Šių dienų pasaulyje kyla daug ugdymo iššūkių. Vienas jų yra tas, kad šių laikų vaikai gyvena ir auga pasaulyje, jų suvokiamą kaip byrantį – taip pat ir dėl klimato kaitos, kurios pasekmės tiesiogiai veikia vaikų aplinką. Tyrimai atskleidžia, kad iki 2050 m. apie 70 procentų pasaulio žmonių gyvens urbanizuotose vietovėse. Ką tai reiškia ugdymo praktikoms? Ar turėtume keisti požiūrį į ugdymą, o plačiau – permąstyti savo, kaip žmonių, santykį su gamta ir kitais gyvūnais?
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto (VU FsF) mokslininkų – filosofų ir edukologų – grupė, papildyta VU Chemijos ir geomokslų fakulteto paleontologijos srities bei užsienio mokslininkų, šiuo metu vykdo tyrimą, priklausantį Lietuvos mokslo tarybos inicijuotai Edukologijos tyrimų proveržio programai. Tikslas – permąstyti ugdytojų mokymąsi šių dienų – vad. antropoceno – epochoje („Aplinkodairinių paradigmų pokytis švietime: nuolatinis ugdytojų mokymasis antropocene“).
Prieš keletą savaičių kartu su Sapiegų rūmais Vilniuje buvo suorganizuotas seminaras „Žmogaus ir gyvūno santykio permąstymas mene, ugdyme, filosofijoje“. Plačią mokslininkų, menininkų, pedagogų, studentų ir visų, kuriems rūpi žmogaus bei gamtos santykio klausimai, auditoriją sutraukęs seminaras pateikė reikšmingų įžvalgų.
Skaityti daugiau