FSF įvykiai

„Kinai niekada nepasakys, kad jūs kažką ne taip padarėte, jie tiesiog nustos su jumis toliau kalbėtis, sakydami, kad turi daug darbų“, – teigia Lina Bartusevičiūtė, konsultacinės įmonės „Litao“ steigėja, Kinijoje gyvenanti 12 metų ir padedanti verslams patekti į šią rinką. Pasak pašnekovės, Kinija verslui yra labai patraukli šalis, tačiau norint čia patekti, reikia investuoti daug laiko ir pastangų. Vilniaus universitete (VU) sinologijos studijas baigusi alumnė L. Bartusevičiūtė apie patirtis iš pirmų lūpų sutiko papasakoti plačiau.

Vakar Vilniaus universitetas baigė dar vienus mokslo metus. Finis anni academici – didi diena visai universiteto bendruomenei.

Norime pasidžiaugti ir pasveikinti savo bendruomenės narius, kuriems šventės metu buvo įteikti apdovanojimai:

Geriausio tarptautinio projekto kategorijoje, apdovanoti:

Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto docentė dr. Eglė Jasutė, profesorė dr. Valentina Dagienė, profesorė habil. dr. Vilija Targamadzė, docentė dr. Asta Meškauskienė ir tyrėjas Vaidotas Kinčius.

Už geriausią mokslinę publikaciją - Geriausios humanitarinių ir socialinių mokslo sričių publikacijos kategorijoje, apdovanotas:

Filosofijos fakulteto docentas Kęstutis Kirtiklis.

Nuoširdžiai sveikiname, džiaugiamės ir likime kuo didžiausios sėkmės!

Š. m. birželio 17 d. įvyko rinkimai į Filosofijos fakulteto Tarybą. Iš 26 iškeltų kandidatų (žr. sąrašą) į fakulteto tarybą buvo išrinkti šie 14 mokslininkų:

• Azijos ir transkultūrinių studijų institutas: prof. Audrius Beinorius ir doc. Deimantas Valančiūnas;
• Filosofijos institutas: prof. Marius Povilas Šaulauskas, prof. Rita Šerpytytė, doc. Jonas Dagys;
• Psichologijos institutas: prof. Danutė Gailienė, prof. Evaldas Kazlauskas, doc. Antanas Kairys, doc. Sigita Girdzijauskienė, doc. Vilmantė Pakalniškienė;
• Sociologijos ir socialinio darbo institutas: prof. Laimutė Žalimienė ir doc. Rūta Žiliukaitė;

• Ugdymo mokslų institutas: prof. Lilija Duoblienė ir doc. Irena Stonkuvienė.

Filosofijos fakulteto rinkimų komisijos protokolas (birželio 17 d.) – parsisiųsti

Pakartotinių rinkimų metu, kurie vyko birželio 22 d., į likusias dvi Filosofijos fakulteto Tarybos Sociologijos ir socialinio darbo institute skirtas vietas. Iš 7 iškeltų kandidatų (žr. sąrašą) į fakulteto tarybą buvo išrinkti šie du mokslininkai:

doc. dr. Algimantas Čepas;
asist. dr. Jolanta Aleknevičienė;

Filosofijos fakulteto rinkimų komisijos protokolas (birželio 23 d.) – parsisiųsti.

Tarybos pirmininke buvo išrinkta doc. Vilmantė Pakalniškienė, pirmininkės pavaduotoju - doc. Jonas Dagys.

Filosofijos fakulteto Tarybos rinkimus rengė Vilniaus universiteto Centrinės rinkimų komisijos patvirtinta Filosofijos fakulteto rinkimų komisija (toliau – Rinkimų komisija):

Kęstutis Dragūnevičius (pirmininkas);
Tomas Bedulskij (studentų atstovas).

Sveikiname naująją Filosofijos fakulteto Tarybą.

Profesorius Zenonas Norkus dalinasi savo mintimis apie VU Filosofijos fakultete vykdomas sociologijos magistrantūros studijas. Trumpame interviu prof. habil. dr. Z. Norkus papasakojo kas yra sociologija, kas laukia studentų bei kodėl sociologija yra įdomiausias mokslas.

Koks yra Jūsų tyrimo laukas, kaip jis keitėsi? Kodėl Jus traukia būtent ši sritis?

Tai labai ilga istorija, nes pasikeitė ir pati disciplina, kurioje dirbu. Baigiau filosofijos studijas, iš jos apgyniau ir pirmą disertaciją. Mat anksčiau būdavo dvi: daktaro ir habilituoto daktaro. Taigi pirmoji, apginta tolimais 1984 m. buvo filosofijos (Edmundo Husserlio logikos filosofija), o antroji (2002 m.; Maxas Weberis ir racionalus pasirinkimas) – sociologijos disertacija. Gal jau daugiau nei pora dešimtmečių darbuojuosi sociologijos srityje, kuri vadinasi lyginamoji istorinė sociologija. Tai vėberiško stiliaus sociologija. Minėtoje, o ne kurioje nors kitoje srityje dirbu todėl, kad ten turiu pakankamą kompetenciją ir įdirbį, kad parašyčiau tekstų, kurie priimami spausdinti solidžiuose moksliniuose leidiniuose.

VU Filosofijos fakulteto Kontinentinės filosofijos ir religijos studijų katedros vedėjos prof. habil. dr. Ritos Šerpytytės teigimu šiuolaikinės religijos studijos - tai teoriniai akupunktūros seansai, atrandantys skaudamus taškus ir juos išjudinantys. Trumpame pokalbyje profesorė papasakojo apie savo kelią iki religijos studijų, apie tarptautines konferencijas bei paskaitas kituose pasaulio universitetuose ir pristatė Religijos studijų magistrantūros programą. Profesorė nemano, jog religijos studijos išgelbės pasaulį, bet jos gali padėti mažinant paviršutinišką šiandieninės visuomenės požiūrį į religiją.

Birželio 30 d. (trečiadienį) 14 val. vyks nuotolinė paskaita, kurioje vizituojanti jaunoji mokslininkė psichotraumatologė dokt. Cintia Tur Domenech (Jaume I universitetas, Ispanija) skaitys pranešimą „Internet-delivered cognitive-behavioral therapy (iCBT) for Prolonged Grief Disorder (PGD): Contents of the treatment and studies to evaluate the viability and efficacy“ (paskaita vyks anglų k.).

Moderatorius - prof. dr. Evaldas Kazlauskas.

Paskaitą organizuoja Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto Psichotraumatologijos centras.

Prisijungimo nuoroda: https://bit.ly/3jhhdVV

Š. m. birželio 22 d. įvyko Azijos ir transkultūrinių studijų instituto direktorės (-iaus) rinkimai. 

Į Azijos ir transkultūrinių studijų instituto direktorės (-iaus) pareigas išrinkta doc. dr. Kristina Garalytė.

Azijos ir transkultūrinių studijų instituto direktorės (-iaus) rinkimus rengė Vilniaus universiteto Centrinės rinkimų komisijos patvirtinta Filosofijos fakulteto rinkimų komisija (toliau – Rinkimų komisija):

Kęstutis Dragūnevičius (pirmininkas);

Tomas Bedulskij (studentų atstovas).

Filosofijos fakulteto rinkimų komisijos protokolas – parsisiųsti.

Šiais mokslo metais projektas „Tęsk“ (Nr. 09.2.1-ESFA-V-727-01-0001) tęsė pradedančiųjų mokytojų stažuočių išbandymo veiklas. Stažuotė (angliškai induction, probation, internship) – tai pirmieji pedagogo darbo švietimo įstaigoje metai, kurių metu pradedančiajam pedagogui teikiama dalykinė, metodinė ir psichologinė parama. Stažuotės tikslas yra padėti pedagogui plėtoti ir gilinti studijų metu įgytas kompetencijas darbo vietoje, sklandžiai integruotis į švietimo įstaigos bendruomenę ir darbe įgyti mokytojo identitetą. Vienas pagrindinių projekto rezultatų – remiantis išbandymo patirtimi bus sukurtas stažuotės modelis. Daugelyje Europos šalių toks pedagogų palydėjimas, parėmimas pirmaisiais darbo metais jau yra tapęs būtina pedagogo profesinio brendimo dalimi, patvirtinus modelį jis taps, kaip parodė stažuotės išbandymas, privaloma ir labai vertingu pedagoginio kelio etapu.