FSF įvykiai

Lietuvos mokslo taryba paskelbė atvirosios prieigos prie mokslo rezultatų gairių projektą (atsisiųsti .docx) ir kviečia mokslo bendruomenę dalyvauti viešame svarstyme. Siūlymus prašoma išsakyti komentaruose arba siųsti el. p. brigita.serafinavič iki 2016 m. vasario 17 d. 17 val.

Lietuvos mokslo taryba yra Lietuvos atvirosios prieigos veiklas koordinuojanti institucija. Taryba renka ir sistemina duomenis apie Lietuvoje plėtojamas atvirosios prieigos talpyklas, teisinius, finansinius ir kitus plėtros aspektus, dalyvauja atvirosios prieigos politikos formavime, skatina atvirosios prieigos idėjos sklaidą. 2014 m. Taryba tapo tarptautinio projekto „Atvirosios prieigos politikos sureguliavimo strategijos Europos Sąjungos tyrėjams“ partnere („Open Access Policy Alignment Strategies for European Union Research“, PASTEUR4OA).

Pranešimas parengtas pagal Lietuvos mokslo tarybos pateiktą informaciją.

Vilniaus universiteto leidykla išleido prof. Česlovo Kalendos monografiją „Achilo kulno papėdėje: pasaulinė ekologinė krizė ir Lietuva“, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2016. – 13,55 aut. l., 304 p.
Knygos viršelis – parsisiųsti. Knygos turinys – parsisiųsti.

Profesorius Česlovas Kalenda yra bene vienintelis lietuvių filosofas, nuo Lietuvos nepriklausomybės priešaušrio iki šių dienų nuosekliai teoriškai tiriantis ekologinės etikos klausimus. Ši tema plėtojama ir naujojoje autoriaus knygoje Achilo kulno papėdėje: pasaulinė ekologinė krizė ir Lietuva. Europos (ypač vokiečių) filosofijoje, laikantis I. Kanto tradicijos, minėta taikomosios etikos šaka vadinama praktine gamtos filosofija, skandinavų šalyse – ekosofija. Savo šaknimis ji susijusi su tuo, kas anksčiau buvo laikoma gamtos filosofija (philosophia naturalis). Naujaisiais laikais susiformavus šiuolaikinei gamtotyrai, gamtos mokslai atsiribojo nuo filosofijos. Naujomis sąlygomis, ypač XX amžiuje, visuomenės ir gamtos sąveikoje iškilus sudėtingoms problemoms, aktualią reikšmę žmogaus santykyje su gamta įgijo etinis aspektas.

Saityno išradėjas bei susietųjų duomenų pradininkas Timas Berners-Lee siūlo taikyti 5 kategorijų schemą atviriesiems duomenims įvertinti. Atvirieji duomenys priskiriami atitinkamam lygmeniui pagal jų teikiamą naudą bei patiriamas išlaidas juos kuriant.

Vienos žvaigždutės kategorijai priskirtinų duomenų formatai gali būti įvairūs, tačiau duomenys privalo būti pasiekiami saityne bei licencijuoti atvirojo turinio licencijomis (pvz., PDDL, ODC-by ar CC0). Dviejų žvaigždučių kategorijos duomenys yra struktūruoti, t.y. gali būti apdorojami kompiuterių, o trijų žvaigždučių – dar turi būti pateikiami ir atviraisiais nenuosavybiniais (angl. non-proprietary) formatais. Keturių žvaigždučių duomenims turėtų būti pritaikyti vieningi išteklių identifikatoriai (angl. URI). O duomenys, patenkantys į penkių žvaigždučių kategoriją, privalo turėti tarpusavio sąsajas, kuriomis atskleidžiamas jų kontekstas.

Vilniaus universiteto biblioteka, bendradarbiaudama su „Thomson Reuters“ kompanijos atstovais, pristato lietuviškai įgarsintą vaizdo vadovą apie ORCID ir ResearcherID autorių identifikatorių naudojimą „Web of Science“ duomenų bazėje.

Autoriaus identifikatorius – tai unikalus skaitmeninis numeris, priskiriamas autoriui per įvairius viešus identifikacijos registrus. Šie unikalūs autorių identifikatoriai svarbūs nustatant autoriaus tapatybę leidyboje bei užtikrinant tinkamą prieskyros suteikimą publikuotiems darbams.

Apie humanitarinių studijų prasmę 15min kalbasi su kultūros žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ jaunesniuoju redaktoriumi, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto filosofijos studijų magistrantu Laurynu Peluričiu.

„Lietuvoje išsilavinimas yra painiojamas su profesija arba amatu. Jeigu mokinys žada rinktis filosofiją, tikėtina, jog kas nors tikrai užduos jam klausimą – o ką tu dirbsi su ta filosofija? Manoma, jog šios studijos – ne profesija, nors filosofija niekuomet ir nepretendavo ja būti“, – teigia L.Peluritis. Ką studijuojančiam humanitarinius mokslus turi suteikti humanitarinis išsilavinimas?

– Į humanitarinius mokslus šiandien žiūrima „rezervuotai“: kaip į studijas, negarantuojančias ateities profesine prasme. Ar šis požiūris yra teisingas? Jei ne, kodėl?

– Vienas svarbiausių dalykų, kuris šiandien dažnai ir nepelnytai yra nuvertinamas, tai galimybė universitete, renkantis vadinamąsias humanitarines studijas, susidurti ir būti su tekstais – tiek juos skaityti, tiek apmąstyti, o galiausiai savo samprotavimus išdėstyti tiek žodžiu, tiek raštu.

Susipažindamas su didžiųjų autorių tekstais gali matyti, kaip mintis formuluoja geriausi mąstytojai. Žinoma, tai yra ir stilistiniai amato dalykai, bet itin svarbu, kad skaitydamas mąstytojo tekstą mokaisi atkartoti jo minties eigą ir ją suvokti.

Didelė problema yra ta, kad Lietuvoje išsilavinimas yra painiojamas su profesija arba amatu. Jeigu mokinys žada rinktis filosofiją, tikėtina, jog kas nors tikrai užduos jam klausimą – o ką tu dirbsi su ta filosofija? Manoma, jog šios studijos – ne profesija, nors filosofija niekuomet ir nepretendavo ja būti.

Rinkimai į Filosofijos fakulteto tarybą vyks 2016 m. vasario 12 d. nuo 9:00 val. iki 15:15 val. Filosofijos fakultete, 108 kab.

Išankstinis balsavimas:
vasario 8 d. (pirmadienis) – 9:00-16:00 val.
vasario 9 d. (antradienį) – 9:00-16:00 val.
vasario 10 d. (trečiadienį) – 9:00-16:00 val.

Nuoširdžiai prašome visų dalyvauti balsavime, kad nereikėtų skelbti pakartotinių rinkimų.

Iškeltų kandidatų sąrašas – parsisiųsti.

Iš 18 iškeltų kandidatų į fakulteto tarybą reikia išrinkti 16 mokslininkų.

2015 m. lapkričio 25 d. Filosofijos fakulteto tarybos protokolo Nr. 8 nutarimu, nustatyta būsimos fakulteto tarybos kvota pagal studijų kryptis: edukologijos – 2 atstovai, filosofijos – 4 atstovai, psichologijos – 6 atstovai, socialinio darbo – 2 atstovai, sociologijos – 2 atstovai.

Tarybos rinkimus rengs Vilniaus universiteto Centrinės rinkimų komisijos protokolu Nr. CRK-2015-15 patvirtinta Filosofijos fakulteto rinkimų komisija (toliau – Rinkimų komisija):
• doc. Lidija Šabajevaitė (pirmininkė);
• prof. Albinas Bagdonas;
• Karolina Ustilo (studentų atstovė).

Fakulteto rinkimų komisijos patvirtintas rinkėjų sąrašas – čia.

Prasidėjo registracijos Erasmus+ atrankoms į Europos, Vakarų Balkanų (NAUJA!), Pietų Viduržemio (NAUJA!) regionų ir Rusijos (NAUJA!) universitetus 2016–2017 mokslo metų rudens semestro studijoms!
Kviečiame registruotis iki vasario 29 d. (imtinai).

Registraciją atrankai į NAUJUOSIUS regionus rasite čia, kai tik anketa bus paruošta. Atsiprašome už nepatogumus.

Atnaujintą pavasario semestro universitetų sąrašą rasite čia.  

Renkantis universitetą rekomenduojame ne tik susipažinti su užsienio universiteto skelbiama informacija atvykstantiems, bet ir perskaityti jus dalyvavusiųjų mainuose studentų atsiliepimus.

Atrankos kriterijus į NAUJUOSIUS regionus rasite čia.

Iškilo klausimų?  Kreipkitės!

Edita Norvilaitė (bendra informacija, dokumentacija, registracijos anketos pildymas) 85 268 7250,
Fakulteto mainų koordinatorius (akademiniai klausimai: šalies, universiteto pasirinkimas)

Kviečiame Vilniaus universiteto studentus dalyvauti mainų per dvišales sutartis atrankoje ir 2015/2016 m.m. rudens semestrą arba visus akademinius metus praleisti vienoje iš partnerinių institucijų Pietų Korėjoje, Japonijoje, Taivane, Kinijoje, Singapūre, Gruzijoje, Rusijoje ir kt.

Daugiau informacijos prisegtame dokumente.