Absolventų apklausa
Absolvente,
praėjus kuriam laikui po Vilniaus universiteto baigimo, prašome Tavęs pagalbos įvertinant, kokią įtaką studijos turėjo (ar galėjo turėti) Tavo karjerai.
Ankstesnių metų absolventų karjeros duomenys buvo pristatyti kiekvienam padaliniui, aptariant tiek su studijų prodekanais, tiek su studijų programų pirmininkais, kaip galima būtų toliau gerinti studijų ir studijavimo kokybę.
Skaityti daugiau
Nuo 1995 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kasmet teikia Prezidentų vardines stipendijas. Šiais metais net 12 stipendijų atiteko Vilniaus universiteto studentams.
Contrary to philosophy’s normal epistemological predilection, both Kant and Levinas argue for “the primacy of practical reason,” for “ethics as first philosophy,” finding morality at the root of all intelligibility. Yet for Levinas moral imperative arises as responsible response to the other person’s alterity while for Kant it arises as dutiful respect for law in the other and oneself.
„Kartais žmonėms atrodo, kad visuomenę veikia kažkokios magnetinės bangos, o iš tiesų reiškiasi socialinės struktūros, kurias mes, sociologai, tyrinėjame“, – sako Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto dėstytojas dr. Tadas Šarūnas.
Lygiai treji metai – tiek laiko turi švietimo įstaigų vadovai įgyti privalomą magistro išsilavinimą, jei jo dar neturi. Pagal Švietimo įstatymo 59 straipsnį ir jo pakeitimus, magistro laipsnis yra privalomas ne tik nuo 2024 m. sausio 1 d. skiriamiems švietimo įstaigų vadovams, bet nuo 2027 m. rudens – ir pareigas jau einantiems mokyklų ir darželių direktoriams.
Vilniaus universitete baigėsi pirmasis priėmimo į magistrantūros studijų programas etapas. Pirmajame etape kvietimus tapti Filosofijos fakulteto dalimi gavo beveik 250 naujų magistrantų.
Nuo liepos 8 d. 15 val. iki liepos 10 d. 15 val. Šiuo laikotarpiu galite teikti prašymus į likusias laisvas vietas – tiek valstybės finansuojamas, tiek nefinansuojamas. Prašymus studijuoti teikite - 
Emanuelis Levinas prancūzų filosofas, religinis mąstytojas. Iš fenomenologinės filosofijos pozicijų siekė atskleisti etinio santykio prasmę. Pabrėždamas kitybės ir transcendencijos problemas ginčijo E. Husserlio intencionalumo sampratą ir M. Heideggerio egzistencijos (vok. Dasein) interpretaciją, kėlė fenomenologijos ribų klausimą. Iki šių dienų Levino filosofija sulaukia didelio susidomėjimo ne tik filosofų, religijos tyrinėtojų, bet ir plačiosios visuomenės sluoksniuose. Šią vasarą kviečiame jus į atviras paskaitas skirtas Emanuelio Levino filosofijai.