FSF įvykiai

2022 m. spalio 7 dieną kviečiame jus į konferenciją tvarumo tema! Į tvarumą pažvelgsime iš socialinių ir humanitarinių mokslų perspektyvos. Tik su biologija ar fizinėmis aplinkybėmis susiję faktoriai negali paaiškinti sudėtingų pasaulinių iššūkių, su kuriais šiandien susiduriame – žmogaus rolė taip pat labai svarbi. Pamąstykime, kaip socialiniai ir humanitariniai mokslai gali prisidėti prie globalių problemų sprendimo, ir kaip kiekvienas iš mūsų galime suprasti savo vaidmenį?

Jei dirbate verslo sektoriuje, universitete ar nevyriausybinėje institucijoje ir domitės tvarumu bei jo taikymu realiame gyvenime, prisijunkite prie mūsų – kalbėkime apie ateitį, sprendimus ir galimybes kartu. Studentai taip pat kviečiami!

Laukiame jūsų Filosofijos fakultete, Universiteto g. 9, 201 auditorijoje. Negalintiems prisijungti gyvai, konferencija bus transliuojama nuotoliniu būdu. Norėdami gauti transliacijos nuorodą, prašome užsiregistruoti čia:  https://bit.ly/SHOUTconference. Registracija atvira iki spalio 2 d.

Daugiau informacijos ieškokite konferencijos Facebook puslapyje.

Konferencijos programa.

Konferencija yra SHOUT projekto (Nr. 612364-EPP-1-2019-1-LT-EPPKA2-KA) renginys.

2022 m. rugpjūčio 22–28 d. Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų institute vyko 2-oji tarptautinė Pietų Azijos studijų vasaros mokykla: konfliktai, taika ir susitaikymas Pietų Azijoje (2nd International South Asian Studies Summer School: Conflict, Peace and Reconciliation in South Asia).

2022 m. spalio 3- 4 d. įvyko Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo projekto „Užaugę Nepriklausomoje Lietuvoje: 1980-2000 metais gimusiųjų gyvenimo eiga, elgsenos strategijos ir jų kontekstai“ partnerių susitikimas. Susitikimo metu buvo pristatyti tarpiniai projekto rezultatai bei aptartos svarbiausios tolimesnio tyrimo gairės. Projekto partneriai pristatė savo tyrinėjamas temas. Jekaterina Navickė aptarė socialinės politikos ir gyvenimo režimus posovietinės transformacijos Lietuvoje laikotarpiu. Sigita Kraniauskienė pasidalino įžvalgomis apie posovietinių kartų gyvenimo eigą Lietuvoje, jų perėjimo į suaugystę aspektu. Apie Lietuvos gyventojų, gimusių 1980-2000 m., mobilumo strategijas ir santykius tarp kartų papasakojo Irena Juozeliūnienė, o Laima Žilinskienė pristatė 1980-2000 m. gimusių žmonių elgesio modelius. Projekto tyrėja Goda Damaševičiūtė kalbėjo apie pavojingas vietas ir nemalonius susidūrimus vaikystėje posovietinėje Lietuvoje.

Prie Lietuvos tyrėjų įgyvendinant projektą prisijungė ir užsienio partneriai iš Jungtinės Karalystės. Ivor Goodson kalbėjo apie kylančius turinio metodologijos klausimus, o Melanie Ilic kalbėjo apie politinio, ekonominio ir socialinio konteksto įtaka kartų elgsenai. Susitikimo pabaigoje partneriai aptarė kolektyvinės monografijos struktūrą.

Terpės sąvoka šiuolaikinėje filosofijoje susilaukia vis daugiau dėmesio ir įgauna vis daugiau svorio. Patį terminą milieu visų pirma aptinkame Newtono mechanikoje, Balzacas jį perkelia į literatūrinę vartoseną, o tikrąjį svorį ši idėja įgauna visų pirma evoliucijos teorijose (pvz., Lamarck‘o ar Darwino). Vėliau, po Uexküllio pasiūlytos aplinkos (Umwelt) sampratos, terpės idėja svarbi filosofijoje apmąstant bet kokį subjektą ir jo buvimo sąlygas. Terpės kaip Umwelt traktuotė padaro reikšmingą įtaką ir Heideggerio Dasein interpretacijai, o dar didesnę filosofinę reikšmę milieu įgauna Canguilhemo, Simondono ir Stieglerio mąstyme.

Nors terpė ir aplinka dažnai suprantami kaip sinonimiški terminai, egzistuoja reikšmingi jų konceptualiniai skirtumai. Aplinkos idėja paremta skirtimi nuo individo (tai, kas ją atsiskiria nuo individo), o terpės samprata išreiškia susietumą su būtybe. Terpė suvoktina kaip individo dalis – tinkamų sąlygų visuma, kuri užtikrina, palaiko ir net suintensyvina būtiškąjį egzistuojančiojo potencialą. Aplinkos, terpės reikšmės įsisąmoninimas filosofijoje atvedė prie reliacinio, autopoetiniu ir simpoetiniu principu besiformuojančio subjekto sampratos.

VU Filosofijos fakulteto Psichologinio Konsultavimo ir mokymų centras vėl skelbia kasmetinės Psichologijos mokyklos pradžią! Psichologijos mokyklos tikslas – patenkinti jaunimo, susidomėjusio psichologija, smalsumą, padėti suprasti save ir kitus, pasiruošti psichologijos ar kitų dalykų studijoms Vilniaus universitete.

Psichologijos mokyklos seminarai prasideda spalio 22 dieną ir vyks kartą per mėnesį, šeštadieniais, nuo 10 iki 16 val. Kiekvieno susitikimo metu nagrinėsime vis kitą aktualią psichologijos temą (pvz., atminties ypatumai, stresas ir jo įveika, psichikos sutrikimai, žmogaus raida, kūrybiškas mąstymas ir kt.). Psichologijos mokykloje paskaitas skaito VU Filosofijos fakulteto psichologijos dėstytojai, praktinius užsiėmimus veda Konsultavimo ir mokymų centro psichologės.

Skaityti daugiau

Vilniaus universiteto bendruomenė neteko organizacijos vystymo ir bendruomenės reikalų prorektorės doc. dr. Ritos Rekašiūtės Balsienės.

„Šią naktį mirė mūsų prorektorė Rita Rekašiūtė Balsienė. Rita buvo profesionalumo ir atsidavimo pareigoms pavyzdys. Ji suteikė naują impulsą mūsų bendruomenei. Nebijojo judinti nusistovėjusius dalykus ir inicijuoti naujus. Ką tik startavo nauja darbuotojų apklausa, kurios prasme ji tikėjo ir kurios duomenis kruopščiai vertino. Rita gerai suprato visumą, bet rasdavo laiko pagalvoti apie kiekvieną. Dirbo iki pabaigos, nenorėjo ilsėtis, prieš keletą dienų dar tvirtu balsu diskutavo. Kaip visada, per daug kalbėjom apie reikalus ir per mažai apie save. Ilsėkis ramybėje, Rita…“ – užuojautą reiškia VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.

Tris dienas Palangoje vykusiame VU edukologijos doktorantų seminare „Writing Doctoral Thesis: Strategies for Regular Writing Habits And Problem Solving“ (rugsėjo 19-21 d.) pagrindinis dėmesys buvo skiriamas akademiniam rašymui doktorantams rengiant daktaro disertacijas. Dvi seminaro dienas su doktorantais ir jų vadovais dirbo profesorė Pat Thomson (School of Education, Notingemo universitetas, Didžioji Britanija), kuri daugybę metų gilinasi į akademinio rašymo temą doktorantūros laikotarpiu ir ne tik. Ši profesorė yra ne vienos mokslinės knygos apie akademinį rašymą (bendra)autorė, kaip „Detox your writing: strategies for doctoral researchers“ (2016), „Writing for peer reviewed journals. Strategies for getting published“ (2012), „Helping doctoral students write. Pedagogies for supervision“ (2006). Taip pat daugelį metų prof. Pat Thomson rašo doktorantams (ir ne tik jiems) tinklaraštį apie akademinį raštingumą: https://patthomson.net/.

Planuojate būti STEM dalykų mokytoju ar dirbate STEM dalykų mokytoju? Ieškote naudingų ir įkvepiančių minčių, idėjų ir informacijos apie karjeros, bendradarbiavimo ir mainų galimybes? O gal norite tobulinti mokymo ir vadovavimo klasei kompetencijas? Šis kvietimas būtent Jums!

Siekiant inicijuoti esamų ir būsimų STEM dalykų mokytojų dialogą, Europos šalių mastu sukurta platforma „teach4life“. Jos tikslas – paskatinti mokytojus plėsti savo karjeros galimybes, bendradarbiauti, įgyvendinti naujas iniciatyvas, stiprinti profesines kompetencijas ir taip populiarinti mokytojo profesijos patrauklumą.