Eglė Šumskienė – Socialinio darbo ir socialinės gerovės katedros vedėja. Katedroje dirba nuo 2002 metų rudens, 2012 metais įgijo docento mokslinį laipsnį, o nuo 2018 m. pradėjo eiti katedros vedėjos pareigas. Eglė turi daugiau nei penkiolika metų darbo nevyriausybiniame sektoriuje patirties, vykdo tyrimus negalės, žmogaus teisių, psichikos sveikatos bei advokacijos srityse. Kaip ekspertė bendradarbiauja su Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetu, Pasaulio sveikatos organizacijos Psichikos sveikatos ir priklausomybių departamentu, Europos Sąjungos Pagrindinių teisių agentūra, Inkliuzija Europoje, Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra, Europos Komisijos Marie Skłodowska-Curie veiksmų programa. Tačiau šiuo metu Eglės didžiąją laiko dalį užima akademinis gyvenimas, apie kurį ir pasikalbėjome.
– Kaip patekote į akademinę aplinką ir pradėjote dėstyti?
Patekau labai sklandžiai, tiesiai po socialinio darbo magistrantūros studijų, pradėjusi mokytis sociologijos doktorantūroje. Nebuvo nei didelių apmąstymų, nei radikalių apsisprendimų, atrodė labai natūralu tęsti tai, kas įdomu ir prasminga. Tuo metu studentų buvo daug, dėstytojų trūko, gavau pirmakursius, o taip pat – nuotolinių studijų studentus, kurių dauguma buvo gerokai vyresni, daugiau turintys gyvenimo ir darbo patirties.
– Koks yra Jūsų tyrimo laukas, kaip jis keitėsi? Kodėl Jus traukia būtent ši sritis?
Kai paklausėte, tai tikrai – akivaizdu, kad tyrimo laukas keitėsi, tiksliau būtų pasakyti – plėtėsi. Penkiolika metų derinau darbą universitete su darbu nevyriausybiniame sektoriuje, ne tik laiko bet ir temų prasme. Iš pradžių man kėlė nerimą toks dvilypumas, dėjau daug pastangų kartais derindama, kartais mėgindama atskirti abu laukus. Paskui supratau, kad tai – mano stiprioji pusė, ir mano akademinės žinios naudingos vykdant praktinio, taikomojo pobūdžio projektus su nevyriausybinėmis organizacijomis, ir, atvirkščiai, turiu unikalios praktinio darbo patirties, projektinės veiklos įdirbį, kuri įdomi studentams. Tai buvo laikotarpis, kai daugiausiai domėjausi psichikos sveikatos, negalės, žmogaus teisių tematika. 2018 metais nusprendžiau atsidėti tik akademiniam darbui, ir mano tyrimų laukas gerokai išsiplėtė, taip pat apimdamas pagalbą teikiančias technologijas, socialinį verslą ir lyderystę. Tai – puikios, inovatyvios ir perspektyvios sritys socialiniame darbe, kurios atveria naujų galimybių sudominti studentus ir plėtoti tarpdisciplininius tyrimus.
– Kaip palygintumėte save, kaip studentę su šiandieniniais studentais?
Man labai patinka šiuolaikinių studentų susidomėjimas tvaria plėtra, jų socialinė, gamtosauginė atsakomybė, kur kas didesnis idėjiškumas negu prieš dvidešimtį metų. Manau, taip ir turi būti Filosofijos fakultete – šie dalykai sieja visus, besimokančius labai skirtingų disciplinų, tačiau tikinčių tomis pačiomis vertybėmis. Suprantu savo kaip dėstytojos pareigą stiprinti šias nuostatas. Kalbant apie socialinio darbo studentus, mūsų dienomis jie kur kas geriau žino, kur įstojo ir ką ketina veikti po studijų. Pati būdama studentė jaučiau kur kas daugiau nežinios, neužtikrintumo. Ir, aišku, neturėjau supratimo apie tai, kas yra tvari plėtra ir kuo ji svarbi socialiniame darbe.
– Ką Jums reiškia būti socialinio darbo tyrėja?
Pirmiausia tradiciškai – tai reiškia vis geriau suprasti mūsų profesiją, įgyti naujų žinių, jomis dalintis su kitais tyrėjais, studentais ir praktikais, sudaryti prielaidas socialinio darbo praktikos tobulinimui. O taip pat – nuolat galvoti, kaip stiprinti socialinio darbo profesiją, didinti jos prestižą visuomenėje, atpažinti ir stengtis išnaudoti galimybes socialinio darbo lyderystei.
– Gal galite pasidalinti su mumis įsimintiniausiu įvykiu, kelione, konferencija, kuri nutiko Jums būnant universitete?
Matyt, tai yra projektas, kurį prieš porą metų pradėjome kartu su VU Verslo mokykla – „Verslumo vėjas“. Mokėmės verslumo, kūrybiškumo, naujų dėstymo metodų, netradicinių požiūrių, paskui kartu su studentais savo žiniomis, idėjomis ir įgūdžiais prisidėjome prie Lietuvoje esančių socialinių verslų. Tai buvo proga atrasti socialinį verslą kaip naują mokslinių interesų sritį, o taip pat – priimti, kaip tuomet atrodė, radikalų sprendimą atsidėti tik akademiniam darbui.
– Kaip Jūs manote, kaip keičiasi šiandieninė visuomenė? Koks čia socialinio darbo vaidmuo?
Suvokiant socialinį darbą kaip dinamišką profesiją, atpažįstančią socialines grėsmes, ieškančias būdų jas spręsti, matau tolydžio augantį poreikį profesionaliam, kūrybiškam socialiniam darbui. Taip pat ir matau daug erdvės socialinių darbuotojų lyderystei kurti socialines inovacijas, pasitelkti technologijas, vystyti socialinį verslą, telkti tarpdisciplinines komandas ir siekti kompleksinių tikslų, kūrybiškų sprendimų įtraukiant ne tik tradicines pagalbą teikiančias profesijas, kaip psichologai, pedagogai ar medikai, bet ir specialybes, su kuriomis bendrauti ir bendradarbiauti dar reikia išmokti – pvz., inžinierius, IT specialistus, verslininkus, dizainerius, aplinkosaugininkus.
– Dabar vis daugiau kalbama apie technologijų skverbimąsi į kasdienį gyvenimą, bet naujausi tyrimai rodo šiek tiek kitokį scenarijų, pasak jų humanitarinių, socialinių mokslų specialistų reikės vis daugiau. Jūsų nuomone, kaip šie specialistai gali prisidėti prie visuomenės gerovės kūrimo?
Nematau prieštaros tarp technologijų ir socialinių darbuotojų veiklos. Greičiau atvirkščiai, turime susitelkti ieškant integralumo, sąlyčio taškų. Šiuo metu su katedros kolegomis vykdome tyrimą, kuriame nagrinėjame socialinių darbuotojų ir pagalbą teikiančių technologijų naudojimo sritis, tikėtinas prieštaras, galinčias kilti dilemas, ir, žinoma, naujas galimybes padėti. Manau, mūsų visuomenei reikės vis daugiau socialinio darbo specialistų, turinčių tokį platų ir universalų išsilavinimą, kuris leidžia atliepti sudėtingus, kintančius žmogaus, bendruomenių ir visuomenės poreikius, visame pagalbos teikimo procese lyderiauti ieškant kūrybiškų, o taip pat – ekonomiškai, socialiai ir aplinkosaugine prasme tvarių sprendimų.
– Ir pabaigai, ko palinkėtumėte jauniems žmonėms besidomintiems socialinio darbo studijomis?
Jei domitės socialinio darbo studijomis – tikiu, kad esate išskirtiniai. Galbūt jau savanoriaujate, ir žinote, kas konkrečiai jus domina – tuomet pažadame atskleisti naujas interesų sritis. Galbūt jūsų interesai tokie įvairialypiai, kad nežinote, kaip galima juos suderinti – tokiu atveju, kartu mąstysime, kaip juos visus pasitelkti. Galbūt esate vedini tiesiog abstraktaus noro „padėti“ ir „gelbėti“, „bendrauti su žmonėmis“ (autentiškos citatos iš pokalbių su pirmakursiais...) – pamatysite, kokių kūrybiškų ir konkrečių idėjų sugeneruosite besiruošdami seminarams! Taigi, kokia bebūtų priežastis, dėl kurios svarstote rinktis socialinio darbo studijas, tikiu, jog rasite čia savo pašaukimą. Daugiau informacijos apie Socialinio darbo studijas rasite čia.