FSF įvykiai

Socialiai atsakingose ir ekonomiškai klestinčiose Skandinavijos bei kitose Europos šalyse socialinis darbas laikomas prestižine profesija. Manote, dėl solidaus atlyginimo? O ką, jeigu dėl paties darbo pobūdžio, atlyginimas už kurį tėra adekvati padėka už atliktą visuomenei naudingą ir svarbų darbą? Nors Lietuvoje socialinių darbuotojų atlyginimai kol kas dar nėra prestižiniai, kilnus ir nesavanaudiškas, į kitų gerovės kūrimą nukreiptas darbo pobūdis toks neabejotinai yra.

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo studentai siekia prasmingo gyvenimo. Jų manymu prasminga veikla laikytina ta, nuo kurios paskaidrėja aplinkinių gyvenimas – ypač tų, kurių gyvenime taip trūksta šviesos. Džiugu, kad savo profesinės veiklos, kol kas dar savanoriškais pagrindais, jie imasi dar būdami studentais. Pasaulyje, persotintame asmenine nauda grįstomis sėkmės istorijomis, jie kuria kitokias sėkmės istorijas – tokias, kuriose nuo asmens atliekamų darbų aplinkinių gyvenimas tampa šviesesniu. Kartu su dėstytoja Rasa Bačiuliene studentai trečius metus iš eilės skyrė savo laiką ir dėmesį įvairiose organizacijose besiglaudžiantiems remtiniems asmenis. Kas gi šie studentai ir ką gero dėl kitų jie nuveikė?

Socialinio darbo studentų sėkmės istorijos

Kai senjorų istorijos vertos gero filmo scenarijaus. Studentai Roberta Avramenko ir Lukas Jankauskas lankėsi specialiuosiuose socialinės globos namuose „Tremtinių namai“, įkurtuose 1997 metais. Jaukią pastogę ir prieglobstį čia surado senjorai, negalintys savimi pasirūpinti dėl senatvės, negalios ar kitų aplinkybių. Pirmieji gyventojai atvyko tiesiai iš Sibiro, kiti – iš Latvijos bei įvairių Lietuvos vietovių. Roberta ir Lukas surengė senjorams arbatos vakarėlį, labai paplitusį bei populiarų tarp Didžiosios Britanijos senjorų (angl. Tea Party). Jo metu „Tremtinių namų“ gyventojai dalijosi savo gyvenimo istorijomis, skaitė savo kūrybos ištraukas, rodė nuotraukas. Robertai stiprų įspūdį paliko kai kurių senjorų turima gyvenimo patirtis. „Tos gyvenimo istorijos vertos gero filmo scenarijaus. Tai kvapą gniaužiantys pasakojimai apie meilę, išdavystę, šnipus ir neįtikėtinas peripetijas“, – entuziastingai įspūdžiais dalinosi Roberta. „Suvokėme, jog amžiaus skirtumas nieko nereiškia, net jeigu ir esame 50 ar 60 metų jaunesni, mus vis tiek vienija tie patys pomėgiai: meilė muzikai, dainai, poezijai. Viskas ko reikia, tai nuoširdus bendravimas, padedantis suprasti daugybę dalykų, kurių galbūt baiminamės. Būtent bendravimas sukuria saitus tarp žmonių, kurie, nors ir skiriasi amžiumi, yra dvasiniai bendraminčiai. Niekada nepamiršime šios patirties“, – sakė Lukas.

Paryžius*: Ką studijuoji?
Torentas: Sociologiją.
Paryžius: Ai, tai po to tas apklausas darysi?
[Torentas lengvai sutrinka ir negali įvardinti konkrečių veiklos galimybių.]

Su panašia situacija susiduria ne vienas sociologiją studijuojantis jaunuolis. Taip, apklausos – viena iš sociologijos profesinės veiklos lauko galimybių, bet ne vienintelė. Ką galima veikti baigus sociologijos studijas? Kur save realizuoja šios disciplinos atstovai? Kokie profesiniai jų įgūdžiai reikalingi darbo rinkoje?

Paskaitoje „Sociologijos diplomas kišenėj – kas toliau?“ šiuos klausimus kels ir su sociologijos absolventų profesinės veiklos galimybių įvairove supažindins, asmenine bei kolegų patirtimi pasidalins, apie realius pavyzdžius papasakos sociologijos doktorantė, dėstytoja, tinklaraščio „Sociali sociologija“ redaktorė/autorė, kaip laisvai samdoma darbuotoja su įvairiomis įmonėmis bendradarbiaujanti ir kitų veiklų entuziastė Milda Pivoriūtė.

Aktualu savo karjera besidomintiems, amžiaus ketvirčio krizę išgyvenantiems sociologijos studentams ir absolventams, o taip pat ją ketinantiems studijuoti moksleiviams. 

Gegužės 23 d. 18 val. Filosofijos fakulteto 301 aud. (Universiteto g. 9/1, Vilnius).
Susitikimo trukmė ~2 val.

* Paryžius, Torentas – tai 2 iš 163-jų pirmąjį 2015 m. pusmetį užregistruotų naujų vaikų vardų.

Renginio prieiga Facebooko paskyroje 

Renginio kontaktinis asmuo:
Milda Pivoriūtė
el. paštas:  
mob. tel. 867303031

Centrinio Europos universiteto leidykla išleido prof. Evaldo Nekrašo monografiją „The Positive Mind. Its Development and Impact on Modernity and Postmodernity“, Central European University Press, 2016, psl. 365.

Prof. E. Nekrašo monografija skirta pozityvistinei filosofijai. Joje autorius patikslina pozityvizmo sampratą, pristato pozityvizmą kaip mąstymo kryptį, kuriai rūpėjo ne vien tik pažinimo teorijos ir mokslo filosofijos, bet taip pat ir etikos, socialinės ir politinės filosofijos problemos ir kurios atstovai dažnai manė, kad antrųjų neįmanoma išspręsti neišsprendus pirmųjų. Prof. Nekrašas knygoje apžvelgią pozityvizmo, kaip tą pačią tradiciją plėtojusio ir palyginti vientiso judėjimo, raidą pradedant jo užgimimu XVIII a. Apšvietos epochoje iki XX a. jo atmainos – loginio pozityvizmo. Monografijoje atskleidžiami pozityvizmo raidos išoriniai veiksniai bei jo vidinė logika, apžvelgiami įvairių jo formų skirtumai bei ryšiai, aiškinamasi, koks yra pozityvizmo santykis su kitomis filosofijos srovėmis, tokiomis kaip marksizmas, pragmatizmas, kritinis racionalizmas, istorinė mokslo filosofijos mokykla, analitinė filosofija, postmodernizmas, analizuojama pozityvaus proto įtaka tokiems kultūros reiškiniams kaip gamtos ir socialiniai mokslai, teisė, politika, menas, religija bei kasdienis gyvenimas. 

Kontaktinis asmuo:
Renata Bikauskaitė
Tel.: +37052667617
El. paštas:

LR finansų ministerija jau trečius metus kviečia Lietuvos studentus dalyvauti mokslo darbų apie ES struktūrinių fondų investicijų efektyvumą konkurse.

Konkurse laukiami atitinkamos tematikos kursiniai, bakalauro ir magistro darbai, o šeši geriausių darbų autoriai bus apdovanoti piniginėmis premijomis. Šiemet premijų fonas - 3000 eurų (neatskaičius mokesčių valstybei).

Skelbiamas išankstinės studentų registracijos pratęsimas. Išankstinė registracija konkursui pratęsiama iki š. m. birželio 19 d., o darbų vertinimui lauksime iki š. m. liepos 17 dienos. Registracijai užtenka nurodyti savo kontaktinius duomenis ir informaciją apie baigiamąjį darbą

Konkurse gali dalyvauti visi studentai, kurių mokslo darbai yra/bus apginti nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 liepos 1 d. 

Konkurso nuostatai

Daugiau informacijos apie konkursą.

Informacija apie praėjusių metų konkursą.

Filosofija Lietuvoje vis dar išlieka paslaptimi, su kuria susiduriama tik studijų metu. Daugelis filosofų savanoriškai pasitraukia į intelektualines paraštes, nesistengdami perkelti Lietuvos filosofijos vardo ne tik į tarptautinį lygį, bet ir į vietinę viešąją erdvę.

Šis įvaizdis netinka Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto lektoriui, naujosios kartos filosofui Viliui Dranseikai, besidominčiam analitine veiksmo filosofija, biomedicininių tyrimų etika, eksperimentine filosofija, medicinos etika ir šiuolaikine analitine filosofija.

15min pakvietė V. Dranseiką dialogui apie filosofijos dabartį ir ateitį, viešos diskusijos persikėlimą į socialinius tinklus bei tai, kas formavo tikrovę, kurioje gyvename.

Paulius Gritėnas: Viliau, ar turi savo filosofijos apibrėžimą?

Vilius Dranseika: Apibrėžimo neturiu, tačiau mėgstu amerikiečių filosofo Wilfrido Sellarso pateiktą labai abstraktų filosofijos tikslų apibūdinimą. Filosofijos tikslas, anot jo, yra suprasti kaip dalykai pačia plačiausia šio žodžio prasme yra susiję tarpusavyje pačia plačiausia šio žodžio prasme. Nemanau, kad filosofiją lengva atriboti nuo kitų mokslų, nuo kitų žinijos sričių.

Lietuvoje Rusijos grėsmė yra suvokiama itin rimtai. Didesnių algų pareikalavę mokytojai sulaukė įtarimų, kad pedagogų profsąjungos gali patirti įtaką iš Rusijos. Suabejota ir kainomis prekybos centruose pasipiktinusiais bei protestui susirengusiais pirkėjais: ar čia tik ne Kremliaus ranka?

Panašios abejonės lydi daugumą svarbių projektų ir iniciatyvų Lietuvoje, tačiau Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorius, sociologas Zenonas Norkus teigia, kad tai tiesiausias kelias į liberalios demokratijos naikinimą ir emigracijos skatinimą, nes lojalūs, bet kuo nors nepatenkinti piliečiai, nepasitenkinimą reiškia skundais, protestais ir mitingais, nelojalūs - tyliai: išvykdami, pasitraukdami. 

„Kai nepatenkinti už „balsą“ rizikuoja susilaukti priekaištų, kad tai „Maskvos balsas“, pilietiško, lojalaus elgesio kaštai išauga, o paskatos – sunyksta. Nutildyti „balsai“ pavirsta didesniais protestuojančių tyliu išėjimu skaičiais", - interviu DELFI teigia profesorius.

Z. Norkus pasakoja susidūręs net su absurdiška situacija, kai Rusijos grėsmę vienas studentas skolininkas mėgino panaudoti kaip argumentą, kodėl turėtų sulaukti teigiamo įvertinimo. Pasirodo, studentas dalyvavo jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose ir buvo kandidatas į savanorių pajėgas, todėl manė, jog tai turėtų padėti jam laikant „Istorijos filosofijos" kurso egzaminą.

2016 metų gegužės 12 dieną LR Švietimo ir mokslo ministrė pasirašė įsakymą dėl Vilniaus universiteto Pedagogikos centro akreditacijos vykdyti mokytojų ir švietimo pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijos tobulinimą.

Siekiant akreditacijos, buvo atliktas didžiulis darbas renkant, sisteminant ir analizuojant Vilniaus universitete 2013–2015 metais vykdytas mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų kvalifikacijos tobulinimo veiklas. Todėl nuoširdžiai dėkojame Chemijos, Filosofijos, Filologijos, Fizikos, Istorijos, Gamtos mokslų, Ekonomikos, Matematikos ir informatikos, Kauno humanitarinio fakultetų, Užsienio kalbų, Matematikos ir informatikos institutų bendruomenės nariams, suteikusiems informaciją apie mokytojams organizuotas paskaitas, seminarus, konferencijas ir kitus renginius bei dalyvavusiems susitikime su ekspertais, vertinusiais Pedagogikos centro veiklą.

Vilniaus universiteto dėstytojų skaitomos paskaitos, vedami seminarai mokytojams ir švietimo pagalbos specialistams visuomet sulaukia didelio susidomėjimo. Kviečiame Vilniaus universiteto dėstytojus bendradarbiauti su VU Pedagogikos centru rengiant ir vykdant mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programas.

Kontaktinis asmuo:
Pedagogikos centro vedėja doc. dr. Sigita Girdzijauskienė
tel.: 852667625
el. paštas:

Egzaminų sesija neretam studentui sukelia streso ir įtampos. Norint su ja susitvarkyti ir neprarasti produktyvumo, ne visada pakanka saulės už lango ir arbatos puodelio, todėl Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologinio konsultavimo ir mokymų centras (PKMC) kviečia studentus dalyvauti seminaruose, skirtuose įgyti įgūdžiams, padėsiantiems efektyviai susitvarkyti su įtampa, kylančia sesijos metu.

Kviečiame registruotis į vieną, du ar visus tris užsiėmimus. Užsiėmimai nemokami!

P. s. Dėl didelio susidomėjimo organizavome antrąjį paskaitų ciklą, kuriam kviečiame registruotis čia.

Gegužės 23 d. (I paskaitų ciklas)
Gegužės 26 d. (II paskaitų ciklas)
„Ramus kaip belgas. Ar tai įmanoma sesijos metu?“
Užsiėmimo metu sužinosite, kaip turėtų atrodyti jūsų dienotvarkė, kad ji padėtų palaikyti produktyvumą ir užkirstų kelią perdegimui; išmoksite relaksacijos metodų, kurie padės, kai bus sunku atsipalaiduoti.