariuomenės profesinės karo tarnybos karių. Karių psichologinio atsparumo prielaidų ir padarinių tyrimas, atsižvelgiant į profesinės veiklos ir individualias charakteristikas, atskleidė organizacines ir individualias ypatybes – karių atsparumo išteklius, kurie sukuria palankias atsparumo palaikymo sąlygas ir padeda kariams tinkamai vykdyti profesinę veiklą, stiprina jų ryšį su organizacija bei subjektyvią gerovę. Tyrimas atskleidė, kad karių psichologinio atsparumo ištekliams iš organizacinių veiksnių gali būti priskiriami komandos sutelktumas ir kolegų parama, o iš individualių veiksnių – karių profesinis saviveiksmingumas, proaktyvumas, gebėjimas adaptuotis ir vidinė motyvacija. Kariai, aukščiau vertinantys šiuos veiksnius, jaučiasi psichologiškai atsparesni. Karių psichologinis atsparumas yra tarpinis kintamasis ir paaiškina ryšius tarp organizacinių bei individualių veiksnių ir svarbių padarinių kariui bei organizacijai.
Renginyje bus fotografuojama, filmuojama ir renginys bus tiesiogiai transliuojamas internetu. Informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose. Po renginio šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar kitose medija priemonėse.
Kontaktinis asmuo:
Jūratė Rapalavičiūtė
tel.: +370 5 2667616
el. paštas:
2024 m. spalio mėn. 4 d. Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete vyks III-ioji nacionalinė socialinės politikos konferencija „Socialinės politikos idėjos rinkimų ir globalių iššūkių metais”, kurią organizuoja Sociologijos ir socialinio darbo instituto Socialinės politikos katedra.
Belsat TV 
Eidos. A Journal for Philosophy of Culture 
Topos. Journal for Philosophy and Cultural Studies
Three talks on experimental philosophy for the curious and intelligent general public:
Filosofijos fakulteto bendruomenę, bičiulius ir visus neabejingus Filosofijos fakultetui kviečiame švęsti Filosofijos fakulteto įkūrimo 445 ir atkūrimo 35 metų jubiliejų!
The 52nd conference of the European Group for the Study of Deviance and Social Control will take place on August 27–29, 2024 in Vilnius, Lithuania.
Oksfordo universiteto leidykla pateikė ilgokai lauktą staigmeną: išleido labai reikalingą knygą – „Klinikinės neuropsichologijos istorijos vadovą“.
Iškiliausio šiuolaikinio lietuvių filosofo, Vilniaus universiteto profesoriaus Arvydo Šliogerio (1944–2019) mąstymas ir darbai iš esmės pakeitė mūsų supratimą apie tai, kas yra filosofija, kiek ji svarbi šių dienų žmogui, kokia jos misija dabarties pasaulyje, koks jos santykis su gimtąja filosofo kalba ir šalies kultūra. Arvydas Šliogeris, teoro akimis išvydęs ir pamilęs Filosofijos žemę, savo tekstais mus veda į autentišką Filosofijos vietą, kad Filosofiją regėtume ne kaip fragmentuotą ir paraštinę kultūros sritį, savo ruožtu suskilusią į sritinių filosofijų duženas, o kaip vientisą, organišką ir labai svarbią mūsų santykio su tikrove formą. Arvydo Šliogerio tekstai lietuvių filosofiją iš vien profesionalams įdomios akademinės disciplinos pavertė reikšminga bendrosios kultūros ir viešojo gyvenimo dalimi. Mąstytojas suformavo – ar net sukūrė – tokią filosofinę lietuvių kalbą, kuria mąsto ir kalba dabartinės Lietuvos filosofų kartos. Filosofinė Arvydo Šliogerio kalba įsteigė aukščiausią ir prakilniausią lietuviškojo kalbėjimo apie žmogų ir pasaulį registrą, be kurio dvasinis tautos gyvenimas nebūtų vainikuotas ta viršūne, į kurią dabar žvelgiame su pasigėrėjimu ir pasididžiavimu, o ją kontempliuodami patys tampame įkvepiami autentiškai būčiai ir mąstymui.
Atliekų (plastiko, amžinųjų chemikalų, orbitinių šiukšlių, branduolinių atliekų ir t. t.) problema šiandieniniame moksliniame ir viešajame diskursuose susilaukia vis daugiau dėmesio. Seminaro „Mary Douglas šiandien: atliekos, šiukšlės ir pavojus“ tikslas – atkreipti dėmesį į mažiau nagrinėtus temos aspektus: sistemas kuriančių atliekas, pačių atliekų konstitucijos, taršos ir pavojaus santykius politiniuose, geologiniuose, teisiniuose, filosofiniuose kontekstuose. Kokia yra pavojų kuriančių sistemų įtaka šiandieniniam klimato kaitos diskursui? Kaip pavojaus pagalba viešasis diskursas formuoja vertybinę skalę? Kokie politiniai, teisiniai procesai turėtų užtikrinti atliekų tvarkymą, saugojimą? Kokia yra šiandieninės kartos atsakomybė prieš ateities kartas?