2022 m. gruodžio 9 d. 13 val. 214 aud. Psichologijos instituto doktorantė IEVA DANIŪNAITĖ gins disertaciją „Neigiamų gyvenimo patirčių ir potrauminio streso bei psichosocialinio funkcionavimo paauglystėje sąsajos“ psichologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.
Stebėti disertacijos gynimą galite nuotoliniu būdu pasinaudodami nuoroda - https://bit.ly/3AUNgmv
Mokslinis vadovas – prof. dr. Evaldas Kazlauskas (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, psichologija – S 006).
Mokslinės konsultantės:
doc. dr. Paulina Želvienė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, psichologija – S 006).
prof. dr. Siri Thoresen (Norvegijos smurto ir trauminio streso tyrimų centras, socialiniai mokslai, psichologija – S 006).
Disertacijos gynimos tarybos sudėtis:
prof. dr. Roma Jusienė – tarybos pirmininkė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, psichologija – S 006).
doc. dr. Asta Adler (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, psichologija – S 006),
prof. dr. Laura Korhonen Linšiopingo universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001),
prof. dr. Saulė Raižienė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, psichologija – S 006),
prof. dr. Nida Žemaitienė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, visuomenės sveikata – M 004).
Anotacija:
Tyrimai rodo didelį neigiamų vaikystės patirčių paplitimą bei neigiamų patirčių sąsajas su psichosocialinės raidos ir psichologinės sveikatos sunkumais. Šios disertacijos tikslas buvo atskleisti neigiamų gyvenimo patirčių paplitimą, susijusias potrauminio streso reakcijas ir psichosocialinio funkcionavimo problemas Lietuvos paauglių imtyje. Dauguma tyrime dalyvavusių paauglių nurodė patyrę neigiamų patirčių per visą savo gyvenimą: bent vieną potencialiai trauminį įvykį nurodė 72% dalyvių, smurto patyrimą – 71%. Tyrime buvo nustatyti smurto patirčių profiliai. Patirto stipraus smurto profilis buvo susijęs su didžiausia psichosocialinio funkcionavimo sunkumų rizika paauglystėje. Potencialiai trauminių įvykių patyrimas buvo susijęs su aukšta potrauminio streso ir kompleksinio potrauminio streso sutrikimų rizika. Tyrimas atskleidė socialinių veiksnių svarbą prognozuojant potrauminio streso reakcijas – nustatytos sąsajos tarp šeimos, mokyklos sunkumų, socialinės paramos trūkumo ir kompleksinio potrauminio streso paauglystėje. Tyrimo rezultatai patvirtino TLK-11 kompleksinio potrauminio streso sutrikimo validumą paauglystėje. Longitudinis tyrimas atskleidė, kad COVID-19 pandemija buvo susijusi su daugumos tyrime dalyvavusių paauglių psichologinės sveikatos pablogėjimu. Per pirmus metus nuo pandemijos pradžios 71% tyrimo dalyvių patyrė statistiškai reikšmingai daugiau psichosocialinio funkcionavimo problemų. Disertacija parengta keturių tarptautinių mokslinių publikacijų pagrindu.
Kontaktinis asmuo:
Jūratė Rapalavičiūtė
tel.: +370 5 2667616
el. paštas: