FSF įvykiai

Kalbu ne apie Google Glass ar kažką panašaus. Turiu omenyje žmonių elgesio stebėjimo, įrašymo ir analizės įrangą, kurią Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto patalpose neseniai įrengė Olandijos kompanija Noldus. Kuo ši įranga ypatinga? Kuo ji naudinga sociologams? Kur konkrečiai ji sumontuota? Kaip ji veikia? Į šiuos klausimus netrukus atsakysiu, pradėdamas nuo pirmojo.

Bet kas, kam teko susidurti su stebėjimo džiaugsmais ir vargais, veikiausiai sutiks, kad viena didesnių šio užsiėmimo problemų, be kita ko, būdavo tikslus laiko fiksavimas ir įvykių pagal jį rikiavimas. Galbūt todėl, kad žmonės yra prastos barbės-devyndarbės, o jų laiko suvokimas subjektyvus ir imlus aplinkos poveikiui. Užtat šį žmogišką trūkumą gražiai atsveria Noldus stebėjimo ir analizės sistema – ji laiką fiksuoja automatiškai. Kitas jos privalumas – ji leidžia bet kokius duomenis sinchronizuoti su stebėjimu: vaizdą, garsą, tiriamojo veiksmus kompiuterio darbalaukyje vaizdu ir tekstine išklotine, jo ar jos pulsą, smegenų bangas ir t. t. Paminėtina ir tai, kad viena iš sistemos programų yra skirta veidų ir 8 pagrindinių emocijų, pagal Ekmaną, atpažinimui. Tai, ką užčiuopia šios dirbtinės juslės, galima koduoti, analizuoti ir duomenis eksportuoti į tokias visiems gerai žinomas statistinės analizės programas kaip SPSS. Kadangi stebimi įvykiai (duomenys) tiksliai fiksuojami laike ir sinchronizuojami tarpusavyje, atsiveria nauji klodai analizei. Nuodugniau įrangą aprašiau skyrelyje „Išsamiai apie įrangą ir kaip ja naudotis“ (žr. žemiau).

Vilniaus universitetas tapo Lietuvos mokslų akademijos (LMA) nacionalinės mokslo populiarinimo sistemos plėtros ir įgyvendinimo projekto partneriu,  įgyvendinsiančiu dvi mokslo populiarinimo veiklas: užsiėmimus, skirtus moksleivių moksliniam švietimui bei mokslo populiarinimo renginius vaikams ir jaunimui.

VU Filosofijos fakultetas, įgyvendindamas projekto veiklas, kvies 10–12 klasių moksleivius dalyvauti šiose veiklose:
• Vaizduotės laboratorijoje su išradinguoju filosofu Kristupu Saboliumi. Užsiėmimų metu moksleiviai sužinos apie vaizduotės funkciją filosofijos, psichologijos, kultūros istorijos, meninės kūrybos ir neuromokslo požiūriu, susipažins su visų laikų didžiaisiais išradėjais, vizionieriais ir inovatoriais bei šių laikų kviestiniais menininkais iš Lietuvos ir užsienio bei sužinos apie vaizduotės praktinį pritaikomumą lavinant kūrybingumą – juk, pasak K. Saboliaus, žmogaus smegenys mato daugiau negu akys.

• Psichologijos laboratorijoje, kurioje mokiniai galės pažinti save ir kitus, išmokti valdyti stresą, pritaikyti psichologijos žinias mokantis, laikant egzaminus ir planuojant savo karjerą. Moksleivių taip pat laukia pažintiniai vizitai į institucijas, kuriose jie galės supažindinant su skirtingų sričių praktiniu psichologo darbu – pavyzdžiui, krizių centre, vaikų linijoje, kalėjimų departamente,  teisėsaugos institucijose ir kt. Mokyklą organizuoja VU Filosofijos fakulteto Psichologinių tyrimų ir inovacijų centro vedėja doc. dr. Roma Jusienė, o užsiėmimus moksleiviams ves VU Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos ir Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedrų dėstytojai, doktorantai bei magistrantai;

Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas naujus mokslo metus pradėjo atnaujinęs mokslo ir studijų reikmėms skirtą bazę: kartu su VU Gamtos mokslų fakultetu buvo įkurta tinklinė mokslinių tyrimų infrastruktūra „Žmogaus gerovė ir raida“ (angl. Human well-being and development – HUMRE), kurios paskirtis – sudaryti sąlygas atlikti kokybiškus multidisciplininius nacionalinius ir tarptautinius žmogaus gerovės ir raidos tyrimus bei užtikrinti prieigą prie mokslinių duomenų, įrangos ir mokslinių bei technologinių paslaugų I ir II pakopos studentams, doktorantams, tyrėjams, mokslininkams.

Nuo rugsėjo pradžios startavo HUMRE skirtas tinklalapis, fakultete sumontuota profesionali ir šiuolaikiška daugiau nei 1 mln. Eur kainavusi žmogaus elgesio stebėjimo, įrašymo ir analizės aparatūra bei programinė įranga (pagal ES struktūrinių fondų finansuojamą projektą „Vilniaus universiteto filologijos, socialinių ir komunikacijos mokslų studijų infrastruktūros ir bazinės įrangos atnaujinimas“, Nr. VP3-2.2-ŠMM-18-V-02-009), kuriai naudoti skirtuose mokymuose gausiai dalyvavo tyrimais besidomintys Vilniaus universiteto mokslininkai.

Išleista VU Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros profesorės Irenos Juozeliūnienės ir britų profesorės Julie Seymour sudaryta kolektyvinė straipsnių rinktinė „Šeiminiai pokyčiai atvirų Europos sienų ir globalaus mobilumo akivaizdoje: resursai, procesai ir praktikos“. Rinktinė išleista lietuvių ir anglų kalbomis.

Juozeliūnienė, I. ir J. Seymour (sud.) (2015). Šeiminiai pokyčiai atvirų Europos sienų ir globalaus mobilumo akivaizdoje: resursai, procesai ir praktikos [Family Change in Times of the De-Bordering of Europe and Global Mobility: Resources, Processes and Practices]. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 380p. Rinktinės viršelis – parsisiųsti.

Bendram darbui buvo suburta tarptautinė mokslininkų grupė, atstovaujanti skirtingas šeimų tyrimo mokyklas. Kolektyvinėje straipsnių rinktinėje dalyvauja lietuvių autoriai: Irena Juozeliūnienė, Vida Česnuitytė, Danutė Tureikytė, Laima Žilinskienė, Rūta Butėnaitė ir pasaulinio lygio užsienio autoriai: vokiečių profesorius Bernhardas Nauckas, britų profesorė Julie Seymour bei jaunos britų mokslininkės Benedicte Brahic ir Julie Walsh. Rinktinės turinys lietuvių ir anglų kalbomis – parsisiųsti.

Atstovaudami tris teorines perspektyvas – kartų solidarumo, šeiminių praktikų ir simbolinės sąveikos – rinktinės autoriai analizuoja globalios migracijos sąlygojamus šeiminius pokyčius ir aptaria šeiminius resursus, praktikas ir procesus. Tarptautinis autorių kolektyvas pateikia įvairiose šalyse atliktų kiekybinių ir kokybinių tyrimų duomenis ir atskleidžia, koks yra santykių tarp kartų, giminės ir asmeninių tinklų, šeiminės atminties vaidmuo kuriant naujus šeiminius ryšius. Parodoma, kaip keičiasi šeimos sampratos ir šeimos narių elgsena, kaip formuojasi šeiminis „mes“ ir vyksta šeimos daryba abipus sienų.

Kolektyvinė straipsnių rinktinė parengta ir publikuota vykdant Lietuvos mokslo tarybos nacionalinės mokslo programos Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas projektą „Emigracija ir šeima: iššūkiai, šeiminiai resursai, sunkumų įveikos būdai“ – VAT- 39/2012.

Kontaktinis asmuo:
Vida Valatkaitė
tel.: +370 5 266 7626
el. paštas:

Mieli pirmakursiai,

Jūsų dėmesiui pristatome 2015-2016 m. m. pirmakursiams skirto leidinio elektoninę versiją – parsisiųsti.

Leidinyje rasite:

• šiek tiek  fakulteto istorijos
• galimybes studijuojantiems
• studijų kalendorių
• informaciją apie paskaitų tvarkaraštį
• bibliotekų sąrašą
• VU studentų organizacijų sąrašą
• informaciją apie studijų procese Jums padėsiančius fakulteto darbuotojus
• ir kt.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo geriausių 2014 m. disertacijų konkurso laureatus. Iš aštuonių geriausiomis pripažintų disertacijų autorių net penki jas apsigynė Vilniaus universitete – jų tarpe ir VU Filosofijos fakulteto Filosofijos istorijos ir logikos katedros buvęs doktorantas Vytis Silius su disertacija „Ankstyvosios konfucinės etikos pobūdis šiuolaikinėse filosofijos kontroversijose“ (vadovas prof. Marius Povilas Šaulauskas).

„Jaučiuosi laimingas, kad žmonės padeda įvertinti tą darbą, kurį labai ilgai dirbi ir nežinai, ar gerai dirbi, ar ne. Man šis renginys – kaip poilsio akimirka, kai vieną pusdienį galima savimi pasidžiaugti, o paskui vėl reikės dirbti naujus darbus“, – santūriai sako dr. V. Silius. Jis prisipažino, kad šešerius metus rašydamas disertaciją apie jokius apdovanojimus negalvojęs, tačiau visąlaik kirbėjo mintis, ar apskritai pavyks disertaciją baigti. Tad šis apdovanojimas jaunajam mokslininkui padėjo suprasti jo darbo vertę, nes humanitariniuose moksluose rezultatai nėra akivaizdžiai apčiuopiami kaip kituose moksluose: „Rezultatų neapčiuopiamumas uždeda psichologinę naštą: kaip galima žinoti, ar eini teisingu keliu? Džiaugiuosi, kad mano didžiausios dvejonės buvo išsklaidytos.“

Šį konkursą Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga organizuoja jau devynerius metus. Šiemet jam pateiktos 89 paraiškos, kurias vertino 90 asmenų komisija.

Akimirkos iš apdovanojimo ceremonijos

Informacijos šaltinis: VU Naujienos

Š. m. rugsėjo 25 d. 13 val. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto 201 aud. ROBERTAS BARTAŠEVIČIUS gins disertaciją „Neoliberalizuotos bendrojo ugdymo politikos transformacijos: kritinė diskurso analizė“ socialinių mokslų srities, edukologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.

Kontaktinis asmuo:
Žibuolė Kudrevičienė
tel.: +370 5 2667625
el. paštas: zibuole.kudreviciene@fsf.vu.lt

Š. m. rugsėjo 25 d. 15 val. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto 303 aud. LINAS JOKUBAITIS gins disertaciją „C. Schmitto politinė filosofija: „Politische Romantik“ svarba” humanitarinių mokslų srities, filosofijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.

Kontaktinis asmuo:
Jūratė Rapalavičiūtė
tel.: +370 5 2667616
el. paštas:

Š. m. rugsėjo 22 d. 15 val. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto 201 aud. ŠARŪNĖ NAGROCKAITĖ gins disertaciją „Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos ugdymo turinio samprata: diskurso analizė“ socialinių mokslų srities, edukologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.

Kontaktinis asmuo:
Žibuolė Kudrevičienė
tel.: +370 5 2667625
el. paštas: zibuole.kudreviciene@fsf.vu.lt