Didžioji dalis žmonių gyvenime patiria įvairiausių trauminių patirčių. Kai kuriems net ir po gąsdinančių išgyvenimų pavyksta gana gretai atsigauti, tačiau kartais trauminės patirtys iššaukia stiprias potrauminio streso reakcijas. Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai tiria, kaip pagalbą trauminių įvykių paveiktiems žmonėms padaryti kuo prieinamesnę ir kaip prie to gali prisidėti technologinė pažanga.
Viena iš tokių galimybių – internetinė programa „Spring“. Apie jos poveikio tyrimui skirtą mokslinį projektą kalbamės su VU Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto Psichotraumatologijos centro mokslininke, projekto vadove, docente dr. Odeta Geležėlyte.
Papasakokite apie programą „Spring“, kurią tyrinėjate moksliniame projekte.
„Spring“ yra 8 savaičių internetinė programa potrauminio streso mažinimui. Didžiąją dalį laiko žmogus programa naudojasi savarankiškai, bet sykiu yra lydimas programos psichologo, su kuriuo turi keletą trumpų nuotolinių sesijų. „Spring“ sukurta pagal gyvai teikiamos pagalbos potrauminį stresą patiriantiems žmonėms principus: žinome, kad jie gali veiksmingai padėti sumažinti patiriamus psichologinius sunkumus. Su programa pirmą kartą susipažinome lankydamiesi pas kolegas Kardifo universitete, Jungtinėje Karalystėje. Jie ir yra šios programos kūrėjai. Mums atrodė labai svarbu prisidėti prie geresnio supratimo, ar pagalba potrauminį stresą patiriantiems žmonėms gali būti kokybiškai perkeliama į internetinę erdvę, taigi, bendradarbiaudami su kolegomis iš Kardifo, suplanavome „Spring“ lietuviškos versijos mokslinį tyrimą.
Gal galite papasakoti plačiau, ką rodo atlikto tyrimo rezultatai – ar internetinė programa gali padėti žmonėms po trauminių įvykių?
Kardifo universiteto kolegų tyrimas parodė, kad „Spring“ buvo tiek pat veiksminga mažinant potrauminį stresą, kiek ir gyvai teikiama psichologinė pagalba. Mūsų pirmieji lietuviškos „Spring“ versijos tyrimų rezultatai taip pat atskleidė reikšmingą savijautos pagerėjimą po programos – sumažėjo potrauminio streso, depresijos ir nerimo lygis, sustiprėjo psichologinė gerovė. Praėjus keletui mėnesių po naudojimosi programa, kalbinome mūsų tyrimo dalyvius – jie pasakojo pastebėję ir kitų teigiamų pokyčių įvairiose svarbiose gyvenimo srityse, tokiose kaip darbas, bendravimas, bei sustiprėjusį gebėjimą įveikti kylančius sunkumus ir pasitikėjimą savimi.
Kokius pastebėjote internetu teikiamos pagalbos privalumus?
Na, pirmiausia, tokia pagalba pasiekiama internetu, todėl yra prieinamesnė, galima tiesiog prisijungti iš namų. Tokiomis programomis neretai galima naudotis savo tempu, sau patogiu laiku, taigi programos naudojimas gali būti lanksčiau pritaikomas prie kasdienių planų ir rutinos. Kai kurie mūsų tyrimo dalyviai pasakojo, kad tokiu būdu jiems buvo lengviau atsiskleisti apie savo traumines patirtis, nei būtų buvę kreipiantis į specialistą gyvai. Taip pat pastebėjome, kad naudojantis tokiomis programomis gali stiprėti žmogaus pasitikėjimas savo jėgomis, nes didžiąja dalimi programa naudojamasi savarankiškai, kas parodo, kiek iš tikrųjų daug pats žmogus savo pastangomis gali sau padėti. „Spring“ programoje kontakto su specialistu yra daug mažiau, nei gaunant pagalbą gyvai. Nuotolinės sesijos yra retesnės ir trumpesnės. Matome, jog to gali visiškai pakakti, norint užmegzti reikalingą darbinį ryšį su specialistu ir sėkmingai naudotis programa. Mūsų kolegos kitose šalyse pastebėjo, kad bendravimas su psichologu susirašinėjant taip pat gali būti pakankamas.
Kas vyksta su tokiomis pagalbos programomis pasibaigus tyrimams? Ar ateityje žmonės galės jomis naudotis?
Moksliniai tyrimai reikšmingai prisideda prie pagalbos galimybių Lietuvoje stiprinimo. Šio projekto metu pritaikėme „Spring“ programą Lietuvai, taigi, pasibaigus tyrimams, ji galėtų būti toliau naudojama ir siūloma potrauminį stresą patiriantiems žmonėms visoje šalyje. Taip galėtume užtikrinti didesnį ir savalaikį pagalbos prieinamumą. Pagalbos būdų įvairovės plėtra yra labai geras dalykas, nes žmonės tuomet turi galimybę rinktis sau priimtiniausią pagalbos būdą pagal savo poreikius. Žinoma, labai svarbu naudotis mokslu grįstais metodais. Internete cirkuliuoja įvairių programėlių psichologiniams sunkumams spręsti, bet didžioji jų dalis nėra pagrįsta moksliniais įrodymais. Tokios programos nėra prižiūrimos profesionalių psichologų, tad svarbu atkreipti dėmesį, kad tyrimais nepatikrinti pagalbos būdai gali būti ne tik neveiksmingi, bet ir kelti realią grėsmę psichikos sveikatai.
Mokslinio tyrimo „Skaitmeninės technologijos psichotraumatologijoje: inovatyvios internetinės intervencijos potrauminiam stresui veiksmingumas“ įgyvendinimui finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba, sutarties Nr. S-MIP-23-14.
VU Filosofijos fakultetas
2026 05 12