FSF įvykiai

 1050614 copyGerbiami dėstytojai ir studentai,

Reaguodamas į epidemiologinę situaciją šalyje ir siekdamas užtikrinti viruso plitimo prevenciją mūsų universitete, š. m. gruodžio 15 d. Senatas nusprendė, kad visos studijų veiklos Vilniaus universitete pavasario semestro metu bus vykdomos nuotoliniu arba mišriu būdu. Atsižvelgiant į VU Senato sprendimą ir epidemiologinę situaciją šalyje, kovo 15 dienos Filosofijos fakulteto dekanato posėdyje buvo nuspręsta, kad pavasario semestro studijų veiklos (įskaitant baigiamųjų darbų gynimus) Filosofijos fakultete bus vykdomos nuotoliniu būdu.

Kviečiame parašyti Linui Jakučioniui, studijų komunikacijos specialistui, el. p. , jei pasigendate jums aktualios informacijos apie studijų organizavimo procesą.

Skaityti daugiau

MA susitikArtėjant bakalauro studijų pabaigai, natūraliai kyla klausimas, ką daryti dabar? Ar tęsti studijas magistrantūroje, ar rinktis kitą karjeros kelią? Jei tęsti studijas magistrantūroje, tai kuri programa man labiausiai patiktų?
O gal ketinate atnaujinti akademinį gyvenimą po metų ar kelių metų pertraukos? Klausimų daug ir jie visi puikūs. Todėl kviečiame visus susidomėjusius Filosofijos fakulteto magistrantūros studijų programomis į susitikimus apie magistrantūros studijas. Susitikimuose pasikalbėsite su studijų programos pirmininkais, dėstytojais. Gausite atsakymus į rūpimus klausimus, išsiaiškinsite studijų niuansus ir dar daugiau.

Kviečiame registruotis: https://forms.office.com/r/QBBE8RZyxu

Skaityti daugiau

classroom 2787754 12802021 m. gegužės 6 d., ketvirtadienį, Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete vyks išorinis tarptautinis religijos studijų krypties programos vertinimas.

VU Filosofijos fakultete yra vykdoma viena religijos studijų krypties programa – „Religijos studijos“ (magistro). Nuotolinio vizito metu užsienio ekspertai susitiks su programos savianalizės suvestinės rengimo grupe, administracija, dėstytojais, studentais, absolventais ir socialiniais partneriais.

Susipažinti su vizito darbotvarke galite čia.

Skaityti daugiau

Filosofijos seminarai2021 m. gegužės 12 d. (trečiadienį) 16:30 val. kviečiame į Filosofijos instituto doktorantų seminarą. Seminaras vyks nuotoliniu būdu MS Teams platformoje paspaudus šią nuorodą.

Kontinentinės filosofijos ir religijos studijų katedros doktorantas Audrius Pocius skaitys pranešimą „T. W. Adorno exakte Phantasie: tarp estetinio ir metafizinio patyrimo“. Pranešimo santrauka. Komentuos prof. Gintautas Mažeikis.

 

 

Kontaktinis asmuo:
Jūratė Rapalavičiūtė
tel.: +370 5 2667616
el. paštas:

Skaityti daugiau

179758981 1826568744184295 3103635193131094947 n2021 m. gegužės 5 d. 19 val. kviečiame į Pietro Montani paskaitą apie technoestetiką ir vaizduotės realybę. Kaip „techniškai įgalinti“ žmogaus kūrybingumą? Pietro Montani, filosofas, monografijos „Apie tikrovę“ bendraautorius paskaitos metu pristatys realistines vaizduotės teorijos prielaidas ir pastarųjų sąsajas su techniniu žmogaus kūrybingumu.

Sąvoka „technoestetika“ išreiškia nuostatą, pagal kurią žmogaus juslumas (aisthesis) veikia ir pasitelkus technines kūno pratęstis. Pietro Montani šį reiškinį interpretuoja atsispirdamas nuo Immanuelio Kanto „Sprendimo galios kritikoje“ suformuluotos filosofinės paradigmos, kuri leidžia pasiūlyti įkūnytą ir „realistinę“ vaizduotės sampratą, o sykiu atskleisti technoestetinį požiūrį į kalbą bei kalbinį kūrybiškumą.

Skaityti daugiau

Budiste susitikimas int 1Pokalbis su Ayya Piya Dassi, pirmąja lietuve theravados budizmo vienuole, 2013 metais priėmusia įžadus ir 2021 metais užbaigusia studijas Šan valstijos regioniniame budistiniame universitete Mianmare.

Kas atvedė šiuolaikinę merginą į budistinį vienuolyną šioje uždaroje šalyje? Kuo savitas birmietiškas theravados budizmas ir vienuoliškas gyvenimas? Ką vienuoliams reiškia šis nūnai populiarus Vakaruose žodis „meditacija“?

Skaityti daugiau

Antanas KairysSakyti, kad didžioji dalis Vakarų (o ir pasaulio) visuomenių sparčiai sensta – tai nepasakyti nieko naujo. Spartus vyresnio amžiaus žmonių skaičiaus didėjimas lygintinas su tokiomis mūsų gyvenimą keičiančiomis tendencijomis kaip klimato atšilimas ar visuotinė skaitmenizacija. 2019 m. „Eurostat“ parengtame leidinyje „Senstanti Europa“ („Ageing Europe“) teigiama, kad 2018 m. Europos Sąjungoje gyveno 101,1 milijono žmonių, sulaukusių 65 ir daugiau metų, o tai atitinka beveik penktadalį (19,7 proc.) visos populiacijos. Prognozuojama, kad 2050 m. vyresnio amžiaus Europos Sąjungos gyventojų bus beveik trečdalis (149,2 milijono, arba 28,5 proc.).

Spartus visuomenės senėjimas dažnai yra suvokiamas kaip grėsmė. Pagrįstai manoma, kad didesnis vyresnio amžiaus žmonių skaičius smarkiai ir neigiamai paveiks socialinės ir sveikatos apsaugos sistemas. Dažniausiai kylantis klausimas – kaip mažėjantis darbingo amžiaus žmonių skaičius išlaikys didėjantį vyresnio amžiaus žmonių skaičių. Tačiau ne taip seniai „nukaltas“ terminas „sidabrinė ekonomika“ signalizuoja apie besikeičiantį mąstymą.

Skaityti daugiau
Puslapis 1 iš 201
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos