Vasario 17–21 d. Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete vyko praktiniai seminarai ir paskaitos nacionalinės kvalifikacijos tobulinimo programos „Gyvenimo įgūdžių ugdymas“ mokytojams.
Įgyvendinant programą siekiama plėtoti mokytojų kompetencijas, stiprinti jų vertybines nuostatas, įgalinančias praktiškai, asmeniniu pavyzdžiu, demonstruoti orientaciją į vaiko visuminį ugdymą, kuriant saugias mokymo(si) aplinkas, parenkant mokymosi metodus ir priemones derančias su mokymosi turiniu, mokinio poreikiais ir galimybėmis.
Mokymuose dalyvavo dvi grupės. Vienos grupės mokytojai nagrinėjo priklausomybių ligų ir prevencijos, gyvenimo įgūdžių pamokos planavimo ir didaktikos, smurto ir nusikalstamumo temas, analizavo socialinio, emocinio ugdymo ir prevencines programas. Kitoje grupėje mokytojai diskutavo apie prevencines ligas, kaip atpažinti kritines situacijas, mokėsi suteikti pirmąją pagalbą traumų atveju.
Aktualiausia ir labiausiai diskutuojama šių mokymų tema buvo žmogaus sauga. Ar esu saugus? Nuo ko priklauso mūsų saugumas? Koks piliečio vaidmuo stiprinant gynybą? Koks asmeninis ir mokyklos bendruomenės pasirengimas karinei krizei? Kas yra pilietinis pasipriešinimas ir koks yra pasirengimas? Šie kiti klausimai kyla, kai kalbame apie žmogaus saugumą. Mokymų dalyviai susipažino su pilietinio pasipriešinimo samprata ir algoritmu, atliko praktines užduotis.
Kaip teigė mokytoja Karolina Grigaliūnaitė, žmogaus saugos paskaitos suteikė ne tik teorinių žinių, bet ir privertė iš naujo susimąstyti apie mūsų pasirengimą nenumatytoms situacijoms.
„Didžiausią įspūdį paliko tai, kaip jautriai ir taikliai buvo aptartos šių dienų aktualijos. Dažnai manome, kad saugumas priklauso tik nuo ginkluotų pajėgų, tačiau mokymai atvėrė akis: neįtikėtinai daug gali beginklis žmogus ir stiprus bendruomeniškumas. Įsiminė praktiniai, gyvenimiški patarimai, kurie iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti neįprasti, bet yra gyvybiškai svarbūs. Išgyvenimas prasideda nuo kūrybiškumo ir išankstinio pasiruošimo. Savo mokiniams stengsiuosi perduoti ne tik sausas taisykles, bet ir praktinį budrumą. Svarbiausia žinia, kurią noriu integruoti į pamokas – bendradarbiavimo svarba. Mokysimės, kad saugumas prasideda nuo atsakomybės už save ir pagalbos šalia esančiam. Taip pat aptarsime kritinį mąstymą ekstremalių situacijų metu, naudojant dėstytojo pateiktus pavyzdžius“, – sakė K. Grigaliūnaitė.
Programos lektoriai siekė išmokyti atpažinti grėsmes, pavojaus signalus, supažindinti su saugaus elgesio, veikimo krizinėse situacijose ar ekstremaliose situacijose būdais. Tikime, kad šie mokymai padės perteikti informaciją mokiniams, kaip pasirūpinti savo ir kitų sveikata ir gyvybe.
Dėkojame mokytojams už aktyvų dalyvavimą programoje ir gyvenimui svarbių įgūdžių ugdymą!
Lina Vinikienė, jaunesnioji mokslo darbuotoja, VU Filosofijos fakultetas
2026 03 02
Pedagogų kompetencijų stiprinimas nacionalinėse kvalifikacijos tobulinimo programose ir magistrantūros studijose (Projekto kodas: 10-046-P-0001) Nacionalinės kvalifikacijos tobulinimo programos įgyvendinimas pagal Švietimo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 12-003-03-06-01 „Pirmiausia – mokytojas“ bus finansuojamas Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „NextGenerationEU“ lėšomis.