Prof. dr. Arūnas Poviliūnas, dr. Rima Žilinskaitė, doc. dr. Miroslavas Seniutis,
VU Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo institutas
Dirbtinis intelektas (DI) vis dažniau tampa studentų kasdienybės dalimi – padeda ieškoti informacijos, rengti tekstus, analizuoti duomenis ir spręsti sudėtingas užduotis. Sparčiai plintant DI technologijoms, aukštajame moksle vis daugiau dėmesio skiriama atsakingam jų naudojimui ir akademinio sąžiningumo užtikrinimui.
Tarptautinio AI-THOS („Innovative Ethics and Research Integrity Training in the AI Era“) projekto mokslininkų atliktas tyrimas atskleidžia, kad vien DI naudojimo draudimų ir apribojimų nepakanka. Ne mažiau svarbu ugdyti studentų DI raštingumą – gebėjimą suprasti šių technologijų galimybes ir ribotumus, kritiškai vertinti jų pateikiamus rezultatus ir atpažinti su jų naudojimu susijusias etines problemas.
Nuo draudimų prie atsakingo naudojimo
2022 m. pabaigoje plačiai išpopuliarėjus generatyvinio DI įrankiams, universitetai susidūrė su naujais akademinio sąžiningumo iššūkiais. Galimybė per kelias sekundes sugeneruoti tekstą, parengti užduoties atsakymą ar pasiūlyti problemos sprendimą privertė iš naujo svarstyti, ką reiškia savarankiškas studento darbas ir kaip turėtų būti vertinami mokymosi rezultatai.
Iš pradžių daugelis aukštųjų mokyklų daugiausia dėmesio skyrė DI naudojimo ribojimui ir kontrolei. Tačiau ilgainiui išryškėjo ir kiti klausimai. Ar studentai supranta, kada DI pateikiama informacija gali būti klaidinga? Ar geba atpažinti šališkus atsakymus? Ar žino, kokiais atvejais DI naudojimas padeda mokytis, o kada gali pakeisti patį mokymosi procesą? Šie klausimai paskatino Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto bei užsienio partnerių mokslininkus nagrinėti, kokių kompetencijų studentams reikia, kad jie galėtų DI naudotis ne tik efektyviai, bet ir atsakingai.
Trys svarbiausios DI raštingumo kompetencijos
Tyrimas buvo atliktas įgyvendinant tarptautinį projektą AI-THOS. Lietuvoje, Lenkijoje, Graikijoje ir Slovėnijoje surengtose keturiose bendrakūros dirbtuvėse dalyvavo 24 universitetų dėstytojai, ugdymo specialistai ir mokslinių tyrimų etikos ekspertai. Dalyviai analizavo akademiniuose tyrimuose aprašytas DI raštingumo kompetencijas ir diskutavo, kurios iš jų svarbiausios studentams bei kokiais mokymo metodais jas geriausiai būtų galima ugdyti. Diskusijose daugiausia dėmesio sulaukė trys tarpusavyje susijusios kompetencijos.
Pirmiausia – gebėjimas atpažinti DI galimybes ir ribotumus. Dėstytojų vertinimu, studentams svarbu suprasti, kokias užduotis DI gali atlikti tinkamai, kur jo naudojimas naudingas, o kokiose situacijose rezultatai gali būti nepatikimi. Tai reiškia ne tik mokėjimą naudotis konkrečiu įrankiu, bet ir gebėjimą nuspręsti, ar jis apskritai tinkamas pasirinktai užduočiai.
Kita svarbi kompetencija – duomenų raštingumas. DI įrankių pateikiami atsakymai priklauso nuo jų mokymui naudotų duomenų ir veikimo principų. Todėl studentai turi gebėti tikrinti sugeneruotą informaciją, atpažinti netikslumus, išgalvotus faktus ar šaltinius ir suprasti, kaip duomenų šališkumas gali paveikti rezultatus.
Galiausiai, itin svarbus, anot dėstytojų, yra gebėjimas atpažinti etines problemas. Naudojant DI kyla klausimų dėl privatumo, atsakomybės, skaidrumo, diskriminacijos ir akademinio sąžiningumo. Studentams svarbu ne tik žinoti taisykles, bet ir suprasti galimas savo sprendimų pasekmes kitiems žmonėms bei visuomenei. Be to, svarbu suvokti, kad kompetencijos viena kitą papildo. Atsakingas DI naudojimas prasideda nuo gebėjimo įvertinti technologijos tinkamumą, patikrinti jos pateikiamą informaciją ir prisiimti atsakomybę už galutinį rezultatą.
Kaip mokyti atsakingai naudotis DI?
AI-THOS bendrakūros dirbtuvių dalyviai išskyrė tris perspektyvius DI raštingumo ugdymo metodus: praktinį mokymąsi, atvejų analizę ir problemomis ar projektais grįstą mokymąsi. Praktinis mokymasis leidžia studentams patiems išbandyti DI įrankius ir įvertinti jų galimybes bei ribotumus. Atvejų analizė padeda nagrinėti realias DI naudojimo situacijas ir jų keliamus etinius iššūkius, o problemomis ar projektais grįstas mokymasis skatina savarankiškai ieškoti sprendimų, kritiškai vertinti DI indėlį ir pagrįsti savo pasirinkimus.
Visus šiuos metodus sieja bendras principas: studentai turi ne tik išbandyti DI įrankius, bet ir gebėti paaiškinti, kodėl juos pasirinko, kaip vertino gautus rezultatus ir kokią atsakomybę prisiima už galutinį sprendimą. Vis dėlto šie pastebėjimai labiau atskleidžia dėstytojų požiūrį į tinkamus mokymo metodus, o ne tiesiogiai išmatuotą jų veiksmingumą. Todėl reikėtų tolimesnių detalesnių tyrimų, kurie leistų įvertinti tiesioginį metodų poveikį DI raštingumo kompetencijų ugdymui.
Be to, svarbu pastebėti, kad atsakingo DI naudojimo mokymas turi būti pritaikytas skirtingų studijų krypčių poreikiams. Pavyzdžiui, inžinerijos studentams gali būti aktualu vertinti DI naudojimo pasekmes techniniams sprendimams, o socialinių ar humanitarinių mokslų studentams – analizuoti algoritmų šališkumą, žmogaus sprendimų ir DI veikimo skirtumus ar poveikį socialinėms grupėms. Todėl universitetams svarbu nustatyti bendrus skaidrumo, atsakomybės ir akademinio sąžiningumo principus, kartu suteikiant dėstytojams galimybę juos pritaikyti konkrečiose studijų programose.
Svarbiausia – išmokti priimti atsakingus sprendimus
Tyrimo rezultatai leidžia kelti platesnį klausimą apie universitetų vaidmenį DI amžiuje. Aukštojo mokslo užduotis nėra vien kontroliuoti naujų technologijų naudojimą. Universitetai taip pat turi rengti būsimus specialistus ir tyrėjus, gebančius kritiškai vertinti technologijų galimybes, suprasti jų poveikį ir atsakingai priimti sprendimus. Todėl svarbiausias klausimas turėtų būti ne vien „Ar studentui leidžiama naudotis DI?“, bet ir „Ar studentas geba paaiškinti, kada, kodėl ir kaip juo naudotis atsakingai?“.
AI-THOS projekto metu sukurti laisvai prieinami internetiniai kursai dėstytojams ir studentams kaip tik ir sudaro galimybę ugdytis šį supratimą ir kompetencijas. Kursų medžiaga orientuota į bendrųjų akademinės etikos ir tyrimų sąžiningumo principų suvokimą bei gebėjimą juos taikyti priimant įvairiausius sprendimus, įskaitant ir susijusius su DI įrankių naudojimu studijų procese.
Tyrimas atliktas įgyvendinant Europos Sąjungos bendrai finansuojamą „Erasmus+“ projektą AI-THOS („Innovative Ethics and Research Integrity training in the AI era“, projekto Nr. 2023-2-PL01-KA220-HED-000170392), kurio tikslas – stiprinti etikos ir mokslinių tyrimų sąžiningumo kompetencijas dirbtinio intelekto amžiuje.
VU Filosofijos fakultetas
2026 11 03