FSF įvykiai

Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete veikiančio Psichologijos instituto bendruomenė mini vieno iš psichologijos studijų VU įkūrėjų, docento Juvencijaus Lapės 100-metį ir lapkričio 13 d. kviečia į šventinę konferenciją „VU Psichologijos katedros docentui Juvencijui Lapei – 100“. 

Viešojoje erdvėje nuolat kyla diskusijos dėl mokytojo profesijos prestižo – daugiausiai šis klausimas siejamas su mokytojų atlyginimų dydžiu. Tačiau atitinkantis kvalifikaciją ir darbo sudėtingumą darbo užmokestis yra bazinė norma. Ne mažesnė problema yra nuolatiniai pokyčiai švietimo sistemoje, didelė administracinė našta, darbo sąlygos bei mažas pasitikėjimas.

Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete (VU FsF) veikiančio Ugdymo mokslų instituto mokslininkės teigia, kad reikia rūpintis ne tik ugdymo kokybe, bet ir mokytojų darbo sąlygomis. Neišsprendus šio klausimo, negalime tikėtis, kad mokytojo profesija taps patrauklesnė ir labiau vertinama visuomenėje.

Šių dienų pasaulyje kyla daug ugdymo iššūkių. Vienas jų yra tas, kad šių laikų vaikai gyvena ir auga pasaulyje, jų suvokiamą kaip byrantį – taip pat ir dėl klimato kaitos, kurios pasekmės tiesiogiai veikia vaikų aplinką. Tyrimai atskleidžia, kad iki 2050 m. apie 70 procentų pasaulio žmonių gyvens urbanizuotose vietovėse. Ką tai reiškia ugdymo praktikoms? Ar turėtume keisti požiūrį į ugdymą, o plačiau – permąstyti savo, kaip žmonių, santykį su gamta ir kitais gyvūnais?

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto (VU FsF) mokslininkų – filosofų ir edukologų – grupė, papildyta VU Chemijos ir geomokslų fakulteto paleontologijos srities bei užsienio mokslininkų, šiuo metu vykdo tyrimą, priklausantį Lietuvos mokslo tarybos inicijuotai Edukologijos tyrimų proveržio programai. Tikslas – permąstyti ugdytojų mokymąsi šių dienų – vad. antropoceno – epochoje („Aplinkodairinių paradigmų pokytis švietime: nuolatinis ugdytojų mokymasis antropocene“).  

Prieš keletą savaičių kartu su Sapiegų rūmais Vilniuje buvo suorganizuotas seminaras „Žmogaus ir gyvūno santykio permąstymas mene, ugdyme, filosofijoje“. Plačią mokslininkų, menininkų, pedagogų, studentų ir visų, kuriems rūpi žmogaus bei gamtos santykio klausimai, auditoriją sutraukęs seminaras pateikė reikšmingų įžvalgų.

Vilniaus universiteto (VU) bendruomenė kviečiama dalyvauti papildomuose VU tarybos nario rinkimuose, kuriuose renkamas naujas VU tarybos narys, atstovausiantis aukštųjų technologijų sričiai, susijusiai su biomedicinos mokslais. Kandidatai į šią poziciją – dr. Eglė Radzevičienė ir Tomas Andrejauskas.

Kandidatų debatai vyko lapkričio 4 d. 11 val. VU Teatro salėje (Universiteto g. 3). Kviečiame peržiūrėti debatų įrašą - https://www.youtube.com/watch?v=0M1l2HiJ-B8. Su kandidatų dokumentais galima susipažinti čia.

Balsavimai vyks padaliniuose iš anksto numatytose vietose ir laiku. Žemiau pateiktoje lentelėje rasite informaciją, kur ir kada vyks balsavimas visuose VU padaliniuose.

Psichoanalitinės psichoterapijos mokymo programa (toliau - PAPT MP) organizuoja ir vykdo Lietuvos psichoanalizės draugija (toliau - LPaD) kartu su Vilniaus Universiteto (VU) Filosofijos fakultetu. PAPT MP remiasi Europos psichoanalitinės psichoterapijos federacijos (EFPP) mokymo standartais ir 2023 m. yra iš naujo patvirtinta VU Filosofijos fakulteto Taryboje.

Pagrindinis PAPT MP tikslas - paruošti profesionalius psichoanalitinius psichoterapeutus, kurie remiantis tiek klasikine, tiek modernia psichoanalitine teorija, gebėtų atlikti psichoanalitinę paciento diagnostiką, užmegzti prasmingą psichoterapinį santykį, bei pritaikytų konkrečiam pacientui tinkamas psichoanalitinės psichoterapijos intervencijas.

PAPT MP apimtis: 5420 akad. val. (217 ECTS kreditų)

Kai laimimas projektas, džiaugiamasi, galvojama, jog treji metai – ilgas laikas. Ir štai dabar žymime „Erasmus“ projekto „Informatinis mąstymas ir matematikos problemų sprendimas pasitelkus analitika grįstą aplinką (CT&MathABLE)“ pabaigą ir... tąsą – mokslinių publikacijų rengimo iš surinktų duomenų pradžią. Per pastaruosius trejetą metų mūsų komanda, jungusi universitetus ir mokyklas iš šešių Europos šalių, kūrė, tyrinėjo ir išbandė būdus, kaip informatinis ir algebrinis mąstymas gali praturtinti šiuolaikinį ugdymą. Užbaigę projektą, dalijamės svarbiausiais pasiekimais, įžvalgomis ir ateities perspektyvomis.

2025 m. lapkričio 7 d. 12 val. VU FsF Ugdymo mokslų insituto Mokytojų rengimo ir ugdymo turinio katedra kviečia į 201 a. Čia vyks mokslinis-metodinis seminaras „Pradinių klasių mokinių mokymosi bendradarbiaujant ugdymo metodikos taikymas pamokos studijos pagrindu: tarptautinio projekto DICO+ patirtis“ (Lietuva, Prancūzija, Italija, Ispanija, Nyderlandai, Vengrija, Rumunija), kuris vyks FsF (Universiteto g. 9), 201 a. 

Filosofijos institutas kviečia į filosofo Colino R. Careto paskaitas. Colinas R. Caretas yra Teorinės filosofijos grupės narys Utrechto universitete Nyderlanduose. Tame pačiame universitete jis taip pat dėsto į žmogų orientuoto dirbtinio intelekto programoje bei vadovauja filosofijos, dirbtinio intelekto ir mokslo istorijos ir filosofijos studentams. Jo pagrindinės tyrimų sritys yra filosofinė logika, epistemologija ir mokslo filosofija. Jo publikacijose daugiausia tyrinėjami klausimai susiję su loginiu ir matematiniu pliuralizmu, racionaliu nuomonės pakeitimu apie fundamentalius klausimus ir įsitikinimo būsenos neskaidrumu (susijusiu su logine visažinyste). Jis taip pat domisi savitomis skepticizmo ir idealizmo rūšimis būdingomis ankstyvam daoizmui ir ankstyvam budizmui. Daugiau apie jo tyrimus galite sužinoti čia. Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete Colinas R. Caretas skaitys dvi viešas paskaitas anglų kalba, be vertimo.