FSF įvykiai

2022 m. spalio 3- 4 d. įvyko Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo projekto „Užaugę Nepriklausomoje Lietuvoje: 1980-2000 metais gimusiųjų gyvenimo eiga, elgsenos strategijos ir jų kontekstai“ partnerių susitikimas. Susitikimo metu buvo pristatyti tarpiniai projekto rezultatai bei aptartos svarbiausios tolimesnio tyrimo gairės. Projekto partneriai pristatė savo tyrinėjamas temas. Jekaterina Navickė aptarė socialinės politikos ir gyvenimo režimus posovietinės transformacijos Lietuvoje laikotarpiu. Sigita Kraniauskienė pasidalino įžvalgomis apie posovietinių kartų gyvenimo eigą Lietuvoje, jų perėjimo į suaugystę aspektu. Apie Lietuvos gyventojų, gimusių 1980-2000 m., mobilumo strategijas ir santykius tarp kartų papasakojo Irena Juozeliūnienė, o Laima Žilinskienė pristatė 1980-2000 m. gimusių žmonių elgesio modelius. Projekto tyrėja Goda Damaševičiūtė kalbėjo apie pavojingas vietas ir nemalonius susidūrimus vaikystėje posovietinėje Lietuvoje.

Prie Lietuvos tyrėjų įgyvendinant projektą prisijungė ir užsienio partneriai iš Jungtinės Karalystės. Ivor Goodson kalbėjo apie kylančius turinio metodologijos klausimus, o Melanie Ilic kalbėjo apie politinio, ekonominio ir socialinio konteksto įtaka kartų elgsenai. Susitikimo pabaigoje partneriai aptarė kolektyvinės monografijos struktūrą.

Terpės sąvoka šiuolaikinėje filosofijoje susilaukia vis daugiau dėmesio ir įgauna vis daugiau svorio. Patį terminą milieu visų pirma aptinkame Newtono mechanikoje, Balzacas jį perkelia į literatūrinę vartoseną, o tikrąjį svorį ši idėja įgauna visų pirma evoliucijos teorijose (pvz., Lamarck‘o ar Darwino). Vėliau, po Uexküllio pasiūlytos aplinkos (Umwelt) sampratos, terpės idėja svarbi filosofijoje apmąstant bet kokį subjektą ir jo buvimo sąlygas. Terpės kaip Umwelt traktuotė padaro reikšmingą įtaką ir Heideggerio Dasein interpretacijai, o dar didesnę filosofinę reikšmę milieu įgauna Canguilhemo, Simondono ir Stieglerio mąstyme.

Nors terpė ir aplinka dažnai suprantami kaip sinonimiški terminai, egzistuoja reikšmingi jų konceptualiniai skirtumai. Aplinkos idėja paremta skirtimi nuo individo (tai, kas ją atsiskiria nuo individo), o terpės samprata išreiškia susietumą su būtybe. Terpė suvoktina kaip individo dalis – tinkamų sąlygų visuma, kuri užtikrina, palaiko ir net suintensyvina būtiškąjį egzistuojančiojo potencialą. Aplinkos, terpės reikšmės įsisąmoninimas filosofijoje atvedė prie reliacinio, autopoetiniu ir simpoetiniu principu besiformuojančio subjekto sampratos.

VU Filosofijos fakulteto Psichologinio Konsultavimo ir mokymų centras vėl skelbia kasmetinės Psichologijos mokyklos pradžią! Psichologijos mokyklos tikslas – patenkinti jaunimo, susidomėjusio psichologija, smalsumą, padėti suprasti save ir kitus, pasiruošti psichologijos ar kitų dalykų studijoms Vilniaus universitete.

Psichologijos mokyklos seminarai prasideda spalio 22 dieną ir vyks kartą per mėnesį, šeštadieniais, nuo 10 iki 16 val. Kiekvieno susitikimo metu nagrinėsime vis kitą aktualią psichologijos temą (pvz., atminties ypatumai, stresas ir jo įveika, psichikos sutrikimai, žmogaus raida, kūrybiškas mąstymas ir kt.). Psichologijos mokykloje paskaitas skaito VU Filosofijos fakulteto psichologijos dėstytojai, praktinius užsiėmimus veda Konsultavimo ir mokymų centro psichologės.

Skaityti daugiau

Vilniaus universiteto bendruomenė neteko organizacijos vystymo ir bendruomenės reikalų prorektorės doc. dr. Ritos Rekašiūtės Balsienės.

„Šią naktį mirė mūsų prorektorė Rita Rekašiūtė Balsienė. Rita buvo profesionalumo ir atsidavimo pareigoms pavyzdys. Ji suteikė naują impulsą mūsų bendruomenei. Nebijojo judinti nusistovėjusius dalykus ir inicijuoti naujus. Ką tik startavo nauja darbuotojų apklausa, kurios prasme ji tikėjo ir kurios duomenis kruopščiai vertino. Rita gerai suprato visumą, bet rasdavo laiko pagalvoti apie kiekvieną. Dirbo iki pabaigos, nenorėjo ilsėtis, prieš keletą dienų dar tvirtu balsu diskutavo. Kaip visada, per daug kalbėjom apie reikalus ir per mažai apie save. Ilsėkis ramybėje, Rita…“ – užuojautą reiškia VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.

Tris dienas Palangoje vykusiame VU edukologijos doktorantų seminare „Writing Doctoral Thesis: Strategies for Regular Writing Habits And Problem Solving“ (rugsėjo 19-21 d.) pagrindinis dėmesys buvo skiriamas akademiniam rašymui doktorantams rengiant daktaro disertacijas. Dvi seminaro dienas su doktorantais ir jų vadovais dirbo profesorė Pat Thomson (School of Education, Notingemo universitetas, Didžioji Britanija), kuri daugybę metų gilinasi į akademinio rašymo temą doktorantūros laikotarpiu ir ne tik. Ši profesorė yra ne vienos mokslinės knygos apie akademinį rašymą (bendra)autorė, kaip „Detox your writing: strategies for doctoral researchers“ (2016), „Writing for peer reviewed journals. Strategies for getting published“ (2012), „Helping doctoral students write. Pedagogies for supervision“ (2006). Taip pat daugelį metų prof. Pat Thomson rašo doktorantams (ir ne tik jiems) tinklaraštį apie akademinį raštingumą: https://patthomson.net/.

Planuojate būti STEM dalykų mokytoju ar dirbate STEM dalykų mokytoju? Ieškote naudingų ir įkvepiančių minčių, idėjų ir informacijos apie karjeros, bendradarbiavimo ir mainų galimybes? O gal norite tobulinti mokymo ir vadovavimo klasei kompetencijas? Šis kvietimas būtent Jums!

Siekiant inicijuoti esamų ir būsimų STEM dalykų mokytojų dialogą, Europos šalių mastu sukurta platforma „teach4life“. Jos tikslas – paskatinti mokytojus plėsti savo karjeros galimybes, bendradarbiauti, įgyvendinti naujas iniciatyvas, stiprinti profesines kompetencijas ir taip populiarinti mokytojo profesijos patrauklumą.

2022 m. rugsėjo 23 d. 16 val. 201 auditorijoje Sociologijos ir socialinio darbo instituto doktorantė VERONIKA URBONAITĖ-BARKAUSKIENĖ gins disertaciją „Kai kurios sienos ima ir susitepa“: takios ir socialiai konstruojamos Vilniaus graffiti erdvės nuo vėlyvojo sovietmečio iki 2022 m.“ sociologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.

2022 m. rugsėjo 20 d., antradienį, 17.00 val. maloniai kviečiame dalyvauti VU Filosofijos instituto prof. Ritos Šerpytytės viešoje paskaitoje „Realybė ir Įstatymas arba – ką veikė Platonas Sirakūzuose?“ Paskaita vyks Filosofijos fakultete 201 aud. (Universiteto g. 9).

Paskaitoje bus aptariamas kontroversiškas įstatymo santykis su tikrove. Šio santykio prieštaringumas, aptinkamas filosofiniu lygmeniu, signalizuoja ne vien veikiančių įstatymų nesutapimą su „idealiais“, „atitinkančiais prigimtį“, „teisingais“ įstatymais ar idealia norma. Šis prieštaringumas apnuogina pačios tikrovės sampratos problemiškumą bei verčia kelti klausimą, kas yra įstatymo tikrumas.