Įvairių kultūrų patyrimas dažnai atveria ne tik naujus horizontus, bet ir leidžia giliau suprasti, kaip skirtinguose sociokultūriniuose kontekstuose vyksta mokymasis ir akademinis bendrabūvis. Būtent tokia akademinė patirtis lydėjo Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto (VU FsF) Ugdymo mokslų instituto doktorantę Laurą Kildę, dalį savo tyrimo įgyvendinusią Nairobio universitete Kenijoje. Stažuotė šioje Rytų Afrikos akademinėje erdvėje tapo ne tik profesine, bet ir gilia kultūrine patirtimi, leidusia naujai pažvelgti į mokymo (-si) procesus, bendruomeniškumo svarbą įsigilinti į kitokias žinojimo formas.
Laura Kildė,
VU FsF Ugdymo mokslų instituto doktorantė
Tyrimo kelias į Rytų Afriką
Patirtis Rytų Afrikoje prasidėjo dar prieš doktorantūros studijas. Gyvenant Ruandoje buvo įsitraukta į bendruomenines ir socialines iniciatyvas, orientuotas į moterų bei pažeidžiamų bendruomenių įgalinimą ir socialinį stiprinimą. Ši veikla leido iš arti pažinti regiono socialinę ir kultūrinę tikrovę. Vėliau Kenijoje taip pat dar prieš doktorantūros studijas buvo atliktas mažos apimties empirinis tyrimas neformaliojo ugdymo srityje. Šios ankstesnės patirtys, paskatintos Vilniaus universiteto mokslininkų, nebuvo paliktos kaip pavieniai epizodai, bet tapo svarbiu kontekstiniu pagrindu disertaciniam tyrimui. Greta Lietuvos konteksto buvo sąmoningai įtraukta ir Rytų Afrikos regiono šalis Kenija, siekiant analizuoti mokymosi bei mokytojų rengimo procesus skirtingose sociokultūrinėse aplinkose.Kelias nebuvo lengvas, nes prieš vykstant į Keniją buvo ieškoma aukštojo mokslo dėstytojų ir akademinės bendruomenės narių, pasirengusių bendradarbiauti ir sudaryti galimybę vykdyti tyrimą universiteto aplinkoje. Taip pat buvo informuota, jog norint vykdyti mokslinį tyrimą Kenijoje, yra privaloma gauti nacionalinę tyrėjo licenciją iš National Commission for Science, Technology and Innovation (NACOSTI). Leidimo procesas užtruko beveik metus, ir tik gavus oficialų patvirtinimą tapo įmanoma pradėti lauko tyrimą universitete.
Kenija – skirtingų pasaulių mozaika
Kenijoje gyvena apie 55–58 milijonus žmonių, o sostinėje Nairobyje – daugiau nei 4,5 milijono gyventojų. Tai valstybė, kurioje susipina dešimtys etninių grupių, kalbų ir tradicijų. Skaičiuojama, kad iš viso yra 42 etninės grupės, ir kiekviena jų turi savo kalbines tradicijas. Visos šios skirtingos tautos, kultūros ir papročiai sudaro savitą, tačiau tarpusavyje susijusią visumą.
Svahilių bendruomenė šalies rytinėje pakrantėje, paveldėjusi musulmoniškas ir arabiškas tradicijas, gyvena kitokiame kultūriniame kontekste, nei šiaurės regionų klajoklių bendruomenės. Modernus finansų sektoriaus kostiumą dėvintis darbuotojas Nairobyje ir moteris, nešanti savo ūkio derlių į pakelės turgų, atskleidžia skirtingų socialinių sluoksnių sambūvį, kuris kasdien matomas Nairobio miesto erdvėje.
Nairobio universitetas – akademinė bendruomenė didžiuliame mieste
Paskaitų mastas iš esmės skiriasi nuo įprastos Lietuvos aukštojo mokslo praktikos – vienoje auditorijoje gali mokytis net iki 300 studentų. Tokios didelės auditorijos išryškina dėstytojo vaidmenį ir sustiprina jo atsakomybę, kuri reikalauja užtikrinti paskaitos organizuotumą, akademinę discipliną ir efektyvų žinių perteikimą, valdant tokias gausias studentų grupes.
Stažuotės metu tyrimas buvo vykdomas ne tik Nairobio mieste, bet ir Kikuyu miestelyje, įsikūrusiame universiteto padalinyje – Kikuyu Campus, kuriame veikia Edukologijos (Faculty of Education) fakultetas. Kikuyu – ne tik miestelio pavadinimas, taip yra vadinama ir didžiausia Kenijos etninė grupė Kikuyu (Gĩkũyũ), istoriškai gyvenanti šalies centrinėje aukštumoje, aplink Kenijos kalno regioną. Būtent šioje teritorijoje kolonijiniu laikotarpiu vyko intensyviausi žemės nusavinimo procesai, o XX a. viduryje čia kilo ir Mau Mau sukilimas – antikolonijinis judėjimas, tapęs svarbia Kenijos nepriklausomybės kovos dalimi. Pirmasis nepriklausomos Kenijos prezidentas Jomo Kenyatta taip pat buvo kikujų kilmės, o jo politinė lyderystė sustiprino šios bendruomenės matomumą nacionalinėje istorijoje.
Į šį miestelį rytais tekdavo vykti iš Nairobio centro – kelionė, priklausomai nuo eismo intensyvumo, trukdavo apie valandą ar ilgiau. Ši du kartus per savaitę vykstanti kelionė tarp miesto centro ir priemiesčio leido patirti ir kitokią Kenijos dinamiką – nuo intensyvaus, triukšmingo miesto ritmo iki žymiai ramesnės mažo miestelio akademinės erdvės.
Kolektyvinė mokymosi kultūra
Vienas ryškiausių bruožų – kolektyvinė mokymosi svarba, kuomet studentai dažnai mokosi kartu, o biblioteka yra ypač reikšminga. Mahatmos Gandhi biblioteka, įsikūrusi pagrindiniame universiteto miestelyje, suteikia galimybes ne tik individualiam susikaupimui, bet tampa ir akademinio susitikimo erdve.Įžengus į universiteto teritoriją, ypač pertraukų metu, matyti, kaip žaliosios vidinės erdvės užsipildo studentų grupėmis, kuomet jie diskutuoja, ruošiasi paskaitoms ir projektams, dalijasi įspūdžiais, o mokymasis čia neapsiriboja auditorija ar individualiu skaitymu. Individualus pasiekimas išlieka svarbus, tačiau bendruomeninis mokymasis turi ypatingą reikšmę, kas atspindi platesnį sociokultūrinį kontekstą, kuriame bendruomenė dažnai suvokiama kaip prioritetinė vertybė individualaus „aš“ atžvilgiu.
Harambee: bendrystės principas
Bendruomeniškumo svarba Kenijoje turi aiškią istorinę bei politinę dimensiją. Nacionalinė filosofija harambee (suahilių k. – „visi kartu“, „bendromis jėgomis“) buvo įsišaknijęs bendruomeninėse praktikose dar iki nepriklausomybės, bet po nepriklausomybės atgavimo 1963 m. jis buvo sąmoningai iškeltas ir puoselėjamas prezidento Jomo Kenyattos kaip nacionalinio sutelkimo filosofija.
Harambee idėja reiškia ne tik simbolinį susitelkimą, bet ir praktinę bendruomenės atsakomybę – kartu statyti mokyklas, finansuoti studijas, padėti silpnesniems, spręsti vietos problemas. Šis principas nėra vien politinis šūkis, nes jis atsiskleidžia ir Nairobio miesto kasdienybėje. Miesto erdvėje neretai galima įžvelgti geranoriškumą ir spontanišką praeivių bendradarbiavimą sprendžiant netikėtas situacijas, kaimynų iniciatyvas tvarkant bendras erdves ar kolektyvines pastangas remti bendruomenės narių švietimą. Vietos bendruomenės organizuoja vadinamuosius harambee susibūrimus, kurių metu renkamos lėšos jauno žmogaus studijoms universitete ar infrastruktūros projektui įgyvendinti.
Išties, tokios praktikos rodo, kad išsilavinimas čia suvokiamas kaip bendruomeninė investicija, o ne vien tik individualus pasiekimas.
Po stažuotės Nairobio universitete disertacinis tyrimas tęsiamas, analizuojant gautas įžvalgas iš Lietuvos bei Kenijos akademinių aplinkų. Sukaupta patirtis leidžia gilinti analizę, orientuotą į skirtingų sociokultūrinių aplinkų mokymo(-si) bei mokytojų rengimo procesus globalių pokyčių sąlygomis. Ateityje numatoma stiprinti akademinį bendradarbiavimą ir plėtoti tarptautinius tyrimų ryšius.
2026 03 13
Lauros Kildės nuotraukos