Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto leidžiamame naujausiame žurnalo „Acta Paedagogica Vilnensia“ numeryje publikuojama 15 Lietuvos ir užsienio autorių teorinių ir empirinių straipsnių lietuvių ir anglų kalbomis. Leidinyje pristatomas platus ugdymo mokslų tyrimų ir diskusijų laukas, apimantis Lietuvos, Europos ir Azijos kontekstus.
Teminės kryptys, nagrinėjamos šiame numeryje
Literatūros ir kalbos mokymas. Šiai tematikai skiriama daugiausia dėmesio. Lietuvių mokslininkė analizuoja skirtingų dalykų mokytojų kalbines nuostatas ir požiūrį į mokinių lietuvių kalbos ugdymą visų mokomųjų dalykų pamokose. Tyrimas atskleidžia, kad kuo mokytojas turi didesnę patirtį ir aukštesnę kvalifikaciją, tuo labiau vertina taisyklingos kalbos svarbą ir aktyviau įsitraukia į kalbinį ugdymą. Kita lietuvių autorių komanda pristato pradinių klasių mokytojų patirtis, susijusias su mokinių įgalinimu reflektuoti lietuvių kalbos ir literatūros pamokose. Vengrų autoriai nagrinėja būsimų mokytojų mokymosi savarankiškumo ugdymo praktikas, įgyvendinant rašymo ir kalbėjimo programas.
Numeryje taip pat analizuojamos literatūrinio ir kalbinio ugdymo aktualijos mokyklose: aptariamos bežodžių knygų taikymo galimybės pradinio ugdymo praktikoje ir jų nauda mokiniams. Taip pat pateikiama išsami moterų literatūros reprezentacijos analizė 2011–2022 metų lietuvių kalbos ir literatūros vidurinio ugdymo bendrųjų programų įgyvendinimo laikotarpiu, nagrinėjama, su kokiomis temomis ir vertybinėmis nuostatomis ji siejama.
Galia, demokratija ir švietimas. Viename straipsnyje, remiantis Antonio Gramsci ir Pierre’o Bourdieu idėjomis, parodoma, kaip simbolinė atskirtis skatina kultūrinę neapykantą, silpnina pasitikėjimą institucijomis ir stiprina populistinius diskursus. Raginama iš naujo įvertinti kultūrą ir švietimą kaip svarbias demokratinės mediacijos sritis. Kitame straipsnyje, remiantis Michelio Foucault idėjomis, kvestionuojamas postkolonijinis diskursas apie indoneziečių kalbos ir literatūros mokymą kaip neutralią priemonę nacionalinei tapatybei formuoti. Trečiajame straipsnyje analizuojamas Ukrainos karo ir su juo susijusių iniciatyvų, skirtų militarizuoti ir unifikuoti Rusijos švietimą, poveikis mokytojų kasdieniam gyvenimui ir vertybėms.
Tyrimų metodologija. Lietuvių mokslininkų komanda pristato „Mokinių įsitraukimo mokykloje“ klausimyno validavimą ir pritaikymą Lietuvos mokyklų kontekstui. Čekijos tyrėjai pateikia modifikuotą ir validuotą savireguliacinio mokymosi strategijų klausimyną, skirtą neformaliajam suaugusiųjų kalbų mokymuisi tirti.
Numeryje taip pat publikuojama sisteminė narkotikų prevencijos švietimo programų (2015–2024 m.) analizė skirtingose pasaulio šalyse ir aptariama jų įgyvendinimo mokyklose situacija. Kroatijos mokslininkai nagrinėja mokinių, turinčių ADHD, ugdymo iššūkius mokykloje.
Lietuvių autorės aktualizuoja priešmokyklinio amžiaus vaikų fizinio aktyvumo skatinimo galimybes pasitelkiant žaidybines veiklas. Slovakijos autorių komanda tiria ugdymo pedagogikos studentų ir darželių mokytojų suvokiamą profesinį saviveiksmingumą. Tyrimas rodo, kad patyrę mokytojai ir studentai, turintys bent minimalią praktinę patirtį, pasižymi aukštesniu saviveiksmingumu, nei profesinės patirties neturintys būsimi ir esami pedagogai.
Numeryje taip pat skiriamas dėmesys švietimo istorijai – pristatomos vaikų ir jaunimo ugdymo patirtys Lietuvos Katalikų Bažnyčios pogrindyje 1980–1990 metais.
Straipsnius galima skaityti nemokamai. Su visu turiniu galima susipažinti žurnalo svetainėje.
Doc. dr. Sandra Kairė
VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų institutas
2026 03 19
Žurnalo leidyba finansuojama Lietuvos mokslo tarybos (LMTLT) administruojamos Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo 2025-2030 programos lėšomis, sutarties Nr. S-LISs-25-22.