FSF įvykiai

Dar auditorijos kėdės neatšalo nuo vakarykščio „Darbo rinkos politikos pagrindai“ knygos pristatymo, kurį buvo galima stebėti tiek gyvai Filosofijos fakultete, tiek nuotoliu Facebook platformoje.

1 iš 12 moterų Europoje yra patyrusi ne pramoginę, o smurtinę naktinio gyvenimo pusę. Tą liudija moterų prisipažinimai apie išgyventą seksualinę prievartą, priekabiavimą ar smurtą bare arba naktiniame klube. Deja, ekspertai įsitikinę – tai tik ledkalnio viršūnė.

Dar 2019 metais pradėtas dr. Virginijos Klimukienės tarptautinis projektas EMBRACE HE („Enabling Mental Health Benefits: resilience, achievement, competencies and engagement in improved higher education policy and practice for student wellbeing“) šiais metais buvo galutinai įgyvendintas.

Tarptautinė informatikos moksleivių olimpiada, kaip ir visos kitų mokslų olimpiados, rengiama kiekvienais metais. Lietuvos komanda dalyvauja nuo 1992 metų.

Profesorė Valentina Dagienė daug dėmesio skyrė mokinių informatikos olimpiadoms Lietuvoje, drauge su kolegomis parengė mokomosios medžiagos, organizavo ir vėliau talkino rengiant miesto, rajonų, nacionalinius informatikos olimpiadų etapus.

Rugsėjo 1-ąją dieną Vilniaus universiteto bendruomenė iškilminga švente RENOVATIO STUDIORUM pradės naujuosius 2022-2023 mokslo metus.

Maloniai kviečiame dalyvauti šventės renginiuose.

Rugpjūčio mėnesį, vasarai einant į pabaigą, kriminologijos katedros nariai, kartu su kolegomis ir visais besidominčiais kriminologija, jau antrus metus iš eilės susitiko kriminologų festivalyje DEMISTIFY.

Šiuolaikinio žmogaus gyvenimo eigai didelę įtaką daro ne vien šeima, darbas, socialiniai tinklai, bet ir konkrečios valstybės socialinė politika. Gerovės valstybės vykdoma socialinė politika – socialinė apsauga, švietimas, sveikatos apsauga, užimtumo ir būsto politika – apima visą žmogaus gyvenimą nuo gimimo iki mirties. Vykdomos politikos ir šalies socio-ekonominio bei kultūrinio konteksto padiktuotus gyvenimo eigos režimus tiria mokslininkai visame pasaulyje, ne išimtis ir Lietuva. Vilniaus universiteto (VU) ir Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvos gyventojų gyvenimo eiga yra segmentuota ir labiausiai orientuota į darbą. Todėl yra svarbu suprasti, kokius gyvenimo sprendimus šie režimai diktuoja. Ypač tai aktualu kalbant apie jaunimo kelią į suaugusiojo gyvenimą.

Veržli, aktyvi, inovatyvi visuomenė ir jos nariai – tokią Lietuvą norime matyti kiekvienas. Tokią ją nori matyti verslas, valstybės institucijos. VU ir KU mokslininkai analizuodami naujausius duomenis apie 1980-2000 metais gimusių Lietuvos žmonių gyvenimo eigą patvirtina užsienyje atliktų tyrimų tendencijas: šių kartų gyvenimo keliai žymiai įvairesni nei vyresniųjų -  jauni žmonės priima daug nestandartinių sprendimų; visgi, esant dideliam socialiniam nesaugumui, žmonės yra linkę pasirinkti saugesnes, konservatyvias ir ne visuomet labiausiai asmeniškai, o ir visuomenei naudingas gyvenimo strategijas.