Filosofijos pirmosios pakopos studijų programos tikslas yra ruošti plataus humanitarinio profilio filosofijos specialistus, gerai išmanančius istorinius ir kultūrinius kontekstus, gebančius panaudoti filosofinius analizės, interpretacijos, refleksijos, kritinio vertinimo įgūdžius, savarankiškai ir kvalifikuotai sprendžiant intelektinės ir praktinės veiklos srityse iškylančius uždavinius.
Tai yra vienintelė teorinės filosofijos bakalauro programa Lietuvoje, pasižyminti sistemiškumu ir sudaryta kaupiamosios kompetencijos principu. Studijų pradžioje pasiruošiami analitiniai ir istorinių tekstų pažinimo įrankiai: Logika, Filosofijos įvadas, lotynų ir senoji graikų kalba. Nuosekliai programa apima filosofijos istorijos studijas, pamatines filosofijos problemas, konkrečių žmogaus veiklos sričių (kalbos, mokslo, politikos, religijos, meno) filosofinį tyrimą bei šiuolaikines filosofijos kryptis (Analitinė filosofija, Fenomenologija, Hermeneutka ir kt.)
Studijų metu suteikiama daug laisvės pačiam formuoti savo žinias ir kompetencijas: gilintis į atskiras filosofijos sritis, įgyti „Filosofijos ir vizualinės kultūros“ arba „Mokslo filosofijos ir logikos“ specializaciją, laisvai rinktis atskirus studijų dalykus iš kitų programų, gretutines studijas.
| Krypčių grupė | Humanitarinių mokslų bakalauras | Studijų trukmė | 4 metai |
| Studijų kryptis | Filosofija | Programos kreditai | 240 kreditų |
|
Kvalifikacinis laipsnis
|
Humanitarinių mokslų bakalauras |
Valstybės nefinansuojamos vietos |
3 176 EUR |
| Kodėl ši programa? | Karjera | |
|
|
Dėstytojai
 |
 |
 |
 |
 |
| Dr. Aistė Noreikaitė | Prof. dr. Jonas Dagys | Prof. dr. Kristupas Sabolius |
Doc. dr. Živilė Pabijutaitė |
Doc. dr. Mindaugas Gilaitis |
| Moralės filosofija ir literatūra, Naujųjų amžių filosofija, Etika | Formalioji logika, Logikos klasikai, Nūdienės analitinės filosofijos problemos | Šiuolaikinės vaizduotės teorijos, Šiuolaikinis menas ir filosofija, Vizualumas ir filosofija | Lotynų kalba, Filosofiniai tekstai, Antikos filosofija | Analitinė filosofija, Kalbos filosofija, L. Wittgensteino filosofija |
Absolventai
Edgaras Bolšakovas
Kalbant apie filosofiją, labai stengtis įrodinėti jos naudą ar aktualumą dabarčiai nėra prasminga. Filosofijos pamatinė grąža yra laisvo mąstymo ugdymas. Kiek tai aktualu - kiekvienas nusprendžia pats.
Julita Slipkauskaitė
Filosofijos magistrantūroje nustebino, kad ne vienoje disciplinoje filosofo bendradarbiavimas iš tikrųjų pageidaujamas ir jo nesišalinama kaip vien į kitų klaidas baksnojančio teoretiko. Tik reikia pakilti iš savojo krėslo.
Antanas Obcarskas
Filosofija stebėtinai daug suteikia. Įgūdžių, galimybių, išsilavinimo, atvirumo. Visiškai viskas įmanoma baigus filosofijos studijas.
Bendruomenė
Filosofijos studentų mokslinė draugija „VU FSMD“, pokalbių klubas „Laukiamasis“ Filosofijos fakulteto dienos „Fiesta Persona“.
Filosofijos fakultete
Filosofijos fakultetas yra seniausias VU fakultetas įkurtas kartu su universitetu 1579 m.
Vieninjantis penkis humanitarinių ir socialinių mokslų institutus, dėl sutelktos mokslų disciplinos įvairovės Filosofijos fakultetas yra vadinamas „universitetu universitete“.
Čia jums dėstys aukščiausios kompetencijos dėstytojai: žymiausi savo sričių Lietuvos mokslininkai bei fakultete vizituojantys mokslininkai iš užsienio.
Atrask studijas Filosofijos fakultete: kitos bakalauro studijų programos
Magistrantūros studijos
Kyla klausimų?
 |
Studijų koordinatorė Giedrė Liupševičiūtė 108 kab., tel. (0 5) 266 7607 |
 |
|
 |
9-16 val. |
 |
Universiteto g. 9, LT-01131 Vilnius |