FSF įvykiai

VU Azijos ir transkultūrinių studijų institutas 2019 m. rugpjūčio 19–25 dienomis organizuoja Tarptautinę šiuolaikinių Pietų Azijos studijų vasaros mokyklą. Tai yra pirmoji regiono studijoms skirta vasaros mokykla Vilniaus universitete.

Pietų Azijos regiono matomumas, žinomumas ir supratimas, lyginant su kitais Azijos regionais, yra palyginti menkas, nors Pietų Azijos regiono politinė, ekonominė, kultūrinė bei ekologinė įtaka sparčiai didėja. Hindi kalba yra ketvirtoji pasaulyje pagal kalbančiųjų skaičių. Indija baigia pasivyti Kiniją populiacijos ir ekonomikos augimu. Saugumo situacija regione ir pasaulyje priklauso nuo tarptautinių santykių tarp Indijos ir Pakistano – dviejų branduolinių valstybių. Pietų Azijos migracijos srautai keičia ne tik regioninę, bet ir pasaulinę demografiją. Pietų Azijos gyventojai ir vyriausybės turi lemiamos įtakos pasaulinei aplinkosaugos situacijai. Augant Pietų Azijos regiono politinei, ekonominei, kultūrinei bei ekologinei įtakai, yra svarbu suprasti regiono specifiką bei jame vykstančius procesus, nes tai, kas vyksta Pietų Azijoje šiandien turės lemiamos įtakos tam, kaip pasaulis atrodys rytoj.

2018 m. skaitomiausiu mokslo periodikos žurnalu tapo „Problemos“ (vyr. redaktorė – doc. dr. Nijolė Radavičienė). Per 2018 m. žurnalas sulaukė daugiau nei 27 tūkst. straipsnių peržiūrų. Su žurnalu „Problemos“ galima susipažinti čia. 

Žurnalo redaktorė doc. N. Radavičienė išvardijo tris ją motyvuojančias priežastis. Pirma, Filosofijos fakultetas rimtai žiūri į leidybą, skatina palaikyti žurnalo gyvenimą, vertina mokslo žurnalo vyriausiojo redaktoriaus darbą. Antra, žurnalas turi gilią istoriją. Jis leidžiamas nuo 1968 m. ir šiemet mini 50 metų jubiliejų. Tik daugelio žmonių pastangomis pavyko taip ilgai išlaikyti žurnalą. Sovietmečiu šis žurnalas buvo kultūrinis įvykis. Šiuo metu žurnalas suprofesionalėjo, tapo labiau orientuotas į moksliškumą, spausdinama mažiau platesnei auditorijai aktualių tekstų. Trečia, pati redaktorė, kaip mokslininkė, norėjo dirbti su jaunais autoriais, padėti jiems parengti geresnius tekstus.

Išskirtina, kad internete yra visas žurnalo archyvas nuo pirmojo numerio. Archyvas suskaitmenintas doc. dr. Jono Dagio iniciatyva. „Filosofams yra svarbi ilgoje istorijoje išsakyta žinia. Publikuodami archyvą norėjome parodyti ir ankstyvuosius tekstus, atskleisti, kaip žurnalas atrodė su sovietinės istorijos ženklu“, – sakė doc. N. Radavičienė.

Sveikiname žurnalo kolektyvą! Jiems bus įteiktas apdovanojimą patvirtinantis dokumentas.

Vilniaus universiteto (VU) leidykla įsteigė „Skaitomiausios Vilniaus universiteto leidyklos knygos“ ir „Skaitomiausio Vilniaus universiteto leidyklos mokslo periodikos žurnalo“ apdovanojimus. Šiais metais apdovanojimai už knygas teikiami dviejose kategorijose: skaitomiausia monografija ir skaitomiausia studijų knyga.

Apdovanojimų tikslas – didinti VU ir VU leidyklos autorių žinomumą, skatinti mokslo, mokomųjų ir mokslo populiarinamųjų leidinių leidybą ir sklaidą. Apdovanojimai teikiami kasmet už praėjusių kalendorinių metų knygų pardavimų rezultatus. Plačiau apie apdovanojimų taisykles – leidyklos svetainėje (www.vu.lt/leidyba/apie-mus/apdovanojimai). Skaitomiausia studijų knyga bus paskelbta artimiausiu metu.

Straipsnis skelbtas naujienos.vu.lt

Vilniaus universitetas birželio 27 d. iškilmingai užbaigė studijų metus. Ceremonijos metu buvo pagerbti universiteto mokslininkai ir bendruomenės nariai už reikšmingus mokslo pasiekimus 2018 metais. Norime pasidžiaugti ir labai pasveikinti Filosofijos fakulteto bendruomenės narius, kuriems buvo įteikti apdovanojimai:

Prof. Lilijai Duoblienei už geriausią socialinių mokslų srities monografiją: „Pohumanistinis ugdymas. Dekoduoti“.

Doc. Pauliui Skruibiui, dr. Eglei Mažulytei-Rašytinei, prof. Danutei Gailienei, dr. Vaivai Klimaitei, dr. Said Dadašev, dokt. Jolantai Latakienei, dr. Odetai Geležėlytei, dr. Jurgitai Rimkevičienei už geriausią taikomąjį darbą: „Specializuotų, moksliškai pagrįstų terapijų, skirtų sumažinti savižudybės riziką, diegimas bandomosiose asmens sveikatos įstaigose“, „Vaikų ir suaugusių savižudybių, įvykusių 2017 m. lapkričio – 2018 m. spalio mėnesiais Vilniaus mieste analizę“ ir „Mentalizacija grįstos terapijos (MBT) mokymus“.

2019 m. birželio 25–29 d. Tartu universitete vyksta Europos religijotyrininkų asociacijos konferencija „Religion – Continuations and Disruptions“ (17th Annual Conference of the European Association for the Study of Religions).

Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto mokslininkai skaitė pranešimus ir moderavo konferencijos sekcijas įvairiomis su religija susijusiomis temomis: A. Beinorius analizavo hinduizmo sąvoką ir moderavo konferencijos sekciją „Moving Beyond "Hinduism" - but How?", R. Pranskevičiūtė-Amoson – alternatyvų religingumą sovietiniame ir po-sovietiniame kontekste ir moderavo sekciją „Alternative Religiosities in the Communist Regime and Post-Communist East Central European Countries", R. Berniūnas – moralinius religijos aspektus, moderavo sekciją „Do the Gods Make Us Moral? Psychological, Ecological and Cognitive Explorations"), K. Garalytė – religijos kaip socialinės priespaudos ir išsilaisvinimo reikšmes, moderavo sekciją „Religion as Opression and Liberation"), V. Dranseika – laisvos valios psichologiją bei liaudies tikėjimus.

Jeigu asmeninės bibliotekos lentynos lūžta nuo kriminalinių romanų, žiūrimiausių filmų repertuare dominuoja trileriai, o mėgstamiausia naujienų rubrika yra nusikaltimai ir nelaimės – ar tai požymiai, kad turi potencialo tapti kriminologu/-e?

Ne, toli gražu. Tačiau tokiam žmogui pasiūlyčiau kuo greičiau pradėti studijuoti kriminologiją, nes ji gali padėti išvengti pavojingos ligos: bėgimo nuo gyvenimo. Nors kriminologija lyg ir analizuoja „tamsiąją“ asmenybes pusę, tikra kriminologo aistra – gyvenimas, kuriame niekas nieko neskriaudžia, įgyvendinamos geriausios žmogiškosios savybės, o katastrofa arba mirtis veikiau yra neišvengiamų fizinių procesų išdava, nei beprotiškos homo sapiens veiklos rezultatas. Kaip sakydavo žinomas JAV kriminologas Travisas Hirshi, pagrindinis kriminologijos klausimas – ne kodėl žmonės daro nusikaltimus, o kodėl absoliuti dauguma jų nedaro.