2023 m. rugsėjo 19 d., eidamas 79-uosius metus, mirė ilgametis VU Filosofijos katedros vedėjas prof. habil. dr. Evaldas Nekrašas.
Prof. Dr. Evaldas Nekrašas gimė 1945 m. gegužės 29 d. Ukmergėje. 1962 m. baigęs Ukmergės 2-ąją vidurinę mokyklą įstojo į tuometinį Kauno politechnikos institutą, kurio Vilniaus filiale studijavo radioelektroniką.
1962 m. taip pat buvo pakviestas studijuoti Vilniaus universitete Matematikos fakultete, kurį baigė 1967 m.
Baigęs studijas buvo paskirtas dirbti asistentu VU Filosofijos katedroje. Toje pačioje katedroje 1971 m. baigė aspirantūros studijas, apgindamas mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją „Tikimybės empirinė interpretacija“. Dirbo VU Filosofijos katedros vyresniuoju dėstytoju, docentu, vyresniuoju mokslo darbuotoju, profesoriumi. 1983 m. apgynė filosofijos mokslų daktaro (dabar – habilituoto daktaro) disertaciją „Tikimybės ir indukcijos problema loginio empirizmo filosofijoje“. 1986 m. Evaldui Nekrašui suteiktas profesoriaus vardas. 1988 m. profesorius tapo Filosofijos katedros vedėju ir dirbo juo iki 2003 m.
Tęsdamas profesoriaus ir vedėjo darbą VU Filosofijos fakulteto Filosofijos katedroje, nuo 1992 m. ėjo profesoriaus pareigas naujai įsteigtame VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. 2003 m. šiame institute įsteigus katedras perėjo dirbti į TSPMI Tarptautinių studijų katedros vedėju ir dirbo ten iki 2013 m.
Stažavo ir tobulinosi daugelyje užsienio mokslo centrų – Varšuvos universitete (1977-1978), J.W. Goethe‘s universitete Frankfurte prie Maino (1986-1987), Švedijos tarptautinių reikalų institute (1992-1993), Harvardo universitete (1995-1996 su prestižine Fulbright stipendija), kaip kviestinis profesorius dėstė Zalcburgo universitete (1998). Skaitė paskaitas ir pranešimus Stokholme, Geteborge, Helsinkyje, Kopenhagoje, Taline, Varšuvoje, Krokuvoje, Berlyne, Paryžiuje, Vašingtone, Jeruzalėje, Jerevane, Tokijuje ir kt.
Buvo aktyvus ir kitose akademinės ir visuomeninės veiklos srityse: dirbo VU Sociologijos laboratorijos moksliniu bendradarbiu ir grupės vadovu (1982-1985). Lietuvos mokslo tarybos nariu (1991-1995), Seimo Užsienio reikalų komiteto patarėju (1992-1993), LR Užsienio reikalų ministerijos konsultantu (1997-1999), Atviros visuomenės kolegijos tutoriumi (1996-2003). 1988-2013 m. buvo Lietuvos filosofų draugijos pirmininku, 1989 -2013 m. VU Senato nariu.
Parengė ir paskelbė keturias mokslo monografijas, filosofijos vadovėlį studentams bei daugiau nei 100 mokslo straipsnių ir kitų publikacijų filosofijos istorijos, mokslo filosofijos, politinės filosofijos ir tarptautinės politikos klausimais, taip pat reikšmingų filosofijos tekstų vertimų.
Dalyvavo ir Lietuvos mokslų akademijos veikloje (1991-1994 – narys ekspertas, 1994-2011 – narys korespondentas, 2011-2020 tikrasis narys, nuo 2020 – narys emeritas).
2003 m. apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.
Vilniaus universiteto bendruomenė liūdi netekusi ilgamečio savo bendruomenės nario. Prisiminimais apie profesorių dalinasi Vilniaus Universiteto kolegos ir buvę studentai:
VU Filosofijos fakulteto dekanas prof. dr. Jonas Dagys pabrėžia velionio indėlį į Lietuvos filosofijos mokslo raidą:
„Evaldas Nekrašas buvo ir liks vienu didžiausių autoritetų Lietuvos filosofijoje. Visų pirma dėl plataus nuosekliai puoselėtų akademinių interesų spektro, apėmusio mokslinio pažinimo problematiką, pozityvistinės filosofijos istoriją ir kultūrinį poveikį, politikos mokslus bei politinę filosofiją ir netgi Nietzsches vertimus į lietuvių kalbą.
Esu dėkingas likimui, kad turėjau progą artimiau bendrauti su šia asmenybe. Niekada nepamiršiu jo itin metodiško, analitinio, įvairiems niuansams jautraus ir atsakingo požiūrio, kuriuo jis dalindavosi ne tik sprendžiant sudėtingus teorinius klausimus, bet net ir iš pirmo žvilgsnio paprastose gyvenimiškose situacijose.“
Dr. Vilius Dranseika prisimena profesorių kaip pavyzdį:
„Nuo pat studijų pradžios didelį įspūdį darė tai, kaip profesorius Nekrašas kruopščiai sverdavo ir tiksliai formuluodavo kiekvieną savo teiginį. Man tai buvo ir lieka atsakingo filosofavimo pavyzdys.“
Docentas dr. Arūnas Mickevičius prisimena darbą kartu Filosofijos fakultete:
„Pagarbiai prisimename mūsų mielą prof. Evaldą Nekrašą kaip ilgametį Filosofijos katedros vedėją (1988-2003) reikšmingai prisidėjusį prie produktyvaus katedros narių ir mokslo formavimo.“
Profesorius Albinas Plėšnys pasakoja apie Evaldo Nekrašo studijų laikus, publikacijų reikšmę:
„Profesorius Evaldas Nekrašas 1962 – 1967 metais jis studijavo matematiką Vilniaus universitete. Tuo metu universiteto studentai privalėjo dviem metams nutraukti studijas ir tarnauti tarybinėje armijoje. Siekdamas apsaugoti gabiausius studentus nuo tuščio laiko gaišimo, Universiteto rektorius prof. Jonas Kubilius, susitaręs su Kauno politechnikos instituto vadovybe, grupelę studentų priskyrė tam institutui (reikalavimas nutraukti studijas dėl tarnybos armijoje institutui nebuvo taikomas), nors jie toliau studijavo matematiką universitete. Tokią lengvatą turėjo tik patys gabiausi, patys pažangiausi studentai, kuriuos prof. Kubilius tikėjosi tapsiant mokslininkais. Evaldas Nekrašas pateko į tokių išrinktųjų studentų tarpą. Rektorius vylėsi pamatyti savo gabųjį studentą matematikos aspirantūroje (dabartinis doktorantūros analogas), tačiau gerokai nustebo sužinojęs kad jo mylimas studentas pasuko filosofijos keliu. <...> Profesoriaus vadovėlis aukštųjų mokyklų studentams „Filosofijos įvadas“, pasirodęs 1993 metais, susilaukė keletos pakartotinių leidimų, iki šiol yra, ir, manau, dar ne vienai jaunųjų filosofų kartai bus parankinė knyga. <...> Ypač verta pažymėti jo knygą Pozityvus protas: jo raida ir įtaka modernybei ir postmodernybei, kuri išleista anglų kalba. Tai tikrai pasaulinio lygio kūrinys, gal net iš viso geriausia knyga apie pozityvizmo filosofiją. <...> Profesorius Evaldas Nekrašas dirbo mokslinį darbą ir dėstė Harvardo universitete (JAV) bei keliuose Vakarų ir Rytų Europos universitetuose. Dirbdamas Harvarde jis bendravo su Willardu Van Ormanu Quine, su juo aptarinėdamas aktualias filosofines problemas.“
VU Filosofijos fakulteto alumnas, Paulius Gritėnas, buvęs profesoriaus studentas:
„Mano kelionė į apčiuopiamesnę filosofiją ir meilė jai prasidėjo nuo Evaldo Nekrašo Filosofijos įvado. Turbūt iki šiol geriausios lietuviškos knygos, pradedant sudėtingą klaidžiojimą po išminties istoriją. Staiga įpuoliau į pasaulį, kuriame, rodos, protingiausi jo žmonės bando atskleisti Tiesą. Ir niekas taip skaidriai ir logiškai nuosekliai nebuvo išdėstęs šios intelektualinės paieškos istorijos kaip Evaldas Nekrašas.“ <...>
“Profesorius buvo mano bakalaurinio darbo vadovas ir aš drebančiomis rankomis eidavau ir bandydavau papasakoti savo filosofines įžvalgas. Studentas buvau blogas ir dar blogesnis filosofas. Pilnas filosofinės įtampos, abejonių, klaidžiojimo ir nepasitikėjimo savimi. Ir darbas gavosi prastas. Bet Nekrašas geranoriškai apgynė mane ir net pagyrė už entuziazmą skaityti tai, kas mažai kam įdomu ar suprantama. Buvau vienas tų retų studentų, kurie nėrė ne į metafizikos paslaptis, o į analizės, sveiko skepticizmo ir kritinio mąstymo lauką. Taip ir neturėjau progos po to pasakyti profesoriui, kokie svarbūs man buvo jo darbai, mąstymas ir kiek jie suformavo mane tokį, koks esu ir šiandien.“