FSF įvykiai

Tikriausiai esate patyrę stresą, „pakišusį koją“ kontrolinio darbo, pasimatymo metu ar kitomis aplinkybėmis? O kiek kartų gailėjotės dėl savo reakcijos į išorinius dirgiklius – ar tai būtų kandi pastaba, ar pašaipus žvilgsnis? Pasitelkus psichologijos mokslo teikiamas žinias galima ne tik įveikti daugelį gyvenime patiriamų sunkumų, tokių kaip stresas, sudėtingi santykiai, motyvacijos stoka, vienišumo jausmas ar net kai „niekas nesiseka“, bet ir teigiamai paveikti savo bei aplinkinių ateitį.

10-12 klasių moksleivius kviečiame į nemokamą Vilniaus universiteto Psichologijos laboratoriją, kurios dalyviai susipažins su psichologijos mokslo pagrindais ir įgytas žinias galės pritaikyti kasdieniame gyvenime, mokymosi procese, laikydami egzaminus ar planuodami  karjerą.

2017 m. spalio 24–25 d. Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete vyks tarptautinis Erasmus+ projekto „Strategies to Utilise and Cultivate Positive Characteristics & Employability Skills in Schools“ (SUCCESS, projekto Nr. 2017-1-LT01-KA201-035247) konsorciumo susitikimas, kuriame dalyvaus dalyviai iš Kipro, Airijos, Graikijos, Italijos ir Lietuvos.

Pagrindinis projekto tikslas – sukurti ir išbandyti mokyklų karjeros specialistams-konsultantams skirtą inovatyvų mokymų modelį, grįstą pozityviosios psichologijos principais. Mokymo modelį sudarys kompleksinė mokymų programa, apimanti teorinę medžiagą ir praktinę veiklą, metodų ir priemonių rinkinį bei rekomendacijas. Pozityvioji psichologija įgalintų suteikti profesionalią pagalbą mokiniams, baigiantiems ar baigusiems mokyklą, pagerinti jų įsidarbinimo įgūdžius.

Vilniaus universiteto koordinuojamą projektą finansuoja Erasmus+ Strateginių partnerysčių KA2 programa.

Kontaktinis asmuo:
Projekto vadovė doc. dr. Birutė Pociūtė
Tel.: +370 5 266 7628
El. p.:

Vilniaus miesto savivaldybės tinklalapyje nuolatos skelbiama informacija apie laisvas darbo vietas.

Šiuo metu ieškomi:
Įvairių dalykų mokytojai
Psichologai
Socialiniai pedagogai
Savivaldybės departamentų specialistai
Mokyklų ir darželių direktoriai ir kt.

Išleistas naujas žurnalo Sociologija. Mintis ir veiksmas numeris (2017/1). Jis išimtinai skirtas kritinei sociologijai ir teorijai.

Publikuojamuose straipsniuose svarstomi svarbūs empistemologiniai klausimai: kuria linkme turėtų vystytis kritinė teorija, kuo ji aktuali šiandienos visuomenės pažinimui ir kaip puoselėti socialiai reikšmingą teorinį mąstymą dabarties sąlygomis, kai iš esmės kvestionuojamas bet koks žinojimas ar tikrumo pamatai. Įvairių autorių straipsniuose ne tik naujai apmąstomos gerai žinomų kritinės teorijos atstovų – K. Marxo, Th. Adorno, J. Habermaso ar S. Žižeko – idėjos, bet siekiama jas derinti su šiek tiem mažiau mūsų skaitytojams žinoma teorine mintimi – Cary Wolfe posthumanizmu, Niklaso Luhmanno sistemų teorija, Axelio Honnetho pripažinimo teorija ir konstruktyvistine Gastono Bachelardo mokslo filosofija.

Tekstai turėtų sudominti ne tik sociologus, bet ir plačių interesų mokslininkus, besidominčius filosofija, kultūros ir vizualumo studijomis, politine teorija.
Numeris parengtas aktyviai bendradarbiaujant su Kritinės teorijos tyrinėtų grupe (Critical Theory Research Group) ir Leeds Beckett universiteto sociologais.

Kviečiame skaityti naujausius numerio tekstus žurnalo Sociologija. Mintis ir veiksmas tinklalapyje

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo institutas kviečia į Linšiopingo universiteto (Švedija) profesoriaus Charleso Woolfsono paskaitą „Brexito įtaka Europos integracijos ateičiai“ (angl. The Implications of Brexit for the Future of European Integration). Skelbimas

Diskusijas dėl Brexito paskaitoje bus mėginama repozicionuoti „griežtos ekonomijos politikos“ (austerity) požiūriu vietoje labiau įprasto pasakojimo apie globalizacijos pralaimėtojų ksenofobiją. Griežtoji ekonomija po 2008 m. finansinės ir ekonominės krizės radikaliu socialinių ir viešojo sektoriaus išlaidų mažinimu bei darbo užmokesčio smukdymu smogė plačiųjų masių pragyvenimo lygiui. Paradoksalu, bet Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES) sustiprino ES lyderių pasiryžimą imtis platesnės ir gilesnės ekonominės ir politinės integracijos. Tai daroma nepaisant to, kad esami pagrindiniai iššūkiai lieka be atsako, tarp jų ir euroskeptinis populizmas, abejotinas ekonomikos atsigavimas, neišspręsta Eurozonos valiutos krizė, pabėgėlių krizė, išcentrinės įtampos tarp naujųjų ir senųjų ES narių bei gilus „demokratijos deficitas“.

Š. m. spalio 17 d. Vilniaus universitete (VU) vyko EBPO apžvalgos „Švietimas Lietuvoje“ pristatymo renginius pratęsianti konferencija, skirta aptarti mokytojų rengimo ir ugdymo turinio aktualijas. Konferencijoje dalyvavo apie šimtas įvairių švietimo įstaigų atstovų.

Susirinkusius dalyvius pasveikino VU studijų prorektorius doc. Valdas Jaskūnas, pabrėžęs mokytojų rengimo Lietuvai svarbą bei VU misiją siūlyti studentams aukštos kokybės šiuolaikiniais moksliniais tyrimais ir gerąja užsienio praktika grįstas pedagogines studijas.

Konferencijoje pranešimus skaitė pripažinti švietimo ekspertai iš užsienio šalių. Hannah von Ahlefeld, TALIS pradinio ugdymo mokytojų rengimo tyrimo analitikė bei vadovė (OECD) aptarė veiksmingas pradinio ugdymo mokytojų rengimo prielaidas bei pristatė aštuonių tyrime dalyvaujančių šalių – Australijos, Japonijos, Korėjos, Nyderlandų, Norvegijos, Saudo Arabijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Jungtinės Karalystės (Velsas) – taikomas praktikas bei strategijas rengiant pradinio ugdymo mokytojus.

Konferencijoje pranešimą skaitęs Paul Braddock, internetinės platformos „Teaching English UK” vadovas, pristatė ne tik Britų tarybos požiūrį į mokytojų rengimą bet ir į profesinio augimo modelį.

Anot VU Filosofijos fakulteto Edukologijos katedros vedėjos prof. Lilijos Duobienės, konferencija buvo itin savalaikė ir prasminga: „Joje susirinko ir švietimo politikos formuotojai, ir jos įgyvendintojai pasiklausyti užsienio švietimo ekspertų minčių, aptarti Lietuvos švietimo srityje susikaupusias problemas ir galimus jų sprendimo būdus, o svarbiausia – numatyti pedagogikos raidos ateityje scenarijus“, – teigė profesorė.

Š. m. spalio 16–20 dienomis VU Filosofijos fakultete pagal dvišalį universitetų susitarimą lankosi Sankt Peterburgo valstybinio universiteto docentė dr. Natalia Pleshkova.

Mokslininkė Klinikinės psichologijos magistrantūros II kurso studentams skaito 12 val. kursą apie kūdikių ir mažų vaikų prieraišumo raidą, jos įvertinimą bei į vaikų – tėvų santykius nukreiptos intervencijos principus.

Kontaktinis asmuo:
doc. dr. Rasa Barkauskienė
Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedra
tel. 852667605
El. p.:

2017 metų spalio 21 d. kviečiame į Vilniaus psichoanalitikų draugijos mokslinę konferenciją „VPaD: dešimt metų kartu“. Konferencija vyks Vilniaus universiteto teatro salėje (Universiteto g. 3, Vilniuje). Konferenciją organizuoja Vilniaus psichoanalitikų draugija ir VU Filosofijos fakulteto Psichologinio konsultavimo ir mokymų centras.

Konferencijos programa.

Konferencija yra skirta draugijos įkūrimo dešimtmečiui pažymėti. Konferencijos programoje numatyti VPaD prezidentės A.Markevičienės įžanginis pranešimas, du VPaD narių (S. Meškauskienės ir T. Kajoko) moksliniai pranešimai bei šių pranešimų diskusijų grupės, kur bus galima su pranešimų autoriais plačiau padiskutuoti apie jų išsakytas mintis, taip pat klinikinių atvejų pristatymo grupės. Grupes moderuos patyrę VPaD psichoanalitikai-supervizoriai.

Registracija
Daugiau informacijos