FSF įvykiai

Apie žemės grąžinimą tautinių mažumų atstovams Lietuvoje, Slovakijoje ir Rumunijoje

Dr. Karolis Dambrauskas, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto tyrėjas, sociologas

Pasibaigus Šaltajam karui, Vidurio ir Rytų Europos valstybėse žlugo tikrovėje egzistavęs socializmas. Posocialistinių šalių politiniai elitai svarstė, kaip geriausia atsisveikinti su jo palikimu. Vienas svarbiausių darbotvarkės klausimų buvo privačios nuosavybės instituto atkūrimas. Bet su socializmo pabaiga atšilo ir iki tol „užšaldyti“ etniniai konfliktai bei įtampos, o svarbia tautinių mažumų teisių darbotvarkės dalimi tapo nuosavybės, ypač žemės, grąžinimas. Kodėl jis strigo Lietuvos lenkams, Slovakijos ir Rumunijos vengrams bei ką ši situacija sako apie posocialistinių visuomenių raidą?

2026 m. kovo 6 d. vyks XIV-oji Vilniaus traumų psichologijos konferencija (Universiteto g. 3, Vilnius).

Konferenciją pradės ir naujausiomis psichotraumatologijos žiniomis bei patirtimi dalinsis savo srities ekspertai, pasaulinio garso mokslininkai prof. George Bonanno (JAV) ir prof. Thanos Karatzias (Jungtinė Karalystė).

Vilniaus universiteto Švietimo politikos centras kartu su Europos aukštojo mokslo draugija (The European Higher Education Society, EAIR) kviečia į 48-ąją kasmetinę konferenciją-forumą, kuris šią vasarą vyks Lietuvoje! Europos aukštojo mokslo draugija yra viena didžiausių ir seniausių organizacijų, vienijančių Europos aukštojo mokslo tyrėjus ir praktikus. Kasmetinis draugijos forumas, nuo 1979 m. organizuojamas vis kitoje Europoje šalyje, yra vienintelis Europos aukštojo mokslo renginys, kuriame diskusijoms ir sprendimų paieškai susitinka aukštojo mokslo tyrėjai ir praktikai.

2026 m. sausio 29 d., ketvirtadienį, 16–18 val. kviečiame į mokslinį seminarą „Šiukšlių fenomenologija: tarp tvarkos ir ritualo“ Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete, 201 aud. ir nuotoliu. 

Vasario mėnesį į kino teatrų sales sugrįžta jau septintasis taivaniečių kino festivalis „Taivanas ekrane“. Kaskart savo žiūrovams pristatantis ryškiausius, tarptautiniu lygiu įvertintus skirtingų laikotarpių kino filmus, „Taivanas ekrane“ atidengia daugiasluoksnį ir savitą Taivano kultūros veidą, svetimą ir savą vienu metu. Tad ir šiemet programoje – aštuonios rinktinės juostos, tarp kurių ne tik šiuolaikiniai vaidybiniai filmai ir dokumentika, bet ir du, pasaulinį pripažinimą pelniusių Taivano naujosios bangos grandų Edward Yang ir Hou Hsiao-hsien kūriniai.

Pasak pagrindinės festivalio organizatorės, Azijos menų centro vadovės Gabijos Vosyliūtės, taivanietiškame kine pastaruoju metu gana aktyviai reflektuojamos praeities patirtys, jų įtaka šiuolaikiniam žmogui – būtų tai komplikuota šalies politinė situacija ar socialiniai pokyčiai, vesternizacijos įtaka. Ši refleksija, priduria G. Vosyliūtė, tik kiek kitokiomis estetinėmis išraiškomis, buvo būdinga ir ankstyvesniam, pasaulyje šalies kino industriją išgarsinusiam Taivano naujosios bangos kinui, tad šiemet festivalio programoje siekėme apjungti šiuos du skirtingų laikmečių žiūros taškus.

Kviečiame į diskusiją „Universitetas velniop einančiame pasaulyje: pareiga, pašaukimas, ribos“ – sausio 27 d., antradienį, 17.30 val. VU Filosofijos fakulteto 201 auditorijoje (Universiteto g. 9, Vilnius).

XIX a. pradžioje Vilniaus universitete veikusių Filomatų ir Filaretų draugijų nariams universitetas buvo ne tik studijų vieta, bet ir moralinė, pilietinė bendruomenė, turinti pareigą reaguoti į neteisybę, cenzūrą ir priespaudą. Šiandien, praėjus daugiau nei 200 metų, viešojoje erdvėje kylant nerimui dėl kultūros autonomijos ir žiniasklaidos laisvės, verta iš naujo permąstyti: koks yra universiteto vaidmuo šiuolaikinėje visuomenėje? 

REGISTRACIJA į „Erasmus“ mainus jau PRASIDĖJO ir bus aktyvi iki vasario 8 d. vidurnakčio imtinai.

„Erasmus“ partnerių sąrašą ir pagrindinę informaciją rasite čia.

Šiandienos pasaulyje susiduriame su daugybe iššūkių, tačiau atsiranda ir naujų galimybių. Lietuvos ateities vizijoje „Lietuva 2050“ numatoma siekti socialinio, ekonominio, energetinio ir kibernetinio saugumo ir atsparumo užtikrinimo. Socialinis atsparumas čia suprantamas kaip visuomenės gebėjimas stiprinti tarpusavio pasitikėjimą, bendradarbiavimą, pilietinį įsitraukimą, užtikrinti lygiavertes galimybes ir žmogaus teises, plėtoti kultūrą, socialinę gerovę bei sveikatos apsaugą, kad bendruomenės būtų pasirengusios iššūkiams ir krizėms.